- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- 2-79-669/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Gasiūnas
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- L. K.
- Advokatai
- Linas Kontrimas, Algis Staškūnas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei L. K., išvadą teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir atsakovės L. K. priešieškinį ieškovui D. K., išvadą teikianti institucija Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas patikslintu ieškiniu prašė pakeisti 2010-04-27 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių dėl sūnaus M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo; nustatyti sūnaus M. K. gyvenamąją vietą su ieškovu D. K., gyv. (duomenys neskelbtini) k., Mažeikių r.; nuo 2015-09-01 priteisti iš atsakovės L. K. išlaikymą sūnui M. K. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, paskiriant ieškovą šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal vykdomąjį raštą sūnui M. K., vykdomą antstolio kontoroje nuo 2015-09-01; priteisti iš atsakovės ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nuo 2010 metais priimto sprendimo iš esmės pasikeitė aplinkybė dėl vaiko gyvenamosios vietos, nes sūnus Mantvydas nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio gyvena su ieškovu, yra pilnai jo išlaikomas. Sūnus išreiškė norą gyventi su tėvu ir pas jį atvyko pats, niekieno neraginamas ir neįtakojamas. Nurodė, jog per mėnesį vaikui išlaikyti reikia apie 200 Eur.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, atsakovės priešieškinį pripažino iš dalies. Patikslino priteistinos sumos, skirtos sūnaus išlaikymui, datą, prašė išlaikymą priteisti nuo 2015-10-01.
Atsakovė, atsiliepdama į ieškinį, su ieškinio reikalavimu pakeisti nepilnamečio vaiko M. gyvenamąją vietą nustatant ją kartu su ieškovu sutiko, nurodė, kad šioje bylos dalyje ginčo nėra. Neprieštaravo ieškovo reikalavimui priteisti sūnaus M. išlaikymui po 100 Eur, sutiko tokio dydžio išlaikymą teikti, prašė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nesutiko atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2008-08-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1166-669/2008 nepilnamečiui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą ir iš ieškovo priteisti 100 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant j infliaciją, paskiriant atsakovę lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui tvarkytoja bei priteisti bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.
Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog nuo sausio mėnesio ieškovas išlaikymą teikia tik vienam sūnui, mano, kad ji neprivalo mokėti išlaikymo, nes šalys vaikais yra pasidalinusios. Paaiškino, kad M. nuo 2015-10-01 gyvena su tėvu, todėl neprieštaravo, kad sūnus su juo ir gyventų, sutiko sūnui M. teikti išlaikymą, nors jos materialinė padėtis yra blogesnė už ieškovo.
Išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas pateikė išvadą dėl nagrinėjamo ieškinio reikalavimų atitikimo nepilnamečio vaiko interesams, kurioje nurodė, jog ieškovas D. K. tinkamai įgyvendina CK 3.155 str. įtvirtintą tėvų valdžią, pagrindo abejoti jo galimybėms kartu gyvenančiam sūnui sąlygas visapusiškai vystytis, realizuoti įgimtus ir įgytus gebėjimus, gali suteikti saugias, vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas, nėra. Mano, kad ieškovo prašoma priteisti periodinio išlaikymo suma – 100 Eur kas mėnesį, atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų nepasisakė, paliko juos spręsti teismo nuožiūra, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinis tenkintini .
Bylos medžiaga nustatyta, jog šalys turi du nepilnamečius vaikus – M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini). 2008-08-22 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria D. K. įsipareigojo mokėti išlaikymą savo sūnums M. ir E. periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės nuo 2008-06-01, o 2010-04-27 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp L. K. ir D. K. nutraukta, patvirtinant tarp šalių sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria M. ir E. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina L. K..
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
Teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo res judicata galios neįgyja (CK 3.169 straipsnio 3 dalis) ir bet kuri iš šalių, pasikeitus aplinkybėms, gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005 ir kt.). Teisminėje praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, kokių aplinkybių pasikeitimas yra kaip esminis, sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas; vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą); kai esanti aplinka, kurioje gyveno vaikas, jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013).
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog po teismo sprendimo nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, šiuo metu iš esmės yra pasikeitusios aplinkybės. Šalių sūnus M. išreiškė norą gyventi su ieškovu, nes kilo nesutarimai su motina ir nuo 2015 metų rugsėjo mėnesio gyvena su ieškovu jo namuose. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog vaikas lanko (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą, susirado draugų, gyvena pas tėvą ir jo sutuoktinę Mažeikių rajone, ieškovo sutuoktinė neprieštarauja, kad vaikas gyventų kartu, šeimoje gerai sutariama, o M. su mama vaikas bendrauja mažiau, nenoriai važiuoja pas ją, be to yra išreiškęs norą gyventi su ieškovu, todėl atsižvelgiant į vaiko amžių, kad jis yra 16 metų, abejoti, kad tokio amžiaus vaikas negali išsakyti savo pažiūras nagrinėjimu klausimu, nėra pagrindo. Iš išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados matyti, jog ieškovas tinkamai įgyvendina tėvo valdžią, sūnui užtikrinamos jo poreikius atitinkančios gyvenimo sąlygos.
Iš šalių pasisakymų teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalių tarpusavio santykiai dėl jų sūnaus M. nuolatinės buvimo vietos nėra konfliktiški, ir iš esmės ginčo tarp šalių dėl to nėra - ieškovas pageidauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, o atsakovė neprieštarauja, kad sūnus gyventų kartu su tėvu. Nesant ginčo su kuriuo iš šalių nuolat turi būti vaikas, vertintina, kad vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą, jo išreikštą norą, ieškovo didesnes galimybes sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo bei motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, yra ir bus užtikrinami vaikui gyvenant su tėvu jo gyvenamojoje vietoje. Tokią išvadą nulemia teigiama vaiko asmenybės raida, jo poreikiai turėti saugią aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais ir pan., juolab, jog abi bylos šalys sutinka teismo sprendimu nustatytą sūnaus gyvenamąją vietą pakeisti, o vaikas išreikė norą gyventi su ieškovu.
Dėl vaikų išlaikymo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis), kuri nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį.
Nagrinėjamoje byloje vaikų išlaikymo dydis nustatytas 2008-08-22 Plungės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punktu, kuriuo ieškovas nuo 2008-06-01 įsipareigojo savo nepilnamečių vaikų M. ir E. išlaikymui mokėti periodines išmokas po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Šalys laisva valia, įvertinusios savo tuometę turtinę padėtį ir vaikų poreikius, susitarė dėl vaikų išlaikymo, kurį teiks ieškovas, dydžio ir formos, o susitarimą patvirtinus teismo sprendimu, jis įgijo teismo sprendimo galią. Tėvų galimybės teikti išlaikymą ir vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
Ieškovas, prašydamas iš atsakovės priteisti išlaikymą sūnui M. periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės bei nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal vykdomąjį raštą sūnui M. K., vykdomą antstolio kontoroje nuo 2015-09-01, nurodė, jog sūnus ieškovo pilnai išlaikomas, nuo 2015 m. rugsėjo mėnesio gyvena pas jį, sūnaus poreikiai pagal jo amžių atitinka suaugusio žmogaus poreikius, todėl jo išlaikymui per mėnesį reikia apie 200 Eur.
Atsakovė atsiliepimu sutiko su ieškovo reikalavimu dėl sūnaus M. išlaikymo priteisimo, priešieškiniu prašė pakeisti minėta nutartimi priteistą išlaikymą šalių kitam nepilnamečiui sūnui E. K., priteisiant iš ieškovo taip pat 100 Eur periodinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki sūnaus E. pilnametystės dienos. Nurodė, kad nuo 2008 metų sūnaus E. poreikiai padidėjo, jis pradėjo lankyti mokyklą, vis daugiau lėšų reikia skirti jo mokymuisi, laisvalaikiui, kitoms būtinosioms prekėms, be to padidėjo pragyvenimo lygis, todėl priteisto išlaikymo neužtenka net minimaliems sūnaus poreikiams patenkinti. Mano, kad abiejų šalių sūnų poreikiai yra panašūs, todėl iš ieškovo priteistinas 100 Eur mėnesinis periodinį išlaikymas sūnui E.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau tai nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Vaikų lygybės principas nereiškia, kad visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-419/2010; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–303/2008). Tai pat svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. K. ieškinio padavimo teismui metu dirbo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2015 metų lapkričio mėnesio yra įsteigęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jai nustatytas nedarbingumas, gauna nedarbingumo ir kitas socialines pašalpas, duomenų apie šalių turimą turtą bei gaunamas pajamas byloje nepateikta.
Kaip jau buvo minėta, šalių nepilnamečių vaikų M. ir E. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, tačiau M. jau kurį laiką gyvena kartu su ieškovu, o E. yra likęs pas atsakovę, todėl konstatuotina, jog tėvai yra pasidalinę išlaidų ir rūpinimosi sūnumis našta. Atsižvelgiant į vaikų panašų amžių, į tai, jog išlaikymas vaikams buvo priteistas daugiau nei prieš 7 metus, dėl to vaikams augant keitėsi ir padidėjo ir jų poreikiai, ankstesniu teismo sprendimu priteistas vaikų išlaikymas keistinas ir išlaikant vaikų lygybės bei proporcingumo principus, iš šalių priteistina po lygiai, kiekvienam vaikui kas mėnesį mokant po 100 Eur jų išlaikymui.
Dėl ieškovo prašymo nutraukti išlaikymo išieškojimą pagal vykdomąjį raštą sūnui M. K., vykdomą antstolio kontoroje nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., teismas pasisako, jog patenkinus ieškinį dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas. Tai reiškia, kad pakeistos vaiko išlaikymo prievolės pradžia yra naujo teismo sprendimo įsiteisėjimo momentas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turi teisę nukrypti nuo įprastų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindama priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šioje byloje šalys keitė reikalavimus, tikslino procesinius dokumentus, kelis kartus bandė taikiai baigti ginčą, dėl ko nebuvo galima bylos išnagrinėti vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu. Teismas sprendžia, kad būtent dėl šalių elgesio procesas šioje byloje užtruko ir didesnė dalis bylinėjimosi išlaidų susidarė dėl pačių šalių kaltės. Šiuo atveju sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgiama į tai, kad ieškinys ir priešieškinis tenkinami 100 procentų dalimi, Klausimai spręstini išimtinai vaikų interesais, todėl esant nedideliam patirtų bylinėjimosi išlaidų skirtumui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalimi, teismas nukrypsta nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, bei nusprendžia, kad, bylinėjimosi išlaidos šalims vienai iš kitos nepriteisiamos. Iš šalių priteistini žyminiai mokesčiai valstybei – iš L. K. 36 Eur, iš D. K. – 20 Eur (CPK 80 str.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,
nusprendė:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti.
Pakeisti 2010 m. balandžio 27 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-727-747/2010 patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties 1 punktą, nustatant nepilnamečio M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui M. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. spalio 1 d. mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovą D. K. šių lėšų tvarkytoju.
Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2008-08-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1166-669/2008 patvirtintos taikos sutarties 1 punktą, priteisiant iš ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur išlaikymą nepilnamečiui E. K., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis mėnesinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lėšų, skirtų nepilnamečio vaiko išlaikymui tvarkytoja.
Teismo sprendimui įsiteisėjus, nutraukti 2008-08-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1166-669/2008 patvirtintos taikos sutarties 1 punktu priteistą išlaikymą nepilnamečiui M. K..
Priteisti iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20Eur ir iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36Eur žyminio mokesčio valstybei (mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660).
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 d. nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.