- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2-662-356/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00020-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė (pirm.)
- Ieškovas
- Uždaroji akcinė bendrovė "Molėtų švara"
- Atsakovas
- E. R., A. R.
- Trečiasis asmuo
- AB Šiaulių bankas, Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, Molėtų rajono savivaldybė
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Gabija Jurgita Baublienė, Ramūnas Mikulskuiir, Justina Antanaitė
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų švara“ atstovei advokatei Gabijai Jurgitai Baublienei,
atsakovui E. R., atstovams advokatui Ramūnui Mikulskui ir advokato padėjėjai Justinai Antanaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-662-356/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų švara“ patikslintą ieškinį atsakovams A. R. ir E. R. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ieškovės UAB „Molėtų švara“ pusėje: Molėtų rajono savivaldybė, V. D., N. S., A. M., J. M., O. K., V. Ž., V. M., G. Ž., P. Ž., D. D., Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, Z. M., R. R., M. E., M. T. – V., AB Šiaulių bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Molėtų švara“ patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės A. R. 151,84 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,53 EUR žyminį mokestį, 60,24 EUR išlaidas už teisines paslaugas; priteisti iš atsakovo E. R. 259,87 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,47 EUR žyminį mokestį, 103,11 EUR išlaidas už teisines paslaugas.
Ieškovė nurodė procesiniuose dokumentuose, o atstovė paaiškino, kad įmokų dydį apskaičiavo teisingai, atsakovai be teisėto pagrindo atsisako padengti jiems tenkančią dalį su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusių išlaidų. Nei tarp bendraturčių kylančius teisinius santykius reglamentuojantis įstatymas, nei teismų praktika nenumato, kad paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams būtų įskaičiuojami butams priklausančių rūsių, kurie yra antraeiliai daiktai, plotai. Atsakovams priklausanti/priklausiusi patalpa yra registruota kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, jame atsakovas vykdo ūkinę veiklą. Ši patalpa neturi pagrindinio nekilnojamojo daikto, kuriam priklausytų, nes atsakovas butą pardavė skyrium nuo šios patalpos. Ieškinys yra pagrįstas, prašė jį tenkinti, atsakovų prašymą dėl baudos paskyrimo atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai A. R. ir E. R. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė patikslintą ieškinį dalyje atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, o ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsakovas ir jo bei atsakovės atstovai paaiškino, kad jie neneigia pareigos prisidėti prie išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, atlyginimo, tačiau laikosi tos pozicijos, kad ieškovės apskaičiuota ir jiems nurodyta sumokėti suma nėra teisinga, nes nustatant jos dydį nebuvo įskaičiuoti kitiems namo gyventojams priklausančių rūsių plotai, atsakovei (iki to atsakovui) priklauso tik rūsys, nors ir įregistruotas kaip pagalbinio ūkio patalpa, tačiau jame, kaip ir kituose rūsiuose, nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo ir kt. įrenginių, todėl tokiu būdu atsakovams nepagrįstai tenka mokėti didesnę įmokų sumą. Prašė ieškinį tenkinti dalyje, t. y. priteisti tik teisingai apskaičiuotą įmokų sumą, iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šalių ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Molėtų rajono savivaldybė, V. D., N. S., A. M., J. M., O. K., V. Ž., V. M., G. Ž., P. Ž., D. D., Z. M., R. R., M. E., M. T. – V., AB Šiaulių bankas atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. CK 4.85 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų (ar jų dalies) sprendimai skelbiami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir galioja visiems (ar tos dalies) butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat tiems savininkams, kurie įgijo nuosavybės teises į butus ir kitas patalpas po šių sprendimų priėmimo.
Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas 2014-11-17 nusprendė pasirinkti vieną iš gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plane pateiktų variantų, nustatė, kad visa investicijų suma neturi viršyti 987 690 Lt, iš jų kredito suma – 894 500 Lt, kad visas su namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas), atėmus valstybės paramą, privalo apmokėti patalpų savininkai, o paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingo ploto santykiui), ir individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimui ir pan.). Namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo organizavimas ir administravimas ir (ar) jo įgyvendinimas, ir (ar) finansavimas, vadovaujantis patvirtintu namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planu, pavestas UAB „Molėtų švara“, sutartį dėl kredito atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo nutarta sudaryti su AB „Šiaulių bankas“. Ieškovė su šiuo banku (duomenys neskelbtini) sudarė daugiabučio namo kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė jos priedą Nr. (duomenys neskelbtini) (Grąžinimo grafikas), taip pat buvo nustatytos konkrečios bendraturčių mokėtinos sumos. Patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), savininkams tenkanti dalis – 1 088,16 EUR. Mokėtinų įmokų dydis nustatytas neįskaičiuojant daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų butams priklausančių ir jų naudojamų rūsių plotų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovai, nors minėtame gyventojų susirinkime, vykusiame 2014-11-17, nedalyvavo, neginčija daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo 2014-11-17 protokolu Nr. L15-32 įtvirtinto sprendimo nustatyti, kad paskirstant lėšas butų ir kitų patalpų savininkams, įvertinamos bendrosios investicijos, kurios paskirstomos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam plotui arba kitų patalpų bendrajam plotui ir viso namo naudingo ploto santykiui), ir individualios investicijos (buto ar kitų patalpų langų keitimui ir pan.), tačiau ieškinį ginčija tuo pagrindu, kad ieškovė galimai neteisingai apskaičiavo įmokų dydį, nes jų, atsakovų, nuosavybės teise valdytą/valdomą rūsį, vien tik dėl to fakto, kad jis buvo įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas, priskyrė kitų patalpų kategorijai, nors jo paskirtis išliko ta pati, rūsyje nebuvo ir nėra vandentiekio, nuotekų šalinimo ar centrinio šildymo, o kitiems daugiabučio namo savininkams priklausančių rūsių plotų neįskaičiavo. Atsakovų ir jų atstovų teigimu, atsakovai neginčija pareigos mokėti įmokas, tačiau, jų vertinimu, toks apskaičiavimo būdas atsakovų nenaudai nulėmė tenkančių mokėti įmokų dydį.
Nustačius, kad atsakovai ginčija tik įmokų apskaičiavimo teisingumą, nagrinėjamu atveju nėra bylos nagrinėjimo dalykas aplinkybės, susijusios su atsakovų nuosavybės teise valdytos/valdomos patalpos ploto įtraukimu apskaičiuojant įmokas, todėl spręstina tik dėl įmokų apskaičiavimo teisingumo, ieškovei neįtraukus kitiems butų savininkams priklausančių rūsių plotų.
Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai (VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-12-02 išrašas) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovė įgijo asmeninės nuosavybės teises į negyvenamąją patalpą – pagalbinę patalpą, kurios pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Iki šio sandorio sudarymo šios patalpos savininkas buvo atsakovas. Atsakovas, būdamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, 2014-06-20 pateikė deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, t. y. neatliekant statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų, buvo pakeista buvusio rūsio pagrindinė paskirtis, o jai pasikeitus, patalpą galima naudoti ne tik kaip rūsį, t. y. tam tikriems daiktams sandėliuoti, tačiau ir pagal negyvenamųjų patalpų paskirtį, kuri, kaip nurodyta deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, gali būti parduotuvės, kirpyklos ir kt.
Taigi atsakovo valia 2014 m. buvo padalyta patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), kuri buvo gyvenamosios (butų) paskirties su rūsiu 10,81 m², pažymėtu R-1, ir tokiu būdu suformuotas savarankiškas nekilnojamojo turto objektas – 10,81 m² ploto pagalbinio ūkio patalpa, kurios naudojimo paskirtis nurodyta tiek sandėliavimo, tiek ir pagalbinio ūkio, t. y. kitoms reikmėms. Gyvenamoji patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovo 2014-07-02 buvo parduotas, o pagalbinio ūkio patalpai suteiktas naujas adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 4.82 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra ir kitų rūsio patalpų, kurios priklauso atitinkamiems butams (nuo Nr. 1 iki Nr. 14), tačiau jie nėra registruoti kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai.
Taigi nustatyta, kad iki daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sušaukimo 2014-11-17, be butų (nuo Nr. 1 iki Nr. 15) ir kitų objektų: rūsių, bendro naudojimo patalpų, įvairių namo konstrukcinių elementų, elektros, sanitarinės - techninės įrangos, nuo 2014 metų vasaros yra ir pagalbinio ūkio patalpa, kuriai suteiktas naujas adresas: (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri iki 2018 m. priklausė atsakovui, o nuo tada – atsakovei.
CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Atsakovų teigimu, CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ turėtų apimti ir buto savininkui nuosavybės teise priklausantį rūsį (daugiabučio namo rūsyje esančias patalpas, skirtas daiktams laikyti, t. y. sandėliuką), o todėl ieškovė, apskaičiuodama mokėtinas įmokas, neteisingai nustatė jų dydį, nes į patalpų naudingąjį plotą neįskaičiavo gyventojų naudojamų rūsių plotų.
Pažymėtina, kad buto savininkui nuosavybės teise priklausantis rūsys (daugiabučio namo rūsyje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukas) nėra buto sudėtinė dalis. Nors ši patalpa yra savarankiškas daiktas, tačiau nėra savarankiškas nuosavybės teisinių santykių objektas. Vertinant pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytą teisinį reguliavimą, ši patalpa yra antraeilis daiktas – buto priklausinys, kadangi ji skirta tarnauti butui ir pagal savo savybes yra nuolat su juo susijusi. Taigi CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko). Daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojams priklausančios rūsių patalpos pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytą teisinį reguliavimą, yra antraeiliai daiktai – butų priklausiniai (CK 4.13 straipsnis). CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme atsakovai buvo/yra savininkai „kitų patalpų“, kurios yra savarankiškas nuosavybės teisės objektas.
Nagrinėjamoje byloje yra pagrindas padaryti išvadą, kad pagal nustatytą teisinį reguliavimą, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalies apimtį, į palyginamuosius naudinguosius plotus, pagal kuriuos nustatoma bendraturčių teisių bei pareigų apimtis, negali būti įtraukiami namo rūsyje esančių sandėliavimo paskirties patalpų, kurios yra butų priklausiniai, priklausančių bendraturčiams asmeninės nuosavybės teise ar esančių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektais, kuriais bendraturčiai turi teisę naudotis pagal nustatytą naudojimosi tvarką, plotai. Dėl šios priežasties pripažintinas nepagrįstu atsakovų argumentas, kad ieškovė privalėjo į palyginamuosius naudinguosius plotus, pagal kuriuos yra apskaičiuotos įmokos, įtraukti ir kitų butų savininkų faktiškai naudojamų (užimamų) namo rūsyje esančių patalpų (patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliukų) plotą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Daugiabučio namo kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytas paskolos grąžinimo grafikas bei kiekvienam namo bendraturčiui sudaryti atskiri paskolos grąžinimo grafikai, kuriais vadovaujantis kas mėnesį mokamos nustatyto dydžio įmokos.
Butų ir kitų patalpų savininkų pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo. CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).
Atsakovai neneigia pareigos prisidėti prie išlaidų, susijusių su gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimu, atlyginimo, nustatyta, kad ieškovė įmokų dydį apskaičiavo teisingai, įmokų mokėjimo terminai suėję, ieškovė reikalauja vykdyti prievolę, atsakovai neįrodinėjo, kad jų prievolė įvykdyta iš dalies ar pasibaigė tinkamu įvykdymu, todėl, vadovaujantis CK 1.138 straipsnio 4 punktu, 4.82 straipsnio 3 - 4 dalimis, 6.38 straipsniu, 6.59 straipsniu, ieškinys tenkintinas, nes atsakovas, būdamas patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku nevykdė pareigos sumokėti 259,87 EUR dydžio įmokas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2016 m. liepos mėnesio iki 2018-11-27, o atsakovė, nuo 2018-11-27 tapusi šios patalpos savininke, nevykdo pareigos mokėti įmokas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2018-11-27, dėl ko iki kreipiantis su ieškiniu į teismą susidarė 151,84 EUR dydžio skola. Ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 259,87 EUR skola, o iš atsakovės – 151,84 EUR.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (iš atsakovės už 151,84 EUR, iš atsakovo už 259,87 EUR) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (atsakovei nuo 2020-01-17, atsakovui nuo 2020-03-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.
Ieškovė yra šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, todėl turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant šią civilinę bylą, atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai), pagrindo spręsti klausimą dėl ieškovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pareiškiant ieškinį nėra (CPK 95 straipsnis).
Ieškovė už advokatės teisines paslaugas iš viso turėjo 163,35 EUR išlaidų (2019 m. IV ketvirtyje sumokėjo 163,35 EUR už ieškinio parengimą). Ieškovės turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“: 8.2, 8.3, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis buvo 1 289 EUR, bylos nagrinėjimui iš esmės buvo rengiamasi paruošiamųjų dokumentų būdu, teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovė, truko 3 val., pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis – 163,35 EUR neviršija nustatytų maksimalių dydžių, yra proporcingas bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sąnaudoms, todėl proporcingai ieškinio sumai (konkrečiam atsakovui), priteistinos iš atsakovų ieškovei: iš atsakovės – 60,24 EUR, iš atsakovo – 103,11 EUR (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovė ieškinį apmokėjo 15 EUR žyminiu mokesčiu, ieškovei iš atsakovės priteistina 5,53 EUR, iš atsakovo – 9,47 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis.).
Byloje susidarė 36,30 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Molėtų švara“, juridinio asmens kodas 167500661, naudai: 151,84 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 151,84 EUR sumos už laikotarpį nuo 2020-01-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,53 EUR žyminio mokesčio, 60,24 EUR už advokatės teisines paslaugas.
Priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „Molėtų švara“, juridinio asmens kodas 167500661, naudai: 259,87 EUR skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 259,87 EUR sumos už laikotarpį nuo 2020-03-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 9,47 EUR žyminio mokesčio, 103,11 EUR už advokatės teisines paslaugas.
Priteisti iš atsakovės A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 18,15 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 18,15 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas – 5660), privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.