Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Bikinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. S., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

Ieškovė R. P. pateikė teismui ieškinį, pareikštu atsakovui R. S., prašydama pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi nustatytą nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamąją vietą, ir nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ja, t. y. su vaiko motina. Priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 87,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nustatyti, kad lėšas, skirtas sūnaus išlaikymui, uzufrukto teise valdys ieškovė R. P.. Nurodė, kad nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamoji vieta su jo tėvu (atsakovu) R. S. buvo nustatyta Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi, kai buvo patvirtinta jos ir atsakovo pasirašyta 2015 m. gruodžio 29 d. taikos sutartis. Nurodė, kad šiuo metu iš esmės yra pasikeitusios aplinkybės, kadangi sūnus A. S. nenori gyventi su tėvu, o nori gyventi su motina, todėl būtina atsižvelgti į sūnaus, kuriam dabar 10 metų, norą gyventi su motina ir seserimi A. S.. Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad sūnus gyvena su juo, sėkmingai mokosi Šiauliuose ir jo gyvenamosios vietos bei mokyklos pakeitimas gali pabloginti vaiko gyvenimo ir mokymosi sąlygas, atsiliepti į jo elgesį ir mokymosi rezultatus. Pažymėjo, kad sūnui reikalinga tėvo priežiūra ir auklėjimas. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė R. P., jos atstovas adv. Genadijus Lukminas ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad būtina atsižvelgti į vaiko norą gyventi su motina. Vaikas, būdamas pas ieškovę, nenori grįžti pas tėtį, teigia, kad nesugyvena su tėčio žmona. Pripažino aplinkybes, kad vaikas yra sunkaus charakterio, jam būtina nuolatinė prižiūra (kontrolė), ruošiant pamokas. Ieškovė turi nuolatines pajamas, šiuo metu gyvena pas savo tėvus, jos darbas yra nuo 8 val. ryto iki 20 val. vakaro, o savaitgaliais nuo 9 val. ryto iki 18 val., tačiau darbas yra slenkančiu grafiku, todėl ji dirba ne kiekvieną dieną. Tuo metu, kai ji dirba, vaiku rūpinasi jos tėvai, pamokas gali padėti ruošti ieškovės tėvas, kuriam 68 metai. Jei būtų patenkintas ieškinys, sūnus lankytų M. pagrindinę mokyklą. Dukra G. lanko P. mokyklą. Į mokyklą vaikus vežioja specialus autobusas. Nurodė, kad reikia atsižvelgti į vaiko emocinę – psichologinę būklę, kur vaikui psichologiškai geriau. Mamos su vaiku yra stipresnis emocinis ryšys, mamos švelnesni auklėjimo metodai, tėvo – griežtesni. Teigė, kad vaiko „spaudimas“ gali jį traumuoti psichologiškai. Atsakovas per griežtai auklėja sūnų.Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas R. S., jo atstovas adv. Jonas Nekrašius ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad jei ieškinys būtų patenkintas, dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio neprieštarauja. Nurodė, kad sūnui reikalinga pastovi priežiūra, jis greitai supyksta, jam reikia daug dėmesio, ieškovė net neįsivaizduoja, kiek tam reikia laiko, sūnui turi būti pastovus dėmesys. Sūnui liepus ruošti pamokas, jis atsako padarysiu vėliau. Sūnus ištikus pirma kokiam sunkumui, meta visus darbus ir pan.. Todėl, kai sūnus rinkosi kokį būrelį lankyti, jam buvo pasakyta, kad turi apsispręsti, nes tuomet reiks lankyti metus. Sūnus pasirinko lankyti karate būrelį, kurio jau nebelanko. Kito būrelio nelanko, nes taip atsakovas siekia skatinti ir ugdyti sūnaus atsakomybės jausmą. Atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, remontuoja automobilius, sūnus taip domisi technika. Atsakovui nėra kliūtis vaiką pasiimti į darbą, kur yra saugios patalpos antrame aukšte, yra galimybė ruošti pamokas. Sūnų prižiūrėti padeda sutuoktinė, kuri šiuo metu nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Būna, kad sūnus su ja apsipyksta, bet tik dėl to, kad yra skatinamas laikytis tvarkos ir nustatytų elementarių taisyklių. Vaikui yra svarbu, kad jis tinkamai būtų auklėjamas ir mokytųsi. Teigė, jog vaiko noras gyventi su motina yra susijęs su materialiais dalykais, pažadais kažką nupirkti. Vaikas domisi technika, todėl gyvenant su tėčiu tokie vaiko norai įgyvendinami. Vaikas nėra akcentavęs, kad jis nori domėtis paukščiais. „Tariamas“ laisvės jausmas, gyvenat su motina, vaikui tik pakenktų. Dėl vaiko nelengvo charakterio jam yra būtinas nuolatinis dėmesys.Bylą nagrinėjant 2018 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje liudytoja K. V. nurodė, kad ji yra buvusi A. S. mokytoja nuo 2016 m. vasario mėn., į jos klasę jis atėjo prieš dvejus metus, kai buvo antrokas. Ji stebėjo vaiko žinias, suprato, kad vaikas turi daug spragų. Jam buvo teikiama reikiama pedagoginė – psichologinė pagalba, rašant rašomuosius darbus vaiko žinios atitiko pirmos klasės mokinio žinias. Vaikas atėjo iš kaimo mokyklos, kur jam nebuvo teikta logopedo pagalba. Vaikas mokėsi pagal bendrojo ugdymo program, kartojo 2 klasės kursą. Kai vaikas grįždavo iš mamos, tai mokslo žinios būdavo apleistos, vėl viską reikėdavo pradėti iš naujo, kad pasivyti, nes mokymosi atžvilgiu būdavo keliais žingsniais atgal. Vaikui gyvenant su tėčiu jautėsi, kad yra režimas, o pas mamą režimo nebuvo. Su vaiku ji kalbėdavosi ne tik apie pamokas, bet ir apie viską, nes gyvena kaiminystėje, vaikas pasakodavo, kad buvo pas mamą, kad važiavo traktoriumi. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Eglė Bikinienė nurodė, kad vertinant vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, turi būti išsiaiškintas vaiko prisirišimas prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybės, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Vaiko norų vertinimas priklauso ir nuo motyvacijos, kurią šis pateikia, nes vaikas gali norėti likti su tuo iš tėvų, kuris, pvz., yra ne toks reiklus, tačiau tai nesuderinama su vaiko interesais. Buvo minėta, kad Šiaulių apylinkės teismo psichologė, išklausiusi vaiko nuomonę, pateikė teismui savo pastebėjimus bei tam tikras išvadas. Psichologės pastebėjimas toks, kad vaikas, kalbėdamas apie norą gyventi pas mamą, akcentuoja didesnį laisvės kiekį, pareigų, taisyklių nebuvimą. Pasakodamas apie norą gyventi pas mamą akcentuoja materialius dalykus (pirkinius). Pasakodamas apie bendravimą su tėčiu, jo žmona, išreiškia nepasitenkinimą jų nustatytoms taisyklėms. Psichologė daro tokią išvadą, jog iš vaiko pasakojimų kyla prielaida, kad mama ne visada geba nubrėžti ribas vaikui, trūksta sūnaus elgesio kontrolės. Akcentuojama, jog vaiko auklėjime svarbios nuoseklios ir pastovios ribos. Žinodamas aiškias taisykles ir ribas, vaikas žino, ko iš jo yra tikimasi. Tai leidžia jaustis saugiai ir užtikrintai. Būtent tėčio namų aplinkoje skiriamas didesnis dėmesys vaiko savikontrolei ugdyti, yra aiškios taisyklės. Vaikas, nenorėdamas laikytis taisyklių, prisiimti didesnio kiekio pareigų, išreiškia prielankumą ir solidarizuojasi su mama. Atsižvelgiant į psichologės pateiktas išvadas, iš mokyklos pateiktas išvadas apie vaiko pokyčius ir mokymosi veiklą gyvenant su tėvu, manytina, kad vaiko noras ir prieštaravimas neatitinka jo interesų. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje formuojama tokia nuomonė, kad jeigu vaiko norai neatitinka vaiko interesų, į vaiko norą gali būti ir neatsižvelgiama. Taigi, manytina, kad vaiko noras, kuris yra nulemtas taisyklių nebuvimu, laisvės didesnės buvimu, pakeisti gyvenamąją vietą su mama, šiai dienai vis tik nėra suderinamas su vaiko interesais. Mano, kad vaiko A. S. gyvenamoji vieta turėtų likti kartu su jo tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-73-496/2016, buvo patvirtina ieškovės R. P. ir atsakovo R. S. 2015 m. gruodžio 29 d. taikos sutartis, pagal kurią sūnaus A. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta vaiko tėvo R. S. gyvenamoje vietoje, o ieškovė R. P. įsipareigojo teikti sūnaus išlaikymą periodinėmis išmokomis po 87 Eur; dukters A. S. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina R. P. jos gyvenamojoje vietoje, tėvas R. S. įsipareigojo teikti dukters išlaikymą periodinėmis išmokomis po 87 Eur (b. l. 4-7, 8-9). Teisme 2017 m. gruodžio 19 d. gautas ieškovės R. P. ieškinys dėl vaiko A. S. gyvenamosios vietos pakeitimo, prašant, jog vaiko A. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove – vaiko motina R. P., o iš atsakovo priteistas išlaikymas po 87 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškinys grindžiamas pasikeitusia esmine aplinkybe, t. y. vaiko išreikštu noru gyventi pas motiną. Į bylą su ieškiniu ieškovė yra pateikusi vaiko A. S. raštu 2017 m. gruodžio 17 d. išreikštą norą gyventi pas mamą, tokią pačią nuomonę raštu vaikas išreiškė ir išvadą teikiančiai institucijai 2017 m. gruodžio 28 d. (b. l. 14, 31). Byloje nustatyta, kad teikiant ieškinį ieškovė buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą, adresu Kelmės r. sav., (duomenys neskelbtini), kartu gyveno sugyventinis R. Č. ir dukra A. S. (b. l. 12). Bylą nagrinėjant teisme ieškovė persikraustė gyventi pas tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), Kelmės r. (b. l. 106), ieškovė pripažino tą aplinkybę, kad tai buvo padaryta, nes iš gyvenimo savo noru pasitraukė jos sugyventinis. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi specialistė psichologė įpareigota išklausyti nepilnamečio vaiko A. S. nuomonę ir pateikti išvadą (b. l. 83-84). Teismui pateikta 2018 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo vyriausios specialistės (psichologės) išvada, išklausius vaiko nuomonę, kurioje, be kito ko nurodyta, kad klausimai apie gyvenamąją vietą, pasirinkimo motyvus berniukui kelia susierzinimą, jis tampa gynybiškas, demonstruoja nepasitenkinimą, atvirai išreiškia pyktį. Vaikas sunkiai toleruoja ir priima taisykles, tenka jas kelis kartus priminti. Kalbėdamas apie norą gyventi pas mamą berniukas akcentuoja didesnį laisvės kiekį, pareigų, taisyklių nebuvimą. Pasakodamas apie norą gyventi pas mamą akcentuoja materialius dalykus (pirkinius). Galima kelti prielaidą apie mamos poveikį sūnui. Pasakodamas apie bendravimą su tėčiu, jo žmoną, išreiškia nepasitenkinimą jų nustatytoms taisyklėms. Pastebimas poliarizuotas vertinimas, kai tėtis, jo aplinka vertinama neigiamai, o mamai priskiriamos tik teigiamos savybės. Tačiau iš vaiko pasakojimo kyla prielaida, jog mama ne visada geba nubrėžti ribas vaikui, trūksta sūnaus elgesio kontrolės. Akcentuojama, jog vaiko auklėjime svarbios nuoseklios ir pastovios ribos. Žinodamas aiškias taisykles ir ribas, vaikas žino, ko iš jo yra tikimasi. Tai leidžia jaustis saugiai ir užtikrintai. Matyti, kad tėčio namų aplinkoje skiriamas didesnis dėmesys vaiko savikontrolei ugdyti, yra aiškios taisyklės (pvz. lankyti būrelį, laikytis švaros, reguliariai tikrinami namų darbai ir pan.). Šiuo atveju, nenorėdamas prisiimti didesnio kiekio pareigų, vaikas išreiškia prielankumą ir solidarizuojasi su mama (b. l. 99-100). Byloje nustatyta, kad tiek pas ieškovę, tiek pas atsakovą vaikui gyventi buitinės sąlygos yra tinkamos (b. l. 29-30, 42-43, 106-107). Esminis klausimas, sprendžias byloje, pas kurį iš tėvų gyvenant, bus užtikrinti vaiko interesai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Nagrinėjamu atveju ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). CK 3.174 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta šį principą įgyvendinanti teisės norma, pagal kurią teismas, nagrinėjantis ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetiškai turi vadovautis vaiko interesais. Kartu įstatyme įtvirtinta teismo pareiga, sprendžiant ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, išsiaiškinti vaiko norus ir atsižvelgti į juos, jeigu vaiko norai neprieštarauja jo interesams (CK 3.177 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu atveju, sprendžiant tokio pobūdžio ginčą, turi būti nustatyta, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks jo interesus, vaiko nuomonė, pareikšta dėl jo gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų, nėra privaloma teismui, ji turi būti vertinama tik kartu su kitais duomenimis byloje, reikšmingų faktinių aplinkybių visumos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma, be kitų: kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos, užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, įgyvendinimas; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygos, t. y. tos sąlygos, kuriomis vaikas gyveno iki ginčo dėl jo gyvenamosios vietos pakeitimo, ir kuriomis jam tektų gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų; vaiko norai ir pažiūros. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų – tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas netinkamo vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius. Sprendžiant apie vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, būtina įvertinti, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Taip pat įvertintinas vaiko prisirišimas prie brolių, seserų (ir kitų giminaičių), kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Sprendžiant skyrium gyvenančių tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą, remiantis CK 3.169 straipsnio 3 dalimi, teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui sukelia emocinių išgyvenimų, gali padaryti tam tikrą socialinę, psichologinę žalą. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir, nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo. Stabilios vaiko aplinkos užtikrinimo poreikis atsispindi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymo (žr., mutatis mutandis, N. and S. v. Switzerland (GC), no. 41615/07, 6 July 2010; H. v. Finland, no. 19823/92, 23 September 1994). Lietuvos teismų praktika taip pat yra orientuota į stabilų vaiko gyvenimą jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas, t. y. būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).).Pagrindiniai argumentai dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, kuriais remiasi ieškovė – tai vaiko noras gyventi pas ją. Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas, vertindamas vaiko norą gyventi su mama, turi atsižvelgti į tai, ar vaiko norai šiuo konkrečiu atveju atitinka jo interesus. Ieškovė nepaneigė ir sutiko su atsakovo (vaiko tėvo) argumentais, kad sūnus A. S. sunkiai toleruoja ir priima taisykles, kurios, atsižvelgiant į vaiko asmenines savybes, yra būtinos. Tai, kad vaikui būtina padėti susikoncentruoti, kad būtina pastoviai raginti jį vykdyti tam tikras pareigas, tokias kaip ruošti užduotas pamokas, ar prisiimti atsakomybę už tam tikrus paties padarytus apsisprendimus, tokius kaip lankytino būrelio pasirinkimas, patvirtina ne tik atsakovo teismo metu duoti paaiškinimai, bet ir byloje pateikta Šiaulių apylinkės teismo psichologė išvada, išklausius vaiko nuomonę, taip pat vaiko buvusios mokytojos liudytojos K. V. duoti paaiškinimai, kuri, be kito ko, nurodė, kad vaikui grįžus iš mamos, jo mokymosi rezultatai krenta žemyn.Nagrinėjamu atveju abiejų vaiko tėvų moralines savybes iš esmės yra vienodos, panaši materialinė padėtis, ieškovės ir atsakovo namuose sudarytos panašios vaiko gyvenimo sąlygos, juose tvarkinga, švaru, vaikas aprūpintas būtinais reikmenimis, baldais, jo poreikiai tenkinami, jo teisės į saugią ir sveiką aplinką vystymuisi nepažeidžiamos, o atsakovas tinkamai atlieka savo pareigas, taip pat būsimos (galimos) gyvenimo sąlygas vaikui užtikrintos ir ieškovės namuose (b. l. 13, 29-30, 44, 45, 49-51, 52-55, 56-59, 106-107). Byloje nėra įrodymų, kad po 2016 m. sausio 21 d. teismo nutarties priėmimo, kuomet vaiko A. S. gyvenamojo vieta buvo nustatyta su tėvu (atsakovu), atsakovas būtų netinkami vykdęs tėvo pareigas, neužtikrintų būtinų vaiko vystymuisi sąlygų, taip pat, kad vaiko gyvenimas su tėvu prieštarautų jo interesams. Priešingai, kaip nurodyta Šiaulių G. progimnazijos 2018 m. vasario 19 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo apie A. S.“, mokinio tėvas domisi sūnaus ugdymo pasiekimais bei elgesiu mokykloje, skaito informaciją ir bendrauja per TAMO dienyną, dalyvauja susirinkimuose, individualiuose pokalbiuose, mokyklos bendruomenės renginiuose, mokinys į mokyklą ateina pailsėjęs ir t. t.. Taip pat nurodyta, kad A. S. mama R. P. ugdymo įstaigos renginiuose, susirinkimuose nedalyvauja, niekada nėra mokytojai paskambinusi pasiteirauti apie sūnaus ugdymo pasiekimus ar savijautą mokykloje (b. l. 45). Be to, kaip žinia, vaiko A. S. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu, nes taip vaiko tėvai susitarė, pateikdami teismui tvirtinti jų pasirašytą 2015 m. gruodžio 29 d. taikos sutartį (b. l. 4-7, 8-9). Byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų pasikeitusios tokios esminės aplinkybės, kad sūnaus gyvenimas su tėvu prieštarautų vaiko interesams. Gyvenant su tėvu, vaiko pažangumas mokykloje, kyla. Vaiko tėvas dirba, turėdamas verslo liudijimą, jo darbas susijęs su automobiliu remontu (b. l. 52-55), tėvas turi visas galimybes užsiimti su vaiku ir darbo metu, atsiveždamas jį į darbo vietą, kur yra atskira patalpa vaikui būti ir ruošti pamokas, vaikas taip pat turi galimybę domėtis technika, kas jam pačiam ir patinka (b. l. 32). Šių atsakovo nurodytų aplinkybių ieškovė nepaneigė ir joms neprieštaravo (CPK 185 str.). Be to, atsakovas yra sukūręs šeimą, jo žmona yra vaiko priežiūros atostogose, todėl A. S. yra ir jos prižiūrimas, ji padeda atsakovui rūpintis vaiku, ruošti su juo pamokas, taip pat padeda skatinti vaiką laikytis tam tikrų būtinų taisyklių, kas kaip minėta, vaikui yra būtina dėl jo paties interesų (b. l. 9-100). Nors ieškovė nurodo, kad jai sūnų padėtų prižiūrėti jos tėvai, konkrečiai tėvas, kuris yra virš 60 metų amžiaus, jis taip pat padėtų sūnui ruošti pamokas, kai ieškovė bus darbe, tačiau teismas sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesai, atsižvelgiant į jo asmenybės poreikius, bus labiau užtikrinti atsakovo šeimoje. Vaikas mokosi Šiaulių G. progimnazijoje, jam teikiama logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba (b. l. 45). Tuo tarpu ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kokioje mokykloje mokytųsi jos sūnus, jei būtų patenkintas ieškinys, nepateikė įrodymų, ar ten vaikui galėtų būti teikiama reikalinga logopedo ir specialiojo pedagogo pagalba. Ieškovė tik įvardijo mokyklos pavadinimą, nurodė, kad tartis į mokyklą dar nebuvo nuėjusi. Kas tik leidžia daryti išvadą, kad ieškovė ganėtinai paviršutiniškai suvokia, kad sūnaus interesams užtikrinti reikia daugiau pastangų nei eiliniam vaikui, kad jam reikalingas didesnis dėmesys ir tam tikra jo veiksmų kontrolė. Minėta, kad vaiko nuomonė teismui nėra privaloma, teismas gali į ją neatsižvelgti, jeigu konstatuoja, kad vaiko noras gyventi su vienu iš tėvų neatitinka jo interesų. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs bylos šalių ir liudytojos K. V. paaiškinimus, atsižvelgdamas į Šiaulių apylinkės teismo vyriausios specialistės (psichologės) išvadą, išklausius vaiko nuomonę, į išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės pateiktą išvadą bylą nagrinėjant 2018 m. liepos 23 d. teismo posėdyje, sprendžia, kad vaiko A. S. išreikštas noras gyventi su motina prieštarauja jo paties interesams. Šio atveju nustatytų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad vaikui A. S. yra reikalinga ir būtina, jog tam, kad jis užaugtų atsakingas, išmoktų laiku atlikti privalomas jo amžiaus vaikui pareigas, tinkami integruotųsi į šiuolaikinę visuomenę ir taptų jos pilnaverčiu atstovu, yra reikalinga pagalba, kurią jis gali gauti tik tėvo (atsakovo), o ne ieškovės (mamos) šeimoje. Šiaulių apylinkės teismo vyriausios specialistės (psichologės) išvadoje akcentuota, kad vaiko auklėjime svarbios nuoseklios ir pastovios ribos. Žinodamas aiškias taisykles ir ribas, vaikas žino, ko iš jo yra tikimasi. Tai leidžia jaustis saugiai ir užtikrintai. Matyti, kad tėčio namų aplinkoje skiriamas didesnis dėmesys vaiko savikontrolei ugdyti, yra aiškios taisyklės (pvz. lankyti būrelį, laikytis švaros, reguliariai tikrinami namų darbai ir pan.). Šiuo atveju, nenorėdamas prisiimti didesnio kiekio pareigų, vaikas išreiškia prielankumą ir solidarizuojasi su mama. Panašios tendencijos pastebimos šeimos piešinyje. Teismas sprendžia, kad vaiko noras gyventi su mama yra nulemtas taisyklių nebuvimu, laisvės didesnės buvimu, materialinio pobūdžio pažadais (nupirkti motociklą benzininį) (b. l. 32, 99-100), todėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas su mama šiai dienai yra nesuderinamas su vaiko interesais. Todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas. Atmetus ieškinį, dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, atmestinas ir ieškinio reikalavimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, nes vaikas lieka gyventi su atsakovu. Dėl išdėstyto, ieškinys visa apimtimi atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, iš ieškovės turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).Atsakovas turėjo 300,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 116), tačiau jų priteisti iš ieškovės neprašė, todėl jos atsakovui iš ieškovės nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, jai buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba (b. l. 15), todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos valstybei (žyminis mokestis, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos) nepriteistinos (CPK 96 str. 2 d., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.