Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-10-13 · Civilinė byla Nr. e2S-673-739/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
e2S-673-739/2020
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00447-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Pranckienė
Pareiškėjas
V. D.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui ir sodininkų bendrijai, „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-673-739/2020Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00447-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4156-420/2020 pagal pareiškėjo V. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui ir sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose buvo gautas pareiškėjo V. D. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriuo pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys nuo 1995 metų, t. y. nuo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 1995 m. gegužės 3 d. protokolo priėmimo dienos.

Šalies argumentai

1.1. Pareiškėjas nurodė, kad patenkinus jo prašymą jis tenkintų Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 5 d. įtvirtintą sąlygą valstybinės žemės sklypo įsigijimui be aukciono. Pagal minėto straipsnio 5 d. 2 p. yra nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.

1.2. Pareiškėjas prašė nustatyti, jog jis yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys nuo 1995 metų, kadangi tai tiesiogiai sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui, t. y. asmuo, pageidaujantis įsigyti sodininkų bendrijos valdybos sprendimu iki 1995 m. gegužės 18 d. suteiktą sodo sklypą, turi turėti ne tik tokį sprendimą, bet ir būti šios sodininkų bendrijos nariu tokio sprendimo priėmimo dieną.

1.3. Pareiškėjui neturint bei nesant išlikusių dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą, jog pareiškėjas yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys nuo 1995 metų, pareiškėjas negali įgyti įstatyme nustatytos subjektinės teisės dėl suteikto sodo sklypo įsigijimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartimi teismas atsisakė priimti pareiškėjo V. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pareiškimo reikalavimas savo esme nėra reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes pareiškėjas siekia, kad būtų nustatytas prejudicinis faktas, reikšmingas kitoje civilinėje byloje. Tai reiškia, kad pareiškėjas siekia civilinių procesinių, o ne materialiųjų teisinių padarinių.

4. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nėra materialinio teisinio pobūdžio juridinis faktas, kurio pagrindu pareiškėjui atsiranda teisės ir pareigos, bet yra įrodomasis faktas, kurio pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą, todėl negali būti nagrinėtinas CPK 444–448 straipsnių nurodyta tvarka.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. D. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-4156-420/2020 ir perduoti pareiškėjo V. D. pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

5.1. Atskirajame skunde nurodoma, kad pareiškėjui neturint bei nesant išlikusių dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą, jog pareiškėjas yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys nuo 1995 metų, pareiškėjas negali įgyti įstatyme nustatytos subjektinės teisės dėl suteikto sodo sklypo įsigijimo.

5.2. Mano, kad pareiškėjo prašomo nustatyti fakto nustatymas tiesiogiai jam sukeltų teisines pasekmes, kadangi pareiškėjas tenkintų Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p. nustatytą sąlygą dėl buvimo sodininkų bendrijos nariu, be to, esant sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 1995 m. gegužės 3 d. protokolui, pareiškėjas atitiktų Žemės įstatymo reikalavimus protokolu suteikto sodo sklypo įsigijimui ne aukciono tvarka.

5.3. Pareiškėjo teigimu, minėto fakto nustatymas jam leistų tenkinti Žemės įstatymo reikalavimus Protokolu suteikto sodo sklypo įsigijimui. Tokių teisių, suteikiančių teisę įsigyti suteiktą sodo sklypą, atsiradimas neabejotinai lemtų pareiškėjo asmeninių ar turtinių teisių atsiradimą/pasikeitimą.

5.4. Pareiškėjas taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje pateikta išvada, kad pareiškėjo pareiškimo reikalavimas savo esme yra pareikštas ne dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjo vertinimu, tapimas sodininkų bendrijos nariu yra juridinę reikšmę turintis faktas, kadangi asmeniui toks faktas sukuria daugybę asmeninių teisių ir pareigų. Tapus sodininkų bendrijos nariu, toks asmuo privalo mokėti nario mokestį, dalyvauti bendrijos susirinkimuose, turi teisę rinkti bendrijos valdymo organus, spręsti kitus bendrijos klausimus ir pan.

5.5. Nurodo, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybai įgyvendinant minėtą teisę pareiškėjo atžvilgiu, buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjo priėmimo į sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narius. Toks sprendimas, kuris ir (ar) dokumentai, patvirtinantys jo egzistavimą, nėra išlikę, atitinka iš esmės individualų administracinį aktą, kadangi pagal teisės aktų nuostatas veikiančiam subjektui (sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“) priėmus sprendimą asmens atžvilgiu, šiam asmeniui buvo suteiktos teisės ir pareigos, t. y. sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nario teisės ir pareigos.

Atsiliepimas

6. Atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrius prašo pareiškėjo V. D. atskirojo skundo netenkinti, o Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

6.1. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas, nagrinėdamas V. D. apeliacinį skundą kitoje byloje, 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartyje (bylos Nr. Nr. e2A-439-212/2019), konstatavo, kad apelianto argumentas, jog sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdyba 1995 m. gegužės 3 d. nutarimu paskyrė jam 12 arų nenaudojamą žemės sklypą šalia jo tėvo žemės sklypo, teisiškai nepagrįstas. SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 1995 m. gegužės 3 d. protokole išdėstytas neprieštaravimas dėl 12 arų žemės ploto suteikimo V. D. nelaikytinas sprendimu dėl žemės sklypo suteikimo ir gali būti vertinamas kaip pritarimas ar derinimo dokumentas, priimant Zarasų rajono valdybos potvarkį dėl žemės sklypo suteikimo.

6.2. Be to, pažymi, kad kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių posėdžio 1995 m. gegužės 3 d. metu V. D. prašymas negalėjo būti svarstomas, nes būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jis negalėjo tapti (būti) sodininkų bendrijos nariu ir įgyti subjektinę teisę į sodo sklypą.

6.3. Atsižvelgus į tai, kad įgaliotos institucijos sprendimo dėl sodo žemės sklypo skyrimo V. D. nebuvo priimta, mano, kad prašomas nustatyti juridinis faktas dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ narystės, pareiškėjui neturės jokios teisinės reikšmės, t. y. nesukurs pareiškėjui jo siekiamų teisių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde, atsiliepime į jį nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. CPK 329 straipsnyje numatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Šioje byloje pareiškėjas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys nuo 1995 metų, sieja su Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p., kuriame nurodoma, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Sodo sklypai, sodininkų bendrijos valdybos sprendimais suteikti bendrijų nariams ir naudotojams iki 1995 m. gegužės 18 d., prilyginami suteiktiems teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Kaip matyti iš prieš tai nurodytos Žemės įstatymo nuostatos, valstybinės žemės sklypai, šiuo konkrečiu atveju sodo sklypas, be aukciono gali būti parduodami, be kita ko, tuo atveju, kai iki 1995 m. gegužės 18 d. jie buvo suteikti sodininkų bendrijos valdybos sprendimu bendrijos nariams. Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443, nustatyta, kad pagal šias taisykles mėgėjų sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus be aukciono turi teisę pirkti sodininkų bendrijų nariai ir kiti asmenys – teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus, taip pat kitus mėgėjų sodo teritorijoje esančius ir įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu naudojamus valstybinės žemės sklypus (taisyklių 3.1.1, 3.2 ir 4 punktai)

10. Išanalizavus pateiktas teisės normas, akivaizdu, kad teisės įsigyti valstybinę žemę realizavimas siejamas su pagrindinės šiuo konkrečiu atveju svarbios aplinkybės buvimu – sodo sklypas sodininkų bendrijos nariui turi būti suteiktas sodininkų bendrijos valdybos sprendimu iki 1995 m. gegužės 18 d.

11. Pareiškėjas nurodo, kad kolektyvinio sodo „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių posėdžio 1995 m. gegužės 3 d. metu V. D. suteiktas 0,12 ha sodo sklypas, tačiau jis neturi dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jis tuo metu buvo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu.

12. Kartu su pareiškimu pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus: sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos 1995 m. gegužės 3 d. protokolą, A. D. žemės sklypo planą po 2017 m. atliktų kadastrinių matavimų, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 8 d. protokolą, V. D. 2018 m. balandžio 24 d. prašymą leisti išsipirkti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko 2018 m. spalio 3 d. pažymą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriaus 2019 m. spalio 18 d. raštą Nr. 42SD-2787-(14.42.104.), sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterių paaiškinimus, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ įstatus.

13. Kaip matyti iš kartu su pareiškimu pateiktų įrodymų, pareiškėjas 2019 m. spalio 10 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyrių, prašydamas leisti įteisinti nuosavybę į žemės sklypą sodo bendrijos teritorijoje. Iš pareiškėjui pateikto rašto matyti, kad suinteresuotas asmuo atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą, argumentuodamas tuo, kad neprieštaravimas dėl žemės sklypo suteikimo, reiškia ne sprendimą suteikti, bet pritarimą, derinimą, neprieštaravimą kitos institucijos sprendimui dėl sodo žemės sklypo suteikimo ir leidimui jį išpirkti. Be kita ko, suinteresuotas asmuo nurodė, kad 1995 m. gegužės 3 d. pareiškėjas dėl amžiaus negalėjo būti sodininkų bendrijos nariu, o sodininkų bendrijos valdyba neturėjo teisinio pagrindo svarstyti jo pateikto prašymo dėl sodo sklypo suteikimo. Tokia pati suinteresuoto asmens pozicija nurodyta ir atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą.

14. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 str. 3 d.), kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje e2YT-353-731/2019 įsiteisėjusiu 2019 m. vasario 28 d. sprendimu konstatuota, jog „pareiškėjas nepateikė duomenų, jog į sodų bendrijos narius 1995 metais jis buvo priimtas ir, kad sklypas 1995-05-03 jam buvo suteiktas, nes pateiktame protokole nurodoma, jog valdyba neprieštarauja sklypo suteikimui. <...> Be to, V. D. tuo metu nebuvo 18 metų, jis pagal galiojančius(teisės aktus) negalėjo būti sodo bendrijos nariu, jog pareiškėjas neįrodė, jog jis 1995 metais, būdamas (duomenys neskelbtini) metų, tapo sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ nariu, ir jam teisėtai buvo suteiktas 0,12 ha žemės sklypas“.

15. Atsižvelgus į visas nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad vien pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, kad nuo 1995 m. jis yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, nesukurs jam teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo, nes vien tokio fakto nustatymas nesuteiks jam galimybės pasinaudoti Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 2 p. nuostata, kadangi esminė sąlyga, šiuo konkrečiu atveju, norint įsigyti valstybinę žemę be aukciono, yra sodo sklypo suteikimas sodininkų bendrijos valdybos sprendimu iki 1995 m. gegužės 18 d.

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-497/2004). Pareiškėjo prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėjas yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys nuo 1995 metų, gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis arba paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes, pvz., kad pareiškėjui sodo sklypas buvo suteiktas sodininkų bendrijos valdybos sprendimu iki 1995 m. gegužės 18 d., kas iš esmės ir buvo įrodinėjama Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose nagrinėtoje civilinėje byloje e2YT-353-731/2019, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas.

17. Be to, juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti šiuo konkrečiu atveju nėra vienos iš būtinų tam sąlygų (aplinkybių), susijusių dokumentų, patvirtinančių faktą, negalėjimu gauti ar jų neišlikimu (CPK 445 str.). Kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų įrodymų, pareiškėjas turi dokumentus, patvirtinančius, kad 2017 m. balandžio 8 d. Protokolu Nr. 1 jis buvo priimtas į sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narius, šiame Protokole Nr. 1 taip pat pritarta naujo sklypo V. D. formavimo, pareiškėjas taip pat pateikė (duomenys neskelbtini) sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas nuo 1995 m. yra sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narys, tačiau ginčai dėl to, ar šie duomenys sudaro pagrindą įsigyti valstybinę žemę be aukciono, CPK XXVI skyriaus tvarka nenagrinėtini.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad, kai iš paduoto pareiškimo matyti, jog pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), arba kai įstatymų nustatyta neteisminė šių faktų nustatymo tvarka, arba prašomi nustatyti faktai yra įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

19. Remdamasis aptartu, teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Pranckienė