- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- 2YT-6567-1069/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02338-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Nainienė
- Pareiškėjas
- T. A.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja T. A. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama (paveldėjimo tikslu) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji per įstatyme nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos priėmė palikimą, atsiradusį po brolio S. A. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį valdydama.
2. Pareiškime pareiškėja nurodė, kad jos tėvai J. A. ir T. A. (duomenys neskelbtini) susituokė. Gyvendami kartu tėvai susilaukė sūnaus S. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukters T. A., gim. (duomenys neskelbtini). Abu tėvai jau yra mirę, brolis mirė (duomenys neskelbtini). Brolis šeimos nebuvo sukūręs, vaikų taip pat neturėjo. Broliui būnant gyvam, kartu su pareiškėja įsigijo po 158/316 dalį miško ūkio žemės sklypo, 3,1600 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Mirus broliui, pareiškėja iki šiol rūpinasi ir valdo broliui priklausančia žemės sklypo dalimi. Per nustatytą 3 mėnesių terminą pareiškėja dėl savo brolio palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes manė, kad visas palikėjo turtas, mirus broliui, pereis jai be atskiro kreipimosi į notarą, kaip žemės sklypo bendrasavininkei. Po brolio mirties, pareiškėja nenutrūkstamai rūpinosi jo žemės sklypo dalimi, ją valdė kaip savo ir tą daro iki šiol. Jos žiniomis paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjo S. A. palikimą neišduotas, turtas neperleistas tretiesiems asmenims.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime (procesinis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad palieka pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui.
4. Kadangi tarp byloje dalyvaujančių asmenų ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nekilo, teismas, įvertinęs turimų įrodymų visetą, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
5. Palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
7. Taigi tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-1 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
8. Tačiau tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
9. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).
10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos T. A. tėvai J. A. ir T. A. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Gyvendami registruotoje santuokoje susilaukė dviejų vaikų, t. y. S. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. A., gim. (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre matyti, kad pareiškėja ir jos brolis S. A. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise kiekvienas įgijo po 158/316 dalį miškų ūkio žemės sklypo (3.16 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pareiškėjos brolis S. A. mirė. Pareiškėjos teigimu, brolis šeimos nebuvo sukūręs, vaikų taip pat neturėjo. Po brolio S. A. mirties pareiškėja T. A. į notarą per nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Mirus broliui S. A., pareiškėja atsiradusį palikimą priėmė ir pradėjo valdyti kaip savo. Teismo vertinimu, tokią aplinkybę patvirtina Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės 2023-07-31 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad pareiškėja po savo brolio S. A. mirties (duomenys neskelbtini), rūpinasi ir valdo jam iki mirties priklausiusią žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja per 3 (trijų) mėnesių terminą į notarą nesikreipė, jai nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos palieka pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, pretenzijų nereiškė.
11. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad po S. A. mirties (duomenys neskelbtini) jo sesuo T. A., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įgyvendinti pareiškėjos T. A. teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sesuo – pareiškėja T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjusi turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.