- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-12-15
- Bylos Nr.
- A8.-242-780/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00113-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka
- Pažeidėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.11.1Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) apskundimas apeliacine tvarka (ANK 644 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J. 2017 m. spalio 18 d. 16 val. 25 min. Lazdijų rajone, kelio Nr. 135 9-ajame kilometre automobiliu „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 1088 poras neperšlampamos avalynės, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Neteisėtai gabentų prekių vertė yra 2 535,92 Eur, t. y. 67,34 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. J. savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad iš Lenkijos vežė avalynę. Dalį jos pirko pagal dvi faktūras ir vežė M. J. ir V. N.. Šias faktūras jis turėjo su savimi ir pateikė muitinės pareigūnams. Kitai daliai avalynės, kurią sulaikė muitinė, jis neturėjo jokių įsigijimo dokumentų su savimi, nes šią dalį avalynės jo sūnus buvo pirkęs maždaug prieš mėnesį, o jis sūnaus prekes nuvežė į Lenkiją tik pakeisti į kitas prekes. Dėl pakeistų prekių jam naujų dokumentų neišdavė, o ankstesni šių prekių įsigijimo dokumentai buvo pas sūnų, kuris liko Lietuvoje. Po šių prekių sulaikymo jo sūnus M. J. pateikė muitinei sulaikytų prekių įsigijimo faktūras. Prašo skirti mažiausią baudą, bet nekonfiskuoti jo sūnaus prekių.
Daiktų paėmimo protokolas (b. l. 4), Kauno teritorinės muitinės pareigūnės V. B. ir A. M. tarnybiniai pranešimai (b. l. 5, 9), prekių sulaikymo protokolas Nr. 7KMB101840 (b. l. 10) patvirtina, kad 2017 m. spalio 18 d. 16 val. 25 min. kelio Nr. 135 9-ame km patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Iveco“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. J., kuris gabeno 1088 poras neperšlampamos avalynės, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus išvada dėl sulaikytų prekių muitinio įvertinimo, kad sulaikytų prekių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 5 652,96 Eur (b. l. 18).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. J. patvirtino, kad sulaikytos prekės priklauso jam. Jis šias prekes pirko 2017-09-26 pagal faktūrą Nr. 6/09/2017, tačiau 2017-10-18 jo tėvas V. J. dalį šių prekių nuvežė į Lenkiją apkeisti į kitas. Prekes tėvas vežėsi be įsigijimą patvirtinančios minėtos faktūros, kuri liko pas jį, nes jis su pardavėju Lenkijoje buvo susitaręs, kad pakeistoms prekėms išrašys naują faktūrą. Tačiau Lenkijoje jo tėvui neišdavė naujos faktūros pakeistai avalynei, nes sakė, kad ji dar neįtraukta į apskaitą. Todėl jo tėvas pakeistas prekes į Lietuvą vežėsi be jokių dokumentų. Po to, kai prekės buvo sulaikytos, jis iš Lenkijos pardavėjo pasiėmė pakeistų prekių faktūrą Nr. 1A/10/2017 ir pateikė muitinei kartu su pirmine įsigijimą patvirtinančia faktūra Nr. 6/09/2017. Prašo grąžinti šias prekes jam, nes yra jų savininkas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. J. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno prekes, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, kuri numato atsakomybę už prekių, kurių vertė viršija trisdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodyta aplinkybė, kad gabentų prekių įsigijimo ir gabenimo dokumentų neturėjo todėl, kad jų jam neišdavė siuntėjas, ir aplinkybė, kad vėliau buvo pateiktas gabentų prekių įsigijimo dokumentas (sąskaitą Nr. 1A/10/2017) (b. l. 7), nešalina jo administracinės atsakomybės ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnyje numatytame pažeidime pavojinga veika laikoma prekių gabenimas be dokumentų, nepriklausomai nuo priežasčių, dėl kurių prekių gabenimo ar įsigijimo dokumentai nebuvo pateikti. Šis administracinis nusižengimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar jų nepaėmė tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N14-1220/2006, 2007 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-266/2007, 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2364/2010; Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-178-332/2014; Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017). V. J. pripažino, kad pats nusprendė vykti be prekių įsigijimo dokumentų, kurių jam neišdavė, todėl veikė tyčia, savo rizika ir padarė nusižengimą.
ANK 214 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius. Institucija, kvalifikuodama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, gabenamų prekių vertę nustatė pagal Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus išvadą, tačiau joje prekės vertintos kaip neturinčios Sąjungos prekės statuso, nes tik tokioms prekėms muitinė nustato muitinę jų vertę (b. l. 18). Nors gabendamas prekes V. J. jų įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturėjo, tačiau iš vėliau jo pateiktos sąskaitos Nr. 1A/10/2017 (b. l. 7) ir iš jo bei liudytojo parodymų matyti, kad gabenta avalynė 2017 m. spalio 18 d. pirkta Lenkijoje, o jos kaina 10 846,14 zlotų. Taigi, akivaizdu, kad jos nėra įvežtos į Lietuvą iš trečiųjų šalių ir muito mokesčiai joms nėra taikomi. Todėl turint duomenis apie jų įsigijimo vertę pagal sudarytą sandorį, tokių prekių vertė nustatytina pagal sandorio vertę.
Pagal oficialų Europos centrinio banko valiutų kursą 2017 m. spalio 18 d. vieno zloto vertė buvo lygi 4,2277 eurų, todėl šių prekių vertė pagal pateiktą įsigijimo dokumentą yra 2 535,92 eurų (10 846,14 zlotų : 4,2277 euro/zloto santykis), kas sudaro 67,34 bazinius bausmių ir nuobaudų dydžius (2 535,92 Eur : 37,66), tai yra viršija ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą, nuo kurios atsiranda atsakomybė pagal šią straipsnio dalį. Tai reiškia, kad gabentų prekių vertės nustatymo būdas, net ir patikslinus prekių vertė pagal įsigijimo sandorio vertę, neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, kadangi bet kuriuo atveju prekių vertė viršija trisdešimties bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ribą. Iš gabentų prekių kiekio akivaizdžiai matyti, kad jos skirtos ne asmeninėms kasdienėms reikmėms tenkinti, tą patvirtino ir pats V. J., kuris nurodė, kad prekės yra ne jo, o jomis prekiauja jo sūnus. Todėl nutarimu patikslinus gabentų prekių vertę pagal jų įsigijimo sandorį, veikos kvalifikacija nesikeičia.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.
V. J. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 20-21), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jis yra bedarbis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, už pirmą kartą padarytą tokio pobūdžio pažeidimą, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtina sankcijoje numatyta minimali bauda.
ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 214 straipsnio 3 dalies pažeidimas nepatenka į baigtinį ANK 29 straipsnio 4 dalies nusižengimų sąrašą, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas.
Kaip matyti iš byloje esančių prekių įsigijimo dokumentų (sąskaitos Nr. 1A/10/2017, 6/09/2017) (b. l. 7, 8) ir liudytojo parodymų, V. J. gabeno ne jam, o jo sūnui M. J. priklausančias prekes, todėl sulaikytoms prekėms netaikomas konfiskavimas ir jos grąžintinos savininkui ar jo įgaliotam asmeniui nutarimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje, ir nubausti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.
Prekes, paimtas 2017 m. spalio 18 d. prekių sulaikymo protokolu Nr. 7KMB101840, - 1088 porų neperšlampamos avalynės, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti savininkui M. J. (a. k (duomenys neskelbtini) ar jo įgaliotam asmeniui.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio teisės pažeidimo protokole (17075105191). Baudą galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose. Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant antstoliui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.