Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. L. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų, suinteresuotas asmuo - K. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas D. L. skundu prašo panaikinti 2017 m. vasario 23 d. antstolės patikslintą patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. T006641 vykdomojoje byloje Nr. 0069/10/00749. Nurodo, kad išieškotoja K. L., antstolei E. R. pateikė Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-8116-207, išdavimo data 2010-03-03. Antstolė 2010 metais vykdė skolos išieškojimą, išskaičiuodama iš pareiškėjo sąskaitos 4 206, 54 Lt. Pareiškėjas gavo antstolė patikslintą patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo 2017-02-23 Nr. T006641, kuris yra nepagrįstas. Išieškotojos teigimu, pareiškėjas išlaikymo savo nepilnametei dukrai M. L. nemokėjo 2015 ir 2016 metais. Pareiškėjas su skundu pateikė savo banko sąskaitos išrašus, kurie, jo nuomone, įrodo jog pareiškėjas išieškotojai 2015 metais pervedė 2858,44 Eur, 2016 metais pervedė 4032,00 Eur. Pareiškėjo darbdaviui išsiųsta patvarkymo kopija ir išskaičiuotos pinigų sumos iš darbo užmokesčio (424,90 eurų) yra neteisėtos ir prašo nedelsiant informuoti darbdavį nutraukti išskaitymus, nes 2015-2016 metais pareiškėjas pervedė į išieškotojos sąskaitą, tame tarpe sumokėjo išlaikymą savo dukrai (6890,44 Eur), tokiu būdu padengęs bet kokį galimai buvusį įsiskolinimą iki 2015 metų.

Antstolė E. R. 2017 m. kovo 16 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir nurodė, kad D. L. sutiko gera valia kas mėnesį teikti išlaikymą po 300 Lt periodinėmis išmokomis konkrečia suma nuo 2009-01-01 dienos, bet ne daiktais ir turtu. Kadangi D. L. sutarties sąlygų nevykdė, tad buvo išduotas vykdomasis raštas, dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Todėl vaiko išlaikymo skola yra paskaičiuota nuo išieškotojos nurodyto laikotarpio- nuo 2009-12-01 iki 2017-02-01, taip pat taikant įstatyme numatytą išlaikymo indeksavimą. 2017-03-02 dieną pateiktas tarp šalių pasirašytas susitarimas apie buto remonto išlaidas ir šių išlaidų užskaitymą kaip vaiko išlaikymo mokėjimą, neturi teisinio pagrindo, nes ir pati išieškotoja savo 2017-03-03 dienos pareiškimu atsisako tokio susitarimo ir prašo laikyti jį negaliojančiu.D. L. pateiktame banko sąskaitos išraše matosi išieškotojai pervestų sumų paaiškinimai. Antstolė E. R. sutinka apie mokėjimo paskirtyje nurodytų pervedimų kaip „vaiko išlaikymui, M. pramogoms“ įskaitymą į sumokėtą išlaikymą (dėl to neprieštarauja ir pati išieškotoja pateikdama savo banko sąskaitos išrašą), tačiau antstolė E. R. nesutinka ir atsisako užskaityti sumas kurios buvo vedamos su mokėjimo paskirtimi „nusipirk ką nors, parduotuve ir pan.“ Paskaičiavus išlaikymo skolą 2017-02-01 dienai, išieškojimas yra nukreipiamas į gaunamas pajamas ((duomenys neskelbtini) str. 3 d., 663 str. 2 d., 664 str. 2 d.) (5-6 b.l.).

Suinteresuotas asmuo K. L. atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir nurodė, kad 2015-2016 m. skolininkas buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą išieškotojos bute. Jam grįžus iš užsienio jie gyveno kaip šeima, vedė bendrą namų ūkį. Norėdamas pagerinti šeimos ir jo paties gyvenimo sąlygas, skolininkas savo noru pervedė išieškotojai pinigų, skirtų būsto remontui. Mokėjimų atliktų su paskirtimis „už buto mokesčius“, „parduotuvė“, „nusipirk ką nors“ išieškotoja nesutinka užskaityti kaip vaiko išlaikymui skirtas lėšas (16 b.l.).

Pareiškėjo atstovė advokato padėjėja I. K. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad prieštaringa yra antstolės pozicija, kai, skaičiuojant įsiskolinimo dydį, yra įvertintas išieškotojos 2010-11-29 prašymas nesiimti priverstinių vykdymo veiksmų iki atskiro pareiškimo, tačiau „... vaiko išlaikymo skola paskaičiuota nuo išieškotojos nurodytos 2009-12-01 iki 2017-02-01 dienos“ Pati antstolė savo patvarkyme teismui teigia, kad išlaikymo įsiskolinimas nuo 2009-12-01 buvo išieškotas ir 2010-11-29 gautas išieškotojos prašymas nesiimti priverstinių vykdymo veiksmų iki atskiro jos pareiškimo, tačiau 2017-02-09, gavusi išieškotojos prašymą, pradėjo išieškojimą dar kartą nuo 2009-12-01.

Pareiškėjas D. L. nesutinka su paskaičiuotu išlaikymo įsiskolinimu. Taip pat pareiškėjas vertina antstolės E. R. teismui pateiktus rašytinius teiginius dėl šalių susitarimo pripažinimo negaliojančiu, kaip viršijančius antstolės įgaliojimus. Šalis 2016-05-31 liudytojų akivaizdoje pasirašiusi šalių susitarimą, kuris, be kita ko, patvirtintas liudytojų parašais, vienašališkai jo atšaukti negali, o kilus nesutarimui, ginčas turi būti sprendžiamas teisme. Antstolis neturi įgaliojimų interpretuoti vienaip ar kitaip šalių rašytinių susitarimų turinio. Šiuo metu Teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-3070-1051/2017, kurioje ieškovė K. L. siekia pakeisti išlaikymo dydį, jį padidinant iki 224,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovas D. L. siekia patvirtinti 2016-05-31 šalių pasirašytą susitarimą, kuriame šalys susitarė dėl išlaikymo dydžio iki 2020-01-01.

Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad dėl 1444,88 Eur išlaikymo įsiskolinimo pareiškėjas D. L. nesutinka, nes patikslintame patvarkyme antstolė E. R. nurodo: “Dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos. Periodinių išmokų dydis 97,31 Eur (indeksacija iki 2017-02-01) kas mėnesį. Tačiau iš tokio antstolės patvarkymo yra neaišku, kaip ir už kokį laikotarpį, kokius konkrečiai metus ir mėnesius buvo paskaičiuotas ir indeksuotas įsiskolinimas. Pareiškėjas teikė antstolei savo banko sąskaitos išrašus, kurie įrodo, kiek pinigų pareiškėjas yra pervedęs į vaiko motinos K. L. sąskaitą. Per du metus - 6890,44 eurus, tai yra beveik 3 kartus daugiau nei priteistas išlaikymas, kuris indeksuotas už du metus sudaro 2335,44 Eur (97,31 x 24 mėnesiai). Vien ta faktinė aplinkybė, kad mokėjimo nurodymuose pareiškėjas nurodė „m. pramogoms“ ar „buto mokesčiams“ negali paneigti vidutiniškai protingo žmogaus pareigos tinkamai naudotis įstatymo suteikta uzufrukto teise disponuoti vaikui skirtomis lėšomis, kurios apima ir būsto mokesčius, ir pramogas. Antstolės išdėstyta pozicija dėl nesutikimo užskaityti išlaikymui skirtus pinigus mokėjimo paskirtyje nurodytus „nusipirk ką nors, parduotuvė ir pan.“, pareiškėjo vertinimu, yra antstolės įgaliojimų viršijimas. „Nusipirk ką nors” mokėjimo paskirtyje nurodytas pavedimo įvardijimas, antstolės vertinimu, negali būti nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų pinigų pervedimas, nes, darytina išvada, uzufrukto teise valdančiai išlaikymui skirtus pinigus išieškotojai turi būti nurodyta, ką konkrečiai pirkti, tenkinant vaiko poreikius, o „nusipirk ką nors“ poreikių patenkinimo neapima, kas iš esmės prieštarauja vidutiniškai protingo žmogaus suvokimui.

2016 metais pareiškėjas D. L. į suinteresuoto asmens K. L. sąskaitą pervedė 4032,00 Eur. Įvertinus santykį priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai M. L. (97,31 eurai per mėnesį, per metus - 1167,72 eurai), tai yra beveik 4 kartus daugiau pervestų pinigų į vaiko motinos sąskaitą, nei priteisto išlaikymo metinis dydis. Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2016-12-30 pareiškėjas sumokėjo iš viso 6890,44 eurus, o 2017 metais moka 2008 m. gruodžio 29 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8116-207/2008 priteistą išlaikymą, kol Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3070-1051/2017, todėl atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra sumokėjęs daugiau priteisto išlaikymo ir neturi jokio įsiskolinimo, nėra jokio pagrindo išieškoti iš pareiškėjo išlaikymo įsiskolinimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolės E. R. kontoroje 2010-03-09 dieną buvo pradėta vykdomoji byla dėl išlaikymo iš išlaikymo skolos išieškojimo iš skolininko D. L. išieškotojos K. L. naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-12-29 vykdomą raštą Nr. 2-8116-207 (1-2 vykd. b.l.). Išieškotoja, pateikdama vykdomą dokumentą, nurodė, kad išlaikymas nemokėtas nuo 2009-12-01 dienos. 2010-11-29 dieną gautas K. L. prašymas nesiimti priverstinių vykdymo veiksmų dėl išlaikymo išieškojimo iki atskiro jos pareiškimo (22 vykd. b.l.). 2017-02-09 į antstolės E. R. kontorą kreipėsi išieškotoja K. L. bei pateikė prašymą, dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo iš D. L. bei prašė perskaičiuoti skolą pagal pateiktą banko išrašą (25 vykd. b.l.). 2017 m. vasario 23 d. buvo priimtas patikslintas patvarkymas dėl išlaikymo išieškojimo Nr. T006035, kuriame nurodyta, kad išlaikymo skola 2017-02-01 dienai sudaro 1444,88 Eur (33 vykd. b.l.).

Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjui yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Pareiškėjo teigimu, 2015-2016 metais jis išieškotojai pervedė tris kartus daugiau lėšų, nei sudarė išlaikymo vaikui dydis, todėl pareiškėjas nėra skolingas ir patvarkymas dėl išlaikymo įsiskolinimo turi būti naikintinas.

Teismas pažymi, kad teismo procesiniu sprendimu nepilnamečiam vaikui nustatytas išlaikymas yra jo turtinė teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 1.112 str. 1 d.). Tai lemia CK įtvirtintas vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisinis statusas, vaikų ir tėvų turto atskyrimo principas (CK 3.185 str. 1 d.), pagal kurį nepilnametis yra nuosavybės teisinių santykių subjektas, tam tikro turto savininkas. Atsižvelgiant į tai, kad minėtos vaiko turtinės teisės mastas ir forma yra nustatyta privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu, jos dydis, forma yra privalomi ir vykdytini. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į prioritetiškai ginamus ir saugomus nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.3 str. 1 d.).

Nagrinėjamu skundo atveju konstatuotina, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu nepilnamečiui vaikui M. L. iš D. L. nustatytas 300 Lt kasmėnesinis išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią K. L. įsipareigojo tvarkyti uzufrukto teisėmis ir pažymi, jog išlaikymą K. L. privalo tvarkyti išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str. 1 d., 3.203 str. 1 d.).

Pareiškėjas teigia, kad 2015-2016 metais į K. L. banko sąskaitą atlikti mokėjimai ir kitais pavadinimais nei „vaiko išlaikymui“ ar „m. pramogoms“ turi būti vertinamos kaip vaiko išlaikymui teiktos lėšos.

Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko išlaikymas iš esmės skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad po santuokos nutraukimo K. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto epizodinės išlaikymo išlaidos, galimai skirtos remontui šiame bute atlikti, pavedimai atlikti kaip dovana, ar pavedimai skirti „ką nors nusipirkti“ gali būti laikomi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu nustatyto nepilnamečio vaiko išlaikymo forma ir mastas. Iš paties pareiškėjo pateiktos mokėjimo išklotinės matyti, kad visi pavedimai yra su konkrečiai įvardinta pinigų paskirtimi. Tais pačiais metais pareiškėjas atliko lėšų pavedimus „vaiko išlaikymui“ ir „m. pramogoms“, taip aiškiai apibrėždamas kokios paskirties lėšos yra pervedamos pareiškėjai. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas atlikdamas pavedimus su paskirtimi „mūsų buto remontui“, „tapetams“, „buto mokesčiams“, „dovana“ sąmoningai šias lėšas skyrė ne vaiko išlaikymui.

Teismas pažymi, kad teismo sprendime nustatytas 300,00 Lt (86,89 Eur) pareiškėjo privalomo teikti išlaikymo dydis yra tik šalių susitarimu nustatytas ir sprendimu patvirtintas pareiškėjo privalomai teiktinas išlaikymo dydis, užtikrinantis jo, kaip nepilnamečio vaiko tėvo, prisidėjimą prie būtinų vaiko poreikių tenkinimo. Papildomas prisidėjimas prie papildomų vaiko poreikių tenkinimo, buvusios sutuoktinės poreikių tenkinimo ar dovanų jai teikimas, taip pat nereguliarūs lėšų pervedimai neapibrėžtoms išlaidoms, nepaneigia ir nepakeičia pareiškėjo pareigos – teikti dukrai teismo sprendime nurodyto dydžio ir formos išlaikymą.

Teismo vertinimu, išlaikymas negali būti naudojamas kitų asmenų, nagrinėjamu atveju pareiškėjo ir suinteresuoto asmens, asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl visos piniginės sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausia privalo būti naudojami būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo (nepilnamečio vaiko tėvai) po santuokos nutraukimo trumpam laikui buvo vėl pradėję vesti bendrą ūkį, nesuteikia pagrindo teigti, kad abu tėvai vykdė išlaikymo prievolę dukrai ir pareiškėjas ją vykdė tinkamai. Teismas konstatuoja, kad neturi teisinio pagrindo kitus pareiškėjo atliktus mokėjimus laikyti vaikui privalomo teikti išlaikymo dalimi.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad antstolė nepagrįstai atsisakė remtis 2016 m. gegužės 31 d. šalių pasirašytu susitarimu, kuriuo šalys aptarė, kad D. L. 4600,00 Eur investicija į K. L. butą, išminusuojama 1000 Eur už vaiko kambario įrengimą, o likusi dalis (3600,00 Eur) užskaitoma kaip išlaikymas po 87,00 Eur/mėn iki 2019 m. gruodžio 31 d (46 vykd. b.l.). Teismas konstatuoja, kad šis šalių procesinis dokumentas neatitinka taikos sutarties vykdymo procese sąlygų, sekančią dieną buvo atšauktas pačios išieškotojos, todėl antstolė pagrįstai šio šalių susitarimo nevertino kaip pagrindo mažinti išlaikymo įsiskolinimo vykdomojoje byloje.

Pažymėtina, kad vaikui nustatyto išlaikymo forma gali būti keičiama tik vaiko interesais. Suinteresuotam asmeniui K. L. nurodžius, kad pareiškėjas savo pareigas teikti kasmėnesinį išlaikymą vykdė netinkamai, iš byloje esančių rašytinių duomenų matant, kad išlaikymas vaikui buvo teikiamas nereguliariai, teismas neturi teisinio pagrindo paneigti pareiškėjo prigimtinės prievolės – pareigos, be kita ko, prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.

Teismas atkreipia dėmesį, kad teisme yra iškelta civilinė byla Nr. 2-3070-1051/2017 pagal K. L. ieškinį dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo nuomone, pareiškėjas turi visas procesines galimybes savo teisių ir turtinių interesų gynimui kreiptis su savarankišku (priešiniu) reikalavimu šioje civilinėje byloje, siekdamas kad panaudotos lėšos buto remontui būtų užskaitytos kaip išlaikymo vaikui mokėjimas pagal šalių pasirašytą 2016 m. gegužės 31 d. susitarimą arba ginti savo teises atskiru ieškiniu dėl nepagrįsto ieškovės praturtėjimo, gavus be pagrindo pinigines lėšas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo D. L. skundas dėl antstolės E. R. veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

atmesti D. L. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0069/10/00749.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.