Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. vasario 25 d. nutarimo Nr. 59-24 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. T. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams aštuoneriems mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. kovo 13 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. lapkričio 13 d., 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2018 m. vasario 2 d.

Neatliktos bausmės dalis 2019 m. vasario 21 d. – aštuoni mėnesiai ir dvidešimt trys dienos laisvės atėmimo.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 59-24 nutarė taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir siūlo teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. lapkričio 13 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. lapkričio 13 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos.

Savo sprendimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis A. T. pakartotinai pristatomas trečią kartą. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje paskutinį kartą buvo svarstytas 2018 m. spalio 3 d. Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teismams nepatvirtinus jo nutarimo, pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Asmuo nepilnai įvykdė Komisijos rekomendacijas, atliko gerbūvio darbus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes neturėjo galimybės, kadangi dirba be sargybos ar be palydos už įstaigos teritorijos ribų. A. T. padarė sunkų nusikaltimą, buvo šio nusikaltimo iniciatorius ir organizatorius, anksčiau teistas 8 kartus, amžius pirmo teistumo metu – 15 metų, ankstesnių teistumų metu asmeniui 4 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Be kita ko, nuteistasis turi neišnykusį teistumą, teismo laikomas nusikaltimų recidyvistu (BK 27 str.). Nusikaltimams būdingas modelis. Teisme nuteistasis prisipažino kaltu visiškai, gailisi, sutiko su ieškiniais ir prisižadėjo ieškinius atlyginti. Nuteistasis draugų neturi, tik pažįstamų, su kuriais vartodavo alkoholį. Pataisos namuose bendrauja su Priklausomybių reabilitacijos grupės nariais. A. T. teigimu prieš 5 metus, atlikdamas bausmę periodiškai vartojo amfetaminą bei kanapes. Jis nurodo, kad toks vartojimas buvo paskatintas noru pritapti prie aplinkos, išbandyti naujus potyrius, dabartiniu laikotarpiu psichotropinių medžiagų nevartoja. Vilniaus pataisos namuose nėra užfiksuotų vartojimo atvejų. A. T. nurodo, jog visus nusikaltimus darydavo apsvaigęs nuo alkoholio. Būdamas 22-25 m. amžiaus, alkoholį vartodavo beveik kiekvieną dieną, neneigia turintis priklausomybę. Asmuo geba detalizuoti nusikalstamų veikų detales, neneigia apsvaigimo fakto, nurodo suprantantis alkoholio vartojimo įpročių ir savo nusikalstamo bei smurtinio elgesio ryšį, supranta negalintis kontroliuoti vartojimo kieko ir intensyvumo. Būdamas Vilniaus pataisos namuose lankė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, kurių metu nagrinėjo priklausomybės formavimąsi ir galimybes gydytis, baigė priklausomybių reabilitacijos grupę, kurioje aktyviai domėjosi pateikiama medžiaga. Būdamas laisvėje planuoja lankyti Suaugusių Alkoholikų Vaikų savitarpio pagalbos susirinkimus. Bausmės atlikimo laikotarpiu elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, fiksuotas nebuvo. Nuteistasis iš dalies yra socialiai atsiskyręs, palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, anksčiau sąmoningai buvo apribojęs bendravimą su artimaisiais po šios bausmės jam paskyrimo, nes jautėsi nepateisinęs artimųjų lūkesčių. Šiuo metu palaiko ryšius su 1 draugu, kuris gyvena Islandijoje. Nuteistasis pastebi, jog jam sunkiau užmegzti ir palaikyti pokalbį su nepažįstamais žmonėmis. Prieš bausmės atlikimą laisvėje išbuvo tris paras, po to būdamas apsvaigęs padarė nusikalstamą veiką. Pasak jo, šis įvykis paskatino persvarstyti vertybes bei nuostatas. Save linkęs apibūdinti tiek iš teigiamos, tiek iš neigiamos pusės, charakterizuoja, kaip nelinkusį konfliktuoti, siekiantį tikslų, asmenį. Kaip neigiamas savybes nurodo alkoholio vartojimą, kad anksčiau buvo tingus ir lengvai pasiduodavo kitų įtakai. Neišreiškia suicidinių minčių, nėra užfiksuotų savęs žalojimo, suicidinių bandymų. A. T. nurodo, kad esant stipriems emociškai išgyvenimams stengiasi savimi pasirūpinti, be raminamųjų vaistų bei kritiškai vertina suicidinį elgesį. Nuteistojo tarpasmeniniai santykiai yra tinkami, jis geba megzti, palaikyti santykius, bendraudamas laikosi socialinio bendravimo ribų, stengiasi pateikti pakankamai informacijos, būti atviras. Dabartiniu laikotarpiu jam nėra būdingas impulsyvumas, agresyvumas, teigia naudojantis kompromisinį, taikų konfliktų sprendimo būdą. Tačiau įvykdyti nusikaltimai yra susiję su kontroliuojančio, smurtinio elgesio pasireiškimu siekiant užvaldyti turtą ir gauti aukos paklusimą. Galimai būdamas apsvaigęs asmuo veikia pagautas užplūstančio impulso, neapgalvojęs galimų pasekmių sau ar kitiems. A. T. iš dalies atpažįsta savo problemas bei nurodo, kokių žingsnių reikėtų laikytis ir spręsti sunkumus. Analizuodamas savo padarytas nusikalstamas veikas nurodo, kad dalis jų spontaniški ir be aiškaus tikslo. Kaip pagrindinę savo nusikalstamumo priežastį nurodo priklausomybę nuo alkoholio, tačiau iš dalies remiasi ir situaciniais veiksmais. Jis yra susiformavęs trumpalaikius ateities planus, susijusius su rūpinimusi savo blaivybe, santykiais, paleistas lygtinai planuoja dirbti statybose, o pasibaigus lygtiniam paleidimui planuoja išvykti į Norvegiją pas seserį. Be kita ko, planuoja įgyti vairuotojo pažymėjimą. Asmuo išsikelia žingsnius, kurie padės siekti tikslų. Mąstymas stokoja lankstumo, yra labiau konkretus, kadangi vadovaujasi savo gyvenimiška patirtimi ir asmeniniais pavyzdžiais. Kita vertus, A. T. išreiškia palankų požiūrį į priežiūrą ir apribojimus, yra linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu. Stengiasi toleruoti įvairaus požiūrio, amžiaus asmenis, nereiškia diskriminacinių ir kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, išreiškia suprantantis poreikį puoselėti visuomenei priimtinas vertybes, tačiau pačiam ne visada pavyksta to laikytis. Neneigia, kad anksčiau turėjo nuobaudų. Šiuo metu turi vieną galiojančią nuobaudą – papeikimą už dienotvarkės pažeidimą, padarytą 2018 m. lapkričio 9 d., tačiau 2017 m. birželio 6 d. vieną kartą buvo skatintas – už gerą elgesį prailgintas pasimatymo laikas viena valanda. Būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuteistasis nuobaudų neturėjo. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. A. T. dalyvavo Naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos ir pataisos, integracijos į visuomenę programose. Nuo 2017 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. sausio 23 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ su tikslu stiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės. 2017-2018 m. lankė paskaitas pagal programą „Priklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas taikant sobriologijos mokslo pasiekimus“. Pasak nuteistojo, lankydamas šias paskaitas pakeitė mąstymą, pripažįsta alkoholio vartojimo žalą. Nuo 2018 m. vasario 7 d. iki 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuteistasis buvo Vilniaus pataisos namų Priklausomybių reabilitacijos grupėje. Nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. dalyvavo programos „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ užsiėmimuose, kurių metu buvo lavinami nuteistojo gebėjimai atpažinti bei valdyti neigiamas emocijas, konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais ir metodais jas reikšti. Komisija pažymi, jog nuteistasis sėkmingai baigė šią psichoedukacinę programą. Komisijos nutarime nurodoma, jog už netinkamą elgesį ir už prastą mokymąsi buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 9 klasės mokinių sąrašo. Kartu pažymima, jog 2018 m. birželio mėn. Vilniaus pataisos namuose jis baigė 10 klasę ir 2018 m. birželio 26 d. gavo Vilniaus mokymo centro pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą. Marijampolės profesinio mokymo centre turi įgijęs šias profesijas: 2016 m. įgijo šaltkalvio įrankininko, 2015 m. – elektros įrenginių remontininko, 2014 m. – apdailininko (statybininko), 2013 m. – šaltkalvio remontininko. Yra pateikęs diplomų ir kvalifikacijos pažymėjimų kopijas, tačiau šių išvardintų profesijų darbo patirties neturi, yra atlikęs tik praktiką, taip pat turi pažymėjimą, jog gali kūrenti katilus biokuru katilinėse ir turi trejų metų darbo patirtį. Minėtos profesijos yra įgytos atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose. Prieš laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nedirbo, nes nespėjo įsidarbinti. Nurodoma, jog kai buvo išleistas iš pataisos įstaigos po atliktos bausmės, jau trečią dieną įvykdė nusikaltimą. Pasak nuteistojo, laisvėje yra dirbęs statybose pagalbiniu darbininku. Nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki dabar jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku su teise išvykti be sargybos ar be palydos už įstaigos teritorijos ribų. Yra gauta UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 10 d. parengta pažyma, kuria dėkojama už sąžiningą, rimtą darbą. Be kita ko, gautas UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. lapkričio 15 d. parengtas raštas dėl A. T. įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju. Pagal Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus 2019 m. sausio 11 d. parengtą pažymą dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 56-38, A. T. šiuo metu skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 2451,49 Eur (iš darbo užmokesčio išskaičiuota 160,48 Eur). Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota 6,45 Eur. Pažymima, jog nuteistasis turi motiną ir brolį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat seserį, kuri gyvena Norvegijoje bei turi tris mažamečius vaikus – du sūnus ir dukrą. Pastarieji gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog A. T. mažamečiams vaikams alimentų nemoka. Nuteistojo žmona gyvena (duomenys neskelbtini). Nors nurodo, jog prieš kurį laiką su seserimi ir vaikais ryšių nepalaikė, tačiau pastarąjį pusmetį socialinius ryšius su šiais artimaisiais yra atnaujinęs. Įstaigos duomenimis, pasimatymuose yra lankomas tik žmonos. Lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamąją vietą – gyvens pas žmoną adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, yra gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2019 m. sausio 25 d. parengtas raštas „Dėl gyvenamosios vietos patikslinimo, kuriuo pranešama, kad A. T. sutinka priimti gyventi jo žmona I. T., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kai jis bus paleistas iš pataisos įstaigos“.

Komisijos nutarime nurodoma, jog atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 79 balai, iš kurių 45 balai yra statiniai (sumažinti galimybės nėra), o 34 balai – dinaminiai (mažinti galimybė yra). Atsižvelgus į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamumo elgesio riziką, kuri yra sumažėjusi 1 balu, nuteistasis vykdė Komisijos rekomendacijas, kaltės pripažinimą, pripažįstamą piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis bei pastangas spręsti šią problemą, t. y. lankė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, baigė priklausomybių reabilitacijos grupę, taip pat lankė paskaitas „Priklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas taikant sobriologijos mokslo pasiekimus“, buvo Vilniaus pataisos namų Priklausomybių reabilitacijos grupėje, dalyvavo programos „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ užsiėmimuose. Taip pat atsižvelgus į nuteistojo mąstymą ir elgesį – tai, kad nereiškia suicidinių minčių, nėra užfiksuotų savęs žalojimo ar suicidinių bandymų, kritiškai vertina suicidinį elgesį, nuostatas – išreiškia palankų požiūrį į priežiūrą, apribojimus, linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu, atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo skatintas vieną kartą. Atsižvelgtina ir į tai, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones dalyvavo programose, turimus nepilnamečius vaikus, glaudžius socialinius ryšius, nuolatinę gyvenamąją vietą bei aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog A. T. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti A. T. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad A. T. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, numatytas BVK 157 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 1 punkte: jau yra atlikęs daugiau nei 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet, kaip minėta, pagal teisinį reguliavimą, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei matoma pažanga šią riziką mažinant. Iš teismui pateiktos 2019 m. vasario 11 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-18 matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (79 balai), todėl tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su byloje esančia medžiaga nustatyta, kad A. T. Komisijai teikiamas trečią kartą. A. T. anksčiau teistas aštuonis kartus, ankstesnių teistumų metu asmeniui keturis kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. A. T. pripažįsta kaltu visiškai, gailisi, sutiko su ieškiniais ir prižadėjo ieškinius atlyginti. Jis geba įvardinti nusikalstamą gyvenimo būdą nulėmusias priežastis: nurodo, jog visus nusikaltimus darydavo apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas 22-25 m. amžiaus alkoholį vartodavo beveik kiekvieną dieną, taip pat neneigia apsvaigimo fakto. Pagrindinę savo nusikalstamumo priežastį nurodo priklausomybę nuo alkoholio, tačiau iš dalies remiasi ir situaciniais veiksmais. Be kita ko, A. T. nurodo, kad supranta negalintis kontroliuoti vartojimo įpročių ir savo nusikalstamumo bei smurtinio elgesio ryšį. Taip pat pažymėtina, kad iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog, bausmės atlikimo laikotarpiu elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, fiksuotas nebuvo. Nors ir nurodama, kad A. T. iš dalies yra socialiai atsiskyręs, tačiau šiuo metu palaiko artimus ryšius su šeimos nariais bei vienu draugu, kuris gyvena Islandijoje. Po šios bausmės paskyrimo anksčiau sąmoningai buvo apribojęs bendravimą su artimaisiais, nes jautėsi nepateisinęs artimųjų lūkesčių. Jo tarpasmeniniai santykiai yra tinkami, jis geba megzti, palaikyti santykius, bendraudamas laikosi socialinio bendravimo ribų, stengiasi pateikti pakankamai informacijos, būti atviras. Dabartiniu laikotarpiu jam nėra būdingas impulsyvumas ir agresyvumas, teigia naudojantis kompromisinį bei taikų konfliktų sprendimų būdą. Jis iš dalies atpažįsta problemas, tai, kad padaryti nusikaltimai susiję su kontroliuojančio, smurtinio elgesio pasireiškimu siekiant užvaldyti turtą ir gauti aukos paklusimą. Tai, kad galimai būdamas apsvaigęs veikia pagautas užplūstančio impulso, neapgalvojęs galimų pasekmių sau ar kitiems. A. T. analizuodamas nusikalstamas veikas nurodo, kad dalis nusikaltimų spontaniški ir be aiškaus tikslo. Nuteistasis turi susiformavęs nors ir trumpalaikius, tačiau realistiškus ateities planus, susijusius su rūpinimusi savo blaivybe, santykiais. Nurodo, jog paleistas lygtinai planuoja dirbti statybose, o pasibaigus lygtiniam paleidimui išvykti į Norvegiją pas seserį, planuoja įgyti vairuotojo pažymėjimą. Pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, jog A. T. išsikelia žingsnius, kurie padės siekti tikslų. Kita vertus, atsižvelgdamas į ankstesnę patirtį nurodo ir kokie sunkumai gali trukdyti siekti savo tikslų. Nors jo mąstymas stokoja lankstumo, yra labiau konkretus, nes vadovaujasi savo gyvenimiška patirtimi bei asmeniniais pavyzdžiais, bet stengiasi toleruoti įvairaus požiūrio, amžiaus asmenis, nereiškia diskriminacinių ir kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, išreiškia suprantantis poreikį puoselėti visuomenei priimtinas vertybes, nors ne visada pavyksta to laikytis.

Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti A. T. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis išreiškia palankų požiūrį į priežiūrą, apribojimus ir yra linkęs bendradarbiauti su prižiūrinčiu personalu. Būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuobaudų neturėjo, tačiau neneigia, kad anksčiau yra turėjęs nuobaudų. Vilniaus pataisos namuose bausmės atlikimo metu nustatyto režimo reikalavimus pažeidė vieną kartą, t. y. 2018 m. lapkričio 9 d. už dienotvarkės pažeidimą buvo skirtas papeikimas. Vis tik nepaisant to, kad pastaroji aplinkybė nulėmė vieno Komisijos nario atskirąją nuomonę netaikyti A. T. lygtinio paleidimo, šis pažeidimas nebuvo tyčinis, jis greičiau laikytinas padarytu dėl elementaraus žmogiško neapdairumo, t. y. mažareikšmiu, todėl teismas jo nevertina kaip svarbaus, neigiamai A. T. charakterizuojančio ir darančio esminę įtaką priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo tvirtinimo. Juo labiau, kad anksčiau, t. y. 2017 m. birželio 20 d. A. T. buvo skatintas už gerą elgesį. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: dalyvavo Naujai atvykusių nuteistųjų adaptacijos ir pataisos, integracijos į visuomenę programose, bausmės atlikimo metu dalyvavo „Įžanginėje grupėje“ su tikslu stiprinti motyvaciją gydytis nuo priklausomybės, lankė paskaitas pagal „Priklausomybių alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo įveikimas taikant sobriologijos mokslo pasiekimus“ programą, buvo Vilniaus pataisos namų Priklausomybių reabilitacijos grupėje, dalyvavo programos „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ užsiėmimuose. Pažymėtina, kad sėkmingai baigė šią psichoedukacinę programą. Be to, jis būdamas laisvės atėmimo vietoje nuosekliai siekė integruotis į darbo rinką, turi įgijęs šaltkalvio įrankininko, šaltkalvio remontininko, apdailininko (statybininko) ir įrenginių remontininko profesijas. Minėtos profesijos buvo įgytos atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose. Tuo tarpu 2018 metais Vilniaus pataisos namuose jis baigė 10 klasę ir gavo Vilniaus mokymo centro pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad A. T. pastangos pasirengti integracijai į visuomenę, tapti pilnaverčiu jos nariu, yra akivaizdžios ir aiškiai pastebimos.

Pagal Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus 2019 m. sausio 11 d. pažymą dėl vykdomųjų dokumentų, A. T. yra skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 2451,49 Eur (išskaičiuota iš darbo užmokesčio 160,48 Eur). Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų areštuota 6,45 Eur. Akcentuotina ir tai, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. nuteistasis dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku su teise išvykti be sargybos ar palydos už įstaigos teritorijos ribų (areštuotojo asmens b. l. 136-137), yra gauta UAB (duomenys neskelbtini) parengta pažyma, kuria dėkojama nuteistajam už sąžiningą ir rimtą darbą. Nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju dirbs UAB (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 5 d. gautas parengtas raštas dėl jo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju. Paminėta ir tai, kad A. T. yra vedęs, turi žmoną ir tris vaikus. Nuteistasis Lygtinio paleidimo atveju gyvens pas žmoną I. T., yra gautas patvirtinimas (b. l. 18).

Visa tai rodo, jog nuteistasis A. T. kritiškai vertina savo elgesį, suvokia nusikalstamų veiksmų padarinius, geba įvardinti pagrindinę nusikalstamumo priežastį ir dalyvauja elgesio pataisos programose, kurios padeda mažinti jo nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat jis suvokia darbą kaip privalumą, žino darbo naudą, yra motyvuotas dirbti ir lygtinio paleidimo atveju. Be kita ko, teismas sprendžia, kad įsidarbinimo galimybės sumažintų finansinių problemų naštą, padėtų vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Kaip jau buvo minėta, byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. T. priskirtinas ne prie žemos, o prie vidutinės nusikalstamo elgesio rizikos grupės, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 79 balai (pagal OASys metodiką). Todėl tokiu atveju teismas turi įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. T. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultato statiniai veiksniai sudaro 45 balus, o dinaminiai veiksniai sudaro 34 balus. Taigi jis iš esmės nebeturi galimybės patekti į žemos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo grupę. Vis tik stebint A. T. nusikalstamo elgesio rizikos dinamiką matyti, kad jo rizikos vertinimo rezultatas sistemingai mažėja, t. y. Komisijai svarstant pirmą kartą jo nusikalstamo elgesio rizika sudarė 89 balus, svarstant antrą kartą – 80 balų ir nors nuo paskutiniojo vertinimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 1 balu, teismas sprendžia, kad dalyvavimas aukščiau minėtose elgesio pataisos programose, mokymasis, pastangos įrodyti, kad jis pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, prisideda prie jo nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatų sistemingo mažėjimo. Pažymėtina, kad teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad nuosekliai mažėja A. T. nusikalstamo elgesio rizika, stiprina ir tas faktas, kad jis yra įgijęs pataisos namų administracijos pasitikėjimą, jam suteikta teisė be sargybos išvykti už pataisos įstaigos ribų ir šį pasitikėjimą A. T. pateisina. Be kita ko, atsižvelgtina ir į apsauginius kriminogeninius veiksnius, kurie mažina pakartotinio elgesio riziką bei tikimybę ateityje nusikalsti: įgytos kelių profesijų kvalifikacijos suteikia daugiau galimybių įsidarbinti, turima gyvenamoji vieta, pozityvūs ryšiai su žmona.

Įvertinęs pateiktus duomenis teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir BVK 157 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 punkte nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, A. T. atitinka BVK nustatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, kadangi yra nustatyta matoma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, galima daryti išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Dėl minėtų aplinkybių, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimas Nr. 59-24 tvirtintinas ir nuteistajam A. T. taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nustatant jam Komisijos pasiūlytas ir teismo nuožiūra BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 10 punktuose numatytas pareigas – per vieną mėnesį nuo paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir dirbti, ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ne mažiau nei iki 2019 m. lapkričio 13 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos, neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. lapkričio 13 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. lapkričio 13 d. Teismo nuomone, šie įpareigojimai turės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, skatins ateityje daugiau nenusikalsti ir elgtis dorai bei atsakingai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2, 5 dalimis, 364 straipsniu, teismas,

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 59-24 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. T..

Nustatyti nuteistajam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktuose numatytas pareigas:

- per vieną mėnesį nuo paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir dirbti, ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ne mažiau nei iki 2019 m. lapkričio 13 d.

- dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datos;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2019 m. lapkričio 13 d.;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2019 m. lapkričio 13 d.;

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.