- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- II-827-1170/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00958-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Justyna Žukovska-Pečiulienė
- Pažeidėjas
- R. M.
- Kategorijos
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M., gimusios (duomenys neskelbtini), deklaruojančios ir faktiškai gyvenančios adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. Š. 2023 m. liepos 3 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-15769-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos O. Š. 2023 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-15769-2023 (toliau – ir Nutarimas) R. M. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, numatytus administracinius nusižengimus, o būtent – ji 2023 m. gegužės 27 d., 09.50 val., (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai nustatyta 1,43 promilės girtumas, kai jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo dienos, neturint teisės vairuoti transporto priemonę, kai tokia teisė yra atimta. Už minėtus administracinius nusižengimus R. M. buvo paskirta 1200 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 60 mėnesių bei 9 mėnesių ir privalomas transporto priemonės „Buick Regal“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (b. l. 7-8).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui R. M. pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą Nutarimą. R. M. teigimu, 2023 m. gegužės 26 d. vakare (paskutinį kartą apie 21 val.) vartojo alkoholį. Kitą dieną 2023 m. gegužės 27 d., 09.50 val., jausdamasi visiškai blaivi vyko į/iš sūnaus krepšinio varžybų „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kai gyvena (duomenys neskelbtini) (atstumas iki 1 km). Važiuojant, ją sustabdė policijos pareigūnai ir nustatė 1,43 promilių neblaivumą. Pareigūnas po nustatyto neblaivumo buvo akivaizdžiai sutrikęs, nes jai paklausus „ar tikrai aš tokia neblaivi?“, patvirtino, kad „neatrodote neblaivi 1,43 promilėms“. Šią aplinkybę, kartu su medicininėmis indikacijomis dėl organizmo reakcijos į alkoholį, ji taip pat teikė administracinę bylą nagrinėjančiam Institucijos pareigūnui iki posėdžio, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta, t.y. bylą nagrinėjęs pareigūnas net nebandė pašalinti akivaizdaus prieštaravimo, kai asmens kaltė turi būti įrodyta įrodymais, nekeliančiais abejonių. Blaivumo tikrinimo metu nebuvo konstatuota, kad iš jos burnos būtų sklidęs alkoholio kvapas, kad elgesys ar judesiai būtų nekoordinuoti, kadangi ji jautėsi visiškai blaivi. Su pareigūnais bendravo taktiškai, aiškiai ir rišliai, buvo išlipusi iš automobilio ir jų prašoma atliko veiksmus, kurie leistų identifikuoti neblaivumo požymius, tačiau net ir blaivumo patikrą atlikusiam bei vėliau procesinius dokumentus surašinėjusiems pareigūnams kilo abejonių. Nagrinėjamu atveju R. M. neginčijo savo kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, tačiau šiuo skundu kėlė klausimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos dydžio bei administracinių poveikio priemonių - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) trukmės bei privalomo transporto priemonės konfiskavimo taikymo parinkimo proporcingumo. Tiek ją, tiek jos padarytus administracinius nusižengimus charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad jai būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą taisyklę ir skirti švelnesnes nei įstatymas numato administracines nuobaudas. R. M. atkreipė dėmesį į tai, jog ji yra (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), šeimos pajamos nėra aukštos, kartu su vyru auginama (duomenys neskelbtini), vienam jų (duomenys neskelbtini), kitam (duomenys neskelbtini), nuolatinai su šeima gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame pragyvenimas yra aukštas. Sūnūs aktyviai lanko mokamus būrelius, jų būrelių vietos ir mokykla yra ženkliai nutolusios nuo jų gyvenamosios vietos. Vyras tarnauja (duomenys neskelbtini), todėl vykdydamas jam pavestas funkcijas, nuolat atlieka užduotis (duomenys neskelbtini) vienetuose, kurie yra kituose administraciniuose Lietuvos vienetuose ir į kuriuos jis vyksta sau priklausančiu automobiliu, dalyvauja (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jis kiekvieną dieną grįžta namo tik vėlai vakare, todėl ne visada gali nuvežti/parvežti vaikus į/iš mokyklos ar būrelių, be to, jam, kaip (duomenys neskelbtini), egzistuoja tikimybė būti paskirtam atlikti tarnybą tarptautinėse operacijose kitose šalyse. Jos, kaip (duomenys neskelbtini), funkcijos taip pat reikalauja naudoti asmeninę transporto priemonę darbo funkcijoms atlikti, nes (duomenys neskelbtini) yra paskiriama keisti (duomenys neskelbtini) pagal esamą (duomenys neskelbtini) užimtumą ir personalo trūkumą. Įgyvendinus paskirtos nuobaudos bei poveikio priemones, jų šeima patirtų didžiulį smūgį, tolimesnis likimas taptų sunkiai prognozuojamas: tai būtų ypatingas smūgis pirmiausiai vaikų teisėms augti ir vystytis tinkamai ugdantis (lavinantis), esant dideliam vyro užimtumui tarnyboje kituose Lietuvos regionuose, likę šeimos nariai taip ilgai (net virš 5 metų) be automobilio negalėtų tinkamai organizuotis savo veiklų ir vystyti pozityvaus užimtumo. Šeima gyvena pagal neišmokėtą kreditą nuosavame bute, pagal kreditą moka padidėjus palūkanoms jau apie 400 Eur, dar prisideda ženkliai padidėjusios komunalinės paslaugos ir kiti turimi šeimos finansiniai įsipareigojimai (kreditai bankams). Taip pat tikėtina, kad ji liktų be darbo, nes kaip jau minėjo, (duomenys neskelbtini) pareigybė reikalauja turėti automobilį savo funkcijoms atlikti, o darbo netekimas būtų dar vienas smūgis šeimos pajamoms ir vaikų ateičiai. Nors tai pakartotinis R. M. nusižengimas, padarytas nepraėjus ilgam laikotarpiui, vis tik po šio karto ji suvokė savo veiksmų netinkamumą, neteisėtumą, pavojingumą. Nurodė, jog iki nusižengimo padarymo (ir šiuo metu) dirba, buvo atsakinga, sisteminių ANK pažeidimų nuo pat teisės vairuoti įgijimo nedarė, vis tik dėl atsitiktinio lengvabūdiškumo padarė dvi gyvenimiškas klaidas, tačiau po nusižengimo padarymo nustojo vartoti alkoholį ir nuoširdžiai deklaruoja, kad ketina pasikeisti, tokiu būdu tapdama dora ir sąžininga bei įstatymų besilaikanti mama, (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos Respublikos pilietė. Kartu skunde atkreiptas dėmesys į tai, kad ji objektyviai negalėjo pasinaudoti savo teise kreiptis per 1 (vieną) valandą į medicinos įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (įskaitant duoti kraują tyrimams), nes po neblaivumo patikrinimo 2023 m. gegužės 27 d., 09.50 val. procesinius dokumentus pildęs pareigūnas jai uždraudė pasitraukti nuo sulaikytos transporto priemonės ir liepė laukti automobilių transportavimo priemonės (tralo), nes nurodė, kad dar reiks pasirašyti. Priverstinio nugabenimo transporto priemonė išgabeno jos automobilį 2023 m. gegužės 27 d., 11.40 val. ir tik tada buvo leista išvykti iš vietos. Įvertinus kiek daug laiko jau praėjo po neblaivumo patikrinimo ir būdama susitaikiusi bei pripažindama savo pažeidimus nebematė prasmės dar vykti ir į medicinos įstaigą, nes akivaizdu, kad tokia ne dėl jos valios nuvėlinta apžiūra nebebūtų administracinėje teisenoje vertinama kaip objektyvi ir konkuruojanti su policijos pareigūnų alkotesterių parodymais. R. M. teigimu, jos padaryti administraciniai nusižengimai yra neteisingai kvalifikuoti, neatsižvelgus, netyrus ir nevertinus visų konkrečios bylos individualizuojančių aplinkybių, už padarytus administracinius nusižengimus paskirta galutinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonės aiškiai per griežtos, nėra teisingos ir proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams, vertinant pateiktus į bylą įrodymus ir paaiškinimus, neatitinka nuobaudų skyrimo pagrindų ir nėra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (b. l. 1-6).
Žemesnės instancijos teismas
Institucija atsiliepimo į R. M. skundą nepateikė.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukta R. M. prašė, kad būtų sutrumpinta atėmimo teisė vairuoti, arba mažinama bauda, taip pat ir turto konfiskavimą, kadangi kai vairavo, ji jautėsi visiškai blaivi. Pareigūnas, kuris rašė protokolą irgi buvo nustebęs, kad ji visiškai adekvati, jokio alkoholio kvapo nesklido. Iš vakaro ji buvo tik porą taurių vyno išgėrusi, išsimiegojusi. Po praeitų metų šonkaulių lūžio, teko vartoti ir narkotinius preparatus nuo skausmo. Buvo padarytas kepenų pažeidimas. Jos manymu, tame yra esmė - ilgą laikotarpį skaido organizmas alkoholį. Galimybės pasitikrinti ji neturėjo, nes kai sustabdė, turėjo laukti kol atvyks paimti mašiną. Pirmą kartą, kai buvo sustabdyta, tai buvo antrą Velykų dieną, jautėsi visiškai blaivi. Ji norėjo vykti pasidaryti kraujo tyrimus, bet pareigūnai pasakė, kad kol neatvyks jos vyras, ji negalės pasišalinti iš įvykio vietos. Anksčiau, kai buvo šonkaulių lūžis, kraujo tyrimas parodė kepenų pažeidimą. Būtent po įvykio gegužės mėnesį ji medicininių dokumentų institucijai neteikė. Antrą kartą ji neturėjo teisės vairuoti, kai sėdo už vairo. Buvo vaiko svarbios varžybos, todėl ji pagalvojo, kad nespės nubėgti iki varžybų. Emocinė būsena paveikė. Jos mėnesinės pajamos apie 1 300 Eur. Sutuoktinio pajamos apie 2 000 Eur. Sutuoktinis vairuoja. Jeigu darbas yra (duomenys neskelbtini) mieste, tai ji gali atlikti savo darbines funkcijas be vairuotojo pažymėjimo, bet jeigu trūksta žmonių kitame mieste arba rajonuose, tokiu atveju prašytų, kad apmokėtų kelionės išlaidas. Įvykio metu vyro namie nebuvo, laiko buvo likę labai mažai. Visiškai blaiviai mąstė, tikrai buvo adekvati. Žinojo, kad draudžiama vairuoti. Dviračio neturi. Kartu ji atkreipė dėmesį į tai, kad tikrai jautėsi blaivi ir nekėlė kažkokio pavojaus. Niekada neturėjo jokių įvykių kelyje, ji nėra alkoholikė. Tai yra pagrįsta, kad ji ateityje vairuos išgėrusi. Tai buvo pirmą kartą gyvenime. Dėl to vos ne į depresiją puolė. Jos šeima pakraupusi. Jai automobilis yra reikalingas, jeigu sugestų vyro automobilis. Ji anksčiau rašė prašymą tyrėjui atiduoti automobilį nors kelioms savaitėms, bet prašymas buvo atmestas. Jeigu vyro automobilis sugestų, būtų sunku nuvežti vaiką į būrelį. Ji labai gailisi dėl to. Tai atsitiktinumas buvo. Visą laiką važinėdavo į darbą su autobusu ir dabar važinėja. Būreliai yra toliau. Vaikas išimtinėmis tvarkomis važiuoja autobusu (b. l. 60-62, 74- 75).
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas G. R. parodė, kad R. M. buvo jau bausta vairavusi neblaivi. Nustatytos 1,43 promilės. Tris kartus leistina riba. Nubausta minimaliai. Gailisi pagal tai minimali bauda skirta. Įsiteisėjo ir su tuo pačiu automobiliu vėl panašus pažeidimas daro. Prie to pirmas putimas buvo 1,61, būtų atsakomybė jau pagal baudžiamąjį kodeksą. R. M. teigia, kad labai ilgai organizmas skaido alkoholį. Tai kodėl tada jis sumažėjo? Versija, kuri niekaip nepagrįsta. Jie vadovaujasi alkotesterio parodymais. Pažymėtina, kad šioje byloje baudos riba yra nuo 1 000 iki 1 500. Tai neviršija vidurkio. Tikimės, kad šį kartą žmogus bus patrauktas iš kelio ir nekels pavojaus visuomenei. Jeigu ir liks vienas inkriminuotas administracinis nusižengimas, vis tiek yra privaloma automobilio konfiskacija. Byloje yra pakankamai surinktų įrodymų, kad R. M. yra savininkė šios transporto priemonės, kuri yra būtent pažeidimo padarymo priemonė. Yra išimtis, kad galima skirti viso turto konfiskavimą, bet ta išimtis yra tik tada, kai konfiskuojamas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiems asmenims arba jo negalima paimti dėl kitų priežasčių. Šiuo atveju nei vienos tokios aplinkybės nėra. Jokių aplinkybių nekonfiskuoti turto nėra. Tai, kad automobilio konfiskavimas apsunkins R. M. gyvenimą, apie tai reikėjo galvoti prieš darant nusižengimą. Automobilis turi būti būtinai konfiskuotas. Baudos vis dar mokamos, vis dar nesumokėtos iki galo (b. l. 60-62, 74- 75).
Šalies argumentai
Iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2023 m. gegužės 29 d. pateikto prašymo matyti, kad R. M. turi 800 Eur nepriemoką dėl neapmokėtos baudos už padarytą administracinį nusižengimą, kurią, esant nepakankamoms pajamoms, prašo išskaidyti dalimis dvylikai mėnesių - nuo 2023 m. gegužės 29 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. (b. l. 9).
Žemesnės instancijos teismas
Susitarime dėl 2020 m. sausio 28 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudariusi darbo sutartį su R. M. Darbo funkcijos – (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis – 13,17 Eur (bruto) už papildomą darbo valandą. Papildomų darbo pagal poreikį funkcijų atlikimo vieta – darbo vieta, kurioje darbuotojas atlieka savo darbo funkcijas, kinta, todėl laikytina, kad darbuotojo darbo vieta laikoma ta vieta, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus (b. l. 12, 42).
2023 m. balandžio 3 d. mėnesinėje sąskaitoje faktūroje serija BD Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. A. M. už mėnesines treniruotes sporto klube „(duomenys neskelbtini)“ moka 66 Eur (b. l. 15).
BĮ „(duomenys neskelbtini)“ kvite nurodyta, kad M. A. M. už mėnesines treniruotes (duomenys neskelbtini) krepšinio mokykloje moka 60 Eur (b. l. 16).
AB „Swedbank“ R. M. 2023 m. kovo 1 d. – 2023 m. gegužės 2 d. banko sąskaitos išraše nurodyta, kad R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)” 2023 m. kovo 15 d. gavo 1246,40 Eur darbo užmokestį, o 2023 m. balandžio 14 d. - 1206,77 Eur darbo užmokestį (b. l. 17, 47).
Iš sutartinės hipotekos Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties matyti, kad R. M. ir L. M. sudarė sutartinės hipotekos sutartį bendrai hipotekos objektų vertei – 123 957,37 Eur (b. l. 18, 46).
Iš banko „(duomenys neskelbtini)“ paskolos sutarties išrašo matyti, kad pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. lapkričio 15 d. iki 2028 m. spalio 15 d. - kas mėnesį mokama po 500 Eur, o pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. rugsėjo 27 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d., - kas mėnesį mokama po 1750 Eur (b. l. 19 – 20, 44-45).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto A. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. gegužės 27 d., dirbant kartu su specialiste G. J., (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sustabdytas automobilis „Biuck regal“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. M. Nuotoliniu būdu su alkodetektoriumi „Drager alcotest 5000“ Nr. ARLD-0042 patikrinus, prietaisas parodė, kad R. M. iškvepiamame ore yra alkoholio pėdsakų ir reikia su alkotesteriu tikrinti blaivumą. 09.50 val. patikrinus su alkotesteriu „Drager alcotest 6810“ Nr. ARZH-0075 patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas 1,46 promilės girtumas. Pakartotinai 10.06 val. patikrinus, nustatytas 1,61 promilių girtumas, taip pat patikrinus nustatyta, kad R. M. jau buvo bausta pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir dar nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos ir šiam momentui R. M. teisė vairuoti yra atimta. Automobilis priverstinai išgabentas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 30).
Iš 2023 m. gegužės 27 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. M. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus asmens bendrą būklę, nustatyta, kad asmuo eiti teisia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, gali. R. M. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Drager alcotest 6810“ Nr. ARZH-0075 ir 09.50 val. nustatytos 1,46 promilės, antro tikrinimo metu 10.06 val. nustatytos 1,61 promilės (b. l. 31).
„Drager Alcotest 6810 Nr. ARZH-0075“ duomenimis R. M. 2023 m. gegužės 27 d., 09.50 val. nustatytas 1,46 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 10.06 val. nustatytas 1,61 promilių neblaivumas (b. l. 32).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2023 m. balandžio 12 d. patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 6810, Nr. ARZH-0075“ patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. spalio 10 d. (b. l. 33).
Administracinių nusižengimų registro 2023 m. rugsėjo 4 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkis metus nurodyta, kad R. M. 2021 m. balandžio 9 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje – viršijo leistiną greitį, paskirta 15,00 Eur dydžio bauda sumokėta. Taip pat 2022 m. balandžio 29 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, - sustojo ir stovėjo vietoje, skirtoje tik skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms. Paskirta 15 Eur bauda sumokėta 2022 m. lapkričio 17 d. 2023 m. balandžio 10 d. pastaroji vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1.43 promilių neblaivumas, - padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Paskirta 800 Eur dydžio bauda, sudaryta šios baudos mokestinės paskolos sutartis ir 6 mėnesių laikotarpiui - nuo 2023 m. balandžio 10 d. iki 2023 m. spalio 9 d. atimta teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 54-57).
Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2023 m. rugsėjo 4 d. išraše apie fizinį asmenį nurodyta, kad R. M. anksčiau nėra teista (b. l. 59).
Žemesnės instancijos teismas
Iš VšĮ „Emprekis“ 2023 m. rugsėjo 9 d. išrašo matyti, kad transporto priemonės – automobilio „Buick (USA) Regal“ 2020 metų vertė su PVM yra 21 750 Eur, o vertė be PVM 17182,50 Eur (b. l. 73).
Skundas tenkintas iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimą, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Įstatymų leidėjas už minėtą administracinį nusižengimą numato baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimties iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už minėto straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 4, 5 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad minėto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Aptariamo straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo ketverių iki septynerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki šešerių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų.
Teismas, sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos įvertinęs kartu ir atskirai, neturi pagrindo abejoti skundžiamame Nutarime padarytomis išvadomis apie tai, kad R. M. 2023 m. gegužės 27 d., 09.50 val. (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi kai jai buvo nustatytas 1,43 promilių girtumas, kai jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo dienos, neturint teisės vairuoti transporto priemonę, kai tokia teisė yra atimta. Už ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus R. M. buvo paskirta 1200 Eur bauda, specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 60 mėnesiams ir 9 mėnesiams bei privalomas transporto priemonės „Buick Regal“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimas (b. l. 7-8).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo minėti R. M. teisei priešingi veiksmai buvo kvalifikuoti pagal du ANK straipsnius – ANK 424 straipsnio 4 dalį bei 427 straipsnio 1 dalį.
Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. atliktų veiksmų pobūdį jai inkriminuotų administracinių nusižengimų kontekste, konstatuoja, kad pastarosios teisei priešingų veiksmų vertinimas pagal du pirmiau nurodytus ANK straipsnius yra perteklinis. Pabrėžtina, jog nors ANK 427 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra numatyta atsakomybė už pakartotinį vairavimą esant neblaiviam asmeniui, kuris neturi teisės vairuoti, tačiau kaip matyti iš šios normos sankcijos turinio, minėta aplinkybė yra nurodyta būtent šioje aptariamos normos dalyje, nurodant griežtesnes administracinės atsakomybės ribas asmeniui, kuris vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės ją vairuoti. Tuo tarpu ANK 424 straipsnio 4 dalis kaip tik ir numato administracinę atsakomybę už vairavimą, kai asmeniui yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Sugretinus dviejų pirmiau aptartų teisės normų turinį, akivaizdu, kad jų turinys iš esmės yra siejamas su ta pačia administracinės atsakomybės taikymo sąlyga – vairavimu, neturint teisės, tik ANK 427 straipsnio atveju, ji yra siejama dar su papildomu neblaivumo aspektu. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, R. M. neteisėtų veiksmų vertinimui pakanka išimtinai ANK 427 straipsnio 1 dalies taikymo, todėl skundžiamo Nutarimo dalis, susijusi su ANK 424 straipsnio 4 dalimi, yra naikintina.
Žemesnės instancijos teismas
Be kita ko, aptariant administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuoto skundo argumentus, pabrėžtina, jog pastaroji nors ir nurodė, kad savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo padarymo pripažino, tačiau kartu apeliavo į tai, kad Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, neišsamiai ir šališkai vertino gautus įrodymus bei tinkamai neištyrė padarytų administracinių nusižengimų. Antai, nebuvo atsižvelgta į iki administracinės bylos nagrinėjimo R. M. elektroniniu būdu pateiktus paaiškinimus, kurie turėjo reikšmės tiek administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimui.
Negalima nesutikti su ta aplinkybe, kad administracinėn atsakomybėn patraukta R. M. iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje dienos teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad turi sveikatos problemų, dėl kurių organizmas neskaido toksinių medžiagų taip greitai. Todėl patikrinimo metu ji jautėsi visiškai blaivi, ką patvirtino ir ją sustabdęs policijos pareigūnas (b. l. 38). Minėtų R. M. argumentų kontekste pastebėtina, jog vien tai, kad skundžiamame Nutarime nebuvo pasisakyta dėl visų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, o paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės neatitiko administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lūkesčių, nepatvirtina, kad Institucija administracinio tyrimo metu neįvertino visų administracinių nusižengimų inkriminavimui ir sankcijų skyrimui reikšmingų aplinkybių.
Nors R. M. Institucijai ir rašytiniu būdu pateikė paaiškinimus, susijusius su jos sveikatos būkle, tačiau jokių šių paaiškinimų turinį patvirtinančių medicininių dokumentų nepateikė – tik apsiribojo savo asmeniniu sveikatos būklės vertinimu. R. M., bylos nagrinėjimo teisme metu paklausta apie minėtą aplinkybę, patvirtino, kad iš tikrųjų į jokias medicinos paslaugas teikiančias įstaigas nesikreipė, o jos pateikta pozicija dėl toksinų, įskaitant ir alkoholio, lėtesnio skaidymo jokiais medicininiais dokumentais nėra patvirtina. Ji kažkada patyrė traumą, dėl kurios jos manymu, jai galėjo atsirasti Institucijai pateiktuose paaiškinimuose nurodyta indikacija.
Minėtų aplinkybių kontekste, o būtent – atsižvelgiant į tai, kad R. M. pateikti paaiškinimai dėl sveikatos būklės yra paremti išimtinai jos subjektyviu vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Institucija tinkamai neįvertino šių, jokiais kitais įrodymais neparemtų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų. Juo labiau, Institucija šiais paaiškinimais priimto procesinio sprendimo grįsti neturėjo pagrindo ir dėl to, kad R. M., apeliuodama į savo sveikatos būklę, taip pat akcentavo ir tai, jog įvykio metu jokios indikacijos, atskleidžiančios jos neblaivumo faktą nebuvo nustatytos. Akivaizdu, kad pirmiau nurodyti R. M. pateikti paaiškinimai neatitinka rašytinės bylos medžiagos ir jos pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių. Kaip matyti, iš 2023 m. gegužės 27 d. neblaivumo nustatymo akto, nors R. M. bendra asmens būklė buvo patenkinama - ji eiti tiesia linija galėjo, taip pat galėjo stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą, tačiau be alkotesterio rodmenų, buvo nustatyti du vizualiai pastebimi požymiai – nerišli kalba ir iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 31). Juo labiau, priešingai R. M. paaiškinimams, jokių abejonių dėl R. M. neblaivumo nenurodė ir ją sustabdęs policijos pareigūnas A. J., kuris 2023 m. gegužės 27 d. tarnybiniame pranešime užfiksavo, kad R. M., patikrinus alkodetektoriumi, užfiksuota, kad pastarosios iškvėptame ore yra alkoholio pėdsakų, todėl buvo nuspręsta tikrinti blaivumą alkotesteriu (b. l. 30).
Visi pirmiau aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia teismui pripažinti, kad Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavo ir priėmė pagrįstą sprendimą dėl R. M. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Iš Vilniaus miesto apylinkės teisme gauto skundo ir teismo posėdyje pateiktų R. M. paaiškinimų matyti, kad pastaroji taip pat prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, pakeisti administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones, kurios aiškiai per griežtos, nėra teisingos ir proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams. Teismas, prieš aptardamas administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. argumentus dėl būtinybės jai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pasisakys ir dėl pastarajai nustatytos administracinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Skundžiamame Nutarime taip pat pripažinta, kad R. M. administracinę atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad tame pačiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas.
Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, Institucija, priimdama skundžiamą Nutarimą, nepagrįstai R. M. administracinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji jai inkriminuotą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 40 straipsnyje nurodyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.
Išanalizavus R. M. charakterizuojančius duomenis, įskaitant ir Administracinių nusižengimų registro išrašą apie R. M. padarytus administracinius nusižengimus per 5 metus, pastaroji ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo anksčiau nebuvo padariusi, todėl konstatuoti jos veiksmuose šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Nutarimas atitinkamai keistinas, pašalinant šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
Kaip buvo minėta pirmiau, skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui padavusi R. M., be visų anksčiau aptartų skundo argumentų, taip pat akcentavo būtinybę jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ir administracinę poveikio priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Minėtų administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. argumentų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra numatyti ANK 32 straipsnyje. Remiantis jame numatytu teisiniu reguliavimu, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais bei laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų, pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį (ANK 32 straipsnio 1 bei 2 dalys).
Konkreti administracinė nuobauda ir administracinė poveikio priemonė yra parenkama iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Be to, pažymėtina, kad aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN20-70-813/2023).
Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).
Teismas, anksčiau aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn patrauktai R. M. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytas nuostatas neskirti ar sumažinti paskirtos nuobaudos dydį, panaikinti administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą ir turto konfiskavimą, ar paskirti trumpesnės nei sankcija numato administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde išdėstytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis ir suponuojančiomis būtinybę R. M. skirti administracinę nuobaudą ir administracines poveikio priemones, švelnesnes nei tai numato įstatymas, ar jas panaikinti.
Kaip matyti iš bylos aplinkybių, R. M. jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarė nepraėjus nei dviejų mėnesių laikotarpiui nuo ankstesnio administracinio nusižengimo, susijusio su transporto priemonės vairavimu esant blaiviai, padarymo. Taigi R. M. padarė administracinį nusižengimą, kuris yra priskirtinas šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui, kategorijai (ANK 427 straipsnio 1 dalis). Pastaroji 2023 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) mieste vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, po to, kai prieš ne ilgesnį nei dviejų mėnesių laikotarpį - 2023 m. balandžio 10 d. ji padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Tai reiškia, kad šioje administracinio nusižengimo byloje aptariamą administracinį nusižengimą ji padarė tuo metu, kai jai dėl 2023 m. balandžio 10 d. padaryto ir ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, buvo taikoma administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Akivaizdu, kad R. M. po 2023 m. balandžio 10 d. padaryto administracinio nusižengimų jokių išvadų nepadarė – kartotinai sėdo už automobilio vairo būdama neblaivi, o nuo šių veiksmų atlikimo pastarosios nesustabdė net tai, kad aptariamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu jai buvo atimta teisė vairuoti. Tai reiškia, kad pastarajai pirmą kartą paskirta 800 Eur bauda ir 6 mėnesių trukmės poveikio priemonė nepasiekė keliamų tikslų ir nesustabdė R. M. nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo. Nors R. M., nesutikdama su skundžiamu Nutarimu, apeliavo į tai, kad įvykių metu jautėsi blaivi, dėl ko teismas jau pasisakė ankstesnėje nutarties dalyje, tačiau kaip matyti iš neblaivumo nustatymo akto, jos apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis įvykio metu buvo linkęs didėti. Pirmojo patikrinimo metu R. M. buvo nustatytas 1,43 promilių neblaivumas, tuo tarpu jau antrojo patikrinimo metu - 1,61 promilių neblaivumas. Be to, R. M. nustatytas neblaivumo laipsnis buvo gerokai didesnis nei minimali neblaivumo riba (0,41 promilės), nuo kurios draudžiama vairuoti transporto priemones, ir artėjantis iki ribos, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (nuo 1,51 promilės), o antrojo patikrinimo metu – šią ribą viršijantis. Akivaizdu, kad esant minėtai neblaivumo laipsnio didėjimo tendencijai, tik palankiai susiklosčius aplinkybes, tolimesnis R. M. transporto priemonės vairavimas buvo sustabdytas bei išvengta pavojingesnių padarinių.
Apibendrinant šias R. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybes, pripažintina, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių abejonių, kad R. M. žinojo, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau to nepaisė ir būdama neblaivi, vis tiek pasielgė itin neatsakingai ir sėdo už vairo. Juo labiau, aptariamam administraciniam nusižengimui aktualiu laikotarpiu, R. M. teisės aktu nustatyta tvarka nelaikytina tinkama vairuotoja – neturėjo pakankamų įgūdžių vairuoti transporto priemones, kas patvirtina jos visišką visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ignoravimą. Galiausiai, byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pastaroji negalėjo pasinaudoti viešojo transporto paslaugomis ir pati nevairuoti transporto priemonės. Priešingai, R. M., savo iniciatyva, būdama neblaivi ir tokios būsenos siekdama pasiimti vaiką iš treniruotės, vairavo automobilį.
Aptariant administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. skunde išdėstytas aplinkybes, neva sąlygojančias ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo jai būtinybę, o būtent – šeimos sudėties, šeimos narių veiklos, gaunamų pajamų ir dėl paskirtos nuobaudos bei poveikio priemonių patiriamas neigiamas pasekmes, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog visos anksčiau aptartos aplinkybės R. M. buvo žinomos ir jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu – 2023 m. gegužės 27 d., tačiau nuo teisei priešingo elgesio pastarosios nesustabdė. Kaip buvo minėta pirmiau, R. M. akcentuojama ir jai neigiamas pasekmes sukelianti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas) jai nebuvo paskirta naujai. Priešingai, ji, šios administracinio poveikio priemonės buvo saistoma jau nuo 2023 m. balandžio 10 d., tai yra nuo to momento, kai R. M. atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu dėl 2023 m. balandžio 10 d. padaryto ir ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Dėl nuo 2023 m. balandžio 10 d. kitoje administracinio nusižengimo byloje paskirtos analogiškos administracinio poveikio priemonės pastaroji į teismą nesikreipė ir šios priemonės neskundė – neapeliavo į tai, jog tuo metu taip pat egzistavusios ir šiame skunde nurodytos aplinkybės – darbo santykiai, šeimos narių sudėtis ir veiklos bei gaunamos pajamos - yra nesuderinamos su paskirta poveikio priemone. Neigiamų padarinių aplinkybę, pastaroji pateikė tik padariusi kartotinį administracinį nusižengimą, dėl kurio jai paskirta didesnė bauda, taikomos administracinio poveikio priemonės terminas buvo padidintas ir papildomai paskirtas transporto priemonės konfiskavimas.
Kita vertus, įvertinus tą aplinkybę, kad skundžiamu Nutarimu R. M. paskirta administracinė nuobauda yra prilyginama ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijos minimui, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šia teismo nutartimi yra naikintina pastarosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte, pastarajai tikslinga sutrumpinti paskirtos administracinės poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą 48 mėnesių, kas atitinka ANK 427 straipsnio 1 dalies sankcijos minimumą, ir tokia apimtimi pakeisti skundžiamą Nutarimą.
Be visų pirmiau aptartų ir Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotų skundo argumentų R. M. apeliavo ir į tai, kad Institucija nepagrįstai nusprendė iš jos konfiskuoti jai nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Antai, minėtas automobilis yra būtinas jos šeimos poreikių tenkinimui, tuo metu, kai jos sutuoktinio automobilis yra sugedęs.
ANK 29 straipsnyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais.
Automobilis atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sampratą ir laikytinas konfiskuotinu turtu. Kaip jau minėta, už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą transporto priemonės konfiskavimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas imperatyviai nustato, kad, jo vertinimu, šio administracinio nusižengimo padarymo atveju tokios administracinio poveikio priemonės taikymas yra būtinas pasiekti administracinės nuobaudos tikslus: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. M. vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį, būdama neblaivi, praėjus ne ilgesniam nei dviejų mėnesių laikotarpiui nuo to momento, kai pirmą kartą vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi. Tai reiškia, kad pastaroji nuosavybės teise priklausanti ir Institucijos konfiskuotina transporto priemonė laikytina jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo priemone, kurią vadovaujantis ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatytu teisiniu reguliavimu ir įstatymo leidėjo intencija, būtina konfiskuoti.
ANK 29 straipsnio 5 dalis numato galimybę išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turto, kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas, pirmiausia yra atimti pažeidėjui galimybę dar kartą jį panaudoti neteisėtiems tikslams, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. ANK numatytas reguliavimas bei administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslas iš esmės yra analogiškas lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 72 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės. Kasacinio teismo praktikoje dar kartą pažymėta, kad turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-250-976/2020). Kartu akcentuojant, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-91-303/2021, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-201-303/2022, Nr. 2K-30-788/2023). Taigi tik nesant imperatyvų konfiskuoti patį turtą natūra, gali būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, atitinkamai ANK 29 straipsnio 5 dalis, t. y. išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Nors tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde R. M. apeliavo į tai, kad jai nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės netikslinga konfiskuoti, tačiau teismas su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija neturi pagrindo sutikti.
Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Buick Real“ kaina Lietuvoje su PVM yra 21 750 Eur, o vertė be PVM 17 182,50 Eur (b. l. 73).
Kaip neginčijamai nustatyta šioje administracinio nusižengimo byloje, R. M. jai inkriminuotą administracinį nusižengimą – vairavimą esant neblaiviai, padarė nepraėjus ne daugiau nei dviem mėnesiams nuo pirmojo administracinio nusižengimo, susijusio su vairavimu esant neblaiviai, padarymo, bei ne daugiau nei vieno mėnesio laikotarpiui nuo sprendimo dėl pirmiau nurodyto administracinio nusižengimo priėmimo. Pirmą kartą R. M. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi 2023 m. balandžio 10 d., sprendimas dėl šio administracinio nusižengimo padarymo buvo priimtas 2023 m. gegužės 4 d., tuo tarpu šioje byloje aptariamą administracinį nusižengimą R. M. padarė jau 2023 m. gegužės 27 d. Pabrėžtina, jog ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas buvo padarytas ir R. M. taikant administracinę poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemonę). Tai reiškia, kad pastaroji, būdama neblaivi, sėdo už vairo po to, kai jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Akivaizdu, kad R. M. po 2023 m. balandžio 10 d. padaryto administracinio nusižengimų jokių išvadų nepadarė – kartotinai sėdo už automobilio vairo būdama neblaivi, o nuo šių veiksmų atlikimo pastarosios nesustabdė net tai, kad aptariamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, padarymo metu jai buvo atimta teisė vairuoti. Tai reiškia, kad pastarajai pirmą kartą paskirta 800 Eur bauda ir 6 mėnesių trukmės poveikio priemonė nepasiekė keliamų tikslų ir nesustabdė R. M. nuo naujų administracinių nusižengimų padarymo. Juo labiau, kaip buvo minėta ankstesnėje šios nutarties dalyje, įvykio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. neblaivumo laipsnis trigubai viršijo minimalią ribą ir pirmojo patikrinimo metu buvo itin artimas baudžiamosios atsakomybės taikymo ribai. Be kita ko, pastarosios neblaivumo laipsnis įvykio metu buvo linkęs didėti, kadangi antrojo patikrinimo metu jis jau siekė 1,61 promiles. Bylos nagrinėjimo teisme metu R. M., aptardama priežastis sąlygojusias jos vairavimą esant neblaiviai, nurodė, kad įvykio dieną – 2023 m. gegužės 27 d. ji sėdo už vairo, kadangi norėjo pasiimti vaiką iš treniruotės, o viešuoju transportu nespėjo pasinaudoti. Įvertinus pastarosios pateiktus paaiškinimus bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pripažintina, kad tik palankiai susiklosčius situacijai, o būtent – R. M. sustabdžius policijos pareigūnams, buvo sustabdytas pastarosios teisei priešingas elgesys ir užkirstas kelias pavojingesnių padarinių atsiradimui.
Apibendrinus pirmiau aptartą, konstatuotina, kad R. M. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, o pakartotinis pavojingas elgesys po to, kai buvo asmuo jau buvo nubaustas už vairavimą neblaiviam baudžiamąja tvarka, rodo, kad anksčiau skirta bausmė ir specialiosios teisės atėmimas, nuobaudos tikslų, nepasiekė, R. M. jokių išvadų nepadarė, elgiasi neatsakingai ir kelia grėsmę kitiems kelių eismo dalyviams. Kaip buvo nurodyta pirmiau aptartoje teismų praktikoje, teisės pažeidimo padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia administracinio poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas. Be jau paminėtų aplinkybių, charakterizuojančių tiek patį administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, tiek jo padaryto nusižengimo pobūdį, įvertintina ir tai, kad jau po pirmojo administracinio nusižengimo padarymo R. M. paskirta administracinė nuobauda nebuvo apmokėta – pastaroji 2023 m. gegužės 29 d. kreipėsi į VMI dėl susidariusios mokestinės nepriemokos išdėstymo dalimis - iki 2024 m. balandžio 29 d. (b. l. 9). Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu R. M. nurodė, kad neturi tokių finansinių pajėgumų iš karto apmokėti jai paskirtas baudas. Akivaizdu, kad konfiskavus transporto priemones vertę, šių piniginių lėšų išieškojimas gali būti apsunkintas, o asmuo tokiu būdu galėtų išvengti administracinėmis poveikio priemonėmis siekiamų tikslų. Be kita ko, pabrėžtina ir tai, kad kaip nurodė R. M., jai nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė nėra vienintelis automobilis jos šeimoje – automobilį turi ir jos sutuoktinis, ir netekus šioje byloje aptariamos transporto priemonės, bus naudojamasi jos sutuoktiniui priklausančiu automobiliu.
Taigi, visos pirmai aptartos ir tarpusavyje įvertinos bylai reikšmingos aplinkybės patvirtina, kad Institucija teisėtai ir pagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktai R. M. taikė administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, sąlygojančių šios poveikio priemonės panaikinimą ar jos pritaikymą, išieškant automobilio vertę.
Galiausiai, administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. argumentų, susijusių su patiriamais neigiamais padariniais, kontekste pabrėžtina ir tai, jog asmeniniai pažeidėjos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Priešingai, neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ir (ar) administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtent neigiamu poveikiu siekiama auklėjamojo pobūdžio, prevencinių tikslų, t. y. atkreipti pažeidėjo ir visuomenės dėmesį į padaryto nusižengimo sunkumą ir padėti suvokti atsakomybės neišvengiamumą (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, Nr. 2AT-9-746/2015).
Visų šių, teismo aptartų tiek administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. asmenybę, tiek jos padarytos administracinio nusižengimo charakterizuojančių aplinkybių kontekste pripažintina, kad šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog minimalios administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo netaikymas ar jos termino trumpinimas daugiau nei tai numato sankcija, taip pat administracinio poveikio priemonės – turto konfiskavimo netaikymas ar transporto priemonės vertės konfiskavimas, galiausiai ir administracinės nuobaudos sumažinimas neskatintų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens laikytis įstatymų ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. veiksmai, atitinkantys ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, taip pat pačią R. M. charakterizuojantys duomenys, nepatvirtina būtinybės pastarajai netaikyti turto konfiskavimo administracinės poveikio priemonės, skirti švelnesnę nei sankcija numato administracinę nuobaudą, trumpesnės trukmės nei tai numato sankciją administracinio poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1, punktu, 4, 6 dalimis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. Š. 2023 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-15769-2023:
1) panaikinti nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 424 straipsnio 4 dalyje ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną R. M. atžvilgiu nutraukti;
2) pašalinti nutarimo aplinkybę, kad R. M., padariusios administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, atsakomybę sunkina tai, kad tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas);
3) pakeisti nutarimo rezoliucinę dalį dėl R. M. paskirtos galutinės administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) 60 mėnesių, nurodant, kad R. M. skirtina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemonės) 48 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.