Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2017-07-17 · Civilinė byla Nr. 2-3070-1051/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-07-17
Bylos Nr.
2-3070-1051/2017
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01552-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Valiuškienė
Ieškovas
K. L.
Atsakovas
D. L.
Civilinė byla Nr. 2-3070-1051/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01552-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos : 2.3.5.2.1.;3.2.3.1.;3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 17 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irma Valiuškienė,sekretoriaujant Kornelijai Veršnickaitei,dalyvaujant ieškovei K. L., jo atstovei adv. Zojai Kastėnienei,atsakovui D. L., jo atstovei adv. pad. Inetai Kačenauskienei,

išvadą teikiančios institucijos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Ambražūnei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui D. L., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai.

Ieškovė K. L. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama padidinti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu iš atsakovo D. L. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. L., gim. (duomenys neskelbtini), dydį nuo 86,87 Eur (300 Lt) iki 224,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo pradžios praėjo 8 metai, dukra M. jau lanko mokyklą, mokosi mokykloje 3 klasėje, jos poreikiai padidėjo, nes atsirado papildomų išlaidų, susijusių su jos išlaikymu, todėl tėvo mokamo 86,87 Eur išlaikymo dydžio dukrai nepakanka. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, gyvena ir dirba šalyse, kuriose pragyvenimo lygis aukštesnis negu Lietuvoje. Dukters poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia skirti apie 448 Eur, pvz.: maistui - reikia apie 100 Eur, vaistams, vitaminams - apie 8 Eur, vaiko kelionės bilietui (grįžtant iš mokyklos namo) - 5 Eur, telefonui - 3 Eur, pietums mokykloje - 32 Eur, kanceliarinėms prekėms - apie 10 Eur, drabužiams - apie 20 Eur, avalynei - apie 17 Eur, higienos priemonėms - apie 8 Eur, kelionėms į akių klinikas (2 kartus per metus) bei akinukams - apie 20 Eur, vaiko sveikatos grūdinimui (baseinui) bei pramogoms (kinas, teatras, žaidimams, boulingui, knygoms bei kt.) - apie 68 Eur, kaupimui atostogoms - apie 10-15 Eur, baldams (reikia keisti senus) - apie 25 Eur, vaiko dalis komunalinių mokesčių - apie 45 Eur, be to skiriamos lėšos būreliams (dailės mokyklai ir šokiams), kišenpinigiams, žaislams, mergaitės aksesuarams (gumytėms, segtukams), transporto išlaidoms ryte vežti vaiką į mokyklą yra ir kitų nenumatytų išlaidų. Atsakovas D. L. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei M. L., gim. (duomenys neskelbtini), formą iki 2019-12-31, patvirtinant pasirašytą 2016-05-31 K. L. ir D. L. susitarimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo, nustatant, kad šalys bendru susitarimu sutarė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui formos pakeitimo, D. L. vienkartine išmoka sumokant K. L. 3600,00 Eur išlaikymą nepilnametei M. L. iki 2019-12-31. Nuo 2020-01-01 šalys atskiru susitarimu gali susitarti dėl išlaikymo dydžio ir/ar formos. Prašė priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas nurodė, kad ieškovė pagal 2014 m. lapkričio 4 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo nekilnojamąjį turtą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, kuriam buvo reikalingas pilnas kapitalinis remontas. Atsakovas pakeitė langus, padaryta virtuvė ir virtuvės baldai, suvedžiota nauja santechnika, pilnai pertvarkyta elektros instaliacija, pilnai sutvarkytas vaiko kambarys. 2016 m. gegužės 31 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė, faktiškai, 2008 m. gruodžio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto sąlygų pakeitimą, tai yra: „Bendru susitarimu susitarėme, kad D. L. investicija į K. L. butą 4600 € . Išminusuojame 1000 € už vaiko kambario įrengimą. Likusią dalį (3600 €) užskaitysime alimentų sąskaitą po 87 € mėn. iki 2019-12-31. Taip bus padengta tai, ką D. L. pridėjo prie buto remonto. Nuo 2020-01-01 atskiru sutarimu sutarsime dėl vaiko išlaikymo dydžio“. Nurodė, kad nežiūrint susitarimo bei atsakovo investuotų pinigų į ieškovės nekilnojamąjį turtą, ieškovė elgiasi nesąžiningai ir neteisingai, kreipdamasi į antstolę Euriką Rulienę dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui išieškojimo. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne - tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Be to, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama, atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.Jokio nekilnojamojo turto atsakovas nėra įsigijęs. Turi 2000 metų gamybos transporto priemonę AUDI A6. Atsakovas dirbo iki 2016 m. balandžio mėnesio UAB „K.“, nuo 2016 m. balandžio mėnesio dirba UAB „B.“ pagalbiniu darbuotoju, darbas pagrinde Švedijoje, kur jam iš darbo užmokesčio reikia išsinuomoti būsto nuomą (6000 kronų yra lygu pagal šiandieninį kursą 637 Eur per mėnesį), susimokėti transporto išlaidas (400 Eur - 450 Eur per mėnesį), maisto išlaidas ir pan. Atsakovas norėtų gyventi ir dirbti Lietuvoje, todėl deda visas pastangas, kad darbas būtų susijęs su Lietuva, tačiau šiuo metu dažniausiai yra komandiruojamas į užsienį, kas nebeturėtų tęstis ilgai.Nurodė, kad yra apsidraudęs Garantuotų palūkanų gyvybės draudimu Compensa Life Vienna Insurance Group SE, Europe bendrovėje ir apdraudęs savo nepilnametę dukrą M. L. papildomu draudimu nuo traumos dėl nelaimingo atsitikimo, draudimo suma 7500,00 Eur. Nepilnametei šalių dukrai patyrus stuburo traumą, atsakovo draudimo bendrovė išmokėjo mergaitei 15 proc. išmoką, t. y. 1125,00 Eur, pinigus pervesdama į nepilnametės banko sąskaitą AB Swedbank, kuria disponuoja ieškovė. Pažymėjo, kad vertinant ieškovės pateiktus pirkimo kvitus, visų pirmą „rėžia akį“ pirkinių apmokėjimo sąskaitos kortelių daugėtas, kuriuo, galimai, disponuoja ieškovė: už pirkinius 2015-12-01 „Maxima“ ieškovė apmokėjo Swedbank Maestro kortele xxxxxxxx5562, už pirkinius 2017-01-27 „Maxima“ - Swedbank Maestro kortele xxxxxxxx 8413, už pirkinius 2017-02-02 už pirkinius „Rimi“ - Maestro kortele xxxxxxxx 6246, už pirkinius 2017-02-03„Rimi“- Master Card xxxxxxxx 3143, už pirkinius 2017-01-31„Rimi“-Master Card xxxxxxxx 9267; 2017-02-04 Hesbuger Šiaulių Brukline apmokėjo už du rinkinius vaikams (ar tai reiškai, kad vienas rinkinys jai pačiai, ar vaikas suvalgo du), dyzelino apmokėjimo išlaidos, kai automobilio ieškovė neturi.Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovė K. L. pakartojo ieškinyje nurodytas faktines bylos aplinkybes. Nurodė, kad išlaikyti dukrą padeda jos draugas, mergaitei reikalingi akinukai, Šiaulių mieste gerų specialistų nėra, todėl tikrinti regėjimą kartą per metus važiuoja į Kauno klinikas, akinukai kainuoja apie 153 Eur – 168 Eur. Šeima mėgsta pramogauti, lankosi kavinėse, skanauja picą. Dėl atsakovo argumentų dėl 2016 m. gegužės 31 d. susitarimo nurodė, kad atsakovas jos įsigytą butą padėjo remontuoti, nes tikėjosi gyventi kartu, tačiau jų gyvenimas kartu neįmanomas. Minėtą susitarimą ji pasirašė, nes neturėjo pinigų, kad galėtų juos atiduoti atsakovui. Dėl atsakovo argumentų, jog ji naudojasi ne viena banko kortele, paaiškino, kad buvo atvejų, kuomet ji su kolege pietavo, prisijungė ieškovės dukra, o sąskaitą savo kortele apmokėjo ieškovės kolegė. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės atstovė adv. Zoja Kastėnienė pakartojo ieškinyje nurodytas faktines bylos aplinkybes, nurodė, kad nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo daugiau nei 8 (aštuoni) metai, vaiko poreikiai padidėjo. Atsakovas gauna dideles pajamas, todėl turi realias galimybes teikti išlaikymą dukrai po 224 Eur per mėnesį. Dėl 2016 m. gegužės 31 d. susitarimo nurodė, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ieškovė neturėjo pinigų atsiskaityti su atsakovu už buto remontą, todėl ir buvo pasirašytas minimas susitarimas. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolių veiksmų, įvertino minimą šalių susitarimą ir konstatavo, kad jis negali būti vertinamas kaip pagrindas mažinti atsakovo išlaikymo įsiskolinimą. Priešieškinio atsakovas nėra pareiškęs. Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovas D. L. be atsiliepime išdėstytų argumentų, papildomai nurodė, kad be priteistų 87 Eur, jis vaiko poreikiams dar išleidžia ir rūpinasi vaiku, tokiu būdu, iš viso skirdamas apie 140 -150 Eur per mėnesį, geranoriškai tenkina papildomus vaiko poreikius. Nurodė, kad 2016 m. gegužės 31 d. susitarimu susitarė, kad pasiliks prie seno teismo sprendimo ir ieškovė nesikreips dėl išlaikymo padidinimo. Ieškovė neturėjo pinigų buto remontui, jis sutiko jų duoti, o minėtu rašteliu susitarė, kad nebus didinama vaiko išlaikymo suma, per 2015 m. – 2016 m. virs 6000 Eur atsakovas buvo pervedęs į ieškovės sąskaitą.Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovo atstovė adv. pad. Ineta Kačenauskienė papildomai nurodė, kad vaiko padidėję poreikiai turi būti įrodinėjami, negalima remtis vien tik išaugusiais vaiko poreikiais. Atsakovas šiuo metu dukters išlaikymui moka po 97,31 Eur, ši suma susidarė indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka iš atsakovo priteisto išlaikymo sumą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovo turtinės padėtis iš esmės pagerėjo, jis neturi nekilnojamojo turto, dirba ir gyvena užsienyje, būsto nuoma kainuoja apie 600 Eur / mėn., jo turima transporto priemonė labai sena. Ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai išaugo iki 448 Eur / mėn. Minėta suma viršija net pačios ieškovės gaunamas pajamas ir išlaidas. Ieškovė elgiasi nesąžiningai, teikdama įrodymų kratinį. Iš pateiktų parduotuvių kasos kvitų negalima nustatyti, kas buvo pirkta konkrečiai vaiko poreikių tenkinimui, nėra pateikta konkreti vaiko išlaidų suvestinė, ieškovė nepateikė įrodymų, kad Šiauliuose nėra gerų specialistų, ko pasėkoje dukrą reikia vežioti į Kauno klinikas. Atsakovas niekada nevengė pasidalinti su ieškove papildomų vienkartinių vaiko poreikių išlaidomis, o nuolatiniams vaiko poreikiams užtenka teismo sprendimu priteistos 86,87 Eur (300 Lt) sumos. Mergaitei akinukai pirkti iš lėšų, kuriuos pervedė draudimo bendrovė, o apdraudė dukrą atsakovas. Išvadą teikiančios institucijos atstovė Rūta Ambražūnė palaikė išvadoje nurodytus argumentus, mano, jog vaiko poreikiai yra padidėję, todėl tikslinga padidinti išlaikymo sumą (b. l. 43-44, 47-48).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu iš atsakovo D. L. buvo priteista nepilnamečio vaiko M. L. išlaikymui po 86,87 Eur (300 Lt) mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo 2009-01-01 iki vaikas sulauks pilnametystės (b. l. 6-7). Teismo sprendimo priėmimo metu ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra buvo pusantrų metų amžiaus, mergaitė gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 10). 2017 m. vasario 24 d. teisme priimtas ieškovės K. L. ieškinys, kuriuo ji prašo padidinti iš atsakovo D. L. priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. L. dydį nuo 86,87 Eur (300 Lt) iki 224,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Šalių nepilnameti dukrai šiuo metu yra 10 metų amžiaus. Ieškovė savo reikalavimus grindžia padidėjusiais nepilnamečio vaiko poreikiais, kurių dydis per mėnesį siekia apie 448 Eur, išlaidų dydžiui pagrįsti ieškovė pateikė išlaidų suvestinę (b. l. 1-5, 16), taip pat pateikė parduotuvių kvitus, savo banko sąskaitos išrašą, kurie, anot ieškovės, patvirtina vaiko išlaikymui skirtas išlaidas, kurios buvo būtinos vaiko poreikių patenkinimui (b. l. 17-20, 21-33, 91-114, 152-160, 179-187). Byloje nustatyta, kad nepilnametė M. L. turi sveikatos problemų, jai diagnozuota astigmatinė toliaregystė, Brauno sindromas, akių gydymui važiuoja į Kauno akių klinikas, mergaitė buvo patyrusi stuburo traumą (b. l. 178). Ieškovė K. L. po santuokos su atsakovu nutraukimo, 2014 m. lapkričio 4 d. pirkimo- pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise yra įsigijusi nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Šiauliai, kuriam įregistruota hipoteka (b. l. 11-12), savo vardu registruotų transporto priemonių ieškovė neturi (b. l. 13), ieškovės vidutinis gaunamas darbo užmokestis per mėnesį apie 543 Eur (b. l. 14), byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė turėtų sveiktos problemų ir kitų išlaikytinių (CPK 178 str.). Ieškovė 2017 m. sausio 18 d. siuntė atsakovui pasiūlymą dėl priteisto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodydama, jog prašo geranoriškai susitarti, kad priteistas vaikui išlaikymas būtų nuo 2017-02-01 padidintas iki 190 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b. l. 34). Atsakovas D. L. su ieškovės siūlymu nesutiko, nurodydamas, kad sutiktų mokėti vaikui po 150 Eur, kai teismas pakeis senąjį teismo sprendimą, o nuo 2017-02-01 bus mokama pagal pirmąjį teismo sprendimą (b. l. 36). Bylą iškėlus teisme atsakovas su ieškiniu nesutiko, pateikė 2016 m. gegužės 31 d. susitarimą (b. l. 56), kuriuo, anot atsakovo, jis ir ieškovė susitarė, kad investicija į ieškovės butą 4600 Eur, atėmus 1000 Eur už vaiko kambario įrengimą, įskaitoma į jam priklausančią teikti vaikui išlaikymo sumą iki 2019-12-31, skaičiuojant per mėnesį po 87 Eur. Atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 60), jo vardu yra registruotas lengvasis automobilis Audi A6, pirmos registracijos data – 2000 metai (b. l. 61). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad turėtų sveikatos problemų, jis yra dirbantis, nuo 2016-04-01 dirba UAB „B.“, darbas yra užsienyje – Švedijoje, atsakovas už numojamą butą moka apie 600 Eur (6000 kronų) (b. l. 64-68), jo gaunamas darbo užmokestis apie 1034 Eur, darbo užmokestis kinta – 2017 m. sausio mėnesį atsakovas uždirbo 1372 Eur, 2017 m. vasario mėnesį – 800 Eur, 2017 m. kovo mėnesį – 1163,74 Eur, 2017 m. balandžio mėnesį – 800 Eur (b. l. 163). Atsakovas yra draustas gyvybės draudimu, kuriuo papildomai yra apdraudęs dukrą M. L. draudimu nuo traumos dėl nelaimingo atsitikimo 7500 Eur suma, bendra per mėnesį įmokų suma – 35 Eur (b. l. 69-70). Dukrai patyrus traumą, į mergaitės sąskaitą 2016-10-28 buvo išmokėta 1125 Eur draudimo išmoka (b. l. 71, 72, 88).

Dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ji detalizuota Civilinio kodekso trečiosios knygos normose – 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 straipsniuose, reglamentuojančiuose atitinkamai tėvų valdžios turinį, tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, išlaikymo priteisimą, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą ir kt. Pagal CK 3.192 str. 1 d., tėvai turi teisę nustatyti išlaikymo tvarką ir formą bendru sutarimu. Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194 str., 3.196 str.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 str. 1 d., 3 d. nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Visų pirma teismas turi įsitikinti pirmiau nurodytų sąlygų ar vienos iš jų buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Pagal CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Nagrinėjamu atveju ieškovė grindžia savo reikalavimą padidėjusiais esminiais vaiko poreikiais, o ne tėvų turtinės padėties pasikeitimu. Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo priėmimo metu, kuomet buvo iš atsakovo D. L. priteista nepilnamečio vaiko išlaikymui po 86,87 Eur (300 Lt) mokamomis periodinėmis išmokomis, dukra buvo pusantrų metų amžiaus, šiuo metu M. L. yra 10 metų amžiaus, lanko mokyklą. Ieškovė į bylą pateikė vaiko išlaikymui, anot ieškovės, būtinų išlaidų per mėnesį, paskaičiavimą, kuriame nurodo, kad dukters poreikių tenkinimui kas mėnesį reikia skirti apie 448 Eur : maistui - reikia apie 100 Eur, vaistams, vitaminams - apie 8 Eur, vaiko dalis komunalinių mokesčių - 45 Eur; transporto išlaidos dėl vežimo į mokyklą - 20 Eur; vaiko kelionės bilietui (grįžtant iš mokyklos namo) - 5 Eur; telefonui - 3 Eur; būreliai - 9 Eur; pietums mokykloje - 32 Eur; kišenpinigiai – 8 Eur; kanceliarinėms prekėms - apie 10 Eur; papildomos išlaidos mokykloje – 7 Eur; drabužiams - apie 20 Eur; avalynei - apie 17 Eur; apatiniam trikotažui – 8 Eur; higienos priemonėms - apie 9 Eur; aksesuarams – 6 Eur; pramogoms savaitgaliais – 68 Eur; kelionėms į akių klinikas (2 kartus per metus) bei akinukams - apie 20 Eur; kirpyklai – 3 Eur; kaupimas vasaros atostogoms – 15 Eur; nenumatytos išlaidos - 10-15 Eur; baldams (reikia keisti senus) - apie 25 Eur; žaislams – 10 Eur (b. l. 16)Kaip jau buvo minėta, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Kaip buvo nustatyta, pačios ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra apie 543 Eur (b. l. 14). Atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra apie 1034 Eur (b. l. 163), tačiau jis dirba užsienyje ir nuomojasi būstą, už nuomą mokėdamas apie 600 Eur (b. l. 64-68), savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi (b. l. 61), jo vardu yra registruotas lengvasis automobilis Audi A6, pirmos registracijos data – 2000 metai (b. l. 61). Ieškovė, nors ir turi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto – dviejų kambarių butą, kuriame ir gyvena, tačiau jam yra įregistruota hipoteka (b. l. 11-12). Šios nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, o ieškovės išvardinti vaiko poreikiai ir su jais susijusios išlaidos, atsižvelgiant ir į pačios ieškovės, ir į atsakovo turtinę padėtį, yra per didelės (CPK 185 str.). Vaikas šiuo metu yra 10 (dešimties) metų amžiaus, todėl akivaizdu, kad per 8 (aštuonerius) metus mergaitės poreikiai padidėjo, tačiau tikrai ne daugiau nei du su puse karto (CPK 185 str.). Sutiktina, kad atsirado didesnis poreikis pramogoms, mergaitę reikia lavinti, todėl ji lanko užklasinius būrelius, reikalingi pietūs mokykloje, taip pat būtinos kanceliarinės išlaidos. Sutiktina, kad vaikui reikalingos akių gydytojo konsultacijos, reikalingi akinukai, o tai, kad vaikas vežamas į Kauno klinikas, įrodo ieškovės gerą rūpinimąsi vaiku, turint tikslą suteikti vaikui galimybę lankytis pas aukštos kvalifikacijos specialistus. Tačiau teismas sprendžia, kad ieškovė gali sutaupyti ir į mokyklą vaiko automobiliu nevežti, o naudotis visuomeniniu transportu, taip pat yra galimybė sutaupyti lėšų vaiko pramogoms. Suprantama, kad laisvalaikiu vaikui pramogauti norisi, tačiau pramogos turi atitikti tėvų turtines galimybes jas suteikti. Ieškovė nurodo, kad vaiko baldams per metus reikia skirti apie 300 Eur (lova, stalas, kėdė, televizorius ir kita). Šiame kontekste pažymėtina, kad minėti vaiko baldai nėra greitai susidėvintys daiktai, kuriuos reikėtų dažnai keisti, jų turėtų pakakti bent jau 5 (penkeriems metams), o atskiras televizorius vaiko kambaryje nėra būtino reikalingumo daiktas. Sutiktina, kad visas nurodytas vaiko poreikių tenkinimui išlaidas galima patirti, užtikrinant ženkliai daugiau nei minimalius poreikius ir tai teismas vertina kaip ieškovės siekį maksimaliai tenkinti dukros poreikius. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad jai išlaikyti dukrą padeda dabartinis jos gyvenimo draugas, jie visi trys kartu savaitgaliais keliauja. Šiuo atveju ta aplinkybė, kad ieškovės gyvenimo draugas turi galimybes prisidėti prie ieškovės ir atsakovo dukros išlaikymo, tokiu būdu tenkinant gerokai daugiau nei vidutinius vaiko poreikius, negali būti priežastimi reikalauti, kad ir atsakovas tenkintų maksimaliai vaiko poreikius, nors dėl savo turtinės padėties objektyvai jų suteikti neturi galimybės (CPK 185 sr.). Teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovo atstovės argumentus, kas ieškovės pateikti apsipirkimuose parduotuvėse kvitai nėra tinkamas įrodymas išlaidoms vaiko poreikių tenkinimui pagrįsti. Tai, kad kvituose nėra išskirtos konkrečios prekės, kurios buvo skirtos vaikui, nereiškia, kad jos nebuvo pirktos. Ieškovė, pateikdama kvitus, grindė aplinkybes, kad ji patiria išlaidas vaiko poreikių tenkinimui, nekonkretizuodama kiek ir už ką kiekvienu apsipirkimo čekiu. Reikalavimas, kad atskirai ieškovė pirktų prekes vaikui ir atskirai sau, prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 str.). Aplinkybė, kad ieškovei pietaujant su kolege, kartu pietavo ir bylos šalių dukra, o sąskaitą iš savo korteles apmokėjo ieškovės kolegė, nereiškia, jog mergaitei maistas nekainavo, o ieškovė dėl to neturėjo išlaidų. Faktą, kad buvo apmokėta ne iš ieškovės kortelės, o iš kolegės kortelės, patvirtino byloje 2017 m. gegužės 24 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta R. K., kuri ir yra minėta ieškovės kolegė. Be to, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad ir taip jis vaiko poreikiams skiria apie 140 Eur – 150 Eur, yra dukrą apdraudęs nuo nelaimingų atsitikimų, tik patvirtina išvadas, kad vaiko poreikiai yra didesni, nei buvo priteista išlaikymo suma 20008 metais. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į vaiko amžių (vaikas dešimties metų, o priteisto išlaikymo po 86,87 Eur metu vaikui nebuvo net dvejų metų), sprendžia, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 360 Eur suma, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo vaiko išlaikymui priteista suma didintina iki 180 Eur ( CK 3.192 str. 3 d., 3.201 str. 1 d., CPK 185 str Teismas sprendžia, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida, egzistavo jau kreipimosi į teismą metu, didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 str. įtvirtinta bendrąja taisykle, todėl didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, t. y. nuo 2017 m. vasario 15 d. (b. l. 1).

Dėl 2016 m. gegužės 31 d. šalių pasirašyto susitarimo vertinimo

Atsakovas pateikė teismui 2016 m. gegužės 31 d. susitarimą (b. l. 56), kuriuo, anot atsakovo, jis ir ieškovė susitarė, kad investicija į ieškovės butą 4600 Eur, atėmus 1000 Eur už vaiko kambario įrengimą, įskaitoma į jam priklausančią teikti vaikui išlaikymo sumą iki 2019-12-31, skaičiuojant per mėnesį po 87 Eur, susitarimo šalys, neva, susitarė, kad ieškovė nesikreips į teismą dėl vaikui priteisto išlaikymo padidinimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovė nurodė, kad minėtas susitarimas reiškia, kad tokiu būdu gaunasi, kad atsakovo teikiama vaiko išlaikymui suma yra apie 180-185 Eur/mėn., tačiau teismui pareikalavus, kad į bylą būtų pateiktas paskaičiavimas, kokiu būdu, anot atsakovo atstovės, gaunasi tokia suma, paskaičiavimai nebuvo pateikti, o atsakovas D. L. 2017 m. birželio 26 d. teismo pasėdžio metu nurodė, kad 2016 m. gegužės 31 d. susitarimu susitarė, kad pasiliks prie seno teismo sprendimo ir ieškovė nesikreips dėl išlaikymo padidinimo, ieškovė neturėjo pinigų buto remontui, jis sutiko jų duoti, o minėtu rašteliu susitarė, kad nebus didinama vaiko išlaikymo suma. Teismui paklausus, ar susitarime nurodytos sumos atsakovas neprašo užskaityti į ieškovės reiškiamo padidinto išlaikymo vaikui sumą, atsakovas nurodė, kad susitarimu sutarta, kad nebus didinama vaiko išlaikymo suma. Atsakovas byloje buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, priešieškinio, reikalaudamas, kad panaudotos lėšos buto remontui būtų užskaitytos kaip išlaikymo vaikui mokėjimas pagal pasirašytą 216 m. gegužės 31 d. susitarimą, nereiškė. 2017 m. gegužės 24 d. vykusiame teismo posėdyje liudytojais apklausti D. K., D. L. nurodė, kad ieškovė ir atsakovas, nors ir buvo išsituokę, tačiau ryšius palaikydavo, ketino vėl gyventi kartu, patvirtino, kad atsakovas padėjo ieškovei remontuoti butą, nes ir pats ketino jame gyventi. Liudytojai D. K., D. L., R. K. nurodė, kad dėl 2016 m. gegužės 31 d. susitarimo pasirašymo jie kartu buvo atvykę į kavinę, susitarime yra jų parašai. Liudytojai nurodė, kad ieškovei ir atsakovui nepavykus vėl pradėti bendro gyvenimo, ieškovė neturėjo pinigų, kad galėtų atsakovui grąžinti jo investuotas lėšas į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, todėl buvo sutarta, kad 2016 m. gegužės 31 d. susitarime nurodyta pinigų suma bus įskaitoma kaip ieškovo vaiko išlaikymui skirtos lėšos. Liudytojas A. B. nurodė, kad jis gyvena kartu su atsakovo mama, nurodė, kad padėjo remontuoti atsakovui ieškovės butą, surado meistrus, su atsakovu važiavo pirkti medžiagų remontui. Patvirtino, kad atsakovas investavo ne mažą pinigų sumą į ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau tarp jų įvyko nesutarimas, jie kartu neapsigyveno, todėl gavosi, kad atsakovas investavo pinigus į svetimą turtą. Byloje yra pateiktas atsakovo banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2015-02-07 iki 2016-05-31 susitarimo pasirašymo atsakovas į ieškovės sąskaitą iš tikro yra pervedęs lėšas ne tik vaiko išlaikymui (2015-02-07, 2015-03-09, 016-05-06, 2016-05-23 pavedimai), paskirtyje nurodydamas, kad atlieka pavedimus lėktuvo bilietams, buto remontui, sąskaitos papildymui, asmeniniams ieškovės poreikiams, buto mokesčiams, dukros pramogoms, tai suponuoja išvadą, kad atsakovas atlikdamas pavedimus ir nurodydamas minėtas pavedimų paskirtis, sąmoningai šias lėšas skyrė ne vaiko išlaikymui (CPK 185 str.). Nuo 2016-05-31 iki 2017-03-04 atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedinėjo tik lėšas, skirtas vaiko išlaikymui : 2016-06-05 – 100 Eur; 2016-07-04 – 90 Eur; 2016-08-04 – 50 Eur; 2016-08-23 – 30 Eur; 2016-09-04 – 30 Eur; 2016-09-08 – 45 Eur; 2016-11-01 – 50 Eur; 2016-12-13 – 25 Eur; 2017-01-13 – 40 Eur; 2017-02-02 – 90 Eur; 2017-03-04 – 100 Eur, taip pat 2017-01-13 pavedime nurodydamas, kad 20 Eur perveda už buto mokesčius 2017 (b. l. 58-59). Svarbus aspektas yra tai, kad atsakovas buvo kreipiąsis į teismą, skųsdamas antstolio veiksmus, jog iš jo nepagrįstai yra išieškomas, be kito ko, ir išlaikymo įsiskolinimas, nurodydamas, jog jis ieškovei 2015 metais pervedė 2858,44 Eur, 2016 metais pervedė 4032,00 Eur, kad 2016-05-31 liudytojų akivaizdoje pasirašytas šalių susitarimas, Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėjusia 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2YT-4611-650/2017, atsakovo skundas atmestas, konstatuota, kad visos piniginės sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojami būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti, kad nėra teisinio pagrindo kitus atsakovo atliktus mokėjimus laikyti vaikui privalomo teikti išlaikymo dalimi, be to nurodyta, kad atsakovas turi visas procesines galimybes savo teisių ir turtinių interesų gynimui kreiptis su savarankišku (priešiniu) reikalavimu šioje civilinėje byloje, siekdamas kad panaudotos lėšos buto remontui būtų užskaitytos kaip išlaikymo vaikui mokėjimas pagal šalių pasirašytą 2016 m. gegužės 31 d. susitarimą arba ginti savo teises atskiru ieškiniu dėl nepagrįsto ieškovės praturtėjimo, gavus be pagrindo pinigines lėšas (b. l. 188-192, CPK 182 str. 2 p.). T ačiau, kaip minėta, atsakovas priešieškinio nereiškė, teismo posėdyje nurodydamas, kad 2016 m. gegužės 31 d. susitarimu susitarė, kad pasiliks prie seno teismo sprendimo ir ieškovė nesikreips dėl išlaikymo padidinimo. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas, skirdamas 2016-05-31 susitarime nurodytą pinigų sumą, ją skyrė ne vaiko poreikių tenkinimui, o turėjo ketinimų vėl kartu apsigyventi ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl padėjo jį remontuoti, investavo lėšas. Nagrinėjamu atveju atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su savarankišku ieškiniu dėl nepagrįsto ieškovės praturtėjimo, o vaiko išlaikymui nustatyto išlaikymo forma gali būti keičiama tik vaiko interesais. Be to, svarbus aspektas yra tai, kad atsiliepime atsakovas nurodė, jog, anot, jo 2016 m. gegužės 31 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė, faktiškai, 2008 m. gruodžio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkto sąlygų pakeitimą, kad bendru susitarimu susitarė, kad D. L. investicija į K. L. butą 4600 Eur, kad išminusuojama 1000 Eur už vaiko kambario įrengimą, kad likusią dalį (3600 Eur) užskaitys alimentų sąskaitą po 87 Eur mėn. iki 2019-12-31 (b. l. 56). Tačiau, kaip jau buvo nustatyta, po 2016 m. gegužės 31 d. atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedinėjo lėšas, skirtas vaiko išlaikymui : 2016-06-05 – 100 Eur; 2016-07-04 – 90 Eur; 2016-08-04 – 50 Eur; 2016-08-23 – 30 Eur; 2016-09-04 – 30 Eur; 2016-09-08 – 45 Eur; 2016-11-01 – 50 Eur; 2016-12-13 – 25 Eur; 2017-01-13 – 40 Eur; 2017-02-02 – 90 Eur; 2017-03-04 – 100 Eur (b. l. 58-59), kas tik patvirtina išvadas, kad atsakovas, skirdamas 2016-05-31 susitarime nurodytą pinigų sumą, ją skyrė ne vaiko poreikių tenkinimui (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Todėl iš atsakovo priteistina valstybei žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo 180 Eur išlaikymo sumos, t. y. 64,80 Eur (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 80 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė byloje patyrė 550 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 38, 151, 174), turėjo 3,43 Eur išlaidas už procesinių dokumentų kopijų darymą (b. l. 82). A tsakovas patyrė 550 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 162), turėjo 23,16 Eur išlaidas už sąskaitos išrašo spausdinimą (b. l. 132). Todėl iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 442,74 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės atsakovui 114,63 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Įskaičius atsakovui iš ieškovės priteistiną sumą į ieškovei iš atsakovo priteistiną sumą, iš atsakovo D. L. priteistina ieškovei K. L. 328,11 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 2 d., 98 str.) Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos byloje yra 5,32 Eur, todėl iš atsakovo priteistina valstybei 4,26 Eur, o iš ieškovės – 1,06 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 268 str. – 270 str., 279 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Padidinti nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2017-02-15, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu iš atsakovo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) gim. (duomenys neskelbtini) dydį iki 180,00 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ieškovei K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 328,11 Eur (tris šimtus dvidešimt aštuonis eurus ir 11 centų) bylinėjimosi išlaidos.

Priteisti iš atsakovo D. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 64,80 Eur (šešiasdešimt keturis eurus ir 80 centų) žyminį mokestį ir 4,26 Eur (keturis eurus ir 26 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybei 1,06 Eur (vieną eurą ir 6 centus) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Irma Valiuškienė