- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-16
- Bylos Nr.
- I-4118-331/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02180-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai
- Advokatai
- Lina Meškauskienė
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant pareiškėjui A. B., atsakovo atstovei advokatei Linai Meškauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius 2012-07-27 įsakymu Nr. 1P-110 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“ skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą - pastabą už tai, kad būdamas asmeniškai atsakingas už jam pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą, bei priimtus sprendimus, aplaidžiai vykdė pareigybės aprašymo 6. 7. 12 ir 21 punktuose nustatytas funkcijas ir neužtikrino tinkamo teismų sprendimų ir nutarčių įvykdymo, priėmė teisės aktais nepagrįstus sprendimus, kuriais atsisakyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau - ir Klaipėdos TLK) 2009-2010 metų sutartis papildyti psichiatrijos stacionarinėmis paslaugomis bei nevykdė jo kompetencijai priskirtų paminėtų funkcijų ir nesprendė problemų, kurios sietinos su nurodytų teismų procesinių dokumentų vykdymu, o teikdamas įvairaus turinio raštus Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir kt, taip pat teisėsaugos institucijoms, diskreditavo institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą (VLK ir teritorinių ligonių kasų) vardą (I t., b. l. 11-12).
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo įsakymu, skundu (I t., b. l. 1-10) kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) direktoriaus 2012-07-27 įsakymą Nr. 1P-110 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.; 2) panaikinti 2012-02-23 Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadą Nr. 9P-21. 2012-08-23 teismo nutartimi priimta nagrinėti A. B. skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-07-27 įsakymą Nr. 1P-110 dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.. Minėta nutartimi kitoje dalyje pareiškėjo skundą atsisakyta priimti.
Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-11-25 nutarties įvykdymo pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos TLK, atsižvelgdama į teismo sprendimą, VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą dėl metų sutarties papildymo psichiatrijos stacionarinėmis paslaugomis išnagrinėjo iš naujo. Klaipėdos universitetinei ligoninei pateiktas priimtas 2011-06-07 sprendimas Nr. Al-3056 dėl psichiatrijos stacionarinių paslaugų įtraukimo į sutartį. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad 2011-07-07 Valstybinės ligonių kasos prie SAM direktoriaus įsakymu Nr. 1 K-141 buvo sudaryta Klaipėdos TLK atžvilgiu įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo vertinimo komisija (toliau - Komisija), kuriai buvo pavesta pateikti išvadas dėl pareiškėjo veiksmų vykdant LVAT įsiteisėjusią 2010-11-25 nutartį, kuri 2011-07-11 ataskaitoje ir pasiūlymuose pažymėjo, kad nors TLK sprendime nenurodyti visi teisės aktai, kuriais turėtų vadovautis ir vadovavosi Klaipėdos TLK, tačiau pagal savo turinį TLK sprendimas yra teisėtas. Dėl LVAT 2011-05-12 nutarties įvykdymo pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos TLK išnagrinėjo iš naujo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą dėl 2010 metų sutarties papildymo psichiatrijos stacionarinėmis paslaugomis ir Klaipėdos universitetinei ligoninei pateikė priimtą 2011-06-10 sprendimą Nr. Al-3164 dėl psichiatrijos stacionarinių paslaugų įtraukimo į sutartį. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimas ir LVAT 2012-05-24 nutartis taip pat yra įvykdyti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad Klaipėdos TLK, atsižvelgiant į LVAT 2012-05-24 nutarties (administracinė byla Nr. A 552-1753/2012) nuostatas bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimo (administracinė byla Nr. 1-468-243/2011) įpareigojimą, išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2008-11-24 prašymą Nr. 9-5207 bei 2009-11-23 prašymą Nr. 9-6011, kuriais buvo prašoma papildyti sutartis stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis atitinkamai 2009 bei 2010 metais. Nagrinėdama minėtus prašymus Klaipėdos TLK pateikė teisės aktų, galiojusių prašymų padavimo metu, analizę, atsižvelgė į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pateiktas nuomones. VLK 2012-06-14 rašte Nr. 4K-212-5021 „Dėl Valstybinės ligonių kasos nuomonės pateikimo“ pateikta nuomonė ir argumentai, kad „Klaipėdos TLK sudaryti sutartį su KUL 2009 ir 2010 metais dėl stacionarinių psichiatrija II paslaugų teikimo nebuvo ir nėra tikslinga. VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei pateiktas 2012-08-01 sprendimas Nr. A1-4141 dėl 2009 metų ir 2010 metų sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis.
Pareiškėjo manymu, skundžiamas įsakymas prieštarauja Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 7, 8 punktams, nes buvo pažeista pareiškėjo teisė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, nes VLK 2012-06-28 pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 11 P-17 nebuvo prašomas pateikti paaiškinimo dėl skundžiamame įsakyme nurodyto pažeidimų: „direktorius teikdamas įvairaus turinio raštus Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir kt., taip pat teisėsaugos institucijoms, diskreditavo institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą (VLK ir teritorinių ligonių kasų) vardą“ bei teritorinės ligonių kasos direktoriaus pareigybės aprašymo 12 punktą.
Pareiškėjas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja V. Stonkuvienė, nepagrįstai prisiėmė sau vykdyti VLK funkcijas pateikdama 2012-06-11 raštą Nr. 1-468-243/2012, kuriame nurodoma, kad teisėja „informuoja Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministrą apie nagrinėjamoje byloje nustatytus Klaipėdos teritorinės ligonių kasos padarytus šiurkščius pažeidimus, vykdant viešojo administravimo funkcijas“, nes tik VLK galėjo vertinti, ar pareiškėjo veiksmuose buvo ar nebuvo tarnybinis nusižengimas ir kokio jis pobūdžio. Be to, skundžiamas VLK direktoriaus 2012-07-27 įsakymas Nr. 1 P-110 priimtas pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. nustatytus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, nes tyrimas buvo atliekamas ir skundžiama drausminė nuobauda paskirta dėl 2011-06-07 bei 2011-06-10 Klaipėdos TLK priimtų sprendimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. B. palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime (I t., b. l. 155-159) paaiškina, kad pareiškėjas kelis kartus iš eilės priėmė tais pačiais motyvais, kurių nepagrįstumą LVAT konstatavo nutartyse ir sprendimuose, paremtus sprendimus, todėl buvo nustatytos prejudicinę galią turinčios faktinės aplinkybės. LVAT 2011-05-12 nutartyje konstatuota, kad Klaipėdos TLK naikintini sprendimai ne tik, kad yra neteisėti ir nepagrįsti, bet taip pat ir tai, kad panaikintuose sprendimuose išdėstytos faktinės aplinkybės vertinamos pagal tuos pačius kriterijus, kurie jau pripažinti nepagrįstais LVAT 2010-11-25 nutartimi ir 2011-05-12 sprendimu. Nors pareiškėjas kreipėsi į LVAT dėl šio teismo 2010-11-25 nutarties išaiškinimo, tačiau tai buvo padaryta daugiau nei po pusmečio po priėmimo ir tik po to, kai VLK 2011-06-14 raštu Klaipėdos TLK nurodė tą padaryti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Teisminis ginčas tuo pačiu klausimu tarp tų pačių šalių tęsiasi nuo 2009 m., sprendimai vykdomi tik formaliai, nesprendžiam klausimo iš esmės.
Atkreipė dėmesį į tai, kad 2011-07-07 VLK direktoriaus įsakymu Nr. 1 K-141 sudarytos Klaipėdos TLK atžvilgiu įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo vertinimo komisijos ataskaitoje nebuvo jokių privalomų nurodymų pareiškėjui, pateiktas tik pasiūlymas VLK direktoriui, t.y. pasiūlymas VLK direktoriui priimti sprendimą dėl pareiškėjo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo tuomet, kai Klaipėdos TLK gaus LVAT išaiškinimą, kokiu būdu turi būti įvykdyta šio teismo 2010-11-25 nutartis. VLK 2012-06-14 raštas Nr. 4K-212-5021 „Dėl Valstybinės ligonių kasos nuomonės pateikimo“ taip pat negali būti vertinamas kaip nurodymas, nes buvo pateikta tik VLK nuomonė.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad buvo pažeista jo teisė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Pažymėjo, kad VLK pranešime tarnybinį nusižengimą buvo nurodyta, kad pareiškėjas įtariamas tuo, kad netinkamai organizavo Klaipėdos TLK veiklą, nes atsisakė papildyti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Klaipėdos TLK 2009-2010 metų sutartis psichiatrijos stacionariomis paslaugomis, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti paaiškinimą dėl sutarčių nesudarymo. Paaiškino, kad nors LVAT 2012-05-24 nutartyje pasisakė, kad nebuvo pagrindo tiesiogiai įtraukti psichiatrijos paslaugų į sutartis, tačiau minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad abiejuose pareiškėjo skundžiamuose sprendimuose išdėstytos faktinės aplinkybės vertinamos pagal tuos pačius kriterijus, kurie pripažinti nepagrįstais ankstesniais teismų sprendimais.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad skiriant tarnybinę nuobaudą buvo pažeisti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatymo 30 str., nes galutinis LVAT sprendimas priimtas tik 2012-05-24, tik 2012-06-18 VLK gavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18 atskirosios nutarties įvykdymo, o 2012-07-25 VLK vadovui pateikta VLK Teisės skyriaus teisės Taikymo poskyrio vedėjo išvada dėl Klaipėdos TLK direktoriaus galimo tarnybinio nusižengimo, todėl tik 2012-07-25 paaiškėjo tarnybinis nusižengimas ir tik nuo šios datos turi būti skaičiuojamas 1 mėnesio terminas. Be to, pareiškėjo tarnybinis nusižengimas laikytinas tęstinio pobūdžio. Pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, nes buvo nustatytas pažeidimo faktas, jį padaręs tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys ir tarnautojo kaltė.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Lina Meškauskienė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime (I t., b. l. 195-196) nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas skundžia jį į darbą priėmusio asmens VLK direktoriaus priimtą sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, prašo teismo išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą ir priimti teisingą sprendimą byloje.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl A. B. paskirtos nuobaudos – pastabos pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuo aspektu svarbu nustatyti, ar pareiškėjas pažeidė teisės aktus, reglamentuojančius darbo drausmę, ar yra jo kaltė dėl pažeidimo, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamų pasekmių – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas eina Klaipėdos TLK direktoriaus pareigas. VLK direktorius pagal teismo nutartis (LVAT 2012-05-24 nutartis byloje Nr. A552-1753/2012; Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18 nutartis byloje Nr. I-468-243/2011; taip pat Klaipėdos apygardos administracinio teismo atskiroji 2011-11-18 nutartis) 2012-06-28 nurodė Teisės skyriaus Teisės taikymo poskyrio vedėjui G. V. iki 2012-07-20 atlikti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir pateikti motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus (I t., b. l. 172).
VLK 2012-06-28 pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 11P-17 pareiškėjui pranešta, kad ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo gali pateikti asmeniškai VLK direktoriui rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo (I t., b. l. 179-180). Šiuo pranešimu pareiškėjas informuotas, jog yra įtariamas tuo, kad, būdamas Klaipėdos TLK direktoriumi, netinkamai vykdė Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto VLK direktoriaus 2004 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 21-K (toliau - Pareigybės aprašymas), 6, 7 ir 21 punktuose nustatytas funkcijas. Netinkamai taikydamas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį ir priimdamas 2011-06-07 sprendimą Nr. Al-3056 ir 2011-06-10 sprendimą Nr. Al-3164, kuriais buvo atsisakyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Klaipėdos TLK 2009-2010 metų sutartis papildyti psichiatrijos stacionariomis paslaugomis, netinkamai organizavo Klaipėdos TLK veiklą ir neužtikrino Klaipėdos TLK nuostatų, patvirtintų 2003 m. sausio 24 d. VLK direktoriaus įsakymu Nr. 1K-8 (VLK direktoriaus 2011-05-24 įsakymo Nr. 1K-95 redakcija), 9.1 punkte nustatytos funkcijos, t.y. netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 6 ir 21 punktuose įtvirtintas Klaipėdos TLK direktoriaus funkcijas. Negebėdamas paaiškinti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams savo priimamų sprendimų dėl atsisakymo papildyti 2009-2010 metų sutartis esmės, taip pat šių sprendimų teisiškai argumentuoti, netinkamai atstovavo Klaipėdos TLK, tai yra netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7 punkte nustatytą Klaipėdos TLK direktoriaus funkciją. Pareiškėjas informuotas, kad yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą - galimai netinkamai vykdęs Pareigybės aprašymo 6, 7 ir 21 punktuose nustatytas Klaipėdos TLK direktoriaus funkcijas.
2012-07-04 pareiškėjas atsakovui pateikė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo Nr. A1-3542 (I t., b. l. 181-189).
VLK Teisės skyriaus Teisės taikymo poskyrio vedėjas 2012-07-25 išvada Nr. 11P-26 pasiūlė pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą ir jam paskirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą (I t., b. l. 173-178).
2012-07-27 VLK direktorius įsakymu Nr. 1P-110 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“ skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – pastabą (I t., b. l. 190-191). Šiuo įsakymu pripažinta, kad pareiškėjas dėl savo aplaidumo padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. būdamas asmeniškai atsakingas už jam pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą, bei priimtus sprendimus, aplaidžiai vykdė pareigybės aprašymo 6, 7, 12 ir 21 punktuose nustatytas funkcijas ir neužtikrino tinkamo teismų sprendimų ir nutarčių įvykdymo, priėmė teisės aktais nepagrįstus sprendimus, kuriais atsisakyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Klaipėdos TLK 2009-2010 metų sutartis papildyti psichiatrijos stacionarinėmis paslaugomis bei nevykdė jo kompetencijai priskirtų paminėtų funkcijų ir nesprendė problemų, kurios sietinos su nurodytų teismų procesinių dokumentų vykdymu, o teikdamas įvairaus turinio raštus Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir kt., taip pat teisėsaugos institucijoms, diskreditavo instituciją, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą (VLK ir teritorinių ligonių kasų) vardą (I t., b. l. 11-12).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimas Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės).
Šie teisės aktai nustato pagrindinius valstybės tarnybos principus, valstybės tarnautojo statusą, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnybos valdymo teisinius pagrindus. Valstybės tarnybos įstatymo (2012-03-29 redakcija) 28 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už tarnybinį nusižengimą valstybės tarnautojui gali būti skiriamas papeikimas.
Tarnybinės atsakomybės taikymo procedūriniai klausimai detaliau reglamentuoti Taisyklėse, kurių 3 punkte nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba gavus oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Gavus oficialią informaciją, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.
Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nurodyta, kad Sveikatos apsaugos ministerija 2012-06-28 raštu Nr. (4.5-142)10-5573 pranešė VLK, jog VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2012-06-13 rašte dėl Klaipėdos TLK vadovo neteisėtų veiksmų nurodytas aplinkybes turi įvertinti VLK. 2012-06-28 VLK nurodymas Nr. 5 atlikti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimą pradėtas remiantis šiuo raštu, todėl laikytina, kad 2012-06-28 gauta oficiali informacija apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2012-06-28 VLK direktoriaus nurodymu, todėl Taisyklių 3 punkte nustatytas terminas nebuvo pažeistas.
Pagal Taisyklių 7 punktą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriuo pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu valstybės tarnautojas pranešimo nepasirašo, kad šį pranešimą gavo, surašomas aktas, kurį pasirašo už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisijos pirmininkas) ir du įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (Taisyklių 5 punkto antrojoje pastraipoje nurodytais atvejais – atitinkamai du Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos ar savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis; Taisyklių 6 punkte nurodytais atvejais – du tarnybinį nusižengimą tiriančios įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis).
Šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas 2012-06-28 VLK direktoriaus nurodymu, pranešimas apie tarnybinį nusižengimą surašytas taip pat 2012-06-28, kuriame prašoma pateikti rašytinius paaiškinimus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pranešimo gavimo. Paaiškinimus A. B. pateikė 2012-07-04. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Taisyklių 7 punkte nustatytas terminas nebuvo pažeistas.
Taisyklių 11 punkte numatyta, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo). Tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas pratęsiamas valstybės tarnautojo, įtariamo padariusio tarnybinį nusižengimą, laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų laikui. Pagal Taisyklių 13 punktą, ištyręs tarnybinį nusižengimą, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 darbo dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios. Jeigu motyvuotoje išvadoje teigiama, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, šis nusižengimas turi būti kvalifikuojamas (nurodomas atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo straipsnis, jo dalis ir punktas), nurodoma jo padarymo diena, jeigu ją įmanoma nustatyti, įvykdymo aplinkybės, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, jo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės ir siūloma konkreti tarnybinė nuobauda. Šioje išvadoje pateiktas pasiūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui neprivalomas.
Remiantis šiomis nuostatomis, įpareigojus pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą 2012-06-28, tarnybinis nusižengimas galėjo būti tiriamas iki 2012-07-27 įskaitytinai, o motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui, turėjo būti pateikta ne vėliau kaip iki 2012-07-30. Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvada pateikta nepažeidžiant Taisyklių 11, 13 punktuose nustatytų terminų – 2012-07-25.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas 2012-07-27 įsakymas Nr. 1 P-110 priimtas pažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio nustatytus tarnybinės nuobaudos skyrimo terminus, nes tyrimas buvo atliekamas ir skundžiama drausminė nuobauda paskirta dėl 2011-06-07 bei 2011-06-10 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos priimtų sprendimų.
Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos.
LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena paprastai yra tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo nuobaudą skiriančiam pareigūnui (valstybės tarnautojui) diena (žr. pvz., 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-360/2011; 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-360/2011, Nr. A-720/2003 ir kt.). Remiantis bylos duomenimis matyti, kad tarnybinio tyrimo išvada surašyta 2012-07-25, o ginčijamas įsakymas, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, priimtas 2012-07-27, taigi nepraleidus vieno mėnesio termino nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu nepažeistas ir 6 mėnesių nuobaudos skyrimo terminas. LVAT 2012-05-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1753/2012 paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimas, kuriuo panaikinti Klaipėdos TLK 2011-06-07 sprendimas Nr. A1-3056 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“ ir 2011-06-10 sprendimas Nr. A1-3164 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“. Taigi, LVAT 2012-05-24 nutartimi baigtas tikrinti minėtų Klaipėdos TLK 2011-06-07 sprendimo Nr. A1-3056 ir 2011-06-10 sprendimo Nr. A1-3164 teisėtumas ir pagrįstumas, todėl tik nuo 2012-05-24 galima laikyti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Teismas sutinka su VLK Teisės skyriaus Teisės taikymo poskyrio 2012-07-25 išvadoje Nr. 11P-26 nurodyta pozicija, kad pareiškėjo tarnybiniai nusižengimai yra tęstinio pobūdžio, nes pareiškėjas kaltinamas netinkamu teismų sprendimų įvykdymu, kas iš esmės yra patvirtinta LVAT 2012-05-24 nutartimi. Tuo remiantis teismas laiko, kad 6 mėnesių terminas nuo nusižengimo padarymo dienos iki nuobaudos skyrimo nėra praleistas.
Kaip minėta, tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 2 d.). Remiantis LVAT praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (LVAT byla Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008). Pažymėtina, kad LVAT, nagrinėdamas administracines bylas, susijusias su tarnybiniais ginčais dėl paskirtų tarnybinių nuobaudų už tarnybinius nusižengimus, ne kartą yra nurodęs, kad, vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT byla Nr. A556-27/2010; Nr. A5-60/2005; Nr. A4-678/2004). Pažymėtina, kad, vadovaujantis LVAT praktika (žr. nutartis administracinėse bylose Nr. A143–956/2010, A146-1459/2010), motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra šio akto motyvuojamoji dalis. Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinį.
Iš ginčijamo 2012-07-27 VLK direktorius įsakymo Nr. 1P-110 matyti, kad pareiškėjas yra kaltinamas tuo, kad iki šiol nėra tinkamai įvykdęs LVAT 2010-11-25 nutarties ir to paties teismo 2011-05-12 sprendimo, taip pat Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimo ir LVAT 2012-05-24 nutarties (LITEKO sistema). Be to, priimdamas neteisėtą ir teisės aktais nepagrįstą 2011-06-07 sprendimą Nr. Al-3056, ir 2011-06-10 sprendimą Nr. Al-3164, kuriais buvo atsisakyta VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ir Klaipėdos TLK 2009-2010 metų sutartis papildyti psichiatrijos stacionariomis paslaugomis, Klaipėdos TLK direktorius A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintą teisėtumo principą ir esmines viešojo administravimo procedūras, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos principus (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės ir kt.) ir Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuris įpareigoja laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, taip pat to paties įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą nustatantį pareigą tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir Klaipėdos TLK direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto VLK direktoriaus 2004-02-26 įsakymu Nr. 21-K (toliau - Pareigybės aprašymas), 6, 7, 12 ir 21 punktus.
LVAT 2010-11-25 nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1562/2010 Klaipėdos teritorinė ligonių kasa įpareigota išnagrinėti iš naujo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą dėl 2009 metų sutarties papildymo psichiatrijos stacionariomis paslaugomis. Vykdydama šią nutartį Klaipėdos TLK 2011-06-07 priėmė sprendimą Nr. A1-3056 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“, kuriuo atsisakyta 2009 metų sutartį papildyti psichiatrijos stacionarinėmis paslaugomis (I t., b. l. 61-63). LVAT 2011-05-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. A822-2147/2011 Klaipėdos teritorinė ligonių kasa įpareigota išnagrinėti iš naujo pareiškėjos prašymą dėl 2010 metų sutarties papildymo. Vykdant šį teismo sprendimą priimtas Klaipėdos TLK 2011-06-10 sprendimas Nr. A1-3164 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“, kuriuo atsisakyta psichiatrijos stacionarinėmis paslaugomis papildyti 2010 metų sutartį (I t., b. l. 64-66).
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011-11-18 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-168-243/2011 patenkino iš dalies VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės skundą, panaikino Klaipėdos TLK 2011-06-07 sprendimą Nr. A1-3056 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“, 2011-06-10 sprendimą Nr. A1-3164 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“ bei įpareigojo Klaipėdos TLK išnagrinėti iš naujo per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymus dėl 2009 metų ir 2010 metų sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis (I t., b. l. 33-40).
LVAT 2012-05-24 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1753/2012 atmestas Klaipėdos TLK apeliacinis skundas, paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimas ( I t., b. l. 24-32).
Klaipėdos TLK 2012-08-01 priėmė sprendimą Nr. A1-1441 „Dėl 2009 metų ir 2010 metų sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis“, kuriuo netenkinti pareiškėjos prašymai dėl 2009 metų ir 2010 metų sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis (I t., b. l. 77-81). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-638-162/2012 panaikintas Klaipėdos TLK 2012-08-01 sprendimas Nr. A1-4141, Klaipėdos TLK įpareigota per mėnesį laiko nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo nagrinėti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymus dėl 2009 metų ir 2010 metų sutarčių papildymo psichiatrijos II ir psichiatrijos dienos stacionaro paslaugomis.
Taigi, pareiškėjo nesugebėjimas tinkamai išnagrinėti VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymus dėl 2009 metų ir 2010 metų sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis nustatytas įsiteisėjusiais aukščiau minėtais teismų sprendimais. Šioje byloje prejudicinę reikšmę turi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendime bei LVAT 2012-05-24 nutartyje nustatyti faktai ir aplinkybės, kurie papildomai nenustatinėjami. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011-11-18 sprendime nustatė, kad Klaipėdos TLK 2011-06-07 sprendimas Nr. A1-3056 ir 2011-06-10 sprendimas Nr. A1-3164 priimti pažeidžiant esmines viešojo administravimo procedūras. LVAT 2012-05-24 nutartyje konstatavo, kad minėtuose sprendimuose išdėstytos faktinės aplinkybės vertinamos pagal tuos pačius kriterijus, kurie pripažinti nepagrįstais LVAT 2010-11-25 nutartimi bei 2011-05-12 sprendimu, todėl padarė išvadą, kad skundžiami sprendimai neatitiko Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, prieštaravo teisėtumo principui ir atsakovas, juos priimdamas, veikė per daug formaliai bei neteisėtai.
Pareiškėjas, eidamas Klaipėdos VLK direktoriaus pareigas, tiesiogiai vadovaujasi įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais, vykdo Pareigybės aprašyme įtvirtintas funkcijas. Pareigybės aprašymo 6 punkte numatyta, kad Klaipėdos TLK direktoriaus funkcijų priskiriama organizuoti TLK veiklą ir atsakyti už jos rezultatus, užtikrinti nustatytų TLK funkcijų vykdymą. Atstovauti TLK santykiuose su kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis (7 punktas). Parengti, suderinti, pasirašyti bei vykdyti sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo ir išlaidų kompensuojamiesiems vaistams bei medicinos pagalbos priemonėms kompensavimo (12 punktas). Vykdyti kitas Lietuvos Respublikos įstatymų, VLK nuostatų, VLK direktoriaus įsakymų, Klaipėdos TLK nuostatų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas (21 punktas) (I t., b. l. 59-60). Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir ginčijame įsakyme pareiškėjui inkriminuojamas šių Pareigybės aprašymo punktų pažeidimas.
Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teritorinės ligonių kasos funkcija sudaryti sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmokėti joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalį teritorinės ligonių kasos sudaro sutartis su valstybės, savivaldybių ir kitomis licenciją sveikatos priežiūros ir farmacinei veiklai turinčiomis arba akredituotomis šiai veiklai bei pageidaujančiomis tokias sutartis sudaryti asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis. Sutartys tarp teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, tarp teritorinių ligonių kasų ir vaistinių, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, šiuo ir kitais įstatymais, sudaromos Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nuomones (Sveikatos draudimo įstatymo 26 str. 2 d.). Klaipėdos TLK nuostatų, patvirtintų VLK 2011-05-24 įsakymo Nr. 1K-95, 9.1 punkte taip pat numatyta viena iš Klaipėdos TLK funkcijų - Civilinio kodekso ir Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis ir vaistinėmis, šiose sutartyse nustatytu laiku bei tvarka apmoka joms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir išduotus vaistus bei medicinos pagalbos priemones. Vykdant šią teritorinės ligonių kasos funkciją tiesiogiai atsakingas yra Klaipėdos TLK direktorius, t.y. pareiškėjas (Pareigybės aprašymo 12 p.).
Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad nuo 2009 m. tarp Klaipėdos TLK ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės tęsiasi ginčas dėl 2009-2010 m. sutarčių papildymo psichiatrijos stacionariomis paslaugomis, sprendimai, kuriais atsisakyta sudaryti minėtas sutartis su VšĮ Klaipėdos universitetine ligonine priimami formaliai, veikiant neteisėtai, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas tinkamai neužtikrino Klaipėdos TLK funkcijų sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis procese, netinkamai ir neatsakingai atstovavo Klaipėdos TLK neteisėtai atsisakydamas papildyti 2009-2010 metų sutartis psichiatrijos stacionariomis paslaugomis, šiais veiksmais pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus valstybės tarnautojų veiklai keliamus principus (pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės), Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, numatantį, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir Pareigybės aprašymo 6, 7, 12 ir 21 punktus.
A. B. skunde nesutikimą su ginčo įsakymu grindžia ir tuo, kad skundžiamas įsakymas prieštarauja Taisyklių 7, 8 punktams, nes buvo pažeista pareiškėjo teisė pateikti rašytinį paaiškinimą dėl galimo Pareigybės aprašymo 12 punkto pažeidimo. Teismas su tokiais pareiškėjo teiginiais sutikti negali, nes jam buvo pranešta apie tarnybinį nusižengimą (It., b. l. 179-180), suteikta teisė pateikti paaiškinimą (I t., b. l. 181-189). Teismas pažymi, kad pranešimas apie tarnybinį nusižengimą yra išsamus, jame nurodyta, kuo yra įtariamas pareiškėjas, t. y. Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, Klaipėdos TLK nuostatų 9.1 punkto pažeidimais, kuriuose iš esmės numatytos tos pačios nuostatos kaip ir Pareigybės aprašymo 12 punkte. Ginčijamame įsakyme pripažinus, kad pareiškėjas pažeidė ir Pareigybės aprašymo 12 punktą, tarnybinė nuobauda nėra skirta už kitą nusižengimą nei numatyta A. B. įteiktame pranešime, todėl nepagrįstu laikytinas jo skundo argumentas, jog skundžiamas įsakymas prieštarauja Taisyklių 7, 8 punktams.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad sunkinančia aplinkybe laikytina, tai, jog pareiškėjas „tarnybinį nusižengimą padarė pažeisdamas viešąjį interesą, tai yra nevykdydamas jo kompetencijai priskirtų veiksmų ir nespręsdamas problemų, kurios sietinos su anksčiau nurodytų teismų procesinių dokumentų vykdymu, o teikdamas įvairaus turinio raštus Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir kt., taip pat teisėsaugos institucijoms, diskreditavo institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą (VLK ir teritorinių ligonių kasų) vardą“. Valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės sunkinančios aplinkybės įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 30¹ straipsnio 2 dalyje, kurio 5 punkte nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas padarytas pažeidžiant viešąjį interesą ar dėl savanaudiškų paskatų, tačiau minėtame straipsnyje sunkinančia aplinkybe nelaikoma institucijos vardo diskreditavimas. Valstybės tarnautojo elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1 punktą laikytinas šiurkščiu pažeidimu, už kurį gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 4 d.). Įstatymai gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (Valstybės tarnybos įstatymo 30¹ str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą, elgesys, diskredituojantis valstybės tarnybą, pagal Valstybės tarnybos įstatymą nėra laikomas tarnybinę atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kito įstatymo, kuriuo remiantis padaryta tokia išvada, atsakovas nenurodė, todėl neturėjo pagrindo sunkinančia aplinkybe laikyti pareiškėjo įvairaus turinio raštų teikimą Lietuvos Respublikos Prezidentūrai, Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai ir kt., taip pat teisėsaugos institucijoms, diskredituojančiu institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą (VLK ir teritorinių ligonių kasų) vardą. Vis dėlto, ši teismo išvada nekeičia teismo pozicijos apie ginčo įsakymo teisėtumą. Įvertinęs visas faktines bylos aplinkybes teismas laiko, kad pareiškėjo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl atsakovas neturėjo pagrindo tarnybinės nuobaudos neskirti. Pažymėtina, kad pareiškėjui VLK direktoriaus 2012-07-27 įsakymu Nr. 1P-110 paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba - pagal Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 1 p. yra švelniausia tarnybinių nuobaudų rūšis iš galimų paskirti už padarytus tarnybinius nusižengimus.
Pareiškėjo skunde nurodomas argumentas, kad Klaipėdos TLK, atsižvelgiant į LVAT 2012-05-24 nutarties nuostatas bei Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimo įpareigojimą, išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2008-11-24 prašymą Nr. 9-5207 bei 2009-11-23 prašymą Nr. 9-6011, atsižvelgdamas į Valstybinės ligonių kasos ir Privalomojo sveikatos draudimo tarybos pateiktas nuomones, nagrinėjamos bylos kontekste atmestinas kaip nepagrįstas, nepaneigiantis jo tarnybinės atsakomybės už nusižengimą, nes Klaipėdos TLK sprendimas Nr. A1-4141 dėl 2009 metų ir 2010 metų sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis priimtas 2012-08-01, t. y. jau po ginčijamo įsakymo priėmimo ir nėra šios administracinės bylos dalykas.
Teismas nepagrįstu laiko pareiškėjo argumentus, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja V. Stonkuvienė, nepagrįstai prisiėmė vykdyti VLK funkcijas pateikdama 2012-06-11 raštą Nr. 1-468-243/2012 (I t., b. l. 49). Iš šio rašto turinio matyti, kad juo domimasi apie priimtas priemones dėl šio teismo 2011-11-18 atskirosios nutarties, todėl teismas vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnio nuostatomis turėjo teisę tokį raštą teikti. Be to, A. B. veiksmus ginčo įsakymu įvertino VLK direktorius, paskirdamas jam tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Esant šioms faktinėms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad VLK direktoriaus 2012-07-27 įsakymu Nr. 1P-110 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. B.“ Klaipėdos TLK direktoriui A. B. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
ABTĮ 44 straipsnio 1, 4 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau ? Rekomendacijos) 7 p. rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimu Nr. 78 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtinta minimali mėnesinė alga nuo 2012-08-01 yra 850 Lt. Advokatė Lina Meškauskienė atsakovo vardu parengė ir pasirašė atsiliepimą į skundą 2012-06-29 ir 2012-06-29 atstovavimo sutarties pagrindu (I t., b. l. 166). PVM sąskaita-faktūra, serija LM Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovė už atsiliepimo į skundą parengimą sumokėjo 5808 Lt (4800 Lt + 1008 Lt PVM), už pasirengimą ir atstovavimą bylos nagrinėjime teisme – 1936 Lt (1600 Lt + 336 Lt PVM), iš viso - 7744 Lt (II t., b. l. 6-7).
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2. p., už atsiliepimo į skundą surašymą rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 3 MMA dydžio. Maksimalus galimas dydis už atsiliepimo į skundą parengimą gali būti 2 550 Lt (850 Lt × 3), kuris šiuo atveju atsakovei ir yra priteistinas.
Pagal Rekomendacijų 9 p. atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Advokatė Lina Meškauskienė dalyvavo 2012-10-30 vykusiame teismo posėdyje, kuris truko nuo 10 val. 00 min. iki 11 val. 04 min., taigi iš viso 1 val. 4 min. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 p. tai yra prilyginama 1 valandai. Rekomendacijų 8.18 p. nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už vieną atstovavimo valandą teisme yra 0,15 MMA, todėl maksimali atstovavimo teismo posėdyje išlaidų suma šiuo atveju galėtų būti 127,5 Lt (1 x 0,15 x 850 Lt).
LVAT praktikoje (žr. pvz., administracinė byla Nr. AS556-766/2009) išaiškinta, jog pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.18 punkte. VLK nenurodė, kiek truko advokato pasirengimas teismo posėdžiui, todėl remiantis Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7 punktus, laikytina, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme objektyviai galėjo užtrukti 1 val., todėl atsakovei papildomai priteitina 127,5 Lt.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus paskaičiavimus, sprendžia, kad atsakovei priteistina 2805 Lt (2 550 Lt + 127,5 Lt + 127,5 Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1, 4 d., 45 str. 2 d., 85–87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 127 str., teismas,
nusprendė:
pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti iš pareiškėjo A. B. 2 805 Lt (du tūkstančius aštuonis šimtus penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.