- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- e2A-57-280/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00020-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- A. R., E. R.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų švara“
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. R. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-662-356/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų švara“ patikslintą ieškinį atsakovams A. R. ir E. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės UAB „Molėtų švara“ pusėje: Molėtų rajono savivaldybė, V. D., N. S., A. M., J. M., O. K., V. Ž., V. M., G. Ž., P. Ž., D. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, Z. M., R. R., M. E., M. T. – V., AB (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Molėtų švara“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. R. 151,84 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,53 EUR žyminį mokestį, 60,24 EUR išlaidas už teisines paslaugas; priteisti iš atsakovo E. R. 259,87 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,47 EUR žyminį mokestį, 103,11 EUR išlaidas už teisines paslaugas.
2. Ieškovė nurodė atsakovai be teisėto pagrindo atsisako padengti jiems tenkančią dalį su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusių išlaidų. Atsakovas E. R., būdamas objekto adresu (duomenys neskelbtini) savininku skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2018 m. lapkričio 27 d., liko skolingas už objektui suteiktas paslaugas 259,87 Eur. Atsakovė A. R., būdama objekto adresu (duomenys neskelbtini) savininke skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki šio momento, liko skolinga už objektui suteiktas paslaugas 151,84 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas priteisė iš atsakovės A. R. ieškovės UAB „Molėtų švara“ naudai: 151,84 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 151,84 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,53 Eur žyminio mokesčio, 60,24 Eur už advokatės teisines paslaugas. Iš atsakovo E. R. ieškovės naudai priteisė 259,87 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 259,87 Eur sumos už laikotarpį nuo 2020-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,47 Eur žyminio mokesčio, 103,11 Eur už advokatės teisines paslaugas. Iš atsakovų teismas priteisė po 18,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
4. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio nuostatomis, nustatė, kad Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas 2014-11-17 nusprendė pasirinkti vieną iš gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane pateiktų variantų, nustatė, kad visa investicijų suma neturi viršyti 987 690 Lt, iš jų kredito suma – 894 500 Lt, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai, o paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingo ploto santykiui), ir individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimui ir pan.). Ieškovė su banku 2015-09-22 sudarė daugiabučio namo kreditavimo sutartį, sudarė jos priedą Nr. 1 (Grąžinimo grafikas), taip pat buvo nustatytos konkrečios bendraturčių mokėtinos sumos. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkams tenkanti dalis – 1 088,16 Eur. Mokėtinų įmokų dydis nustatytas neįskaičiuojant daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų butams priklausančių ir jų naudojamų rūsių plotų.
5. Atsakovams ginčijant tik įmokų apskaičiavimo teisingumą, pažymėjo, kad nėra bylos nagrinėjimo dalykas aplinkybės, susijusios su atsakovų nuosavybės teise valdytos/valdomos patalpos ploto įtraukimu apskaičiuojant įmokas, spręstina tik dėl įmokų apskaičiavimo teisingumo, ieškovei neįtraukus kitiems butų savininkams priklausančių rūsių plotų.
6. Nustatė, kad 2018-11-27 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė įgijo asmeninės nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, esančią (duomenys neskelbtini). Iki šio sandorio sudarymo šios patalpos savininkas buvo atsakovas. Atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, 2014-06-20 pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, t. y. neatliekant statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų, buvo pakeista buvusio rūsio pagrindinė paskirtis, o jai pasikeitus, patalpą galima naudoti ne tik kaip rūsį, t. y. tam tikriems daiktams sandėliuoti, tačiau ir pagal negyvenamųjų patalpų paskirtį, kuri, kaip nurodyta deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, gali būti parduotuvės, kirpyklos ir kt. Atsakovo valia 2014 m. buvo padalyta patalpa – butas, esanti (duomenys neskelbtini), kuri buvo gyvenamosios (butų) paskirties su rūsiu 10,81 m², pažymėtu (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu suformuotas savarankiškas nekilnojamojo turto objektas – 10,81 m² ploto pagalbinio ūkio patalpa, kurios naudojimo paskirtis nurodyta tiek sandėliavimo, tiek ir pagalbinio ūkio, t. y. kitoms reikmėms. Gyvenamoji patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo 2014-07-02 buvo parduotas, o pagalbinio ūkio patalpai suteiktas naujas adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 4.82 straipsnio 2 dalis). Nors name yra ir kitų rūsio patalpų, kurios priklauso atitinkamiems butams, tačiau jie nėra registruoti kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai. Iki susirinkimo sušaukimo, be butų ir kitų objektų nuo 2014 metų vasaros yra ir pagalbinio ūkio patalpa, kuriai suteiktas naujas adresas: (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iki 2018 m. priklausė atsakovui, o nuo tada – atsakovei.
7. Pažymėjo, kad daugiabučio gyvenamojo namo gyventojams priklausančios rūsių patalpos yra antraeiliai daiktai – butų priklausiniai (CK 4.13 straipsnis). CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme atsakovai buvo/yra savininkai „kitų patalpų“, kurios yra savarankiškas nuosavybės teisės objektas. Pripažino, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalies apimtį, į palyginamuosius naudinguosius plotus, pagal kuriuos nustatoma bendraturčių teisių bei pareigų apimtis, negali būti įtraukiami namo rūsyje esančių sandėliavimo paskirties patalpų, kurios yra butų priklausiniai plotai. Ieškinys patenkintinas, nes atsakovai, būdamas patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkais nevykdė pareigos sumokėti įmokas, taip pat iš atsakovų priteistos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.
8. Teismas pažymėjo, kad šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 98 straipsniai). Vertino, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra. Nustatė, kad ieškovė už advokatės teisines paslaugas iš viso turėjo 163,35 Eur išlaidų. Proporcingai ieškinio sumai (konkrečiam atsakovui), šios išlaidos priteistos iš atsakovų ieškovei: iš atsakovės – 60,24 Eur, iš atsakovo – 103,11 Eur (CPK 93, 98 straipsniai). Kadangi ieškovė ieškinį apmokėjo 15 Eur žyminiu mokesčiu, ieškovei iš atsakovės priteistina 5,53 Eur, iš atsakovo – 9,47 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis.). Iš atsakovų lygiomis dalimis priteistos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė A. R. prašo pakeisti 2020 m. spalio 22 d. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų sprendimą ir priteisti atsakovei A. R. iš ieškovės UAB „Molėtų švara“ patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai ieškovės atsisakytų reikalavimų daliai. Taip pat prašo priteisti atsakovei iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (500 Eur).
10. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė, tikslindama ieškinio reikalavimus atsakovės A. R. atžvilgiu sumažino turtinį reikalavimą (atitinkama dalimi padidindama reikalavimą kito atsakovo E. R. atžvilgiu). Atsakovė buvo priversta gintis teisme nuo ieškovės nepagrįsto ieškinio reikalavimo. Todėl nepaisant to, kad patikslintame ieškinyje bendra ieškinio suma liko nepakitusi, tačiau reikalavimo dalies atsakovės atžvilgiu ieškovė atsisakė, paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsakovei turėjo būti priteista jos bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga ieškovės atsisakytų reikalavimų atsakovės atžvilgiu daliai.
11. Teigia, kad atsakovai byloje buvo savarankiški proceso dalyviai, kiekvieno jų atžvilgiu pareikšti reikalavimai buvo savarankiški (nebuvo reikalaujama priteisti skolą solidariai), todėl ieškinio sumažinimas atsakovės atžvilgiu remiantis teismų praktikoje suformuluotomis taisyklėmis turėtų būti vertinama kaip ieškinio dalies atsisakymas. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis CPK 94 straipsnio nuostatomis. Jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
Atsiliepimas
12. Ieškovė pradinį ieškinį pareiškė tik vienai atsakovei A. R., iš kurios reikalavo priteisti visą ieškinio sumą, t. y. 366,87 Eur skolą. Tačiau atsakovei savo atsiliepime į ieškinį nurodžius ir nuosavybės dokumentais įrodžius aplinkybę, kad atsakovė A. R. minėto buto savininke tapo tik nuo 2018-11-27, o iki tol šio buto savininku buvo atsakovas E. R., ieškovė savo valia pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo skolą iš atsakovų prašė priteisti dalimis, proporcingai nuosavybės priklausymo laikotarpiui, t. y. iš atsakovės A. R. prašė priteisti 151,84 Eur, o iš E. R. - 259,87 Eur. Atitinkamai, atsakovės A. R. atžvilgiu ieškovė sumažino turtinį reikalavimą daugiau nei perpus. Todėl tenkinus patikslintą ieškinį visa apimtimi, atitinkamai turėjo būti priteistos ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai pačios ieškovės sumažintų reikalavimų daliai.
13. Atsakovė iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos, 2020 m. spalio 2 d. teismo posėdžio metu, pateikė patirtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti faktą ir dydį patvirtinančius įrodymus bei jas detalizuojančią pažymą. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė iš viso patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiat į tai, kad ieškovė, atsisakydama dalies ieškinio atsakovės atžvilgiu, visus savo reikalavimus bendrai sumažino 58,82 proc., todėl atitinkama dalimi iš ieškovės turėjo būti priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės „Turto bankas“, prašo skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Molėtų švara“ prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodo, kad ieškinio reikalavimo sumažinimas nelaikytinas ieškinio dalies atsisakymu. CPK normose atskirai yra reglamentuota tiek ieškovo teisė atsisakyti ieškinio (ar jo dalies), tiek ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas, ką teismas ir įvertino priimdamas sprendimą. Ieškinio atsisakymas, net jei toks ir būtų, nereiškia, kad teismas turi prievolę ieškinio atsisakymo dalyje paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai atsisakyto ieškinio daliai.
17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šios išlaidų paskirstymo taisyklės, atsižvelgdamas į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pasinaudojo savo teise ginti pažeistas teises ir kreipėsi į teismą. Tam, kad byla būtų išnagrinėta teisingai, kuo ekonomiškiau, pasinaudodama savo teise bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovė teismui pateikė patikslintą ieškinį, bet jokiais būdais neatsisakė ieškinio ar jo dalies, kaip tuo bando įtikinti apeliantė. Ieškovė iki bylos iškėlimo teisme ir viso teisminio proceso metu elgėsi sąžiningai.
18. Iki bylos iškėlimo teisme ieškovė apeliantei siuntė sąskaitas, kuriose atsispindėjo kiekvieną mėnesį didėjanti skola, bet apeliantė visiškai ignoravo tą faktą (nemokėjo susidariusių įmokų, nesusisiekė su ieškove). Apeliantės elgesys, kai nesidomima prievolės įvykdymu, neatitinka apdairaus, atidaus, rūpestingo ir protingo asmens standartų.
19. Atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, neinformavo ieškovo apie parduodamas patalpas, todėl ieškovei ir teko pateikti teismui patikslintą ieškinį. Jei teismas nutartų, kad atsakovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis turi būti kompensuota, ji turėtų būti priteista būtent iš atsakovo. Apeliantės skola ieškovui buvo ir yra reali, apeliantė pažeidė ieškovo teises. Patikslinto ieškinio pateikimas nepadidino nei vienos iš šalių išlaidų advokato pagalbai, t. y. nei viena iš šalių nepateikė įrodymų, kad dėl patikslinto ieškinio pateikimo būtų patyrę papildomų išlaidų. Apeliantės bylinėjimosi išlaidos susidarė tik dėl atsakovės piktybiško nenoro vykdyti savo prievolių ieškovei.
20. Nurodo, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra tinkamai pagrįstos. Apeliantės atstovas pirmosios instancijos teismui pateikė pažymą apie suteiktas teisines paslaugas civilinėje byloje Nr. e2-662-356/2020, kurioje nurodomos teisinės paslaugos, kurias atsakovei suteikė advokatas pirmojoje instancijoje, pinigų priėmimo kvitas ir bankinio pavedimo išrašas. Atstovo teismui pateiktoje pažymoje apie suteiktas teisines paslaugas nėra išskaidytos bylinėjimosi išlaidos, t. y. nėra aišku, kokiomis sumomis įvertintos kiekvienam iš atsakovų suteiktos paslaugos ir kokias sumas ir/ar kokiomis dalimis atsakovas E. R. ir apeliantė A. R. mokėjo advokatui už teisines paslaugas. Pažymoje nurodytos sumos, kurios neatsispindi jokiuose atsakovo ar apeliantės mokėjimuose. 2020 m vasario 25 d. pinigų priėmimo kvite nėra nurodyta už ką ir kokiu pagrindu apeliantė mokėjo advokatui (nenurodyta civilinė byla, už kokią advokato pagalbą buvo mokama). Apeliantės 2020 m. birželio 25 d. mokėjimo pavedime nėra nurodyta už kokias teisines paslaugas apeliantė mokėjo, civilinės bylos numeris. Mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodyta „RM Nr. (duomenys neskelbtini) “, kas tikėtina, yra sąskaitos numeris, bet tokios sąskaitos, pagrindžiančios, kad apeliantė advokatui sumokėjo už teisinę pagalbą būtent šioje nagrinėjamoje byloje – nėra.
Šalies argumentai
21. Ieškovė nesutinka ir su apeliantės prašymu dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (advokato išlaidų) apeliacinėje instancijoje priteisimo. Apeliantė teismui pateikė tik 2020 m. lapkričio 19 d. mokėjimo pavedimo kopiją, kurios mokėjimo paskirtyje nurodyta „RM Nr. (duomenys neskelbtini) “, iš kurios nėra aišku, už kokias paslaugas apeliantė atliko mokėjimą advokatui R. M. Apeliantė teismui nepateikė jokios detalizacijos, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodytos sąskaitos, nenurodė už kokias paslaugas atliktas mokėjimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
23. Apeliacijos dalykas – sprendimo dalies, kuria atsisakyta atlyginti atsakovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Apeliantė teigia, kad ieškovė, tikslindama ieškinio reikalavimus atsakovės A. R. atžvilgiu sumažino turtinį reikalavimą, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas, atsakovei turėjo būti priteista jos bylinėjimosi išlaidų dalis, proporcinga ieškovės atsisakytų reikalavimų atsakovės atžvilgiu daliai. Nurodo, kad atsakovė iš viso patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė, atsisakydama dalies ieškinio atsakovės atžvilgiu, visus savo reikalavimus bendrai sumažino 58,82 proc., todėl atitinkama dalimi iš ieškovės turėjo būti priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos.
25. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2020 m. sausio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 366,87 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė atsakovei A. R., buto (objekto) adresu (duomenys neskelbtini), savininkei, 2019 m. gruodžio 2 d. apmokėjimui pateikė sąskaitą 366,87 Eur sumai, kurios atsakovė neapmokėjo. Su ieškiniu pateiktuose grąžinimo bei atidėtų palūkanų mokėjimo grafikuose buto (objekto) adresu (duomenys neskelbtini), savininku nurodomas E. R. Su ieškiniu taip pat pateikti duomenys iš VĮ „Registrų centro“, patvirtinantys, kad A. R., negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), savininke tapo 2018 m. lapkričio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
26. 2020 m. kovo 12 d. teisme gautame atsakovės atsiliepime į ieškinį A. R. nurodė, kad galėtų būti atsakinga už mokėjimus, jeigu jie pagrįsti, tik nuo patalpos pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2018 m. lapkričio 27 d.). Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2020 m. vasario 25 d. pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad už teikiamo dokumento surašymą sumokėjo 200 Eur advokatui R. M.
27. Po to 2020 m. kovo 23 d. teisme gautas patikslintas ieškovės ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės A. R. tik 151,84 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,53 Eur žyminį mokestį, 60,24 Eur išlaidas už teisines paslaugas; priteisti iš atsakovo E. R. 259,87 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,47 Eur žyminį mokestį, 103,11 Eur išlaidas už teisines paslaugas.
28. Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad jis teikiamas atsižvelgiant į atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytus teiginius, kad dalis ieškiniu prašomos priteisti skolos priklauso ankstesniam savininkui E. R. Nurodoma, kad atsakovas E. R., būdamas objekto adresu (duomenys neskelbtini) savininku skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2018 m. lapkričio 27 d., pagal dokumentą „Paskolų ir palūkanų žiniaraštis 2016 m. rugpjūčio mėn. – 2018 m. gruodžio mėn.“ liko skolingas už objektui adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas. Atsakovo skolinio įsipareigojimo dydis yra lygus 259,87 Eur sumai. Atsakovė A. R., būdama objekto adresu (duomenys neskelbtini) savininke skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki šio momento, pagal dokumentą „Paskolų ir palūkanų žiniaraštis 2019 m. sausio mėn. – 2020 m. vasario mėn.“ liko skolinga už objektui adresu (duomenys neskelbtini), suteiktas paslaugas. Atsakovės skolinio įsipareigojimo dydis yra lygus 151,84 Eur sumai. Patikslintas ieškinys teismo buvo patenkintas.
29. Pažymėtina, kad CPK 141 straipsnio 1 dalis numato ieškovo teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą.
30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o ieškovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą). Be to, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas vien pagal sumažintą reikalavimų apimtį ne visada tinkamai užtikrina bylos dalyvių turtinių interesų, susijusių su turėtomis bylinėjimosi išlaidomis, pusiausvyrą, ypač tada, kai ieškovo pradinė turtinių reikalavimų suma buvo labai didelė, palyginti su suma, kurią buvo reikalaujama priteisti, sumažinus pareikštus reikalavimus. Tokiu atveju atsakovas gali turėti daugiau atstovavimo ir kitų išlaidų, nei gindamasis nuo mažesnio reikalavimo. Dėl to teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į priteistų patikslintų reikalavimų dalį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
31. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).
32. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka ir pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t.y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį. Nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertintos aplinkybės, jog ieškovė, reikšdama pradinį ieškinį bei žinodama, kad atsakovė patalpos savininke tapo tik 2018 m. lapkričio 27 d., ankstesniu savininku buvo E. R., elgėsi nepakankamai rūpestingai, apdairiai teikdama ieškinį. Šiuo atveju reikšminga, kad po atsiliepimo į ieškinį buvo pateiktas patikslintas ieškinys, kuriame jau buvo įvertintos atsakovės įvardintos aplinkybės dėl nuosavybės įgijimo momento, atsakovu taip pat nurodytas E. R.
33. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas spręsti dėl dalies iki patikslinto ieškinio pateikimo atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti (200 Eur) atlyginimo. Pradiniu ieškiniu iš atsakovės buvo prašoma priteisti 366,87 Eur skolą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, patikslinus ieškinį - 151,84 Eur skolą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, todėl pripažintina, kad atsakovei turėtų būti atlyginta 58 proc. patirtų išlaidų, t.y. 116 Eur.
34. Dėl likusių atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų nespręstina, kadangi jos patirtos po patikslinto ieškinio, kuris patenkintas teismo sprendimu, pateikimo.
35. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį bei ydingai sprendė dėl jų paskirstymo, tad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tačiau pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų, byla nesprendžiama iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra tarp šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis. Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
36. Nors atsakovė prašo priteisti 500 Eur apeliacinėje instancijoje patirtų advokato išlaidų, tačiau įvertintina, kad teismui pateikta tik 2020 m. lapkričio 19 d. mokėjimo pavedimo kopija, mokėjimo paskirtyje nurodyta „RM Nr. (duomenys neskelbtini)“, iš kurios nėra aišku, už kokias paslaugas apeliantė atliko mokėjimą advokatui R. M. Apeliantė teismui nepateikė detalizacijos, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodytos sąskaitos, nenurodė, už kokias paslaugas atliktas šis mokėjimas. Dėl nurodyto išlaidos nėra tinkamai pagrįstos ir negali būti sprendžiama dėl jų atlyginimo.
37. Apeliantei grąžintinas sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis, kadangi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir reikalavimas nėra apmokestinamas pagal įstatymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Papildomai iš ieškovės UAB „Molėtų švara“, juridinio asmens kodas 167500661, atsakovei A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 116 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Grąžinti iš valstybės biudžeto A. R. 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020-11-19 mokėjimo nurodymu Nr. 7 AB Swedbanke.