- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-1970-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12450-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltoil“ dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „T Parkas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei UAB „Baltoil“, prašydama panaikinti 2022 m. kovo 23 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-100-220323-04580 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Baltoil“ 10450/21700 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštą, nurodydama, kad atsakovė, nepaisydama teismo draudimo, sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį su valstybe, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), todėl įvertinus atsakovės elgesį ir veiksmus, labai tikėtina, kad ji ir toliau sieks perleisti įgytą žemės sklypo dalies nuosavybės teisę tretiesiems asmenims, vėliau tariamai juos apsaugant kaip tariamai sąžiningus įgijėjus
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovės UAB „T Parkas“ prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovei UAB „Baltoil“ nuosavybės teise priklausančiam turtui – 10450/21700 žemės sklypui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo. Nutartyje nurodoma, kad:
3.1. Nagrinėjamu atveju ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškinio reikalavimas preliminariai pagrįstas – ieškinyje suformuluoti reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija. Ieškinio forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus reikalavimus. Teismo vertinimu, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovės pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas ieškove palankus teismo sprendimas. Taigi, konstatuotina, kad yra pirma sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą.
3.2. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais dėl teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, kadangi akivaizdu, jog 2022 birželio 6 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas tenkino ieškovės UAB „T Parkas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudė atsakovei UAB „Baltoil“, atlikti veiksmus, priimti sprendimus ar sudaryti sandorius valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Iš pateiktos į bylą medžiagos nustatyta, kad 2022 m. birželio 8 d. buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 6526 tarp atsakovės UAB „Baltoil“ ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT. Teismas pažymėjo, kad kai ieškinio reikalavimai susiję su nekilnojamuoju turtu, kaip yra šiuo atveju, vertinama, jog ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu.
3.3. Teismo vertinimu, įrašo viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises atlikimas yra tik prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių išsaugojimą status quo. Turto areštas gali pernelyg suvaržyti šalių teises, o šis apribojimas netrukdo atsakovei turtu naudotis ir jį valdyti, todėl laikytina, kad draudimas perleisti nuosavybės teises yra pakankama priemonė išlaikyti ginčo turto status quo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.96 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nurodytas teisinis reguliavimas aiškiai ir imperatyviai leidžia teigti, kad atsakovei perleidus nekilnojamąjį turtą – ginčo žemės sklypą ir/ar jo dalį tretiesiems asmenims, teismo sprendimo įvykdymas ne tik, kad pasunkėtų, tačiau ir teismo sprendimo nebūtų įmanoma įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas, tačiau tenkintinas tik iš dalies – atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Atsakovė UAB „Baltoil“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį ir UAB „T Parkas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Nėra jokio pagrindo teigti, kad sudarant 2022 m. birželio 8 d. sutartį pažeistas 2022 m. birželio 6 d. nutartyje nurodytas teismo draudimas sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. 2022 m. birželio 6 d. nutartyje teismo draudimo sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį nėra. 2022 m. birželio 6 d. nutartyje draudimas suformuluotas kaip draudimas „atlikti veiksmus, priimti sprendimus ar sudaryti sandorius valstybiniame žemės sklype“. Draudimas sudaryti sandorius valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini) negali reikšti draudimo sudaryti sandorius dėl žemės sklypo, tame tarpe dėl žemės sklypo pirkimo.
4.2. Šioje byloje ginčo objektu yra statinys – aikštelės dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurios rekonstrukcijos užbaigimo deklaraciją prašoma panaikinti ieškiniu. Dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje jokių reikalavimų byloje nėra pareikšta, todėl žemės sklypo perleidimas jokios įtakos galimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymui jokios įtakos negali turėti. Ginčijamoje nutartyje nurodyta, kad siekiama užtikrinti ginčo turto perdavimą pagal galimą teismo sprendimą šioje byloje, tačiau byloje nėra reiškiamas reikalavimas perduoti turtą, nekalbant apie tai, kad nėra reiškiamas reikalavimas dėl žemės sklypo. Nepaisant to, ginčijama nutartimi areštas pritaikytas būtent žemės sklypui, o ne ginčo dalyku esančiam statiniui. Tokiu būdu ginčijama nutartimi be jokio pagrindo konstatuojama viena iš būtinų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – tai, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
4.3. Teismui areštavus žemės sklypo dalį, 310 kartų didesnę už ginčijamą aikštelės plotą, atsakovė patiria nuostolius dėl žemės sklypui įsigyti skirtų lėšų finansavimo, nes negali įkeisti žemės sklypo ir taip užsitikrinti mažesnes palūkanas, nei trumpalaikiam finansavimui be paskolos grąžinimo užtikrinimo įkeitimu taikomos palūkanos. 2022 m. birželio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje 10 450 kv. m ploto dalis įsigyta už 940 322 Eur, kurie valstybei buvo sumokėti dar 2022 m. gegužės 9 d. Dėl prarastos galimybės gauti paskolą mažesnėmis palūkanomis atsakovė patirs 258 Eur nuostolius per dieną, jei palūkanų skirtumas bus 10 proc. Todėl nutartimi atsakovės teisės yra suvaržomos daugiau nei būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti, pažeidžiant proporcingumo, ekonomiškumo ir teisingumo principus bei nevertinant atsakovės interesų.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „T Parkas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovės UAB „Baltoil“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovė negalėjo nesuprasti, kokio pobūdžio veiksmus teismas nutartimi draudžia atlikti. Todėl visi vėlesni atsakovės pasirinkimai ir veiksmai nepaisant draudimų, yra neteisėti ir atlikti išimtinai atsakovės rizika. Pateikiant ieškinį, atsakovė dar nebuvo sudariusi žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, todėl ji ir negalėjo būti ginčo objektu. Ginčas yra dėl to, ar neteisėta atsakovės turto statyba / rekonstrukcija pažeidžia ieškovės teises ir viešąją teisę, ar ne. Teismo nutarties apribojimas taip pat susijęs ir su ant žemės sklypo esančia aikštele, nes jos perleisti be žemės sklypo negalima. Todėl draudimas yra proporcingas ir susijęs su byla bei jos pasekmėmis. Ginče svarbu, kad aikštelė apskritai nebuvo rekonstruojama ir, tuo labiau, negalėjo padidėti, todėl argumentas, neva proporcinga būtų riboti tik padidėjusią dalį, yra nelogiškas. Jeigu pati rekonstrukcija neteisėta, ji turi įtakos visai aikštelei, o ne tik jos padidėjusiai daliai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
8. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 16 d. pateikė papildomus įrodymus: 2022 m. birželio 8 d. sprendimą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą deklaracijos panaikinimo, Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. birželio 9 d. sprendimą patenkinti prašymą, 2022 m. birželio 30 d. nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą. Prašyme atsakovė nurodė, jog šie įrodymai patvirtina ginčijamos deklaracijos panaikinimą ir tai, jog neliko sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir galiojimui.
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 26 punktas).
10. Įvertinus tai, kad atsakovės pateikti papildomi rašytiniai įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo, jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes klausimas buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei, šie įrodymai pateikti pirmosios instancijos teismui su atsakovės atsiliepimu į ieškinį ir į bylą priimti, atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai priimtini bei vertintini su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės, jei viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
12. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali pateikti galutinio įrodymų įvertinimo dėl jų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo, jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
13. Teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
14. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada sukelia mažesnius ar didesnius suvaržymus, todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus.
15. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. kovo 23 d. deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-100-220323-04580. Ieškovė byloje papildomai pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Baltoil“ 10450/21700 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) areštą iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies, konstatavęs, jog yra abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslui pasiekti pakanka pritaikyti kitą, nei prašoma laikinoji apsaugos priemonė – atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo.
16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2022 m. kovo 23 d. deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ARCCR-100-220323-04580 2022 m. birželio 8 d. statytojo, t. y. atsakovės, sprendimu yra panaikinta, Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. birželio 9 d. sprendimu atsakovės prašymas informacinėje sistemoje IS „Infostatyba“ deklaraciją Nr. ARCCR-100-220323-04580 pažymėti negaliojančia patenkintas, šie juridiniai faktai įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ieškinyje ieškovė suformulavo vieną reikalavimą – panaikinti minėtą deklaraciją. Įvertinęs paminėtus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl pasikeitusių aplinkybių, iš esmės atsakovei patenkinus ieškinio reikalavimus, ginčo objekto byloje neliko, o tai suponuoja išvadą, kad ieškovės ieškinys nėra prima facie pagrįstas, ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi prasmės, nes nebegali būti vertinamas (toks vertinimas būtų akivaizdžiai netikslingas ir perteklinis) jų sąsajumas su pareikštų reikalavimų užtikrinimu ir sprendžiama dėl grėsmės galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Todėl nagrinėjamu atveju nebeegzistuoja nei viena iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų, leidžiančių taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi darytina išvada, jog laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju netaikytinos.
17. Kiti atskirojo skundo, atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
18. Dėl nustatytų ir aptartų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „T Parkas“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.