Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 18.40 val., Vilniuje, ties namu esančiu S.Nėries g. 71, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, sukdamas į dešinę nepraleido pėsčiosios G. L., gim. 2000 m., ėjusios per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, ją partrenkė, nežymiai sužalodamas jai sveikatą. Taip A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 30 punktų reikalavimus ir tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

A. K. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis po eismo įvykio nepasiliko eismo įvykio vietoje bei nepranešė apie jį policijai, pažeisdamas KET 219.4 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. K. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies bei nurodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis važiavo automobiliu, prie prekybos centro „BIG“ esančios pėsčiųjų perėjos sustojo, prieš važiuojant žvilgtelėjo į kairę, įsižiūrėjo į pėsčiąjį, atleido sankabą, pajudėjo apie 50 cm ir tuo metru iš dešinės pusės pamatė nukentėjusiąją šalia priekinio rato. Jis staigiai paspaudė stabdžių pedalą, tačiau nežymaus kontakto išvengti nepavyko, mergaitė atsispyrė nuo automobilio ir atsisėdo ant bordiūro. Jis sustojo ir išlipo iš automobilio. Tiek jis, tiek mergaitė buvo labai išsigandę. Jis paklausė mergaitės, ar viskas gerai. Ji atsakė, kad viskas gerai, atsiprašė, nes pati kalta ir kol jis apžiūrėjo automobilį, mergaitė nubėgo į prekybos centrą. Po įvykio jis bėgti niekur neketino, jam net nebuvo kilusios tokios mintys, savo automobilį pasistatė netoliese. Nurodė, kad eismo įvykis įvyko savaitgalį, o apie mergaitės patirtus sužalojimus jam buvo pranešta ketvirtadienį. Jis bendravo su nukentėjusiąja ir jos tėvais, atsiprašė, suteikė jiems finansinę paramą. Nukentėjusioji ir jos tėvai jam atleido.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. K. prisipažino padaręs eismo įvykį ir dėl jo gailėjosi (b.l. 1). Duodamas paaiškinimus 2016 m. rugsėjo 22 d. A. K. nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 16.20 val. vairavo automobilį Škoda Superb, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo S. Neries gatve, ties prekybos centru „BIG“. Važiavimo ir oro sąlygos buvo geros, važiuojamoji dalis sausa. Neprivažiavus nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos apie 5-6 metrus stabtelėjo. Kadangi dėmesys buvo sutelktas į kairę pusę, kur tuo metu šaligatviu ėjo žmonės, pasižiūrėjęs, kad priekyje nėra kliūties, iš lėto pajudėjo. Tuo metu iš dešinės pusės pamatė stovinčią mergaitę šalia priekinio dešinio rato. Kadangi greičio praktiškai nebuvo, mašina buvo sustabdyta akimirksniu. Jam išlipus iš automobilio ir priėjus prie mergaitės, ši ištarė atsiprašau, pati paskubėjau ir pasišalino. Jis, pagalvojęs, kad kontakto praktiškai nebuvo, nuvažiavo. Bevažiuojant prie pėsčiųjų perėjos minėta mergaitė galimai tik įžengė į pėsčiųjų perėją ir galėjo lėtai užvažiuoti ant dešinės kojos pėdos. Kadangi mergaitė pokalbio metu pasakė, kad lygtai viskas gerai ir greitai nubėgo į prekybos centrą, jis pasuko į dešinę ir nuvažiavo į parkingą. Dėl eismo įvykio labai gailisi, pripažįsta savo kaltę, toks atvejis jo gyvenime atsitiko pirmą kartą, todėl būdamas streso būsenoje nepagalvojo, kad reikia apie eismo įvykį pranešti policijai. Mano, jog iš eismo įvykio vietos jis nepasišalino, nes tik iš tyrėjos sužinojo, kad jam nepažįstama mergaitė po eismo įvykio kreipėsi į ligoninę (b.l. 21).

Liudytoja A. K. teismo posėdyje nurodė, kad ji yra nukentėjusiosios G. L. mama. Liudytoja paaiškino, kad sekančią dieną po eismo įvykio duktė jai pranešė, kad vakar automobilis jai pervažiavo koją ir ryte ši koja buvo ištinusi. Iš vakaro ji bijojo apie tai pasakyti tėvams. Jie iš karto kreipėsi į ligoninę, kur dukrai buvo suteikta pagalba dėl kojos nubrozdinimo ir raiščių patempimo. Nuvykę į prekybos centrą BIG ir peržiūrėję filmuotą medžiagą jie įsitikino, kad viskas buvo ne taip, kaip pasakojo dukra. Duktė stovėjo prie perėjos, per kurią pradėjo eiti žmonės. Kai dukra pradėjo eiti, ji parkrito dėl į ją įvažiavusio automobilio. Duktė jai taip pat pasakojo, kad priėjusi prie pėsčiųjų perėjos ir pasižiūrėjusi, ar nėra važiuojančių automobilių, ji pradėjo eiti ir tuo metu pradėjo važiuoti automobilis, kuris užvažiavo jai ant kojos. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir paklausė, ar jai viskas gerai. Dukra net nepažiūrėjusi į koją pasakė, kad jai viskas gerai ir išsigandusi nubėgo į prekybos centrą, nes perėjoje buvo vien vyrai, nebuvo moters. Po eismo įvykio duktė buvo labai išsigandusi, šoko būsenoje, galvojo, jog pati palindo po automobiliu. Kraujuotą žaizdą duktė pamatė tik tuomet, kai atsisėdo į autobusą. Ji važiavo pas draugą pasiguosti. Liudytojos vyras apie eismo įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Tikriausiai policijos pareigūnai davė A. K. jų telefono numerį. A. K. susiskambino su liudytojos vyru ir draugiškai paklausė dėl žalos. A. K. davė dukrai kaip dovaną 100 eurų, o draudimo kompanija atlygino moralinę žalą. Po šio eismo įvykio pas dukrą ant kojos liko randas ir ji iki šiol bijo eiti per perėją. Pretenzijų A. K. jie neturi.

A. K. 2016 m. rugsėjo 19 d. duotuose paaiškinimuose nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 18.30-18.45 val. jos duktė G. L., eidama nuo namų iš S.Neries g. link prekybos centro „BIG“ ir norėdama pereiti per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, įžengė į perėją prie pat šaligatvio. Tuo metu nuo miesto pusės link gyvenamųjų namų važiavo sidabrinės spalvos automobilis Škoda, kuris kliudė jos dukterį, įžengusią į perėją. Vaizdo įraše matosi, kaip duktė nuo smūgio pargriūna. Apie įvykį ji sužinojo tik kitą dieną, duktė paaiškino, kad labai išsigando, vairuotojui pasakė, kad viskas gerai ir nuėjo. Ryte ištinusia koja duktė buvo nuvežta į traumatologiją gydytojų apžiūrai (b.l. 13).

Dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir kad tarp jo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų bei ATPK 127 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje nurodytų pasekmių (kitų asmenų nežymaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Administracinėn atsakomybėn traukimas asmuo tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisme neneigė nustatytų faktinių bylos aplinkybių, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje jis, vairuodamas automobilį „Škoda Superb“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, sukdamas į dešinę nepraleido pėsčiosios G. L., gim. 2000 m., ėjusios per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bei ją partrenkė.

Be A. K. prisipažinimo jo kaltė, padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:

– BIRT ataskaitų žiūrykle ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo skyriaus specialisto J. P. 2016 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurių matyti, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., 14.20 val. bendrajam pagalbos centrui VUVL slaugytoja pranešė, kad 2016 m. rugsėjo 18 d., apie 11.30 val. pas juos atvyko pėsčioji G. L., kurios mama paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 18.40 val. Salomėjos Nėries g., Vilniuje ją partrenkė nenustatytas automobilis, kuris iš įvykio vietos pasišalino. G. L. VUVL nustačius dešinės čiurnos raiščių patempimą, ji paleista namo (b.l. 2, 6);

– BIRT ataskaitų žiūrykle ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjo L. K. 2016 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu pranešimu, iš kurių matyti, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., 16.34 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, kad 2016 m. rugsėjo 17, apie 18.30-18.45 val., S.Neries g. 71, Vilniuje, prie prekybos centro „BIG“, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje iš S.Nėries gatvės, nenustatyto asmens vairuojamas automobilis užvažiavo ant dešinės kojos pėdos ėjusiai pėsčiajai G. L.. Po eismo įvykio abu dalyviai išsiskyrė, apie įvykį policijai nepranešė. 2016 m. rugsėjo 18 d. G. L. kreipėsi į VšĮ VUVL, kur buvo nustatytas raiščių patempimas ir sumušimas, išleista į namus (b.l. 3, 5);

-Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės 2 kuopos 2 būrio vyriausiosios patrulės E. Č. 2016 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. rugsėjo 19 d., patruliavimo metu apie 16.34 val. iš VPK gavo pranešimą, kad Vilniuje, S.Neries g., 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 18.30-18.45 val. buvo eismo įvykis, tačiau policijos nekvietė, dabar nori įforminti. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko A. K. ir E. K., kurie paaiškino, kad dukra G. L., gim. 2000 m. spalio 4 d., jiems papasakojo, jog ėjo link prekybos centro „BIG“ nuo namų, t.y. adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini0. Priėjusi prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir į ją įžengusi (ties S.Neries g. 71), jai per koją pervažiavo nuo miesto pusės atvažiavęs automobilis Škoda. Mergaitė buvo labai išsigandusi. Vyriškis, vairavęs minėtą automobilį, paklausė, ar viskas gerai, o mergaitė atsakė, kad taip ir nubėgo į prekybos centrą, o vairuotojas, pasukęs į dešinę, įvažiavo į parkingą, esantį Vilnius, S.Neries g. 71. Mergaitė tuo metu buvo viena ir duomenų ar automobilio valstybinių numerių, su kuriuo įvyko susidūrimas, nežino. Pareigūnams aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, atsitiktinai iš parkingo išėjo vyriškis, kurį jie pakalbino. Paaiškėjo, kad jis matė eismo įvykį. Šis vyras, t.y. S. K. paliko pareigūnams savo duomenis, kadangi tuo metu labai skubėjo. Tėvai su nukentėjusiąja mergaite kreipėsi į ligoninę, kur buvo nustatyti sužalojimai. Vaizdo medžiagą peržiūrėjo pas apsaugos darbuotoją prekybos centre „BIG“ ir ją įsirašė į laikmeną. Įraše automobilio valstybinių numerių nesimato (b.l. 4);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas įvažiavimas ir išvažiavimas iš parkingo, esančio prie prekybos centro „BIG“, nereguliuojama pėsčiųjų perėja (b.l. 7);

- S. K. 2016 m. rugsėjo 26 d. duotais paaiškinimais, iš kurių matyti, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 18.30 val. jis vairavo automobilį TOYOTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo S. Neries gatve, link prekybos centro „BIG“. Važiuodamas pamatė krentančią paauglę. Ji nugriuvus atsistojo ir nuėjo į prekybos centrą. Iš automobilio išlipo vyras ir kažko jos klausė, bet ji neatsisukus nuėjo. Tada vyras sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. S.K. gerai įvykio nematė, nes prieš jį buvo keli automobiliai ir daug žmonių. Kiek pastebėjo jo žmona J. K., automobilio numeris buvo (duomenys neskelbtini) Paauglė nukrito pėsčiųjų perėjos zonoje, ji ėjo iš dešinės į kairę (b.l. 11);

- A. K. 2016 m. spalio 14 d. pareiškimu, kuriuo ji neturi pretenzijų A. K. dėl autoįvykio, kuriame nukentėjo jos duktė G. L. (b.l. 16).

- G. L. 2016 m. rugsėjo 26 d. duotais paaiškinimais, iš kurių matyti, kad 2016 m. rugsėjo 17 d., apie 18.40 val. ji ėjo nuo namų link prekybos centro „BIG“. Sustojo prie perėjos, esančios S. Neries g., priešais minėtą prekybos centrą. Apsidairė, pastebėjo jai iš kairės pusės stovintį automobilį prie perėjos. Žengė žingsnį per pėsčiųjų perėją ir tuo pat metu automobilis pajudėjo iš vietos. Automobilio ratas pervažiavo jai per kojas. Ji nukrito atbulomis ant šaligatvio. Vairuotojas, pastebėjęs ją, sustojo ir pasiteiravo, ar jai viskas gerai. Išsigandusi vairuotojo pasakė, kad jai viskas gerai, atsistojo ir nuėjo į prekybos centrą „BIG“. Apie nelaimę tėvams pranešė tik sekančios dienos ryte, nes buvo išsigandusi. Ryte jautė stiprų skausmą, koja buvo ištinusi, negalėjo paeiti. Nuvyko į Santariškių vaikų ligoninę, traumatologijos skyrių. Paaiškėjo, kad yra stipriai patempti dešinės kojos raiščiai, taip pat dešinės kojos sumušimas ir nubrozdinimas. Gydymą tęsė šeimos centre (b.l. 17);

- Specialisto J. M. P. 2016 m. rugsėjo 29 d. paaiškinimais, iš kurių matyti, kad susipažinęs su jam pateikta G. L. asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės įrašais iš VLVUL klinikos, išnagrinėjęs jam pateiktus medicininius dokumentus ir susipažinęs su eismo įvykio aplinkybėmis padarė išvadą, kad G. L. nustatyta dešinės kojos pėdos – čiurnos srities odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva ir patinimais, tai padaryta paveikus kietu buku daiktu, galimai pėdą spaudžiant prieš kreipiantis medicinos pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b.l. 18).

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog A. K. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, nes vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui (KET 9 p.), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti (KET 30 p.) bei kliudė priekiniu dešinės pusės automobilio ratu pėsčiąją G. L., padarydamas jai dešinės kojos pėdos – čiurnos srities odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva ir patinimais, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Būtent A. K. veiksmai buvo pagrindinė ir tiesioginė priežastis eismo įvykiui kilti ir padariniams, t.y. nukentėjusiosios G. L. nežymiam sveikatos sutrikdymui atsirasti, todėl pažeidėjas baustinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 423 straipsnio 2 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio ATPK 127 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. KET pažeidimą, nulėmusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 144 iki 289 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.

Už A. K. veiksmus atitinkantį administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, yra nustatyta galimybė skirti baudą vairuotojams nuo 150 iki 300 eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų. Tad už nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, yra numatyta griežtesnė atsakomybė nei už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, todėl A. K. veiksmai pagal ANK neperkvalifikuotini ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena vyksta pagal ATPK nuostatas.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Eismo įvykio faktą bei A. K. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, jis neneigia byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog jo vairuojamas automobilis kontaktavo su nukentėjusiąja G. L., tačiau teigia, kad tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo, nes iš karto po kontakto jis sustabdė savo automobilį bei iš lipęs iš jo, pasiteiravo nukentėjusiosios, ar jai viskas gerai. Kadangi mergaitė atsakė, kad jai yra viskas gerai ir greitai nubėgo į prekybos centrą, jis taip pat išvažiavo iš eismo įvykio vietos, priparkavęs savo automobilį netoliese, manydamas, jog nukentėjusiajai nieko neatsitiko. Apie tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis sužinojo tik po kelių dienų. Tada jis susiskambino su nukentėjusiosios tėvais, jų atsiprašė bei atlygino žalą.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja nepilnametės nukentėjusiosios G. L. motina A. K. iš esmės patvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, nurodydama, jog duktė apie eismo įvykį tėvams pranešė tik sekančią dieną, kai ištino jos koja. Iš dukters pasakojimų liudytojai taip pat yra žinoma, kad iš karto po kontakto, automobilis sustojo ir iš jo išlipęs vairuotojas pasiteiravo, ar jai yra viskas gerai. Kadangi mergaitė buvo labai išsigandusi, ji, net nepasižiūrėjusi į savo koją, atsakė, kad jai yra viskas gerai bei nubėgo link prekybos centro „BIG“. Po apsilankymo gydymo įstaigoje bei kreipimosi į policiją, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su jais susiskambino, atsiprašė bei davė dukrai dovanų 100 eurų, o draudimo kompanija atlygino padarytą žalą. Pretenzijų A. K. jie neturi.

Duodama paaiškinimus policijos pareigūnams nepilnametė nukentėjusioji G. L. taip pat nurodė, kad po kontakto automobilis iš karto sustojo ir iš jo išlipęs vairuotojas jos pasiteiravo, ar jai yra viskas gerai. Kadangi ji buvo išsigandusi, ji atsakė, kad jai yra viskas gerai, atsistojo ir nuėjo į prekybos centrą „BIG“. Apie nelaimę tėvams ji pranešė tik sekančios dienos ryte, nes buvo išsigandusi, jos koja buvo ištinusi ir ji negalėjo paeiti (b.l. 17).

Eismo įvykį matęs liudytojas S. K., duodamas paaiškinimus policijai, patvirtino, kad važiuodamas link prekybos centro „BIG“, jis pamatė krentančią paauglę. Ji nugriuvus atsistojo ir nuėjo į prekybos centrą. Iš automobilio išlipo vyras ir kažko jos klausė, bet ji neatsisukus nuėjo. Tada tas vyras sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo (b.l. 11).

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis, taip pat tai, kad A. K. nuo pat pradžių neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio, iš karto po kontakto išlipo iš automobilio bei pasiteiravo nukentėjusiosios, ar jai yra viskas gerai, šiai patvirtinus, kad viskas yra gerai ir nuėjus link prekybos centro, jis pasišalino iš eismo įvykio vietos sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, nes manė, jog nukentėjusiajai nieko neatsitiko. Vertintina, kad tokiais savo veiksmais jis nesiekė apsunkinti įvykio aplinkybių atskleidimo ar išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą ir tokie A. K. veiksmai negali būti laikomi tyčiniais, nes jis sąžiningai klydo dėl savo pareigos toliau pasilikti eismo įvykio vietoje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. K. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutrauktina, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

Už ATPK 127 straipsnio 1 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 144 iki 289 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų.

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, teismas atsižvelgia į nustatytą A. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus, gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padaryto pažeidimo pobūdį, jų padarymo aplinkybes bei atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. K. – buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Nors iš byloje esančių duomenų apie A. K. baustumą, matyti, kad jam 2016 m. sausio 25 d. buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už greičio viršijimą, jis paskirtą baudą yra sumokėjęs laiku, t.y. 2016 m. sausio 26 d., todėl vadovaujantis teismų praktika, aiškinant iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyto administracinio nurodymo institutą, laikytina, kad A. K. 2016 m. sausio 25 d. surašytas administracinis nurodymas galioja ir baustumo jam neužtraukia (žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį byloje Nr. ATP-564-312/2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą byloje Nr. N575-4446/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartis Nr. 2AT-1-788/2016, 2016 m. gegužės 10 d. nutartis Nr. 2AT-41-677/2016). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo A. K. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, jam skirtina ATPK 127 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, artima sankcijoje numatytos baudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) eurų baudą.

A. K. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16062517582 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).