Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2019-12-13 · Civilinė byla Nr. 2-3923-880/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-13
Bylos Nr.
2-3923-880/2019
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00129-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
B. A.
Civilinė byla Nr. 2-3923-880/2019Proceso Nr. 2-44-3-00129-2019-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; .3.5.2.1.; 3.2.6.1.
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 13 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rasai Drazdienei,dalyvaujant ieškovei R. K. – A.,Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei G. V.,

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. – A. ieškinį atsakovui B. A. dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. K. – A. kreipėsi su ieškiniu atsakovui B. A. prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų: sūnaus A. A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 215 EUR per mėnesį kiekvienam iki vaikų pilnametystės ir šių vaikų 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimą bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad jai ir atsakovui (duomenys neskelbtini) santuokoje gimė sūnus A. A. A. ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. A.. Sūnūs visą šį laiką gyvena su ieškove, ji jais rūpinuosi, auklėja bei išlaiko materialiai. Atsakovas išlaikymo vaikams nemoka ir šiuo metu vaikų išlaikymui yra susidaręs įsiskolinimas. Ieškovė nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi. Jos gaunamos pajamos šiuo metu yra apie 580 Eur atskaičius mokesčius, ir yra nepakankamos vaikų poreikiams užtikrinti, jai sunku išlaikyti vaikus, prie vaikų išlaikymo smarkiai prisideda jos artimieji. Taikiai su atsakovu dėl išlaikymo susitarti nepavyko. Ieškovė nurodė, kad pagal savo išgales vaikų išlaikymui per mėnesį skiria po 215 Eur kiekvienam. Atsakovas yra darbingas, todėl vaikų išlaikymui kas mėnesį galėtų skirti po 215 Eur kiekvienam. Ieškovė taip pat prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., kadangi atsakovas šiuo laikotarpiu jokio išlaikymo vaikams neteikė, t. y. 30 mėn. po 300 Eur už abu vaikus, iš viso 9000 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad 2017 m. buvo atvykęs į Lietuvą ir ieškovei davė 5000 Eur vaikų išlaikymui, o atvykus į 2018 m. ieškovei į Turkiją jis jai davė dar 4000 Eur vaikų išlaikymui. Jis taip pat nurodo, kad ieškovė paėmė vaikus ir jam su jais neleidžia matytis. Atsakovo teigimu, jo turtinė padėtis yra labai bloga, jis neturi turto, o jį išlaiko artimieji.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė priteisti vaikams po 50 Eur išlaikymą ir nurodė, kad tik tokiu atveju atsakovas sutrinka su ja išsiskirti bendru sutikimu. Ji taip pat nurodė, kad jokių pinigų, kuriuos nurodo atsakovas jai nėra davęs, vienintelis kartas buvo 2016 metais prieš Kalėdas jo atsiųsti 50 Eur vaikams dovanoms. Daugiau jokio išlaikymo jis nėra vaikams teikęs per paskutiniuosius tris metus. Ji taip pat nurodė, kad atsakovas su vaikais bendrauja elektroninių ryšio priemonių pagalba. Ieškovė taip pat nurodė, kad bendrai abiejų vaikų išlaikymui reikia apie 600 Eur, nes ji gyvena nuomojamame bute, kurio nuoma kainuoja 190 Eur, patarnavimai apie 100, vaikai lanko mokamus būrelius, 60 Eur kainuoja darželis, apie 200 Eur išleidžia maistui, taip pat daug kainuoja vaistai vaikams.

Atsiliepimas

Atsakovas pranešimu dėl atsiliepimų pateikimo buvo informuotas, kad jis privalo paskirti įgaliotą asmenį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai (CPK 805 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovas nepaskyrė atstovo byloje ir nenurodė įgalioto asmens Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, visi procesiniai dokumentai, skirti atsakovui, lieka byloje ir yra laikomi įteiktais.

Kadangi atsakovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, todėl ieškovei prašant byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad nesant duomenų, jog byloje turėtų būti priteistas tokio dydžio išlaikymas, kuris užtikrintų vaikų ne tik minimalius, tačiau visaverčius poreikius ir būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Institucija neprieštaravo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini) santuokoje gimė sūnus A. A. A., o (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. A. (b.l. 4-5). Ieškovė ir atsakovas gyvena atskirai, ieškovės teigimu atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, todėl ji prašo priteisti iš jo išlaikymą vaikams po 215 Eur, o teismo posėdžio metu prašė išlaikymą sumažinti iki vaikams reikiamo minimalaus.

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiam vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti.

Ieškovė teismo posėdžio metu parodė, kad jos šeima buvo apsistojusi pas ieškovės brolį, tačiau šiuo metu jau gyvena nuomojamame būste, kurio nuoma kainuoja 190 Eur. Todėl atitinkamai padidėjo sūnums tenkanti dalis būsto išlaikymo išlaidų.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių šalių nepilnamečių sūnų poreikių visumą, daro išvadą, kad šalių sūnų poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) reikalingas ne mažesnis kaip po 300 Eur išlaikymo dydis per mėnesį.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė nekilnojamojo turto neturi, jos gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 600 Eur. Atsakovas teismui pateikė įrodymus, jog turto neturi ir nurodė, kad jis nedirba, o jį išlaiko šeima. Teismas, atsižvelgęs į šalių nepilnamečių vaikų amžių ir poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y. kad šalių turtinė padėtis nėra gera, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi, yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, jo neapsunkina vaikų auginimo rūpesčiai, duomenų apie savo negalią ar kitokius sveikatos sutrikimus nepateikė, sprendžia, kad 150 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui per mėnesį priteisimas iš atsakovo atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir yra proporcingas tėvų turtinei padėčiai.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas finansiškai prie šalių nepilnamečių sūnų išlaikymo neprisideda nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. ir prašo priteisti 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimą, t.y. už 30 mėnesių po 150 Eur kiekvienam vaikui.

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33, 3K-3-189/2009). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinųjų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-14/2008).

Nustačius, kad dviejų vaikų poreikiai per mėnesį yra apie 600 Eur, o tėvui tenkanti išlaikymo pareiga yra 300 Eur per mėnesį, vaiko išlaikymo įsiskolinimas per 30 mėnesių sudaro 9000 Eur ir ši suma priteistina iš jo.

Nors atsakovas atsiliepime teigia, kad ieškovei sumokėjo 9000 Eur, tačiau jis nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Šį faktą neigia ir ieškovė. Todėl teismas sprendžia, kad šį aplinkybė teisme neįrodyta. Teismas pažymi, kad mažai tikėtina, jog atsakovas galėjo duoti ieškovei 9000 Eur, nes kaip jis nurodo, jokio turto neturi ir pats yra išlaikomas artimųjų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Teikdama teismui ieškinį, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už byloje pareikštą reikalavimą priteisti išlaikymą, todėl 378 eurų žyminis mokestis ((9000 + 300 Eur x 12) x 3 proc.) priteisiamas valstybės naudai iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 100,71 Eur vertimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2019-03-18) iki vaikų pilnametystės, pinigus sumokant vaikų motinai R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) kuri vaikų pinigines lėšas tvarkys uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams A. A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 9000 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš B. A., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 100,71 Eur vertimo išlaidų bei 378 eurų žyminio mokesčio.

Išaiškinti atsakovui, kad valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 – AB „Citadele“ banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 – AB Luminor banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo. Atsakovas teismo sprendimą gali skųsti per 30 dienų nuo jo vertimo gavimo dienos.

Teisėjas Linas Zinkevičius