Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-15995-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23214651913.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje R. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 800 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti alkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių.

Nagrinėjamu atveju, labai svarbu įvertinti ir R. K. asmenybę – jis yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, mūrininko betonuotojo IV kategorijos kvalifikaciją. Pareiškėjas yra dirbantis, kartu su sugyventine savo žemės sklype užsiimantis ūkininkavimo - gelių auginimo bei pardavimo – veikla, gyvena šeimyninį gyvenimą, be to, iškart sumokėjo ir jam skirtą 800 Eur baudą ir policijos pareigūnams davė nuoseklius paaiškinimus, dėl nieko nesiginčijo, kaltės neneigė, todėl pareiškėjo asmenybės charakteristika sudaro prielaidą jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.

Skunde taip pat nurodoma, jog R. K. prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti), o tai, remiantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas anksčiau nėra padaręs nei panašaus, nei analogiško administracinio nusižengimo, jo padarytas administracinis nusižengimas yra visiškai atsitiktinis. R. K. turi jau gana ilgą laiką - daugiau nei 23 metų vairavimo stažą, o vairavimo patirtis mažina ANK 422 straipsnio 2-5 dalyse numatytų administracinių nusižengimų pavojingumą.

Teisė vairuoti transporto priemones R. K. reikalinga tam, kad tiek jis, tiek visa jo šeima neprarastų pragyvenimo šaltinio, t. y. vykdomos ūkininkavimo veiklos. Pažymėtina, kad Vilkaviškio r. sav. pareiškėjas nuosavybės teise turi žemės, kurioje auginamos gėlės, vėliau jos Kauno miesto turgavietėse parduodamos. Pareiškėjui neturint teisės vairuoti transporto priemonių, jo ir sugyventinės vykdyta veikla visiškai paralyžiuota, visa šeima netenka vienintelio pajamų šaltinio. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo sugyventinė teisės vairuoti transporto priemonių neturi, dėl ko susisiekimo klausimais negali pagelbėti. Be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga pasirūpinti 91 metų amžiaus močiute, kuri gyvena kartu su jo šeima.

Skunde atkreipiamas teismo dėmesys, kad šiuo atveju R. K. padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats pareiškėjas nesusižalojęs ir pan.). Be to, administracinei nuobaudai keliami tikslai, numatyti ANK 22 straipsnio 2 dalyje bus pasiekti pareiškėjui paskyrus tik administracinę nuobaudą – baudą, nes pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jis patirs nepatogumus, nes dėl jo padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus ir taip patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinio nusižengimo (b. l. 3-31).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Pareiškėjas pasielgė pavojingai ir neatsakingai, žinodamas kiek alkoholio, kaip jis teigia vakare, vartojo ir nepasitikrino blaivumo prieš vairuodamas transporto priemonę.

Pažymime, kad mediciniškai įrodyta, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, tai yra veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Atkreiptinas dėmesys, kad transporto priemonės vairavimo inkriminuoto nusižengimo sudėtis yra formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, nes jis savo esme yra itin pavojingas. Įvykdytos veikos pavojingumas nekelia abejonių - asmuo, būdamas neblaivus, valdė padidinto pavojaus šaltinį - transporto priemonę, o neblaivumas viršijo teisės aktų nustatytą leistiną normą, tai yra pirmojo patikrinimo metu nustatytas 0,52 (pritaikius paklaidą - 0,5 promilių) promilių, o antruoju patikrinimu nustatytas 0,46 (pritaikius paklaidą - 0,44 promilių) promilių neblaivumas. Teismų praktikoje laikomasi vertinimo, jog žmogaus organizmas per valandą pašalina tam tikrą kiekį alkoholio. Suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės per valandą. Vaistų arba paties alkoholio indukuotos fermentinės sistemos alkoholį gali metabolizuoti 0,3-0,4 promilės per valandą greičiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-41/2013). Atsižvelgiant į šią informaciją, toks greitas, vos per 15 minučių įvykęs, alkoholio koncentracijos kritimas per 0,08 promilės pareiškėjo iškvepiamame ore kelia abejonių, jog alkoholį pastarasis vartojo, kaip jis teigia, tik vakare. Pareiškėjas žinodamas kiek alkoholio suvartojo, vis tiek nesiėmė jokių priemonių pasitikrinti blaivumo, o galimai pasikliovė savo subjektyviu įsitikinimu, kad yra blaivus. Taip pat pareiškėjo padėtį blogina ta aplinkybė, jog nusižengimą jis padarė tankiai apgyvendintoje teritorijoje - Kauno mieste, tai yra nors Pareiškėjo teigimu greitis miesto teritorijoje nėra didelis, tačiau net ir 50 km/h greičio visiškai pakanka sužaloti netikėtai į pėsčiųjų perėją įžengusį pėsčiąjį, todėl mieste transporto priemonių vairuotojai privalo būti labiau atidūs aplinkai nei už miesto ribų. Pabrėžtina, jog vairuotojas dažnai važiuojantis tuo pačiu maršrutu priėjo pripranta ir nesuteikia tokio dėmesio aplinkai, tampa mažiau budrus, negu važiuodamas nežinomu keliu, todėl dažniau nepastebi pasikeitimų maršrute, kelio ženklų ir tampa mažiau atidus kitų eismo dalyvių veiksmams, todėl važiavimas žinomu maršrutu nelaikytinas asmens padėtį gerinančia aplinkybe.

Nagrinėjamu atveju Institucija, atsižvelgusi į visas aplinkybes ir į pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei asmens padėtį bloginančias aplinkybes, skyrė minimalią nuobaudą su alternatyvia administracinio poveikio priemone - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užvedimo užraktai, atsižvelgiant į pareiškėjo prašymą, minimaliam laikotarpiui. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės, susijusios su darbu bei būtinybe rūpintis savo šeima, egzistavo ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau, akivaizdu, nebuvo pakankamos sulaikyti nuo nusižengimo darymo. Byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas (b. l. 64-67).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Iš administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23214651913 esančios medžiagos nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas L. M., išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo R. K. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, jam paskirta administracinė nuobauda – 800 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. R. K. buvo nubaustas už tai, kad 2023 m. liepos 15 d., 08 val. 35 min., Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,44 promilių neblaivumas (b. l. 1-4, 7-9).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės, už jį paskirtos administracinės nuobaudos dydis, kaltės klausimas neginčijami. Skunde keliamas skundžiamu nutarimu paskirtos administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) individualizavimo klausimas, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, matyti, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, už R. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Institucija nutarimu R. K. paskyrė minimaliam terminui numatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir minimalaus termino draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog specialiosios teisės atėmimas padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, yra privalomas, o ne alternatyvus.

Pažymėtina, kad R. K. padarytas administracinis nusižengimas yra tokio pobūdžio ir tokio pavojingumo laipsnio, už kurį ANK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijoje numatytos administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, paskyrimas, yra būtinas norint įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis).

Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumo klausimą, pastebėtina, kad R. K. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,44 promilės. Nors R. K. ir nurodė, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis nežymiai viršija įstatymo leistiną ribą, o nusižengimo padarymo metu nebuvo padaryta kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir nekilo jokių pasekmių, tačiau nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo atsakomybės nešvelnina bei jo kaltės nemažina tai, jog dėl administracinio nusižengimo nekilo neigiamų pasekmių, juo labiau, kad buvo padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių administracinių nusižengimų.

Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog R. K. neblaivumas santykinai nedaug viršijo draudžiamą ribą, nors ir yra reikšminga individualizuojant administracinio poveikio priemonę, tačiau šiuo atveju nesudaro pagrindo jos švelninti ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Nors skunde dėl Institucijos priimto nutarimo, R. K. nurodė, jog alkoholį buvo vartojęs įvykio išvakarėse, todėl nusižengimo padarymą lėmė jo netinkamas savo būklės (blaivumo) vertinimas, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 5 punkte yra aiškiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus ir draudimus, taigi – ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems. Kartu tai reiškia, kad asmuo, vartojęs alkoholinius gėrimus, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad yra blaivus. Negalima teigti, jog R. K. turėjo pagrindo tikėtis, kad jo išvakarėse metu suvartotas alkoholio kiekis neturės įtakos jo blaivumui vairuojant sekančios dienos ankstų rytą, todėl tai taip pat negali būti traktuojama kaip išskirtinė aplinkybė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo požiūriu.

Įvertinus bylos medžiagą bei pareiškėjo R. K. paaiškinimus, darytina išvada, jog išskirtinių aplinkybių R. K. atžvilgiu išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta. Nors R. K. skunde ir teismo posėdžio metu parodė, kad teisė vairuoti jai būtina vykdant ūkininkavimo veiklą, o jam neturint teisės vairuoti, ši veikla, kuri yra šeimos pragyvenimo šaltinis, negalės toliau būti vykdoma, taip pat jam reikia rūpintis su juo gyvenančia garbaus amžiaus močiute, tačiau būdamas pakankamai brandi asmenybė, suvokdamas poreikį vairuoti transporto priemonę, R. K. nepaisė galimų savo neteisėto elgesio (vairavimo apsvaigus nuo alkoholio) pasekmių, todėl šioje situacijoje vien tik jo paties interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės panaikinimui, ar jos taikymo termino sutrumpinimui. Natūralu, jog patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir R. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse aiškindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nurodė, kad aplinkybė, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė ir sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011; 2AT-7-4-2013; 2AT-9-746/2015; 2AT-88-697/2016; 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas L. M., priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai nustatė skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą – 800 Eur baudą, ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, skirdamas minimalų terminą, numatytą ANK 422 straipsnio 6 dalyje – 6 mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog R. K. padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 422 straipsnio 5 dalyje, kvalifikuotas teisingai, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų. Administracinio poveikio priemonė yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu R. K. galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje taip pat nėra. R. K. skirta administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, jos asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-15995-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23214651913 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o R. K. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. M. 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-15995-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 23214651913 nepakeistą ir R. K. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylą ROIK Nr. 23214651913, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.