Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-10-05 · Civilinė byla Nr. 2-2345-475/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
2-2345-475/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-16228-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Simanavičienė
Ieškovas
V. T.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
R. T., H. D., K. U., A. B.
Advokatai
Raimondas Kalveršas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-2345-475/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16228-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.5;3.2.6.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Simanavičienė,sekretoriaujant Ievai Einorytei,

dalyvaujant ieškovei V. T. ir jos atstovui advokatui Raimondui Kalverš, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriaus atstovei Jūratei Germanavičiūtei-Vasiljevienei, trečiajam asmeniui R. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretieji asmenys H. D., K. U., A. B., R. T. dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-08-05 Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-130805-00057 ir 2013-08-05 Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-130805-00061.

Ieškovė ieškinyje bei rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 3-8, 98- 101, I t.) ir kartu su atstovu teismo posėdžio metu nurodė, kad 2013-08-05 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio (toliau tekste – Inspekcijos) vyriausioji specialistė G. S. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-130805-00067 (toliau tekste – Aktas), kuriame nurodyta, jog ieškovė savavališkai stato ūkinį pastatą, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) - 3,99 x 13,96, adresu (duomenys neskelbtini). 2013-08-05 Inspekcijos surašytu Reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-130805-00061 (toliau tekste – Reikalavimas) iš ieškovės pareikalauta savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti savavališkai statomą 3,99 x 13,96 ūkio pastatą ir sutvarkyti statybvietę. Teigia, kad atliekamiems Pastatų-Ūkinių pastatų rekonstrukcijos darbams nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Adresu (duomenys neskelbtini) yra registruoti šie statiniai: Pastatas - Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kiti statiniai (inžinieriniai) - Kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 metų balandžio, gegužės mėnesiais buvo vykdomi Pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastato - Ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau tekste – Ūkiniai pastatai) rekonstrukcijos darbai. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo „Nesudėtingų statinių sąrašas“ 1 lentele išvardinti Ūkiniai pastatai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedu I grupės nesudėtingo statinio rekonstrukcijos darbams vykdyti nėra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, t.y. rašytinį pritarimą statinio projektui. Be to, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 papunkčiu šiai rekonstrukcijai nebuvo reikalingas besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinis sutikimas, kadangi statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nėra mažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių sklypų ribų. Teigia, kad Ūkinių pastatų rekonstrukcijos darbai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos teisės aktų bei trečiųjų asmenų interesų, kadangi: i) po rekonstrukcijos Ūkinių pastatų bendras užstatymo plotas nepadidėjo, o kaip tik sumažėjo, atsižvelgiant į prieš rekonstrukciją buvusį Ūkinių pastatų bendrą užstatymo plotą; ii) po rekonstrukcijos Ūkinių pastatų bendra užstatymo riba nepadidėjo, o kaip tik sumažėjo, atsižvelgiant į prieš rekonstrukciją buvusią Ūkinių pastatų bendrą užstatymo ribą; iii) po rekonstrukcijos Ūkinių pastatų aukštingumas nepadidėjo. Pažymėjo, kad visiškai nepagrįstas Inspekcijos vyriausiosios specialistės G. S. teiginys, kad tai nėra Ūkinių pastatų rekonstrukcija, kadangi tai naujai pastatyti pastatai. Pirma, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Ūkiniai pastatai pastatyti ankščiau. Antra, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 p. statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu. Pagal Statybos įstatymo 2 str. 17 d. ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 8 p. normas nauja statyba pripažįstama tik statyba žemės paviršiaus plote, kuriame nėra kitų statinių: jų apskritai toje vietoje nėra buvę, ar buvę statiniai dar prieš statybos darbų pradžią visiškai sugriuvę, sunaikinti ar nugriauti - jei jų konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos, tačiau Inspekcija, turėdama aiškius duomenis, jog tikrinimo vietoje yra registruoti statiniai ir nėra duomenų apie jų sugriuvimą, ar sunaikinimą, šiuos duomenis visiškai ignoravo. Iš duomenų Nekilnojamojo turto registre matyti, kad registre įregistruota Ūkinių pastatų būklė iki statybos darbų pradžios - 70 % nusidėvėjimas. Tai reiškia, kad šie nekilnojamieji daiktai buvo fiziškai pažeisti, tačiau nebuvo sunaikinti. Jokių duomenų apie tai, kad dar prieš ieškovei pradedant statybos darbus Ūkiniai pastatai buvo visiškai sugriuvę, sunaikinti, ar nugriauti - jog visiškai nebuvo likę jų konstrukcijų, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos - nėra. Pažymėjo, kad tiek Nekilnojamojo turto kadastre, tiek Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Taigi, atlikdama patikrinimą, Inspekcija privalėjo vadovautis šiais Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis ir jais grįsti priimamus aktus. Remdamasi Statybos įstatymo 2 str. 17, 18 d. ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9, 15 p., teigia, jog buvusių statinio konstrukcijų išardymas ir naujų pastatymas laikytinas ne nauja statyba, o rekonstrukcija. Be to nurodė, kad svarbu tai, jog ieškovės atliekamos Ūkinių pastatų rekonstrukcijos metu nebuvo sumažintas atstumas nuo rekonstruojamo statinių buvusių konstrukcijų iki besiribojančio žemės sklypo (unikalus numeris 5287-0006-0049), priklausančio tretiesiems asmenims H. D., K. U. ir A. B. ribų. Šitai patvirtina oficialus rašytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.), išduotas UAB „Turto administravimo grupė“, turinčios Nacionalinės žemės tarnybos išduotą licenciją Nr.l21TK-649 geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų atlikimui (http://www.tag.lt/licencijos) - statinio kontrolinė geodezinė nuotrauka ir jos aprašas. Šiame apraše tyrėjas (matininkas) padarė išvadą, jog po rekonstrukcijos ieškovės statinių ribos sutampa su 1995-03-16 Valstybinio Žemėtvarkos Instituto nustatytais taškais (koordinatėmis), o statinių matmenys yra net mažesni nei 1999-05-24 „namų byloje“ (statinio kadastrinių duomenų byloje) nurodomi matmenys. Tuo tarpu Inspekcija atstumą nuo rekonstruojamų pastatų konstrukcijų iki trečiųjų asmenų žemės sklypo (unikalus numeris 5287-0006-0049) nustatė tik apytikriai ir be jokių tikslumą užtikrinančių prietaisų. 2013-07-18 statybos patikrinimo nagrinėjant skundą akte Nr. SPA-1206-(15.2) nėra jokių duomenų apie GPS prietaisų naudojimą bei patvirtinama, jog sklypus skiriančių riboženklių nėra. Rekonstruojant Ūkiniai pastatai nepasislinko arčiau trečiųjų asmenų žemės sklypo ribos, o pagal matmenis tapo net mažesni, todėl ieškovės vykdomai Ūkinių pastatų rekonstrukcijai joks statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Akte ir Reikalavime Inspekcija taip pat nurodė kitus nepagrįstus ir teisės norminiams aktams prieštaraujančius duomenis, jog (neva) dabar Ūkinių pastatų vietoje statomas naujas vienas 3,99x13,96 m išmatavimų statinys. Toks nurodymas taip pat prieštarauja paminėtoms faktinėms aplinkybėms (naujas statinys nestatomas, o rekonstruojami esantys keturi Ūkiniai pastatai) bei Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.) apie įregistruotus Ūkinius pastarus, nurodytiems Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše ir statinių kadastro duomenų byloje. Mano, kad ginčijamame Akte ir Reikalavime fiksuoti akivaizdžiai neteisingi duomenys apie (neva) savavalę statybą, priimant šiuos aktus nebuvo objektyviai įvertintos visos svarbios aplinkybės, taigi šie aktai yra iš esmės neteisėti ir naikintini (ABTĮ 89 str. 1 d.). Atliekant ieškovės vykdytų statybos darbų patikrinimą buvo pažeistos procedūrinės taisyklės: - nesilaikyta STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23.1. numatytų terminų: savavališkos statybos aktas turi būti surašytas, tą pačią dieną (esant galimybei), bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo savavališkos statybos nustatymo dienos. Patikrinimas, kurio metu nustatyta tariamai savavališka statyba ieškovės statybvietėje atliktas 2013-06-28, šio patikrinimo aktas surašytas tik 2013-07-18, o savavališkos statybos aktas - tik 2013-08-02. Dar trys dienos praėjo iki akto registravimo (2013-08-05); - 2013-07-18 statybos patikrinimo nagrinėjant skundą akte Nr. SPA-1206-(15.2), kurio privaloma forma patvirtinta Inspekcijos viršininko ir kurio pagrindu surašyti šioje byloje skundžiami aktai, nenurodyti duomenys apie statinį; šio patikrinimo akto II dalyje „Kontrolinis klausimynas KK-1“ 11 p. „gauti gretimų sklypų savininkų (valdytojų) rašytiniai sutikimai, kai neišlaikyti minimalūs atstumai iki sklypo ir ribų“ pažymėta „Ne“, tačiau toks žymėjimas galimas tik kai tos pačios dalies 8 p. įvertinimas yra „Ne“; tuo tarpu 8 p. ir jo papunkčiai pažymėti „Neaktualu“. Prašė ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės pozicija dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą (b.l. 145-147, 153-155, I t.). Pripažįsta, jog praleido terminą skundui paduoti - skundžiami aktai gauti paštu 2013-08-20, o skundas teikiamas 2013-10-02. Ginčą su atsakovu bandė išspręsti ne teisminiu būdu - tarp šalių vyko pokalbiai - ieškovei buvo pažadėta, kad pateikus papildomus dokumentus apie tai, kad minėtoje vietoje ankščiau stovėjo Ūkiniai pastatai, o atliekami statybos darbai yra jų rekonstrukcija, skundžiamas Aktas ir Reikalavimas bus panaikinti. Be to, ginčijamuose dokumentuose nenurodyta aiški apskundimo tvarka ir apskundimo terminai, o pats konkrečios viešojo administravimo srities teisinis reglamentavimas sudėtingas. Mano, kad terminas turtėtų būti atnaujintas, kadangi į rekonstruojamus Ūkinius pastatas investuota apie 50.000,00 Lt ir dėl jų nugriovimo būtų patirta didelė turtinė žala. Pagal ABTĮ 34 str. 1 d. pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas dėl svarbios priežasties. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-08-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-423/2008 teismas konstatavo, kad „<...> administracinio akto apskundimo tvarkos neišaiškinimas tinkamai nesiderina su geruoju viešuoju administravimu bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gali suvaržyti asmens teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ar teismą“, todėl, atsižvelgiant teisės į teisminę gynybą užtikrinimo konstitucinę reikšmę, konkrečios viešojo administravimo srities teisinio reglamentavimo sudėtingumą, tai, kad ginčijamuose aktuose, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 2 d. nebuvo tinkamai išaiškinta apskundimo tvarka (vienu atveju nurodytas tik teisės aktas, kuriame nurodyta skundų padavimo administraciniam teismui tvarka, kitu atveju nurodytas tik teismas), o svarbiausia - terminas, tokią situaciją vertintina kaip objektyvi aplinkybė, sutrukdžiusi ieškovei laiku realizuoti teisę kreiptis į teismą. Mano, kad laikytina, jog skundo pateikimo terminas praleidimas buvo nulemtas objektyvių priežasčių, t.y. fakto, kad atsakovas neįvykdė Viešojo administravimo įstatymo 34 str. 1 d. įtvirtintos pareigos nurodyti sprendimo apskundimo tvarką. Atkreipė dėmesį, jog patikrinimas, kurio metu nustatyta tariamai savavališka statyba ieškovės statybvietėje atliktas 2013-06-28, šio patikrinimo aktas surašytas tik 2013-07-18, o Aktas - tik 2013-08-02, šitaip pažeidžiant STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23.1. numatytus terminus. Mano, ABTĮ 33 str. 1 d. numatytas terminas Savavališkos statybos aktui ir Reikalavimui apskųsti prasidėjo 2013-08-21 ir pasibaigė 2013-09-20. Šiame kontekste, termino praleidimas vos 11 dienų, į kurias dar įėjo 2 savaitgaliai (4 nedarbo dienos) turėtų būti vertinamas kaip nežymus. Nežymus termino praleidimas yra vienu iš pagrindų ieškinio senaties terminui (ar, konkrečiai - individualaus administracinio akto apskundimo terminui) atnaujinti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-676/2013, LVAT 2014-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-499/2014). Teigia, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių: 1. Nei Akte, nei Reikalavime nenurodyta aiški jų apskundimo tvarka ir terminai. Nei viename šių dokumentų nenurodyti apskundimo terminai. Ieškovei, neturinčiai teisinio išsilavinimo, apskundimo terminai nežinomi. Be to, Akte ir Reikalavime nurodyta apskundimo tvarka netgi klaidina, kadangi paaiškėjo, jog apskundimo tvarka ir teismingumas - visiškai kitokie, nei nurodyta Inspekcijos. Apskundimo tvarkos ir terminų tinkamas neišaiškinimas turėtų būti laikomas svarbia ir pakankama priežastis praleisto apskundimo termino atnaujinimui. 2. Atsakovas ne tik raštu aiškiai nesuformulavo apskundimo tvarkos ir terminų, tačiau jo atstovai savo elgesiu sudarė pagrindą apskundimo terminų praleidimui. Po Akto ir Reikalavimo gavimo nedelsiant kreipusis į patikrinimą atlikusią ir Aktą surašiusią Inspekcijos specialistę G. S., ji ne tik ieškovei nepaaiškino, kad paminėtiems aktams apskųsti turiu vos mėnesį, tačiau nurodė, jog pateikus įrodymus, kad statybos darbai mano sklype atliekami buvusių statinių vietoje, Aktą panaikins. 3. Atsakovo specialistei žodžiu paaiškinus, kad Akto nenaikins, kreipėsi į advokatę, kuri išaiškino Akto ir Reikalavimo apskundimo tvarką bei prižadėjo parengti ieškinio pareiškimą, tačiau ieškinio parengimas, atstovo paieška, susipažinimas su dokumentais užtruko. Prašo teismo atnaujinti Akto ir Reikalavimo apskundimo terminą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime (b.l. 37-39, I t.) ir jo atstovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo metu LVAT praktikoje pripažįstama, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų (LVAT 2010-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010; 2010-06-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010; 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010; 2010-06-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010 ir kt.). Ginčo atveju, Akte užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės ir yra išreikštas tik fakto konstatavimas. Mano, kad ieškovė nepagrįstai ieškinyje teigia, kad ji atliko ūkinių pastatų rekonstrukciją, todėl jai statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas. Atsakovo Kauno skyrius 2013-05-30 gavo Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013-05-28 raštą Nr. IV. 2-171, kuriuo persiųstas A. B. 2013-05-28 prašymas dėl galimai savavališkai pradėto statyti ūkio pastato (duomenys neskelbtini) Inspekcija 2013-06-28 atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) ir surašė 2013-07-18 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1206-(15.2), kuriame užfiksuota, kad 0,30 - 1,16 m atstumu nuo tvoros įrengti monolitiniai betono pamatai. Statytojai V. T. 2013-08-05 surašė Aktą. Minėtame Akte nurodyta, kad statytoja V. T. stato 3,99 m x 13,96 m ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p., kuriame reglamentuota, kad Inspekcija pagal šio įstatymo jai priskirtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos faktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pareikalauja iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę bei statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 35 punktu, 2013-08-05 surašė Reikalavimą, kuriuo pareikalavo iš statytojos V. T. ne vėliau kaip iki 2014-02-05 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl kurių surašytas Aktas, t.y. nugriauti savavališkai statomą 3,99 m x 13,96 m ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. 2013-07-18 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte nurodyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) įrengti nauji monolitiniai pamatai, kurie statytojos teigimu yra pastatyti buvusio statinio vietoje. Taigi, Savavališkos statybos akte yra teisingai nurodyta statybos rūšis - naujo statinio statyba. 2013-07-18 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-1206-(15.2) užfiksuota, kad ūkinio pastato monolitiniai betono pamatai pastatyti 0,30 - 1,16 m atstumu nuo tvoros skiriančios žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Taigi ieškovei statant ūkinį pastatą neišlaikant teisės aktų reglamentuoto 3 m atstumo iki gretimo žemės sklypo ribos buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas - gretimo žemės sklypo savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas. Statytoja V. T. statybą leidžiančio dokumento ūkinio pastato statybai Inspekcijos specialistui nepateikė. Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. numato statytojo pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą. Statybos įstatymo 2 str. 71 d. apibrėžta, jog statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento yra laikoma savavališka statyba. Teigia, kad ūkinio pastato Kauno g. 92, Kauno g. 92, Vandžiogala, Kauno r., statyba atitinka savavališkos statybos apibrėžimą, kadangi statybos darbai atlikti be statybą leidžiančio dokumento. Šiuo pagrindu ieškovei ir buvo surašyti ginčijami Savavališkos Aktas bei Reikalavimas. ABTĮ 89 str. 1 d. yra numatyti skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai. Skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Tiek Aktas, tiek Reikalavimas yra surašyti ir priimti kompetentingo subjekto, išlaikant savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, reglamentuotą savavališkos statybos akto surašymo metu galiojančiuose pirmiau minėtuose teisės aktuose bei neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, taip pat surašyti tinkamam subjektui, taigi nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Aktą bei Reikalavimą.

Atsakovo pozicija dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą (b.l. 173-176, I t.). Mano, kad konkrečiu šiuo atveju turi būti įvertinamos visos aplinkybės, dėl kurių ieškovė delsė kreiptis į teismą dėl Reikalavimo panaikinimo, nes, gavusi skundžiamus dokumentus registruotu paštu, nuo 2013-08-20, kaip apdairus, protingas ir rūpestingas žmogus, besielgiantis adekvačioje situacijoje, turėjo žinoti apie, jos manymu, jos teisių pažeidimą, ir ginti pažeistas teises pareikšdama reikalavimą teismui dėl administracinio akto panaikinimo. LVAT nuosekliai formuoja teismų praktiką, kad skundo padavimo termino praleidimą nulėmusi pareiškėjų valia pasirinkti netinkami elgesio variantai ginant savo teisinius interesus, yra subjektyvaus pobūdžio priežastys ir, kad svarbiomis skundo padavimo termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios, aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (LVAT 2012-05-18 nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012; 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012; 2008-04-10 nutartis administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008 ir kt.). Pabrėžė, kad sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo, teismui suteikta diskrecija (sprendimo laisvė), atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, spręsti dėl termino praleidimo priežasčių pripažinimo (nepripažinimo) svarbiomis (LVAT 2012-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA5H-36/2012). Įrodymus, kad procesinis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismui turi pateikti asmuo, prašantis atnaujinti praleistą terminą. LVAT praktikoje ne kartą nurodyta, kad visi prašymo atnaujinti praleistą terminą teiginiai dėl termino praleidimo priežasčių privalo būti pagrįsti objektyviais duomenimis (LVAT 2012-01-13 nutartis administracinėje byloje Nr. TA442-9/2012, 2011-05-27 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-39/2011). Mano, kad ieškovės nurodytos priežastys, tokios kaip teisės aktų nuostatų nežinojimas arba advokato ieškojimas, teismas turėtų vertinti kaip subjektyvius veiksnius, priklausančius nuo pačios ieškovės valios. Be to, atsižvelgiant į teismų nuosekliai formuojamą praktiką dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, darytina išvada, kad terminas buvo praleistas dėl pačios ieškovės netinkamų veiksmų, t.y. netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis ir įstatymo normų, reglamentuojančių skundo padavimo tvarką, nesilaikymo, netinkamai pasirinkto elgesio modelio, o ne dėl kokių nors svarbių, objektyvių ir nuo ieškovės valios nepriklausiusių priežasčių, todėl negali būti atnaujintas. Skundžiami dokumentai ieškovei buvo įteikti 2013-08-20, tuo tarpu į teismą kreiptasi 2013-10-02. Pažymėjo, kad nagrinėjimu atveju abiejuose skundžiamuose dokumentuose buvo nurodyta jų apskundimo tvarka, t.y. kad jie gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi būtent šiame teisės akte yra nurodytas tokių aktų apskundimo terminas. Atkreipė dėmesį, kad byloje ginčijamas Reikalavimas laikytinas individualiu administraciniu aktu (ABTĮ 2 str. 14 p. ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 9 p.). Papildomai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo pastatas jau yra pastatytas, toks Aktas savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Ieškovės keliamas ginčas dėl Akto panaikinimo iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės, todėl skundžiamas Aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. O skundžiamas Reikalavimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, Reikalavime nurodyta jo apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad Reikalavimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų ir yra pagrindas jį naikinti. Tai, jog Akte nurodytas reikalavimas nevykdyti jokių statybos darbų nėra reikšmingas tuo atveju, kai statyba jau yra baigta ir jokie darbai nebevykdomi, yra išaiškinęs ir LVAT 2013-02-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-183/2013.

Tretysis asmuo R. T. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė.

Tretieji asmenys H. D., K. U., A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 87-89, II t.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyrius 2013-05-30 gavo Kauno rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2013-05-28 raštą Nr. IV. 2-171, kuriuo persiųstas A. B. 2013-05-28 prašymas dėl galimai savavališkai pradėto statyti ūkio pastato (duomenys neskelbtini) (b.l. 65-66, I t.). Inspekcija 2013-06-28 atliko patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) ir surašė 2013-07-18 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1206-(15.2), kuriame užfiksavo, kad 0,30 - 1,16 m atstumu nuo tvoros įrengti monolitiniai betono pamatai (b.l. 51-59, I t.). Ieškovei V. T. Inspekcija 2013-08-05 surašė Aktą, kuriame nustatė, kad Ūkinis pastatas, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – 3,99x13,96, adresu: (duomenys neskelbtini), statomas savavališkai, nurodė reikalavimą nevykdyti jokių statinio (jo dalies) Ūkinis pastatas, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – 3,99x13,96, adresu: (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką (b.l. 13-14, I t.). Inspekcija 2013-08-05 surašė Reikalavimą, kuriuo pareikalavo iš ieškovės ne vėliau kaip iki 2014-02-05 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl kurių surašytas Aktas padarinius: nugriauti savavališkai statomą 3,99 m x 13,96 m ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę (b.l. 11-12, I t.).

Ieškovė nesutikdama su Inspekcijos surašytais Aktu ir Reikalavimu 2013-10-01 kreipėsi į teismą prašydama juos panaikinti. Teigia, kad ginčo ūkinis pastatas yra nesudėtingas statinys, kurio rekonstrukcijai, t.y. ieškovės atliktiems statybos darbams, nebuvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, t.y. gretimų sklypų savininkų sutikimai. Prašo atnaujinti ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą ieškiniui pareikšti, kaip praleistą nežymiai ir dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka, motyvuodamas tuo, kad ieškovė vykdė naujo pastato statybą, kuriai buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, t.y. gretimų sklypų savininkų sutikimai. Teigia, kad ieškovė yra praleidusi ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą ieškiniui pareikšti, o objektyvių priežasčių jį atnaujinti nėra. Be to, mano, kad skundžiamas Aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Dėl ieškinio senaties termino

ABTĮ 33 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovė ginčija Aktą bei Reikalavimą kaip individualaus pobūdžio administracinius aktus. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, kai vienas iš byloje pareikštų reikalavimų yra susijęs su individualaus pobūdžio administraciniu teisės aktu, kurio teisėtumas yra ginčijamas šioje byloje, tai nereiškia, kad šioje byloje turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai, nes pagal kasacinio teismo suformuotą taisyklę, tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (LAT 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009 ir kt.).

Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Pasibaigus šiam terminui teisminės gynybos realizavimo teisė eliminuojama, paliekant teisinę galimybę taikyti termino atnaujinimo institutą. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar ieškovas nėra praleidęs termino kreiptis į teismą, taip pat sprendžiant ieškovo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į teismą eigos pradžią (LVAT 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-670/2007). Skundžiamus Aktą ir Reikalavimą ieškovė gavo paštu 2013-08-20, todėl ieškinį teismui turėjo pateikti iki 2013-09-20. Teisme ieškinys dėl Akto ir Reikalavimo panaikinimo pateiktas 2013-10-02, t.y. praleidus ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą terminą.

Žemesnės instancijos teismas

ABTĮ 34 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 str. 2 d. 1–7 p. Teismas turi įvertinti aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką asmens realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; turi įvertinti, ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė kreiptis į teismą iki Įstatymu nustatyto termino (LVAT 2014-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-389/2014).

Pastebėtina, jog Inspekcija Reikalavime nurodė, jog jis gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, Akte nurodė, jog jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Pritartina ieškovės teiginiams, kad asmeniui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, nurodymas Reikalavime, kad dokumentas gali būti skundžiamas apygardos administraciniam teismui, yra neaiškus. Nors Reikalavimas yra individualus administracinis aktas, skirtas konkrečiam fiziniam asmeniui, kurio kompetencija statybos teisės srityje akto rengėjui nėra žinoma, tačiau jame nenurodytas nei konkretus teismas, nei teisės aktas, kurio pagrindu galima skųsti, nei apskundimo terminas. Be to, svarbia laikytina aplinkybė, kad terminas ieškiniu paduoti praleistas mažiau nei dviem savaitėm. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė bandė ginčą išspręsti taikiu būdu, kreipdamasi į Inspekcijos specialistę, surašiusią skundžiamus aktus, t.y. išreiškė savo nesutikimą dėl jų. Pažymėtina, kad ieškovės reikalavimas panaikinti individualius administracinius aktus yra susijęs su jos teisėmis į nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, todėl ginamos teisės ir vertybės laikytinos svarbiomis, sprendžiant klausimą, ar taikyti administracinio reikalavimo senaties terminą pagal ABTĮ 33 str. 1 d. (LAT 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas, numatytas ABTĮ 33 str. 1 d. praleistas nežymiai, t.y. ieškovė kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą, ir dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas. Laikytina, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl Akto ir Reikalavimo panaikinimo nepraleidusi įstatymų nustatyto termino.

Dėl statybos darbų rūšies

Atsakovo specialistė, 2013-07-18 atlikusi statybos patikrinimą, nagrinėjant skundą, 2013-08-05 Akte konstatavo, kad Ūkinis pastatas, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – 3,99x13,96, adresu: (duomenys neskelbtini), statomas savavališkai, nurodė, kad tai yra nauja statyba (b.l. 13-14, 51-59, I .). Kartu su aktu buvo surašytas Reikalavimas, kuriuo iš statytojos, ieškovės V. T., buvo pareikalauta pašalinti savavališkos statybos darbus (b.l. 11-12, I t.). Ieškovės vykdomų statybos darbų patikrinimą atlikusi specialistė G. S. 2014-09-30 teismo posėdžio metu nurodė, kad Ūkinio pastato požymius, t.y. tai, kad vykdoma nauja statyba, ant naujų pamatų, ji nustatė vizualiai.

Statybos įstatymo 2 str. 17 p. įtvirtinta nuostata, jog naujo statinio statyba yra tokia statybos rūšis, kurios tikslas - statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, 8.5. punkte yra reglamentuota, kad naujo statinio statybos tikslai yra: atstatyti buvusį (visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą) statinį. Statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t.y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju - kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų).

Statybos įstatymo 2 str. 18 d. ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9 p. nurodyta, jog statinio rekonstrukcija laikytinas statinio perstatymas, jo laikančiųjų konstrukcijų pakeitimas kitomis laikančiomis konstrukcijomis (išardant ir pastatant naujas). STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 15 p. numatyta, jog griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

Nekilnojamojo turto registre Ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) yra įregistruoti nuo 1999-05-24 (b.l. 71-72, II t.). Tai, kad Ūkiniai pastatai buvo pastatyti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patvirtina prie civilinės bylos prijungta Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 20/188435 bei Namų valdybos techninės apskaitos byla Nr. 8778/7063/15477. Pažymėtina, kad atsakovo specialistė, surašydama ginčijamus dokumentus, su minėta Nekilnojamojo turto kadastro byla buvo susipažinusi. Tai ji patvirtino teismo posėdžio metu. Ieškovė teigia, kad vykdė Ūkinių pastatų rekonstrukcijos darbus ant senų pamatų.

2014-09-30 teismo posėdžio metu liudytojai L. K. ir Č. T., ieškovės kaimynai, patvirtino, kad Ūkiniai pastatai nebuvo sugriuvę, nugriauti ar kitaip sunaikinti, o ieškovė vykdė ūkinių pastatų rekonstravimą ant buvusių senų pamatų. Paaiškino, kad Ūkiniai pastai buvo mediniai su akmeniniais pamatais, statyti labai seniai, todėl jiems rekonstrukcija buvo reikalinga.

Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 58.1. p. numatyta, kad Nekilnojamojo turto kadastre (o tuo pačiu - ir Nekilnojamojo turto registre) registruojami duomenys apie statinio būklę - nebaigtas statyti, fiziškai pažeistas, ar sunaikintas. Duomenų apie tai, kad Ūkiniai pastatai būtų buvę nugriauti ar kitaip sunaikinti nėra pateikta, tokie faktai Nekilnojamojo turto registre taip pat nėra įregistruoti. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo ekspertas „Byloje (Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų) apie laikotarpyje nuo 2005-08-03 iki ginčo dėl savavališkos statybos nustatymo 2013-08-05 datos duomenų apie galimai sudegusius ar natūraliai sunykusius ūkinės paskirties ginčo pastatus nėra.“ (b.l. 60, II t.).

Pagal CPK 218 str. ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti patikimu įrodymu arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus (LAT 2011-10-18 civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (LAT 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009).

Civilinėje byloje buvo atlikta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti (duomenys neskelbtini) atliekamų ūkinių pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) statybos darbų rūšį, kaip tai apibrėžia statybos techninis reglamentas „Statinio statybos rūšys“ (b.l. 58-79, II t.). Ekspertas Vytautas Bronislovas Elenbergas ekspertizės akte nustatė, jog ieškovės V. T. atliekami statybos darbai ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) yra statinių rekonstrukcija. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad nesudėtingų II grupės ūkinių statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) statybai vykus ant esamų pamatų, statyba priklauso rekonstrukcijos darbų rūšiai.

Įvertinus byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus bei teismo eksperto išvadas, darytina išvada, kad Ūkiniai pastatai nebuvo anksčiau sugriuvę, sunaikinti ar nugriauti, tačiau buvo rekonstruojami sutvirtinant senus pamatus, išardant senas laikančiąsias konstrukcijas ir pakeičiant jas naujomis, todėl ieškovės vykdomi statybos darbai laikytini rekonstrukcija.

Dėl statybą leidžiančio dokumento

Byloje ginčo dėl to, kad 3,99 m x 13,96 m ūkinis pastatas, kurio statybą atsakovo specialistė pripažino savavališka ir pareikalavo pašalinti, yra priskiriamas II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, nėra (Statybos įstatymo 2 str. 6 d., STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 2 p.).

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 4.2. punkte nurodyta, kad rašytiniai pritarimai supaprastintam statybos projektui privalomi statant II grupės nesudėtingą statinį - mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje ir jų apsaugos zonose, paviršinių vandens telkinių apsaugos zonose, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje, kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės apsaugos zonoje bei statant valstybinėje žemėje. Ginčo atveju statybos darbai nebuvo vykdomi nei viename iš Reglamento 6 priedo 4.2 p. išvardintų variantų. Teismo ekspertas ekspertizės akte, remdamasis minėtu teisės aktu, nurodė, kad ginčo objektui esant miestelio tipo gyvenvietėje, raštiškas pritarimas supaprastintam projektui nėra privalomas (b.l. 63, II t.).

Statybos įstatymo 2 str. 92 d. yra numatyta, kad rašytinis (rašytiniai) žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininko (savininkų) ar valdytojo (valdytojų) sutikimas (sutikimai) dėl statybos yra statybą leidžiantis dokumentas. Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantys dokumentai.

Atsakovo specialistė nustatė, kad ieškovės vykdomi statybos darbai yra be statybą leidžiančių dokumentų, kadangi Ūkinis pastatas nuo gretimo sklypo tvoros yra mažesniu nei 3 metrai atstumu.

Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, 33.2. punkte yra numatyta, kad kai naujo nesudėtingo statinio statybos ar nesudėtingo statinio rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos projekto arba supaprastinto rekonstravimo projekto, kaip statybą leidžiančius dokumentus privaloma turėti rašytinius sutikimus (susitarimus): besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų - kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų; atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede. Vadovaujantis minėto Reglamento 11 priedo 5 punktu, rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: statant ant sklypo ribos sublokuotus pastatus, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, tačiau ne arčiau kaip 1 m (skaičiuojant atstumą horizontalioje plokštumoje nuo labiausiai išsikišusių konstrukcijų), kai pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio bet kurios konstrukcijos, esančios 1-3 m atstumu nuo sklypo ribos, bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba (žemesniojo paviršiaus, jei ties sklypų riba yra aukščių skirtumas), didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos, statant pastatus ar stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos.

Teismo ekspertas ekspertizės akte nustatė, kad šioje byloje nagrinėjamo ginčo atveju Reglamento 11 priedo 5 p. reikalavimas gauti rašytinį gretimų žemės sklypų savininkų sutikimams gauti nėra privalomas, nes šis reikalavimas taikomas naujai statybai (b.l. 63, II t.). Be to, ekspertizės išvadose yra nurodyta, jog „Ginčo ūkinių pastatų rekonstrukcijos metu mažiausias atstumas iki gretimo sklypo ribos nesumažėjo, priešingai, pastatui rekonstrukcijos metu susiaurėjus nuo 4,25m susiaurėjus iki 3,99 m, atstumas iki kaimyninio sklypo galėjo maksimaliai iki 26 cm padidėti.“ (b.l. 63, II t.).

Remiantis byloje esančiais įrodymais bei ekspertizės aktu, darytina išvada, jog ieškovės vykdomiems statyboms darbams statybą leidžiantis dokumentas, gretimo sklypo savininkų sutikimas, nėra privalomas.

Dėl Akto ir Reikalavimo teisėtumo

Statybos įstatymo 2 str. 71 d. nustatyta, kad savavališka statinio statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Inspekcijos pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą pagal jam priskirtą kompetenciją, nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai, nedelsdamas surašo savavališkos statybos aktą, kuriuo pareikalauja iš statytojo (užsakovo) nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinką, ir įteikia statytojui (užsakovui) savavališkos statybos aktą pasirašytinai, registruotu laišku arba kitu tinkamu būdu teisės aktų ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.“ nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 28 str., Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str.).

Iš byloje esančių Ūkinių pastatų kadastro duomenų, Namų valdos žemės sklypo ribų plano, parengto 1995 m., žemės klypo plano, parengto 1999-05-24, matyti, kad Ūkiniai pastatai buvo pastatyti vienas šalia kito kaip vientisas bendras sienas turintis pastatas (b.l. 69-70, II t.). Atsakovo specialistė vizualiai nustatė, jog ieškovės vykdoma statyba yra vieno ūkinio pastato nauja statyba, dėl to Akte ir Reikalavime Ūkiniai pastatai įvardinti kaip Ūkinis pastatas, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – 3,99x13,96, adresu: (duomenys neskelbtini).

Atsakovo specialistė Aktą ir Reikalavimą ieškovei surašė, nustačiusi, jog jos vykdoma statybos rūšis yra nauja statyba bei šiai statybai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas – gretimo sklypo savininkų sutikimas. Šiuos atsakovo specialistės nustatytus savavališkos statybos konstatavimo pagrindus paneigia bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės: 1. Ūkinių pastatų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), statybos darbų rūšis – rekonstrukcija; 2. Ūkinių pastatų rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi ant senų pamatų; 3. Ūkinių pastatų rekonstrukcijos metu mažiausias atstumas iki gretimo sklypo ribos nesumažėjo; 4. ieškovės vykdomiems statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas – gretimo sklypo savininkų sutikimas, nebuvo privalomas.

Atsižvelgiant į teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, teismo ekspertizės akto išvadas, šalių bei liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, konstatuotina, kad ginčijami Aktas ir Reikalavimas yra priimti neesant tam teisinio pagrindo, todėl naikintini, ieškinys tenkintinas (CPK 178, 179 str., 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo ieškovei priteistinos 1.104,90 EUR bylinėjimosi išlaidų: 525,66 EUR už teisines paslaugas (b.l. 11-13, II t.), 579,24 EUR už ekspertizę (b.l. 81-82, II t.) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., 259 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-08-05 Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-130805-00057 ir 2013-08-05 Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-20-130805-00061.

Priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, į.k. 288600210, ieškovei V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 1.104,90 EUR (vieną tūkstantį vieną šimtą keturis eurus, 90 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Simanavičienė