- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-18
- Bylos Nr.
- e2-2503-732/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00191-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liudvikas Myško
- Ieškovas
- D. T.
- Atsakovas
- D. Č.
- Advokatai
- Valdas Levinas, Sigita Mačytė-Šulskienė
KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-2503-732/2023 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00191-2023-6 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2023 m. rugpjūčio 18 d.
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Ingridai Jakubonienei, Renatai Pekštenienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei D. Č. dėl tėvo ir skyrium gyvenančio nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti jo ir skyrium gyvenančio jo vaiko I. Č. bendravimo tvarką:
1. Tėvas darbo dienomis, kas antrą savaitę, bendrauja su vaiku nuotolinėmis ryšio susisiekimo priemonėmis su vaizdu du kartus per savaitę, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 18 val. iki 19 val. Jei galimybės vykdyti šios bendravimo tvarkos su vaizdu, dėl objektyvių priežasčių, nėra, bendraujama tik nuotolinėmis ryšio susisiekimo priemonėmis su garsu. Bendravimas nuotolinio ryšio susisiekimo priemonėmis vyksta 1 valandą laiko. Jei tėvas negalės numatytais antradieniais ir ketvirtadieniais bendrauti su vaiku, tai tėvas privalo apie negalėjimą susisiekti nuotolinėmis ryšio susisiekimo priemonėmis bendravimui su vaiku pranešti vaiko motinai arba vaikui apie pasikeitusias aplinkybes iš anksto nedelsiant ar per protingą laiko tarpą. Motina privalo užtikrinti galimybes vaiko bendravimui su tėvu nuotolinėmis ryšio susisiekimo priemonėmis. Vaiko ir tėvo bendravimas nuotolinėmis ryšio susisiekimo priemonėmis vyksta telefoniniais pokalbiais, per programas Zoom meetings, Skype ar Facebook. Jei tėvai nesusitaria, kuris bendravimo būdas bus naudojamas, tuomet naudojama Zoom programa. Esant techninėms kliūtims, bendravimas vyksta telefoninio pokalbio būdu. Motina turi užtikrinti telefoninio ryšio priemonės turėjimą ir nurodyti tėvui telefono numerį, kuriuo tėvas galėtų paskambinti ir pasikalbėti su nepilnamečiu vaiku.
2. Tėvas gali pasiimti vaiką iš vaiko gyvenamosios vietos į savo gyvenamąją vietą neporiniais kiekvieno metų mėnesio savaitgaliais nuo penktadienio 18 val. ir grąžinti vaiką motinai sekmadienį iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas gražinamas motinai vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
3. Jei motina ar tėvas negalės šiomis dienomis (visomis ar tik kai kuriomis) bendrauti su vaiku, tai tėvai privalo pranešti vienas kitam apie pasikeitusias aplinkybes iš anksto nedelsiant raštu, per protingą laiko tarpą ir iš karto suderinti kada bus perkeliamas bendravimo su vaiku laikas. Jei tėvai nesusitaria, tuomet nepanaudotas laikas perkeliamas į artimiausią savaitgalį.
4. Tėvas praleidžia su vaiku pusę vaiko ugdymo įstaigos vasaros atostogų, suderinęs iš anksto laiką su motina. Jei tėvai dėl bendravimo laiko atostogų metu nesusitaria, tai tėvas praleidžia antrą vaiko atostogų pusę su vaiku.
5. Tėvas turi teisę praleisti su vaiku pusę tėvo kasmetinių atostogų, suderinęs iš anksto laiką su motina. Tėvas apie savo kasmetines atostogas privalo pranešti ne vėliau nei prieš 2 mėnesius. Jei tėvai dėl bendravimo laiko tėvo atostogų metu nesusitaria, tai tėvas praleidžia pirmą tėvo atostogų pusę su vaiku. Pirmą pusę motinos kasmetinių atostogų metu, vaikas būna su motina ir tėvas pirmą pusę motinos kasmetinių atostogų metu nesusitinka. Jei tėvų atostogų laikas sutampa, tėvas bendrauja su vaiku pirmą tėvo atostogų pusę, o po to gražina vaiką į vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. 6 p. taikomas tiek, kiek neprieštarauja vaiko interesams, jei suderinamas su vaiko ugdymo įstaigos pamokų grafiku.
6. Per didžiąsias šventes, t. y. Kūčias, šv. Kalėdas, Naujuosius metus ir šv. Velykas, nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką:
6.1. Neporiniais metais, t. y. 2023, 2025 ir t. t., Kūčias bei Kalėdas vaikas praleistų motinos namuose.
6.2. Poriniais metais, t. y. 2024, 2026 ir t. t., tėvas vaiką į savo gyvenamąją vietą pasiima iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos gruodžio mėnesio 23 dieną nuo 18 valandos, o vaiką grąžina gruodžio mėnesio 26 dieną iki 19 valandos.
6.3. Neporiniais metais, t. y. 2023, 2025 ir t. t., vaikas praleidžia Naujųjų metų šventę, šv. Velykas motinos namuose.
6.4. Poriniais metais per Naujųjų metų šventę, vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiima 18 valandą gruodžio mėnesio 31 dieną, o grąžina motinai sekančių metų sausio 1 dieną iki 18 valandos.
6.5. Poriniais metais per šv. Velykų dieną vaiką iš motinos gyvenamosios vietos tėvas pasiima 9 valandą, o gražina motinai paskutinę šv. Velykų dieną iki 16 valandos.
7. Motinos diena ir Tėvo diena, nepriklausomai nuo to, kaip pasiskirstys bendravimo grafikas, priklausys tėvui, kurio (tėvo ar motinos) diena yra švenčiama.
8. Vaikas kas antrus metus švenčia savo gimtadienius tėvo gyvenamojoje vietoje. Kitas iš tėvų gali atvykti pasveikinti vaiką per gimimo dieną, kai trukmė iki 1 valandos. Apie atvykimą pasveikinti kitas iš tėvų praneša ne vėliau nei prieš 4 valandas.
9. Vaiko ligos metu (remiantis gydytojo pažyma) vaikas būna motinos gyvenamojoje vietoje. Motina turi informuoti tėvą apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata ir pateikti tai patvirtinančius rašytinius duomenis. Jei vaikas suserga, pablogėja vaiko sveikatos būklė (remiantis gydytojo pažyma) būnant su tėvu, vaikas būna tėvo gyvenamojoje vietoje. Tėvas privalo informuoti motiną apie vaiko ligas ar kitą įvykį, susijusį su vaiko sveikata ir pateikti tai patvirtinančius rašytinius duomenis.
10. Tėvas gali nevaržomai bendrauti su vaiku telefonu, paštu ar kitomis elektroninėmis susisiekimo ir ryšio priemonėmis tiek, kiek neprieštarauja vaiko interesams.
11. Nustatyti, kad bendru sutarimu, vaiko lankymo grafike nurodytas laikas, gali būti trumpesnis arba ilgesnis, pagal susitarimą raštu (pvz., SMS žinute).
12. Nustatyti, kad tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaiko pasiekimais visose jo lankomose ugdymo įstaigose. Nustatyti, kad tėvas turi teisę nevaržomai domėtis vaiko sveikatos būkle. Nustatyti, kad tėvai privalo vienas kitą nedelsiant informuoti apie vaiko sveikatos būklės pasikeitimus. Nustatyti, kad tėvai sudaro sutartis dėl užklasinio ugdymo ar būrelių su šiomis įstaigomis ar užsiėmimų vadovais tik bendru tėvų sutarimu, kai tai turi reikšmės kuriam nors iš tėvų vykdant bendravimo tvarką.
13. Susirgus vaikui ar jo tėvams, ar dėl kitų priežasčių pasikeitus galimybei bendrauti su vaiku, apie tai informuojamas telefonu, raštu kitas tėvas iš anksto, nedelsiant.
14. Tėvas yra atsakingas už vaiko saugumą bendravimo su vaiku metu.
15. Vaikui būnant pas tėvą vaiko atostogų metu, tėvas neperveda vaiko motinai išlaikymo mokamo periodinėmis išmokomis, o suteikia išlaikymą vaikui faktiškai teikdamas vaikui išlaikymą. Jei motina neužtikrina nuotolinio ryšio susisiekimo priemonių vaikui bendrauti su tėvu nuotoliniu būdu, tai tėvas užtikrina nuotolinio ryšio susisiekimo priemonių įgijimą ir/ar ryšio paslaugų apmokėjimą iš vaikui skirto išlaikymo periodinėmis išmokomis sumos. Šiame punkte numatytos išlaidos be motinos sutikimo išskaitomos iš vaikui skirto išlaikymo ir skirtos vaiko interesų užtikrinimui. Tėvas bendravimo su vaiku metu turi užtikrinti vaiko interesus ir poreikius.
16. Motina privalo užtikrinti tėvui galimybę netrukdomai bendrauti su vaiku ir jokie pašaliniai asmenys neapsunkins bendravimo tvarkos vykdymo.
17. Motina privalo informuoti tėvą apie vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą ar nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą raštu.
18. Tėvai dėl bendravimo tvarkos vykdymo tvarkos bendrauja raštu (pavyzdžiui SMS žinutėmis).
Iš atsakovės prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad su buvusia sugyventine – atsakove turi bendrą vaiką I. Č.. Šalys gyveno kartu, tačiau išsiskyrus atsakovė gyvena su vaiku, kuriam yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o ieškovas – (duomenys neskelbtini). Nors su atsakove buvo susitarta, kad ji leis normaliai bendrauti su vaiku, t. y. kas antrą savaitgalį ar dažniau, ji sudaro kliūtis bendrauti su vaiku: nurodo, kad vaikas serga, neleidžia vaiko išsivežti į savo gyvenamąją vietą ir pan.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Pažymėjo, kad tėvui nei bendrauti, nei matytis su sūnumi niekada nedraudė ir netrukdė, tačiau pats ieškovas nerodo nei noro, nei iniciatyvos matytis ir bendrauti su sūnumi, dalyvauti jo auklėjime, nesidomi kaip jam sekasi. Atsakovės žiniomis, ieškovas mokosi ir gyvena mokymo įstaigos, kurioje mokosi, bendrabutyje, esančiame apie 500 metrų nuo atsakovės gyvenamosios vietos, tačiau eilinėmis savaitės dienomis sūnaus aplankyti neužsuka, kaip ir nepasiima jo kur nors kartu su savimi. Ieškovas pasiteirauja apie sūnaus sveikatą maždaug kartą per mėnesį, o daugiau vaiku nesidomi. Tačiau, iš ieškovo pusės kilus ginčui dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos, atsakovė neprieštarauja ir mano esant tikslinga nustatyti tokio bendravimo tvarką siekiant ateityje išvengti nesutarimų ir ginčų šiuo klausimu, juo labiau, kad tėvo bendravimui su sūnumi atsakovė niekada neprieštaravo. Prašė nustatyti tokią ieškovo su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką:
1. Už nepilnamečio I. Č. auklėjimą bei priežiūrą tėvai D. Č. ir D. T. atsakingi bendrai ir vienodai.
2. D. T. su sūnumi I. Č. matosi ir bendrauja tokia tvarka:
2.1. Kas antrą savaitę, antradieniais ir ketvirtadieniais, bent po 1 val., nuotolinėmis ryšio susisiekimo priemonėmis (telefonu, internetu), konkretų tokio bendravimo laiką ir būdą tėvams kiekvieną kartą suderinus atskirai, ne vėliau nei prieš vieną dieną.
2.2. Kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandą ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 valandą.
2.3. Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 valandą ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 valandą (jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklauso tėvui). Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikas praleidžia su motina, neatsižvelgiant kaip pasiskirsto bendravimas su vaiku pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką.
2.4. Poriniais metais per šv. Kūčių ir Kalėdų šventes, gruodžio 24 d. paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 19 val.
2.5. Neporiniais metais per šv. Velykų šventes, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų išvakarėse 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną iki 18 val.
2.6. Neporiniais metais per Naujųjų metų šventę, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžindamas sausio 1 d. iki 18 val.
2.7. Kas antrus metus (poriniais metais) sūnaus gimtadienio dieną (spalio 11 d.). Jeigu sūnaus gimimo diena yra savaitgalio dieną, tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki 18 val. (jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklauso tėvui). Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo dieną, tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos pirmąją savaitgalio, einančio po sūnaus gimimo dienos, dieną 11 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. (jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklausytų tėvui).
2.8. 14 (keturiolika) paeiliui einančių dienų savo kasmetinių vasaros atostogų metu. Apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su sūnumi, tėvas sūnaus motiną įspėja prieš 1 mėnesį, suderindami vaiko paėmimo laiką ir vietą. Savo atostogų su vaiku periodui sūnų pasiima pirmą atostogų dieną ir grąžina paskutinę atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18 val. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį, o motina pateikia tėvui turimus sūnaus drabužius, kitus sūnaus asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.
3. Apie negalėjimą bendrauti nustatytu grafiku su vaiku, tėvas informuoja vaiko motiną trumpąja SMS žinute ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki numatomos bendravimo pradžios.
4. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, bet tėvas negali sūnaus paimti, nėra kompensuojamos. Jeigu susitikti negali sūnus ar to neužtikrina motina, atitinkamas neįvykusio susitikimo laikas kompensuojamas kitu tėvų suderintu laiku.
5. Tėvo bendravimo su sūnumi laiku šiam susirgus, jis turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą arba motinai. Sergantį sūnų tėvas lanko jo namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su sūnaus motina.
6. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi bet kuriomis, jo amžių atitinkančiomis, nuotolinio ryšio (telefonu, internetu ir pan.) priemonėmis, sūnui priimtinu laiku. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai sūnus leidžia laiką su tėvu. Tėvai įsipareigoja užtikrinti technines galimybes nuotoliniam bendravimui su vaiku.
7. Bendru tėvų sutarimu, šioje bendravimo tvarkoje nustatytas tėvo bendravimo su sūnumi laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis.
8. Motina D. Č. privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas nuo naujos nuolatinės gyvenamosios vietos paaiškėjimo, pranešti tėvui D. T. apie vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydama naują vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
Atsakovė prašė iš ieškovo priteisti teisinės pagalbos išlaidas.
Šalies argumentai
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė preliminarią išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinyje prašoma nustatyti ieškovo ir jo sūnaus I. Č. bendravimo tvarka, jei su ja sutiktų ir atsakovė, neprieštarautų geriausiems vaiko interesams, nes yra išsami ir konkreti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė tenkinti ieškinį.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė tenkinti ieškinį su tam tikromis išlygomis, kurios buvo aptartos teismo posėdžio metu. T. y. su pereinamąja tvarka, numatančia, kad pirmas dvi savaites po teismo sprendimo priėmimo ieškovas bendraus su sūnumi kiekvieną šeštadienį nuo 15 val. iki 19 val.; sekančias dvi savaites šeštadieniais ieškovas bus su sūnumi nuo 9 iki 19 val.; penktą-aštuntą savaites ieškovas sūnų pasiims nuo šeštadienio 9 val. iki sekmadienio 19 val. Taip pat sutarta, kad ieškovas sūnui skambins kiekvieną trečiadienį per Messenger programėlę tarpe nuo 18 val. iki 20 val., kai pokalbio trukmė – iki 1 val. Ieškovas sutiko, kad per didžiąsias šventes vaikas būtų pas tėvus pasikeičiant, t. y. šv. Kūčios ir Kalėdos šiemet bus pas vieną, šv. Velykos ir Naujieji Metai – pas kitą iš tėvų, o kitais metais – atvirkščiai. Atsakovės siūlomoje bendravimo tvarkoje labai daug paliekama šalių susitarimui, tačiau nėra aišku, ką daryti, jei susitarti nepavyks. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra tikslesnė. Atkreipė dėmesį, kad atostogų metu vaikui būnant su ieškovu ieškovas turės mokėti ne tik išlaikymą, bet ir padengti išlaidas, kurios priklauso atsakovei, taigi užprogramuojamas ginčas. Išlaikymas turi pasiekti vaiką
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovė prašė nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką pagal jos atsiliepime pateiktą siūlymą.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė iš esmės tenkinti ieškovo reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, tačiau, ją nustatant, atsižvelgti į atsakovės atsiliepime siūlomą bendravimo tvarką, kuri yra racionalesnė, patogesnė, lengviau įgyvendinama ir geriau atliepia vaiko interesus. Nurodė, kad atsakovė sutinka, kad būtų nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi pereinamoji tvarka 2 mėnesiams pagal ieškovo atstovo nurodytas sąlygas. Pažymėjo, kad tėvo teikiamas išlaikymo dydis yra visiškai minimalus, išlaikymas apima ir pastovias išlaidas, todėl jo mažinti tam laikotarpiui, kai vaikas bus pas ieškovą, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Renata Pekštenienė nurodė, kad suprantamesnė ir mažiau ginčų kelianti yra atsakovės siūloma bendravimo tvarka. Tačiau reikia numatyti, kad ugdymas darželyje greitai pasibaigs ir turėtų būti numatytas tėvo bendravimas su vaiku vaiko atostogų metu. Pažymėjo, kad pas ieškovą yra pertekliniai reikalavimai dėl pažymų teikimo. Ieškovas yra tėvas ir turi pareigą bei galimybes pats prisijungti ir matyti pažymas dėl vaiko sveikatos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad I. Č., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovo D. T. ir atsakovės D. Č. vaikas. Šalys santuokos nebuvo sudarę. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi patvirtinta šalių ne teismo procese sudaryta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam mokėjimo. Taikos sutartimi šalys sutarė, kad sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o tėvas sūnui moka 120 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 3 dalys).
Pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tiek ieškovas, tiek atsakovė, būdami vaiko tėvai, siūlydami teismui bendravimo su vaiku tvarką, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014, kt.). Be to, teismui sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos, pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).
Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė sutiko, kad būtų nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Teismo posėdžio metu šalys taipogi sutarė dėl 2 mėnesių pereinamojo laikotarpio, kurio metu nustatytina bendravimo tvarka, padėsianti vaikui palaipsniui priprasti prie intensyvesnio bendravimo su tėvu. Teismo vertinimu, tokio pereinamojo laikotarpio nustatymas, kuomet vaikas reguliariai vis ilgesniam laikui susitiks su tėvu, pirmą mėnesį be nakvynės, atitinka vaiko interesus ir leis jam priprasti prie kitos, ne namų, aplinkos, sudarys galimybę tėvui ir vaikui užmegzti tvirtesnį ryšį. Atkreiptinas dėmesys, jog pereinamoji bendravimo tvarka nustatytina tik įsiteisėjus sprendimui, tačiau, įvertinus tai, kad atsakovė nedaro kliūčių vaiko ir tėvo bendravimui, šalims siūlytina atsižvelgti į sūnaus interesus ir pradėti ją vykdyti dar iki sprendimo įsiteisėjimo, t. y. pradėti tėvui su sūnumi bendrauti nuotoliniu būdu, o šeštadieniais ieškovui po kelias valandas praleisti su sūnumi betarpiškai. Taipogi pažymėtina, kad ieškovo mokama išlaikymo sūnui suma yra minimali, todėl pagrindo ją mažinti (ar, kaip nurodo ieškovas, pakeisti jos vykdymo tvarką) tais mėnesiais, kai sūnus daugiau būna pas jį, nėra. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai kurių vaikų poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019). Taipogi teismas vertina, kad ieškovo pateiktoje bendravimo tvarkoje išdėstyti punktai, susiję su nuotolinio bendravimo organizavimu, informavimu apie vaiko sveikatos būklę, bendravimu šalių atostogų metu yra pernelyg detalūs, pertekliniai. Bendravimo tvarkoje neturi ir net negali būti numatytos visos gyvenimo situacijos, kadangi, keičiantis faktinėms aplinkybėms, techninėms bendravimo priemonėms ir pan., nustatyta pernelyg smulkmeniška bendravimo tvarka vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimą gali ne tik pasunkinti, bet ir padaryti sunkiai įgyvendinamą ir keliantį papildomų ginčų.
Teismas, atsižvelgęs į šalių pateiktus skyrium gyvenančio ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarkos variantus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išsakytus pastebėjimus, vaiko amžių, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, nustato tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką:
1. Aštuonioms savaitėms po sprendimo įsiteisėjimo nustatytina pereinamoji bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas D. T. su sūnumi I. Č. bendrauja:
1.1. Kiekvieną trečiadienį nuotoliniu būdu (per Messenger programėlę) laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val., pokalbio trukmė – iki 1 val.
1.2. Pirmą ir antrą savaitę kiekvieną šeštadienį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą 19 val.
1.3. Trečią ir ketvirtą savaitę kiekvieną šeštadienį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą 19 val.
1.4. Penktą, šeštą, septintą ir aštuntą savaitę kiekvieną savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.
2. Pasibaigus laikotarpiui, kai bendraujama pagal 1 punkte nustatytą tvarką, tėvas D. T. su sūnumi I. Č. bendrauja:
2.1. Kas antrą savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais iki 1 val. nuotolinėmis ryšio susisiekimo priemonėmis (telefonu, internetu), konkretų tokio bendravimo laiką ir būdą tėvams kiekvieną kartą suderinus atskirai, ne vėliau nei prieš 1 (vieną) dieną.
2.2. Kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandą ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 valandą.
2.3. Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 valandą ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 valandą (jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklauso tėvui). Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikas praleidžia su motina, neatsižvelgiant kaip pasiskirsto bendravimas su vaiku pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką.
2.4. Poriniais metais per šv. Kūčių ir Kalėdų šventes, gruodžio 24 d. paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 19 val.
2.5. Neporiniais metais per šv. Velykų šventes, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų išvakarėse 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną iki 18 val.
2.6. Neporiniais metais per Naujųjų metų šventę, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžindamas sausio 1 d. iki 18 val.
2.7. Kas antrus metus (poriniais metais) sūnaus gimtadienio dieną (spalio 11 d.). Jeigu sūnaus gimimo diena yra savaitgalio dieną, tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki 18 val. (jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklauso tėvui). Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo dieną, tėvas, iš anksto suderinęs laiką, gali atvykti pasveikinti vaiką (trukmė iki 1 val.), o sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos pirmąją savaitgalio, einančio po sūnaus gimimo dienos, dieną 11 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. (jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklausytų tėvui).
2.8. 14 (keturiolika) paeiliui einančių dienų savo kasmetinių vasaros atostogų metu. Apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su sūnumi, tėvas sūnaus motiną įspėja prieš 1 (vieną) mėnesį, suderindami vaiko paėmimo laiką ir vietą. Savo atostogų su vaiku periodui sūnų pasiima pirmą atostogų dieną ir grąžina paskutinę atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18 val. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį, o motina pateikia tėvui turimus sūnaus drabužius, kitus sūnaus asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.
3. Apie negalėjimą bendrauti nustatytu grafiku su vaiku, tėvai vienas kitą informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki numatomos bendravimo pradžios.
4. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, bet tėvas negali sūnaus paimti, nėra kompensuojamos. Jeigu susitikti negali sūnus ar to neužtikrina motina, atitinkamas neįvykusio susitikimo laikas kompensuojamas kitu tėvų suderintu laiku.
5. Tėvo bendravimo su sūnumi laiku šiam susirgus, jis turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą arba motinai. Sergantį sūnų tėvas lanko jo namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su sūnaus motina.
6. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi bet kuriomis, jo amžių atitinkančiomis, nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, internetu ir pan.), sūnui priimtinu laiku. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai sūnus leidžia laiką su tėvu. Tėvai įsipareigoja užtikrinti technines galimybes nuotoliniam bendravimui su vaiku.
7. Bendru tėvų sutarimu, šioje bendravimo tvarkoje nustatytas tėvo bendravimo su sūnumi laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis.
8. Motina privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas nuo naujos nuolatinės gyvenamosios vietos paaiškėjimo, pranešti tėvui apie vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydama naują vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
9. Tėvai dėl bendravimo tvarkos vykdymo bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis raštu (pvz., SMS, el. paštu ar pan.).
Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas 2022 m. gruodžio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2022-07110 yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsakovė 2023 m. kovo 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-02608 taipogi 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. CPK 96 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgus į tai, bylinėjimosi išlaidos šioje byloje tarp šalių nepaskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti ieškovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:
1. Aštuonioms savaitėms po sprendimo įsiteisėjimo nustatytina pereinamoji bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas D. T. su sūnumi I. Č. bendrauja:
1.1. Kiekvieną trečiadienį nuotoliniu būdu (per Messenger programėlę) laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val., pokalbio trukmė – iki 1 val.
1.2. Pirmą ir antrą savaitę kiekvieną šeštadienį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 15 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą 19 val.
1.3. Trečią ir ketvirtą savaitę kiekvieną šeštadienį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą 19 val.
1.4. Penktą, šeštą, septintą ir aštuntą savaitę kiekvieną savaitgalį, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį 9 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.
2. Pasibaigus laikotarpiui, kai bendraujama pagal 1 punkte nustatytą tvarką, tėvas D. T. su sūnumi I. Č. bendrauja:
2.1. Kas antrą savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais iki 1 val. nuotolinėmis ryšio susisiekimo priemonėmis (telefonu, internetu), konkretų tokio bendravimo laiką ir būdą tėvams kiekvieną kartą suderinus atskirai, ne vėliau nei prieš 1 (vieną) dieną.
2.2. Kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos penktadienį 18 valandą ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 18 valandą.
2.3. Kiekvienais metais Tėvo dieną (pirmąjį birželio sekmadienį), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 valandą ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą sekmadienį 20 valandą (jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklauso tėvui). Motinos dieną (pirmąjį gegužės sekmadienį) vaikas praleidžia su motina, neatsižvelgiant kaip pasiskirsto bendravimas su vaiku pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką.
2.4. Poriniais metais per šv. Kūčių ir Kalėdų šventes, gruodžio 24 d. paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. iki 19 val.
2.5. Neporiniais metais per šv. Velykų šventes, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų išvakarėse 17 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą antrą šv. Velykų dieną iki 18 val.
2.6. Neporiniais metais per Naujųjų metų šventę, paimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 18 val. ir grąžindamas sausio 1 d. iki 18 val.
2.7. Kas antrus metus (poriniais metais) sūnaus gimtadienio dieną (spalio 11 d.). Jeigu sūnaus gimimo diena yra savaitgalio dieną, tėvas paima sūnų iš jo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki 18 val. (jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklauso tėvui). Jeigu vaiko gimimo diena yra darbo dieną, tėvas, iš anksto suderinęs laiką, gali atvykti pasveikinti vaiką (trukmė iki 1 val.), o sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos pirmąją savaitgalio, einančio po sūnaus gimimo dienos, dieną 11 val. ir grąžina jį į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18 val. (jeigu savaitgalis pagal bendrąjį savaitgalių bendravimo grafiką nepriklausytų tėvui).
2.8. 14 (keturiolika) paeiliui einančių dienų savo kasmetinių vasaros atostogų metu. Apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su sūnumi, tėvas sūnaus motiną įspėja prieš 1 (vieną) mėnesį, suderindami vaiko paėmimo laiką ir vietą. Savo atostogų su vaiku periodui sūnų pasiima pirmą atostogų dieną ir grąžina paskutinę atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18 val. Tėvas informuoja motiną apie numatomų su vaiku atostogų vietą ir pobūdį, o motina pateikia tėvui turimus sūnaus drabužius, kitus sūnaus asmeninius daiktus ar dokumentus, reikalingus atostogoms.
3. Apie negalėjimą bendrauti nustatytu grafiku su vaiku, tėvai vienas kitą informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) dienas iki numatomos bendravimo pradžios.
4. Tos dienos, kuriomis nustatyta tėvo bendravimo su sūnumi tvarka, bet tėvas negali sūnaus paimti, nėra kompensuojamos. Jeigu susitikti negali sūnus ar to neužtikrina motina, atitinkamas neįvykusio susitikimo laikas kompensuojamas kitu tėvų suderintu laiku.
5. Tėvo bendravimo su sūnumi laiku šiam susirgus, jis turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti sūnų ar nedelsiant pats jį pristatyti į gydymo įstaigą arba motinai. Sergantį sūnų tėvas lanko jo namuose, savo apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su sūnaus motina.
6. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su sūnumi bet kuriomis, jo amžių atitinkančiomis, nuotolinio ryšio priemonėmis (telefonu, internetu ir pan.), sūnui priimtinu laiku. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai sūnus leidžia laiką su tėvu. Tėvai įsipareigoja užtikrinti technines galimybes nuotoliniam bendravimui su vaiku.
7. Bendru tėvų sutarimu, šioje bendravimo tvarkoje nustatytas tėvo bendravimo su sūnumi laikas gali būti trumpesnis arba ilgesnis.
8. Motina privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorines dienas nuo naujos nuolatinės gyvenamosios vietos paaiškėjimo, pranešti tėvui apie vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą, nurodydama naują vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
9. Tėvai dėl bendravimo tvarkos vykdymo bendrauja elektroninių ryšių priemonėmis raštu (pvz., SMS, el. paštu ar pan.).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.