- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-05-25
- Bylos Nr.
- 1-301-946/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31633-2019-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- G. Š., E. K.
- Civilinis atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Advokatai
- Mindaugas Normantas
- Kategorijos
civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ įgaliotam atstovui Jevgenijui Krochmaliui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
R. B. 2019 m. liepos 26 d. apie 01.10 val. A1 kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda, 57,156 kilometre, Kaišiadorių rajone, vairuodamas E. K. priklausantį automobilį Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,pažeidė kelių eismo saugumo reikalavimus, t. y. Kelių eismo taisyklių 9 p., nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 127 kelių eismo taisyklių punktą nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio dešinėje esančius atitvarus. Eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis Audi A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei sužaloti šio automobilio keleiviai: E. J., kuriam dėl odos nubrozdinimų veide, kairio kelio, kairės blauzdos srityje, dešinėje rankoje, minkštųjų audinių kraujosruvos viršugalvyje, plėštinės žaizdos išangės srityje, juosmeninių 1-4 slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžių, juosmeninio 4-to slankstelio kūno kompresinio skeveldrinio ir lanko linijinio lūžių padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; G. Š., kuriai dėl odos nubrozdinimų kūne( neįvardinta lokalizacija ir kiekis), minkštųjų audinių kraujosruvos pakaušyje, kairės pėdos II,IV padikaulių lūžių, laivakaulio lūžio, kairės vidinės kulkšnies lūžio, kairės pėdos vidurinio ir išorinio pleištukų lūžių, dešinio kubakaulio lūžio, kryžkaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; E. K., kuriai dėl kūno nubrozdinimų, blužnies, skrandžio plyšimo, II -V krūtininių slankstelių keterinių ataugų lūžių, II-V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžių, kairio žastikaulio lūžio, dešinio raktikaulio lūžio, kairės pusės VII-XI šonkaulių lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis R. B. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 25 d. apie 18.00 val. jam paskambino draugas E. J. ir paklausė, ar galėtų pavairuoti A. J. automobilį Audi A6 po Pabradės miestą. Jam sutikus nuvažiavo į barą apsipirkti, nes jie norėjo išgerti. Kai apsipirko, nuvažiavo prie ežero į pavėsinę. Pabuvę apie dvi valandas norėjo išvažiuoti, bet pavažiavus apie 300 metrų sutiko merginas E., G. ir dar vieną vaikiną. Jie taip pat buvo su mašina. Pabendravus su jais A. J. pasiūlė važiuoti į Palangą. E. J. sutiko ir pradėjo tartis kas vairuos. Taip įkalbėjo jį vairuoti iki Vilniaus, o paskui siūlė pasikeisti. Kadangi sutiko vairuoti, tai nuvažiavo į degalinę užsipilti kuro į Audi A6. Po to automobiliui Audi A6 atsirado kažkoks gedimas, todėl nusprendė tą automobilį palikti. Tada pradėjo tartis, kad važiuoti merginų automobiliu Audi A3. Jos dėl to sutiko ir tada nuvažiavome į degalinę užsipilti kuro, po ko nuvažiavo link Vilniaus. Kadangi manė, kad nebereikės vairuoti, tai pakeliui į Vilnių išgėrė vieną skardinę alaus. E. kalbėjo, kad nenori niekam duoti vairuoti savo automobilio. Ji matė, kad jis išgėrė tą skardinę alaus ir pasakė, kad neduos jam vairuoti. Tačiau, kai pravažiavo Vilnių, pasiūlė toliau vairuoti jam. Jis nenorėjo vairuoti, bet vėl prasidėjo įkalbinėjimai tai padaryti. Dėl to jis sutiko vairuoti. Tada važiuojant 110 km/h greičiu, išbėgo iš kairės kelio pusės kažkoks gyvūnas. Jis norėjo jį apvažiuoti ir staigiai suko vairą į kairę pusę, dėl to ir nesuvaldė transporto priemonės, atsitrenkė į atitvarą ir įvyko nelaimė. Po susidūrimo visi sėdėję gale išlėkė į lauką. A. J. sėdėjo priekyje prisisegęs. Taip iš automobilio avarijos metu iškrito E. K., G. Š. ir E. J.. Taip atsitiko, nes jie gale nebuvo prisisegę. Mano, kad avarija įvyko todėl, kad norėjo apvažiuoti staiga išbėgusį gyvūną ir nesuvaldė automobilio. Pareigūnai atvykę iš kart patikrino blaivumą ir buvo nustatyta 0,23 promilės girtumas. Įvykio išvengti gal būtų pavykę nereaguojant į gyvūną ir jį pervažiuojant, bet viskas taip greit įvyko, kad nusprendė apvažiuoti staiga atsiradusią kliūtį. Po įvykio atsiprašė nukentėjusiųjų E. ir G., o E. neatsiprašė, nes neturėjo jos kontaktų. Susipažinęs su nukentėjusiųjų ieškiniais ir įvertinęs, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas, mano, kad bendra nukentėjusiųjų žala turėtų būti ne daugiau kaip 15 000 eurų. Dėl 5000 eurų neturtinės žalos ir 69 eurų turtinės žalos G. Š. sutinka. Dėl E. K. civilinio ieškinio mano, kad nors kaip vairuotojas yra kaltas, bet ji taip pat turi suprasti, kad pati davė jam vairuoti tą transporto priemonę, pati važiavo kartu ir niekas jos nevertė. Todėl sutiktų atlyginti apie 10 000 eurų neturtinės žalos. Su turtine žala 1495 eurų sutinku. Taip pat sutinka sumokėti advokato išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė yra visiškai įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji E. K. paaiškino, kad dėl sužalojimų jai paskirtas gydymas vis dar tęsiamas. Kasdien dėl to reikalingi vaistai nuo skausmo. Neseniai pradėjo dirbti, nes iš Sodros gaunamų pinigų pragyventi sunku. Bet dirbti sunku, nes sėdimas darbas, po patirtos traumos skauda nugarą ir pečius. Gali būti reikalinga dar viena peties operacija, nes jis yra lūžęs. Avarija, kurioje patyrė sužalojimus, įvyko kaltinamajam vairuojant jai priklausantį automobilį. Tuo metu taip nusprendė, nes atrodė, kad taip bus geriausia, kad vairuos jis. Pati nevairavo, nes buvo išgėrusi alkoholio. Automobilyje dar buvo G. Š., E. J., dar kažkoks vienas draugas ir R. B.. Visi buvo neblaivūs išskyrus R. Buvo minčių, kad apskritai nevykti. Pradžioje Ru nenorėjo sėsti prie vairo, bet vėliau visi sutiko važiuoti. Įvykis įvyko, nes gal buvo per lėta jo reakcija, gal netinkamai sureaguota į viską, kai į kelią išbėgo kiškis ir R.susuko vairą į dešinę. Ji tada tik spėjo užsidengti galvą, kad apsaugoti ir toliau nieko neatsimena. Atsibudo tik reanimacijoje. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo yra pareiškusi civilinį ieškinį iš R. B. priteisti 1495 eurų turtinei žalai ir 25 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Dalis žalos yra atlyginta, tai yra iš R. gavo 1230 eurų, o iš draudimo bendrovės virš 5000 eurų. Sutinka sumažinti civilinį ieškinį, kad bendra suma neturtinei žalai atlyginti būtų 15 tūkst. Eurų, tai yra reikalauja dar papildomai 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti. Kadangi jai atlyginta turtinė žala sumokant 1230 eurų, o reikalaujama buvo 1495 eurai, mano, kad užteks turtinei žalai, kiek yra atlyginta. Todėl laiko, kad jai turtinė žala visiškai atlyginta. Likusioje dalyje civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti atsisako;
Nukentėjusioji G. Š. paaiškino, kad ji kelyje jokio gyvūno nematė, o kai įvyko avarija, nieko neatsimena, nes buvo praradusi sąmonę. Dabar jau po įvykio vis dar skauda koją, nes pėdoje trys lūžiai, o nugaros apačioje kryžkaulis lūžęs. Dirba padavėja barmene, tai dabar labai sunku, nes skauda koją, nugarą ir psichologinė būsena labai bloga, jaučia didelį nerimą, sapnuoja košmarus, bijo važiuoti tiek automobiliu, tiek su autobusu. Įvykio dieną viskas prasidėjo, kai ji su E. susitiko ir nuvažiavo prie ežero. Ten atvažiavo buvęs klasiokas E., kuris pasiūlė važiuoti prie jūros. Jį pažinojo, todėl sutiko. Automobilis buvo E., ji pati nesėdo prie vairo, nes buvo išgėrusi, tai atrodė geriausia, kad ji nevairuos, o prie vairo sės R. Vėliau sužinojo, kad R. prieš sėsdamas už vairo taip pat vartojo alkoholį. Jai po įvykio tai pasakė E., kad gale sėdėdami jie kartu su R. vartojo alkoholį. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pareiškė civilinį ieškinį solidariai abiem atsakovams 5000 eurų neturtinei žalai ir 69,18 eurų turtinei žalai iš kaltinamojo atlyginti. Turtinę žalą, dėl kurio buvo pareikštas ieškinys, jai atlygino visiškai draudimo bendrovė. Taip pat prašo priteisti už advokato suteiktas paslaugas 400 eurų. Kaltinamojo sumokėtą 469,18 eurų sumą vertina kaip atlygintą neturtinę žalą. Įvertinus draudimo bendrovės sumokėtą 2720 eurų sumą ir kaltinamojo sumokėtą 469,18 eurų sumą bendroje sumoje - 3189,18 eurų, tai dar papildomai neturtinei žalai atlyginti reikalauja 2000 eurų. Šią sumą grindžia dėl padarytų sužalojimų, psichologinės būsenos, patirto nerimo, baimės. Dėl sužalojimų, daug pavaikščiojus skauda koją, ji ištinsta, tačiau medikamentų nevartoja, procedūros nėra paskirtos. Po išmokų 2019 m. spalio mėnesį į draudimo bendrovę daugiau nesikreipė, kad netinka išmokos dydis;
Nukentėjusysis E. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus, analogiškus kitų nukentėjusiųjų ir kaltinamojo R. B. parodymams, kartu papildydamas, kad civilinį ieškinį jis reikšti atsisako (1 t., b. l. 57-60);
Civilinio atsakovo atstovas J. Krochmalis paaiškino, kad visa patirta žala nukentėjusiesiems yra atlyginta. Tas atlyginimas, kuris yra apskaičiuotas ir papildomai dar išmokėtas paties kaltinamojo, yra pakankamas, atitinka teismų praktiką ir padarytus sužalojimus. Vertinant neturtinės žalos dydį bendrovės ekspertai vertino ir sveikatos sutrikdymą, ir jo mąstą, individualias įvykio pasekmes kiekvienam iš nukentėjusiųjų. Dėl nukentėjusiosios G. Š. buvo pateikti visi dokumentai ir jais remiantis buvo apskaičiuota išmokėti draudimo išmoka, o dėl nukentėjusiosios E. K. prieš išmokant jai išmoką, buvo vertinta ir tai, kad ateity dar planuojamos operacijos, jos sveikatos būklė ir būsimos kažkokios medicininės priemonės. Kaip paminėta ir draudimo bendrovės pranešime teismui apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nukentėjusiesiems, šis įvykis bendrovėje pripažintas draudžiamuoju, tai jei nukentėjusieji ateityje turės dar kažkokių papildomų išlaidų dėl šio įvykio, tai jie turi teisę kreiptis į bendrovę dėl papildomo išlaidų kompensavimo;
Liudytojas A. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus, analogiškus nukentėjusiųjų parodymams, kartu nurodydamas, kad įvykio metu nebuvo sužalotas, pas jokius gydytojus nesikreipė. Atvykę medikai sužeistuosius, t. y. merginas ir E. J. išvežė į Kauno klinikas, o jį ir R. B., kadangi ir jis buvo nesužalotas, pristatė į Kaišiadorių policijos komisariatą. Jis jokių pretenzijų Ruslanui neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Visų įvykio aplinkybių dėl girtumo neprisimena (1 t., b. l. 187-188);
Liudytojas Vykintas Stankus, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 metų liepos 26 naktį apie 01.14 val. iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad A1 kelyje, t. y. Vilnius - Kaunas - Klaipėda, ties 57,156 km netoli Bačkonių kaimo, Kaišiadorių ribose, yra eismo įvykis ir yra 5 sužeisti asmenys. Nuvykus į nurodytą vietą, rado prie skiriamosios juostos Kauno kryptimi ant žemės gulinčius du žmonės, viena merginą ir vieną vaikiną, o kita mergina stovėjo atsirėmusi į Vilniaus kryptimi skiriamąjį atitvarą. Su jais bendraujant, jie visi buvo sąmoningi, tačiau visi teigė, kad viską skaudą. Jau buvo iškviesti medikai, kuriuos iškvietė ten buvę pašaliniai asmenys. Kadangi buvo nurodyta pranešime, kad yra sužeisti penki asmenys, tai pradėjo ieškoti kitų 2 asmenų. Du vaikinus rado stovinčius atokiau nuo sudaužyto automobilio Audi A3, valst.nr. (duomenys neskelbtini). Jų paklausus ar jie sužeisti, jie teigė, kad nesužeisti. Kadangi jie nebuvo sužeisti ir sąmoningi, tų vaikinų paklausė, kas vairavo automobilį. Vienas iš tų vaikinų pasakė, kad vairavo automobilį jis t. y. R. B.. Tada jis vėl nuėjo prie sužeistų asmenų, gulinčių ant žemės. Radijo ryšiu paprašė budėtojo, kad paskubintų į greitąją pagalbą, nes mergina, kuri gulėjo ant žemės, ant kelio skiriamosios juostos, jautėsi blogai ir nepajėgė bendrauti. Neužilgo atvyko medikų trys brigados. R. B. buvo patikrintas neblaivumas ir buvo nustatytas 0,23 promilių neblaivumas. Tada R. B. buvo paklausta, kaip įvyko eismo įvykis, dėl kokių priežasčių. Pastarasis paaiškino, kad jam vairuojant minėtą automobilį, kuris priklausė vienai iš nukentėjusiųjų merginų, į važiuojamąją kelio dalį išbėgo gyvūnas. Vengdamas susidūrimo su į kelią išbėgusiu gyvūnu, jis nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į dešinėje pusėje esančius kelio atitvarus. Minėtas automobilis buvo iš visų pusių sudaužytas, labiausiai automobilio priekinė dalis. Nukentėjusiuosius asmenis išsivežė medikai, o jis toliau bendravo su kitu vaikinu, kuris įvykio metu nenukentėjo t. y. A. J.. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas jo girtumas ir nustatytas girtumas buvo 2,60 promilių (1 t., b. l. 173-175);
Liudytojas M. A., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, davė parodymus, analogiškus liudytojo V. S. parodymams (1 t., b. l. 173-175, 177-179);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2334/2019(02) nurodyta kad E. J. konstatuota odos nubrozdinimai veide, kairio kelio, kairės blauzdos srityje, dešinėje rankoje, minkštųjų audinių kraujosruva viršugalvyje, plėštinė žaizda išangės srityje, juosmeninių 1-4 slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžiai, juosmeninio 4-to slankstelio kūno kompresinis skeveldrinis ir lanko linijinis lūžiai, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 76-77);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2337/2019(02) nurodyta, kad G. Š. konstatuota odos nubrozdinimai kūne (neįvardinta lokalizacija ir kiekis), minkštųjų audinių kraujosruva pakaušyje, kairės pėdos II, IV padikaulių lūžiai, laivakaulio lūžis, kairės vidinės kulkšnies lūžis, kairės pėdos vidurinio ir išorinio pleištukų lūžiai, dešinio kubakaulio lūžis, kryžkaulio lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1 t. b. l. 90 -91);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G2680/2019(02) nurodyta, kad E. K. dėl kūno nubrozdimų, blužnies, skrandžio plyšimo, II -V krūtininių slankstelių keterinių ataugų lūžių, II-V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžių, kairio žastikaulio lūžio, dešinio raktikaulio lūžio, kairės pusės VII-XI šonkaulių lūžių padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 122-123);
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir įvykio schemos matyti, kad įvykio vieta yra kelio A 1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda 57,156 kilometre, Kaišiadorių rajono ribose, Bačkonių kaime. Kelio danga-asfaltas. Kelias tiesus, sausas. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje yra smarkiai apgadintas automobilis Audi A3,valst Nr. (duomenys neskelbtini). Yra įlenktas dešinės pusės metalinis atitvaras. Aplink automobilį ant kelio mėtosi įvairių nuolaužų (t.1, b. l. 16-26);
Apžiūrint automobilį Audi A3,valst Nr. (duomenys neskelbtini), esantį automobilių saugojimo aikštelėje Dirbtuvių g.9, Gudienos k., Kaišiadorių r., nustatyti šie automobilio apgadinimai: apgadintas galinis mašinos dangtis, išdaužytas galinis automobilio stiklas, nukritęs galinis automobilio bamperis, sulankstytas kairės pusės automobilio sparnas su stiklu, pažeista kairės pusės rato važiuoklė, sulankstytos kairės pusės automobilio durelės, sulenktas kairės pusės priekinis sparnas, iššokusi kairės pusės priekinio rato važiuoklė, nėra priekinės dalies bamperio, sulenktas priekinio kapoto dangtis, įskeltas priekinis kairės pusės automobilio stiklas, nėra priekinių žibintų, pažeistas aušinimo radiatorius, sulenktas dešinės pusės priekinis automobilio sparnas, išdaužtas dešinės pusės automobilio stiklas, sulenkta dešinės pusės galinio sparno dalis, nėra galinių automobilio žibintų, automobilio priekinės kairės ir dešinės pusės padangos be slėgio, suveikusi oro pagalvė vairuotojo sėdynės atloše (1 t., b. l. 35-41);
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad įvykio vietoje 2019 m. liepos 26 d. 01 val. 30 min. nakties R. B. nustatytas 0,23 promilės girtumas (2 t., b. l. 2-3);
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5566/2019(01) nurodyta, kad R. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (2 t., b. l. 7);
Dėl veikos kvalifikavimo
Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių.
Kaip nustatyta ištyrus byloje surinktus įrodymus, kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu dėl sukelto eismo įvykio, jo nurodytas aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusiųjų, tiek ir liudytojų parodymai. Jie atitinka ir specialisto išvadas, kurios patvirtina aplinkybes dėl nukentėjusiųjų sužalojimo masto.
Todėl teismas, įvertinęs visus pirmiau aptartus įrodymus, juos sulyginęs bei sugretinęs tarpusavyje ir įvertinęs jų visumą konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, jog tiriamo eismo įvykio metu automobilį vairavo R. B., kuris vairuodamas E. K. priklausantį automobilį, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė KET taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimus, t. y. privalėdamas važiuoti neviršijant leistino greičio ir pasirinkti saugų važiavimo greitį, turėdamas atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, ir nepasirinko saugaus greičio, dėl ko nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio dešinėje esančius atitvarus. Taip padarė kartu su juo automobilyje važiavusiems keleiviams E. J. ir G. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o E. K. sunkų sveikatos sutrikdymą.
Jeigu kaltinamasis būtų pakankamai atidus ir rūpestingas, būtų pasirinkęs saugų greitį, atsižvelgęs į važiavimo sąlygas, kad prireikus galėtų sustoti ar bent jau sulėtinti greitį iki bet kurios galimos kliūties taip, kad nekelti pavojaus kartu važiuojančių keleivių ar kitų eismo dalyvių saugumui, tai eismo įvykis nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Todėl yra akivaizdu, kad R. B. padaryti nurodyti KET pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais – E. J. ir G. Š. nesunkiu sveikatos sutrikdymu, o E. K. sunkiu sveikatos sutrikdymu. Todėl būtų pagrindas R. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir jam paskirti bausmę.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 44 straipsnio 10 dalimi, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji E. K. pareiškė 25000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 1495 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė priteisti 400 Eur advokato pagalbai patirtų išlaidų. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad be to, kas jai jau yra atlyginta, reikalauja dar 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 98-110).
Nukentėjusioji G. Š. pareiškė 5000 Eur civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 69,18 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Taip pat prašė priteisti 400 Eur advokato pagalbai patirtų išlaidų. Teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad be to, kas jai jau yra atlyginta, reikalauja dar papildomai priteisti 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 112-121).
Teismas pažymi, kad padaryti nuostoliai visuomet turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis).
Tačiau nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareikšti civiliniai ieškiniai yra pagrįsti tik iš dalies. Kaip matyti iš byloje esančio civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateiktos informacijos (2 t., b. l. 143-145), draudimo bendrovė nukentėjusiajai G. Š. dėl įvykio atlygino 2789,16 Eur, iš jų 69,18 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2720 Eur neturtinei žalai atlyginti. E. K. draudimo bendrovė atlygino 5185,19 Eur, iš jų 185,19 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat nurodyta, kad draudimo bendrovė yra išmokėjusi 1176,57 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai – kompensuojant E. K. išmokėtą ligos išmoką bei 16577,79 Eur išmoką Ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos – kompensuojant nuostolius dėl nukentėjusiųjų E. K., G. Š. ir E. J. gydymui suteiktų paslaugų.
Iš teismui kaltinamojo ir jo gynėjo pateiktų banko mokėjimo nurodymų (3 t., b. l. 30-32) matyti, kad be to, ką nukentėjusiosioms E. K. ir G. Š. atlygino civilinis atsakovas - draudimo bendrovė, kaltinamasis dar pervedė G. Š. 469,18 Eur turtinei žalai atlyginti, o E. K. per du kartus pervedė 1230 Eur turtinei žalai atlyginti.
Iš nustatytų duomenų matyti, kad nukentėjusiajai E. K. bendrai buvo atlyginta 1415,19 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji patvirtino, kad tai galima laikyti, kad visa įvykio metu jai padaryta turtinė žala yra atlyginta. Taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajai G. Š. bendrai buvo atlyginta 538,36 Eur turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji patvirtino, kad reikalavo atlyginti tik 69,18 Eur turtinei žalai atlyginti ir tai padarė civilinis atsakovas - draudimo bendrovė. Kaltinamasis patvirtino, kad iš jo nukentėjusiajai pervestos 469,18 Eur sumos 400 Eur buvo skirti nukentėjusiosios patirtoms advokato išlaidoms padengti. Pati nukentėjusioji G. Š. taip pat patvirtino, kad turtinė žala, kurią ji patyrė įvykio metu, jai visiškai atlyginta. Dėl to teismas sprendžia, kad likusi iš kaltinamojo pervestų pinigų suma – 69,18 Eur vertintina kaip papildomai atlyginta jai įvykio metu padarytos neturtinės žalos dalis. Dėl to teismas sprendžia, kad yra pagrindas procesą dėl civilinio ieškinio dalies, kuria nukentėjusiosios E. K. ir G. Š. reikalavo atlyginti joms padarytą turtinę žalą, nutrauktinas BPK 107 straipsnio pagrindu. Taip pat pripažintina, kad jai visiškai atlygintos ir procesinėmis išlaidomis pripažintinos išlaidos už advokato paslaugas.
Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką.
Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosioms buvo sukeltas nevienodo masto sveikatos sutrikdymas - E. K. sunkus sveikatos sutrikdymas, o G. Š. nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai neabejotinai kėlė ne tik fizinį, bet ir dvasinį nukentėjusiųjų diskomfortą. Nors E. K. ir G. Š. patirti sužalojimai, daugelis kurių susiję su įvairiais kaulų lūžiais, turėjo ir galimai turės įtakos jų asmeniniam gyvenimui, vidiniam pasauliui, fizinei bei psichinei savijautai, gyvenimo kokybei, vis dėlto, padarinių, nors ir nevienodo masto abiem nukentėjusiosioms, kurių būtų nebeįmanoma pašalinti, nesukelta.
Todėl prašoma priteisti neturtinė žala, tai yra 10000 Eur, kurią nukentėjusioji E. K. be to, ką jai jau dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo atlygino civilinis atsakovas – draudimo bendrovė (iš viso 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti) prašo priteisti, o taip pat G. Š. reikalaujama papildomai dar be to, ką jai jau atlygino civilinis atsakovas – draudimo bendrovė ir kaltinamasis (bendrai atlygino 2789,18 Eur), remiantis aukštesnės instancijos teismų praktika, yra per didelė. Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus. Tuo tarpu kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiajam padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, paprastai priteisiama nuo 3000 Eur iki 35000 Eur neturtinei žalai atlyginti (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-351/2009, 2K-225-895/2016, 2K-61-696/2016 ir kt.)
Nagrinėjamu atveju nei G. Š., nei E. K. patirti sužalojimai nėra tiek sudėtingi ir gyvybei pavojingi. E. K., kuriai buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, po visiškos reabilitacijos prognozuojamas taip pat visiškas sveikatos atsistatymas, abiejų nukentėjusiųjų būklė iš esmės gera ir linkusi toliau gerėti. Todėl teismo vertinimu, abiejų nukentėjusiųjų prašoma priteisti neturtinė žala iš esmės nesuderinama su nustatytų bylos aplinkybių visuma bei formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.
Todėl siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą ir žalą padariusio asmens interesų paisymo, išvengiant nepagrįsto nubaudimo vien nukentėjusiojo asmens teigiamų emocijų gavimui ir neigiamų neutralizavimui, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti yra pagrįsti tik iš dalies.
Nustatant konkretų padarytos neturtinės žalos dydį būtina pažymėti, kad civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ E. K. išmokėjo 5000 Eur, o G. Š. kartu su kaltinamuoju bendrai 2789,18 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusiosios būtų reiškę pretenzijas civiliniam atsakovui - AAS „BTA Baltic Insurance Company“ dėl jiems išmokėtų sumų dydžių, dėl papildomų išmokų nesikreipė, nors tai, paaiškėjus papildomoms aplinkybėms, kaip patvirtino civilinio atsakovo įgaliotas atstovas, būtų įmanoma, nes įvykis civilinio atsakovo buvo pripažintas draudiminiu.
Nustatyti duomenys apie civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ ir kaltinamojo nukentėjusiosioms išmokėtas sumas rodo, kad E. K. dėl nusikalstama veika jai padarytos neturtinės žalos jau yra gavusi 5000 Eur, o G. Š. – 2789,18 Eur. Tokios sumos, įvertinus jau aukščiau teismo aptartas aplinkybes dėl nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų bei dėl to patirtų nepatogumų, išgyvenimų ir patirto diskomforto, taip pat aptartą teismų praktiką, teismo nuomone, yra atitinkančios iš esmės analogiškomis aplinkybėmis nustatomų kompensacijų neturtinei žalai atlyginti teismų kitose tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Todėl teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo nustatyti didesnio padarytos neturtinės žalos dydžio.
Vertinant E. K. padarytą neturtinę žalą teismas atsižvelgia ir į pakankamai nerūpestingą pačios nukentėjusiosios elgesį patikint kaltinamajam vairuoti jai priklausantį automobilį net ir tuo atveju, kai pagrįstai galima buvo įtarti, kad kaltinamasis taip pat gali būti vartojęs alkoholio, nors ir nedaug, nes vežė neblaivius ją ir kitų draugų kompaniją, kas objektyviai galėjo kelti pagrįstų abejonių dėl kelionės automobiliu saugumo.
Taigi, civilinio atsakovo apskaičiuotos ir nukentėjusiosioms kartu su kaltinamuoju išmokėtos sumos neturtinei žalai atlyginti – E. K. 5000 Eur, o G. Š. 2789,18 Eur, visiškai pakankamos tam, kad šioje byloje konstatuoti, jog nukentėjusiosioms nusikalstama veika padaryta neturtinė žala taip pat yra visiškai atlyginta. Todėl nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti turi būti atmesti.
Kadangi kaltinamasis R. B. bylos nagrinėjimo teisme metu tik nukentėjusiajai G. Š. atlygino jos atstovavimui patirtas išlaidas (viso 400 Eur) advokato darbui apmokėti, o bylos duomenimis analogiškas išlaidas patyrė ir nukentėjusioji E. K. (2 t., b. l. 109-110), šios išlaidos advokato darbui apmokėti taip pat išieškotinos iš Ruslano B. E. K. naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis)..
Dėl laidavimo
Kadangi kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl to prašymą pateikė ir N. B., kuri sutiko, kad kaltinamasis būtų perduotas jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Todėl atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad ji anksčiau nėra teistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, realiai nusikalstama veika padaryta turtinė žala G. Š. ir E. K. yra visiškai atlyginta, teismo vertinimu, neturtinė žala nukentėjusiosioms taip pat jau yra visiškai atlyginta, yra gautas laiduotojos N. B., kuri yra kaltinamojo motina, prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį jai pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis R. B. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį perduodant jį pagal laidavimą N. B. vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad N. B. galima pasitikėti kaip laiduotoja, nes ji nėra teista, kaip pati nurodė teisiamojo posėdžio metu, administracine tvarka nebausta, dirbanti, yra kaltinamojo mama ir dėl to gali teigiamai paveikti bei įtakoti savo sūnaus – kaltinamojo R. B. elgesį. Todėl teismas sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Kokių nors duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja, byloje nėra.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
R. B. nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Įvertinus jo padaryto neatsargaus nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą (nusikaltimas sukėlė sunkias, pakankamai ilgai trunkančias pasekmes trijų žmonių sveikatai, kaltinamasis pažeidė net kelis KET reikalavimų), darytina išvada, kad siekiant užtikrinti prevencijos tikslus ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo. atsižvelgus į šias jau pirmiau aptartas reikšmingas aplinkybes, BK 67 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, R. B. skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vienerių metų terminui.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – automobilis AUDI A3, valst Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu atiduotas saugojimui savininkei E. K., paliktinas jai disponuoti savo nuožiūra. Elektroninė laikmena (CD) su automobilio apžiūros nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 3 dalį perduodant jį laiduotojos N. B. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 1 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Procesą dėl nukentėjusiųjų E. K. ir G. Š. pareikštų civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo nutraukti, gavus judviejų pareiškimą, kad turtinė žala yra atlyginta (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsnis)..
Nukentėjusiųjų E. K. ir G. Š. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiosios G. Š. prašymo išieškoti patirtas 400 Eur išlaidas advokato darbui apmokėti netenkinti, nustačius, kad R. B. jas atlygino, o E. K. patirtas išlaidas advokato darbui apmokėti – 400 Eur išieškoti iš Ruslano B. E. K. naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį AUDI A3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu atiduotą saugojimui savininkei E. K., palikti jai disponuoti savo nuožiūra. Elektroninę laikmeną (CD) su automobilio apžiūros nuotraukomis, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.