Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini) traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2016 m. birželio 15 d., apie 18 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) , užėjusi į D. V. butą, paėmė iš lauko durų vidinės pusės durų raktą, padarydama D. V. 50 Eur turtinę žalą ir tokiais savo veiksmais įvykdė svetimo turto pagrobimą vagystės būdu. I. S. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 50 straipsnį.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. S. teisme neprisipažino padariusi administracinį teisės pažeidimą ir paaiškino, kad tą dieną, tai yra 2016 m. birželio 15 d., ji (duomenys neskelbtini) nebuvo. Į (duomenys neskelbtini) buvo atvykusi 2016 m. liepos 2 d., tą dieną su D. V. susibarė. Policija dėl šio įvykio ją nubaudė, baudą ji sumokėjo. Liepos 2 d. pasibeldė į duris pas D. V., tačiau pastaroji nenorėjo kalbėti, užsidarė duris, užsirakino ir nieko su ja nekalbėjo. Liepos 2 d. buvo atvykusi policija, tačiau D. V. apie dingusį raktą nieko nesakė. Birželio 15 d. nebuvo (duomenys neskelbtini) ir rakto nepaėmė. Pažymėjo, kad raudoni plaukai pas ją niekada nebuvo ir ji nenešioja džinsinių rūbų.

Nukentėjusioji D. V. teisme paaiškino, kad 2016 m. birželio 15 d. kažkas pradarė jos buto duris, pas ją buvo kaimynė D. T., kuri pasakė, kad tai I. S.. Kaimynė D. T. I. S. matė. Ji pati asmens, užėjusio į butą nematė, tačiau matė, kad atsidarė buto durys ir pagal kaimynės pasakojimą suprato, kad tai I. S. buvo užėjusi į butą. Užėjusio žmogaus veido ji pati nematė. Užėjęs žmogus nepasakė nei labas, nei viso gero ir išėjo. Tuomet greitai nubėgo prie durų ir pamatė, kad nėra buto rakto. Jos buto durys šarvo, raktas buvo duryse, durys kainavo 350 eurų. Ji dar turi vieną raktą, spynos dar nekeitė.

Iš esmės analogiškos aplinkybės yra užfiksuotos ir D. V. 2016 m. liepos 11 d. pareiškime, kuriame nurodyta, kad buto durų rakto pasigedo po pusvalandžio (b.l. 5).

Liudytoja D. T. teisme paliudijo, kad 2016 m. birželio 15 d. ji buvo atėjusi pas savo kaimynę D. V., su kuria gyvena viename koridoriuje, durys prieš duris, dažnai pas ją ateina. B. gyvena tame pačiame koridoriuje prie D. V.. Tą dieną D. V. gulėjo, ji sėdėjo fotelyje. Kai atsidarė lauko durys negirdėjo, bet prasivėrė kambario durys, ji pamatė moterį, kurią pažino iš karto, kai tik ji atėjo į teismą. Jos labai įsimintinas veidas, tik dabar pakeista plaukų spalva, nes tuo metu pas ją buvo sklastymas ir ataugę žili plaukai padažyti raudonai. Ši moteris yra I. S., kuri atėjo ir paėmė raktą. Moteris buvo su marškinėliais ar maikute ir džinsiniu šviesiai mėlynu švarku. Moteris užėjusi nieko nesakė, apsisuko, išeidinėjo ir sustojo prie lauko durų. D. V. duryse visada palieka raktą. Atėjusi moteris užsilaikė prie durų, ir jai bešnekant su D. V., išgirdo spynos garsą. Kai ėjo namo, paklausė D. V., kur jos buto raktas. D. pasakė, kad duryse, bet rakto duryse nebuvo. Ji kai atėjo pas D., matė raktą duryse. Kai pastebėjo, kad nėra rakto, praėjo nemažai laiko, ji dar pas D. pasėdėjo. Rakto nebandė ieškoti, skambino į duris kaimynui B., bet durų niekas neatidarė. Gerai, kad dar D. turėjo atsarginį raktą. Kitą dieną apibūdino B. moterį, tai jis pasakė, kad tai jo buvusios žmonos mama – S., tai pat kad S. buvo atvažiavusi tą dieną.

Analogiškos aplinkybės nurodytos ir D. T. 2016 m. liepos 11 d. paaiškinime (b.l. 7).

Liudytojas I. B. teisme paliudijo, kad gyvena Linų g. 10, Ukmergės m., pirmame aukšte. I. S. yra jo buvusi uošvienė. I. S. buvo atvažiavusi paskutinį kartą į (duomenys neskelbtini) liepos pradžioje - 2-3 dienomis, prieš tai buvo birželio mėnesį, apie mėnesio vidurį. I. S. atvažiuoja su dukra G.. Priešpaskutinį kartą S. buvo atvažiavusi birželio mėnesio vidury, sukėlė triukšmą. Kaimynai klausė jo, kas vyksta, kas per triukšmas. Buvo problemų su raktu, kaimynė V. sakė, kad dingo raktas jos buto, tuo metu S. buvo atvažiavusi. Kaimynė skundėsi. Policija buvo atvažiavusi liepos 2 d., su raktu buvo anksčiau viskas, tada nebuvo policija atvažiavusi. I. S. buvo atvažiavusi birželio 15 dieną.

Liudytoja G. B. teisme paliudijo, kad I. S. yra jos mama. Jai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) , jame gyvena jos buvęs vyras I. B.. Jos kartais su mama atvažiuoja patvarkyti butą. Birželio viduryje nebuvo su mama atvažiavusios. Jos buvo atvažiavusios liepos 2 ar 3 dienomis, tačiau birželio 15 d. jos su mama tikrai nebuvo. Labai abejoja, kad B. žino kokią dieną jos buvo atvažiavusios, kadangi jis keturis mėnesius gėrė. Ji nebuvo atvažiavusi birželio 15 d. Birželio mėnesį buvo atvažiavusi gal birželio 4 ar 5 dienomis, o liepos mėnesį buvo du kartus atvažiavus. Birželio mėnesio pradžioje buvo atvažiavusi viena, mama su ja nevažiavo.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta organo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 50 straipsnį kyla už smulkų svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu tik tuomet, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis, kai nustatomi visi keturi pažeidimo sudėties elementai, tai yra pažeidimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusioji D. V. kreipėsi į policiją dėl 2016 m. birželio 15 d. pavogto jos butų durų rakto, nurodydama, kad raktą galimai pavogė I. S.. D. V. parodymus teisme patvirtino liudytoja D. T., iš dalies I. B.. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. S. teisme kategoriškai neigia ėmusi D. V. raktą bei apskritai buvusi 2016 m. birželio 15 d. Ukmergėje, ką teisme patvirtino liudytoja G. B..

Pagal ATPK 257 straipsnį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nagrinėjamoje byloje teismas, vertindamas šalių parodymus, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusioji D. V. teisme patvirtino, kad asmens, užėjusio į jos butą 2016 m. birželio 15 d., ji nematė. Kad tai buvo moteris, jai pasakė D. T., iš kurios pasakojimo suprato, kad tai I. S.. Nors pastarąją teisme atpažino liudytoja D. T., tačiau nurodė, kad dabar pakeista moters plaukų spalva, tuo metu pas I. S. buvo sklastymas ir ataugę žili plaukai padažyti raudonai, ji vilkėjo marškinėliais ir džinsinį šviesiai mėlyną švarką. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiama I. S. šias aplinkybes neigia, nurodydama, kad ji raudonai plaukų niekada nedažė, o džinsinių drabužių nenešioja.

Liudytojai I. B. ir G. B. davė visiškai priešingus parodymus apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiama I. S. buvo atvykusi 2016 m. birželio 15 d. į (duomenys neskelbtini) . Teismas, įvertinęs tai, kad G. B. yra I. S. dukra, o I. B. yra buvęs jos žentas, šių asmenų parodymus patikimumo prasme vertina atsargiai ir vienareikšmiškai remtis kažkurio vieno parodymais negali. Be to, I. B. parodymai nesutampa su liudytojos D. T. parodymais, kuri nurodė, kad tą pačią dieną buvo nuėjusi pas I. B., tačiau jo buto durų niekas neatidarė.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei D. V., nei D. T. paties rakto paėmimo fakto nematė, rakto pasigedo vėliau tą pačią dieną, nors teisme D. V. nurodė, kad iš karto po moters išėjimo, tačiau policijai pareiškimą parašė praėjus beveik mėnesiui po rakto dingimo, nors tokią galimybę turėjo ir anksčiau. Kaip matyti iš byloje apklaustų asmenų paaiškinimų, tarp D. V. ir I. S. konfliktas buvo įvykęs 2016 m. liepos 2 d., buvo atvykę policijos pareigūnai, dėl minėto konflikto I. S. buvo nubausta. Tačiau kaip teisingai pastebi administracinėn atsakomybėn traukiama I. S., tuo metu rakto dingimo faktas nebuvo paminėtas. Be to, teismui nelogiškai atrodo ir nukentėjusios D. V. ir liudytojos D. T. nurodytos aplinkybės, jog jos, pastebėjusios, kad į namus įėjo nepažįstamas asmuo, į jo atėjimą niekaip nereagavo, o į policiją dėl rakto dingimo kreipėsi beveik po mėnesio.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-781/2010; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1066-195/2014; Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-1093-387/2014).

Nagrinėjamoje byloje teismas išnaudojo visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą ir esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra surinkta tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių, kad I. S. nagrinėjamu atveju pagrobė D. V. buto raktą. Nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones teismas vertina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir konstatuoja, kad nesant teisės pažeidimo subjekto, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, jos atžvilgiu yra nutrauktina ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 291 -293 straipsniais,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylą dėl I. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.