Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, 2024 m. sausio 20 d., apie 20.36 val., Jūratės g. 3A, Gargždai, Klaipėdos r., baro „Admiralas“ patalpoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,02 promilių neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą rankos kumščiu trenkė A. Č. į veidą, dėl ko šis nugriuvo ant grindinio, ir taip jam padarė nosies kaulų lūžimą, poodines kraujosruvas veide, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, muštines žaizdas abiejose lūpose, poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje, dešinės pusės VII, VIII šonkaulių lūžimus ir taip mušdamas nesunkiai sužalojo A. Č..

Motyvuojamoji dalis

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis E. K. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą. Kaltinamasis anksčiau neteistas, per pastaruosius 5 metus baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, turi galiojančių nuobaudų, kitų jį neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir pozityvius šeiminius ryšius. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio bei tai, jog šios nusikalstamos veikos padarymui esminės įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo pradžioje nukentėjusiojo atsiprašė. Nors nusikaltimu padarytos neturtinės žalos jis nukentėjusiajam dar neatlygino, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, jog to nepadarė, nes šiuo metu šeimos turtinė padėtis sunki, žmona nedirba, yra motinystės atostogose, jis vienas išlaiko šeimą, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, o turėtomis santaupomis padengė Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį. Atkreipė dėmesį į tai, kad bandė su nukentėjusiuoju susitarti dėl jam atlygintinos žalos dydžio, tačiau to padaryti nepavyko, nes nukentėjusysis reikalavo neadekvačiai didelės sumos, o civilinį ieškinį pareiškė tik prieš pat posėdį. Kaltinamasis patikino, jog teismui nustačius iš jo sumokėtiną nukentėjusiajam žalos atlyginimui sumą, jis įsipareigoja visą priteistą žalą nukentėjusiajam atlyginti. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad E. K. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindo manyti, kad jis atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą, nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jo gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės bei socialiniai įgūdžiai iš esmės yra nukreipti į tinkamą visuomenės nario gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi.

Nukentėjusiojo atstovė advokatė nesutiko, kad E. K. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir prašė teismo įvertinti tai, kad jis neatlygino nei dalies padarytos žalos, nurodo gaunąs minimalias pajamas, iš kurių vienas pats išlaiko didelę šeimą; tai rodo, kad nėra pagrindo tikėtis, kad jis atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą. Vis dėl to teismas, siekdamas kuo tinkamiau pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir išspręsti visus baudžiamosios atsakomybės uždavinius, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, nėra linkęs sutikti su šia pozicija. Teismo vertinimu, kaltinamasis prisipažino ir suvokė pasielgęs netinkamai, nuo pat pradžių reiškė dėl to gailestį ir ne kartą atsiprašė nukentėjusiojo, suprato pasielgęs netinkamai ir įsipareigojo ateityje taip nebesielgti. Nors iki šiol kaltinamasis nėra atlyginęs nukentėjusiajam nei dalies šio patirtos turtinės bei neturtinės žalos, jis yra visiškai atlyginęs anksčiau byloje įvardintą žalą Valstybinei ligonių kasai, o nukentėjusiojo civiliniam ieškiniui, pareikštam nedaug laiko iki posėdžio, bent iš dalies padengti jam pritrūko ir pinigų, ir žinojimo, kokio dydžio sumą jis išties turi sumokėti. Teismo posėdžio metu kaltinamasis įsipareigojo atlyginti tokią žalą, kokia teismo iš jo bus priteista nukentėjusiajam, duomenų, įgalinančių teismą abejoti šiuo jo įsipareigojimu, teismas neturi (įvertintina ir tai, kad visos E. K. paskirtos administracinės nuobaudos yra sumokėtos) o siūloma laiduotoja – sutuoktinė ir padės, ir paskatins jį tai padaryti. Taikyti šioje byloje laidavimo institutą teismą skatina ir nustatytos paties įvykio, kurio metu nukentėjo A. Č., aplinkybės, esminė nukentėjusiojo elgesio įtaka tam ir kaltinamojo nevengimas prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Todėl, teismo vertinimu, yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jį perduodant laiduotojos M. K. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti. Laidavimas nustatytinas be užstato ir dėl kuklios kaltinamojo turtinės padėties, ir todėl, kad teismo vertinimu yra pakankamas pagrindas tikėtis, kad ir be to E. K. padarys ir jau padarė reikiamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir nebenusikals, o didelę dalį pajamų jam teks paskirti atsiskaitymui su nukentėjusiuoju.

Dėl civilinių ieškinių

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 760,99 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo A. Č. gydymo, atlyginimo (1 t., b. l. 85-89). 2024 m. gegužės 6 d. E. K. atstovė advokatė į bylą pateikė bankinio mokėjimo išrašą, iš kurio matyti, jog E. K. žmona M. K. atlygino padarytą turtinę žalą – sumokėjo už nukentėjusiajam suteiktas medicinines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktinas.

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis A. Č. pareiškė civilį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo E. K. priteisti 3 196 Eur turtinei žalai, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei priteisti patirtas 800 Eur proceso (advokato pagalbos apmokėjimo) išlaidas. Nukentėjusysis turtinę 3 196 Eur žalą grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų jam buvo paskirtas gydymas – pirko vaistus ir kitus medikamentus, kurių kaina sudarė 154,64 Eur, taip pat Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje už laboratorinius tyrimus turėjo sumokėti 45,84 Eur, Klaipėdos r. Gargždų ligoninėje už rentgenografiją sumokėjo 3 Eur, taip pat į gydymo įstaigas vyko ne vieną kartą, todėl už kurą sumokėjo 58,59 Eur. Be to, po įvykio jis buvo nedarbingas 41 dieną, t. y. iki 2024 m. kovo 1 d., dėl ko negavo darbinių pajamų, kurios sudaro 2 993 Eur. Jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, iš balanso suvestinių matyti, jog laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. lapkričio 30 d. jis uždirbo 1613,80 Eur; nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 2 634,30 Eur; nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 20 d. – 1647,60 Eur, todėl darytina išvada, jog jo darbo dienos vidutinis uždarbis yra apie 73 Eur. 5 000 Eur neturtinės žalos reikalavimą jis grindžia tuo, jog dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė neigiamus išgyvenimus, t. y. fizinį skausmą, susirūpinimą dėl savo sveikatos dabar ir ateityje; jaučia įtampą, todėl jam iki šiol tenka vartoti gydytojo paskirtus raminamuosius vaistus; išėjęs į gatvę jaučia pagrįstą nesaugumo jausmą. Be to, rūpestį kėlė įtariamas vidinės ausies sužalojimas, nosies ir šonkaulių lūžiai. Nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. sausio 29 d. gydėsi Respublikinės Klaipėdos ligoninės stacionare, jam buvo atlikta operacija. Po patirto smūgio į veidą atsirado smilkininio žandikaulio sąnario pakitimai – žandikaulio sąnariai stringa, traška sąkandžio metu. 2024 m. kovo 24 d. atlikto radiologinio tyrimo metu buvo nustatyta dešinio TM sąnario disko priekinė negrįžtama dislokacija, dėl ko tikėtina, kad bus atliekama operacija.

Civilinis ieškovas ir nukentėjusysis A. Č. kartu su civiliniu ieškiniu pateikė vaistų įsigijimo, kuro išlaidų ir atliktų tyrimų apmokėjimo kvitus, gautų ankstesniais mėnesiais darbinių pajamų dokumentus. Teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusysis nepateikė negautų darbinių pajamų apskaičiavimo, civiliniame ieškinyje nurodė tik 3 mėnesių gautą atlyginimą, kuris svyruoja nuo 1613,80 Eur iki 2 634,30 Eur per mėnesį, ir teigė, jog darbo dienos vidutinis uždarbis yra apie 73 Eur. Teismas sutinka su aplinkybe, jog nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų negalėjo dirbti ir dėl to negavo darbinių pajamų, tačiau šiuo atveju A. Č. teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtent negavo 2 993 Eur darbinių pajamų. Be to, privalu atsižvelgti ir į tai, kaltinamojo padarytos veikos padarymui esminės įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Taigi, atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Č. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinama iš dalies ir iš kaltinamojo E. K. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Č. atžvilgiu priteisiama 1 600 Eur turtinės žalos dalis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma; įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą.

Susipažinus su aukštesniųjų teismų procesiniais sprendimais priimtais baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys buvo nuteisti už BK 138 straipsnyje įtvirtintus nusikaltimus, matyti, jog neturtinės žalos dydis gali svyruoti nuo 1 000 iki 5 000 Eur (kasacinėje byloje Nr. 2K-227-697/2022– 1 000 Eur, 2K-193-648/2022– 1 000 Eur, 2K-13-387/2022 – 2 000 Eur, 2K-92-511/2022 – 3 500 Eur, 2K-182-495/2023– 2 000 Eur, 2K-175-489/2023 – 3 000 Eur, 2K-17-648/2023 – 4 000 Eur, 2K-207-628/2023 – 4 000 Eur. Yra atvejų, kuomet priteisiama ir ženkliai didesnė neturtinės žalos suma – nuo 10 000 Eur iki 20 000 Eur (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-221-1020/2023, 1A-392-843/2022), visgi didesnis atlygintinos neturtinės žalos dydis siejamas su pačios nusikalstamos veikos didesniu pavojingumu, kilusiais sunkesniais padariniais – ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvių pasikeitimų įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse (pavyzdžiui jauno amžiaus, darbingas asmuo praranda darbingumą, ribojama jo įprastinė veikla, patiriamas fizinis skausmas, suprastėja gyvenimo kokybė ir kt.), bendravimo galimybių sumažėjimu, atvejais, kuomet nukentėjusiajam reikalingas ilgalaikis ar sudėtingas gydymas (kasacinė byla Nr. 2K-227-697/2022).

Teismas spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas A. Č. padarytos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad konflikto metu nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2023 m. spalio 30 d. išvadoje Nr. G 71/2024(03) nustatytų sužalojimų padarymu. Akivaizdu, kad A. Č. patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, baimę dėl ateities, jis buvo nedarbingas, jam buvo taikomas reabilitacinis gydymas. Vis dėl to nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad patirti sužalojimai būtų negrįžtamai paveikę jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis. Taip pat teismas turi atsižvelgti ir į jau pripažintą šioje byloje aplinkybę, kad šios kaltinamojo padarytos veikos padarymui esminės įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Taigi teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į aptartas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį, jo turtinę padėtį, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteisia 1 000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Į bylą pateikti dokumentai pagrindžia, kad nukentėjusysis A. Č. už atstovavimą advokatei sumokėjo 800 eurų. Byloje esantys duomenys pagrindžia, kad advokatė nukentėjusiajam teikė teisines konsultacijas, parengė civilinį ieškinį, ruošėsi bylos nagrinėjimui ir atstovavo bylą nagrinėjant teisme. Atsižvelgiant į išlaidų advokatės pagalbai apmokėti sumą, į advokatės suteiktų teisinių paslaugų apimtį, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiojo patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, tačiau teismas, spręsdamas dėl jų priteisimo, turi atsižvelgti ir į kaltinamojo turtinę padėtį bei vadovautis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, E. K. vienintelis išlaiko šeimą, kurioje auga trys nepilnamečiai vaikai, jo žmona šiuo metu nedirba, nes augina mažametį vaiką, jo gaunamos pajamos sudaro apie 1 000 Eur per mėnesį. Be to, kaltinamasis yra teisiamas už nusikalstamą veiką, kurios padarymui esminės įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Įvertinus visas šias aplinkybes, iš E. K. nukentėjusiojo A. Č. naudai priteistina dalis prašomų atstovavimo išlaidų – 400 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. K. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

E. K. laiduotoja paskirti M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vienerių) metų mėnesių laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti E. K., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarys tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką taikymo ar atleidimo nuo jos, paskiriant kitą laiduotoją.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. Č. iš E. K. 1 600 Eur (vienas tūkstantis šeši šimtai) turtinės žalos ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti nukentėjusiajam ir civiliniui ieškovui A. Č. iš E. K. 400 Eur (keturis šimtus) jo turėtų proceso išlaidų advokato pagalbai atlyginimo.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – voką su skaitmeninėmis laikmenomis su vaizdo ir garso įrašais, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.