Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovui Gintarui Karpui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui S. J. (S. J.), dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė J. J. bei jos atstovė advokatė Giedrė Striaukienė papildomai paaiškino, kad nuo 2019 metų sausio pradžios su atsakovu nebegyvena kartu, atsakovas nedalyvauja vaiko gyvenime, jo neišlaiko. Ieškovės mėnesio pajamos sudaro 480 Eur, susijusios su darbiniais santykiais bei 50,14 Eur už vaiką išmoka bei 68 Eur už vaiką iš Sodros. Turi vidurinį išsilavinimą. Gyvena ieškovės tėvams priklausančiame trijų kambarių bute. Dėl sūnaus raidos sutrikimo reikalingas logopedas. Kreditorių neturi. Vaiko išlaikymui ji skiria apie 200 Eur per mėnesį, tačiau vaiko išlaikymui reikalinga apie 400 Eur suma.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovo Gintaro Karpaus išvadomis apie šią šeimą jokių duomenų neturi, yra pagrindas tenkinti ieškovės ieškinį, nepilnamečio vaiko interesai nebus pažeisti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys būdamos santuokoje neįgijo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Kreditorių neturi.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.54 str. nurodyta, jog teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti. Vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalys kartu negyvena, ieškovė nurodė, kad šalys tvirtai apsisprendę gyventi atskirai, ką ir daro, todėl, atsižvelgiant į tai, nenustatytinas terminas sutuoktiniams susitaikyti. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio, ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

ieškovė prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Nurodo, kad su atsakovu negyvena nuo 2019 metų sausio mėnesio. Dėl atsakovo atsakomybės už savo poelgius ir šeimą stokos, tolimesnis šalių, kaip sutuoktinių gyvenimas pasidarė neįmanomu; atsakovas nesirūpina vaiku ir šeima, vaiko neišlaiko, juo nesirūpina.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagristų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Įstatymu įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.60 straipsnio 1 dalis); tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė savo pareigas, taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose; tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnis įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis); teismas, įvertindamas bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tačiau CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos – kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių, bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Byloje pateiktais duomenimis bei įrodymais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio, nebegyvena santuokinio gyvenimo. Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas vartodavo alkoholį, būdamas neblaivus reikšdavo agresiją ieškovės atžvilgiu, smurtavo, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Bylos duomenimis dėl smurto artimoje aplinkoje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio atveju priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys bei įrodymai atsakovo iš esmės nenuginčyti, tai paneigiančių duomenų atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė, nors ir aiškino, kad šios nurodytos konfliktinės situacijos susidarė dėl netinkamo ieškovės elgesio (CPK 178 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms daroma išvada, jog atsakovas tokiu savo elgesiu, netinkamai elgdamasis su savo sutuoktine, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, įtvirtintas CK 3.27 straipsnyje. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Asmuo pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį atsakovo kaltės įrodinėti neturi – ji yra preziumuojama, ieškovui pakanka įrodyti faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumpcija. Faktą įrodžius, pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Įvertinus išdėstytą, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), dėl to santuoka nutrauktina dėl sutuoktinio kaltės (CPK 178 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „J.“, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos santuokinė pavardė „J.“.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Bylos duomenimis nepilnametis sūnus su savo motina J. J. Gyvena (duomenys neskelbtini), ieškovė užtikrina nepilnamečiui vaikui jo teisę į gyvenamąjį būstą, byloje nepateikta duomenų bei įrodymų jog ieškovė netinkamai vykdytų savo pareigas nurodytoje dalyje, bylos duomenimis ieškovė stengiasi bei imasi priemonių, kad vaikas augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptu doru ir išsilavinusiu žmogumi. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko M. J. gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų neteikė. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir nepilnamečio vaiko M. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CPK 178 straipsnis).

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, netinkamu darbu, mažu atlyginimu, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Vaikų teisių užtikrinimas yra prioritetinė tėvų pareiga. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Bylos duomenimis ieškovės vidutinės mėnesio pajamos iš darbinių santykių sudaro apie 580 Eur bei 118,14 EUR vaiko išmoka, didelę dalį gaunamų pajamų ji skiria savo ir nepilnamečio vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, gyvenamosios vietos priežiūrai, maistui ir rūbams, vaistams, higienos priemonėms. Bylos duomenimis ieškovė yra suinteresuota užtikrinti šalių nepilnamečiui vaikui tinkamas vystymosi sąlygas, todėl siekia, kad prie jo išlaikymo prisidėtų abu tėvai. Sūnui reikalingos logopedo paslaugos; vaiko išlaikymui ieškovė skiria apie 200 Eur per mėnesį, tačiau ieškovės teigimu jos sūnui reikėtų apie 400 Eur kas mėnesį. Šalys, bylos duomenimis, būdamos santuokoje neįgijo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, kito privalomai registruotino turto. Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad atsakovas būtų turėjęs/turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo, kas trukdytų jam dirbti bei gauti geresnes pajamas, įgyti atitinkamas specialybes ir/ar kvalifikacijas, tokiu būdu tinkamai prisidėti prie savo nepilnamečio vaiko išlaikymo. Todėl, įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, taip pat ir atsakovo amžių, teismas daro išvadą, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi/turėjo galimybę teikti ieškovės reikalaujamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui nurodytu laikotarpiu, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat ir šalių poziciją šioje reikalavimo dalyje, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir iš atsakovo priteistina po 230 Eur išlaikymo vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo dienos priėmimo dienos, t.y nuo 2019 m. gegužės 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.198, 3.208 straipsniai)(CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai.

Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už išlaikymą savo sūnui M. J. už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį, viso sumoje 960 Eur.

Įstatymas numato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymas gali būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog atsakovas, nuo 2019 metų sausio mėnesio išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui neteikė. Atsakovas teismui neteikė jokių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių, jog nuo to laiko jis teikė materialinį išlaikymą vaikui. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu būtų turėjęs/turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo, kas būtų trukdę atsakovui dirbti bei gauti pajamas. Todėl, įvertinus byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, įvertinus taip pat ir atsakovo amžių, teismas daro išvadą, jog atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi/turėjo pastoviai dirbti ir gauti pastovias pajamas bei galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą nurodytu laikotarpiu, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pateiktus byloje duomenis bei įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteistina viso 960 Eur išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo įsiskolinimo sumą skaičiuojant po 200 Eur kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. (CPK 178 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

ieškovė prašo konkrečios atsakovo ir vaiko M. J. bendravimo tvarkos nenustatyti, atsakovas galės bendrauti su vaiku pagal poreikius ir galimybes, atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimą iš anksto pranešus apie pageidaujamą bendravimo laiką.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o vienas iš tėvų, su kuriuo vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta, nagrinėjamu atveju – ieškovas, sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su kitu iš tėvų. Įvertinus tai, kad byloje nepateikta įrodymų jog atsakovas bendrautų su nepilnamečiu vaiku, atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, atsižvelgiant į vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, ieškovės reikalavimas tenkintinas, nustatytina bendravimo tvarka nurodytu ieškovės būdu, tai yra atsakovas galės bendrauti su vaiku pagal poreikius ir galimybes, atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimą iš anksto pranešus apie pageidaujamą bendravimo laiką.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistina 84 Eur žyminio mokesčio suma. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, patvirtinanti 207 Eur valstybės patirtų išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl, ieškinį tenkinus iš atsakovo valstybei priteistina 207 Eur už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 99 straipsnio 2 dalis).

Naikintinos Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikino išlaikymo po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimas iš atsakovo S. J. (S. J.) nepilnamečiui vaikui M. J., gimusiam (duomenys neskelbtini) (CPK 149 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Santuoką tarp J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. J. (S. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl atsakovo S. J. (S. J.) kaltės.

Ieškovei J. J. palikti jos santuokinę pavardę „J.“.

Nepilnamečio vaiko M. J. (M. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina ieškove J. J.. .

Priteisti iš atsakovo S. J. (S. J.) išlaikymą nepilnamečiui sūnui M. J. (M. J.), gimusiam (duomenys neskelbtini), po 230 Eur (du šimtus trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. nuo 2019 m. gegužės 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti J. J..

Priteisti iš atsakovo S. J. (S. J.) 960 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) nepilnamečio vaiko M. J. (M. J.), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 21 d. iki 2019 m. gegužės 30 d.

Nustatyti, kad atsakovas S. J. (S. J.) bendrauja su nepilnamečiu vaiku M. J. (M. J.), gimusiu (duomenys neskelbtini), pagal poreikius ir galimybes, atsižvelgiant į vaiko dienos ir ugdymo režimą iš anksto pranešus apie pageidaujamą bendravimo laiką.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. J. (S. J.) 84 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo S. J. (S. J.) 207 Eur (du šimtus septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą.

Priteistas bylinėjimosi išlaidas atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“, įmokos kodą 5630. Surenkamosios sąskaitos: akcinėje bendrovėje „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Citadele“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje Luminor bankas, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „SEB“ banke, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), akcinėje bendrovėje „Šiaulių bankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B. A/S“, Lietuvos filiale, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), uždarojoje akcinėje bendrovėje „Medicinos bankas“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikino išlaikymo po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisimą iš atsakovo S. J. (S. J.) nepilnamečiam vaikui M. J. (M. J.), gimusiam (duomenys neskelbtini).

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.