Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu 14 (keturiolikai) metų. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2023 m. kovo 19 d. Kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista.

Iš nuteistojo A. V. priteista 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 1015,69 eurų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. B2. naudai, taip pat 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo V. B1. naudai.

Iš nuteistojo A. V. išieškota 240 eurų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiajam V. B1., taip pat 46,80 eurų proceso išlaidų valstybei.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas A. V. turtui: 1) banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banko Tauragės KAC laikomoms piniginėms lėšoms; 2) žemės sklypui, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 0.0684 ha., Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 1210 Eur; 3) sodo pastatui, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 101.30 kv. m., Nr. (duomenys neskelbtini, vertė: 14000 Eur; 4) pastatui – šiltnamiui, Registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), vertė: 116 Eur, pratęstas iki bus įvykdyta nuosprendžio dalis dėl civilinių ieškinių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. nuteistas už tai, kad 2023 m. kovo mėn. 9 d. vakare, tiksliau nenustatytu laiku savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgertuvių metu kilus tarpusavio konfliktui su V. B., 65 kartus smūgiavo pastarajam peiliu ir šakute į įvairias kūno vietas, padarydamas 19 odos nubrozdinimų įvairiose kūno vietose, 18 pjautinių žaizdų kairėje ir dešinėje rankose, 7 durtines žaizdas dešinės ausies spenelyje, dešiniame žande, dešiniame pažandyje, ties lūpų dešiniu kampu, kaktoje, dešinės akies vokų vidiniame kampe – nosyje, 21 durtinę pjautinę kaktos, kiauryminę nosies dešinės pusės – skruosto su nosies kremzlių sužalojimu; dešinės akies apatinio voko; nosies dešinio sparnelio – skruosto; kiaurinės viršutinės lūpos dešinės pusės, apatinės lūpos dešinės pusės – smakro, viršutinės lūpos kairės pusės, lūpų kairio kampo; pakaušio kairės pusės; kiaurinę kairio skruosto; kiauryminę kairio pažandžio, paliežuvinio kaulo – skydinės kremzlės tarpo, gerklų; kiauryminę pasmakrės dešinės pusės, viršpaliežuvinio kaulo tarpo, liežuvio pasaito; kaklo priekinio paviršiaus – skydinės kremzlės plokštelių sandūros; kaklo kairės pusės – skydinės kremzlės kairės plokštelės projekcijos; kiauryminę kaklo kairės pusės – skydinės kremzlės apatinio trečdalio projekcijos, gerklų; kaklo priekinio kairio paviršiaus – jungo duobės; kaklo kairės pusės; kaklo dešinės pusės; kairio žando; kiauryminę krūtinės kairio priekinio paviršiaus; kiauryminę pilvo po dešiniu šonkauliu lanku su kepenų dešinės skilties sužalojimu žaizdas, ko pasėkoje V. B. patirti daugybiniai durtiniai pjautiniai ir kiauriniai, kiauryminiai veido, kaklo, pakaušio, kiauryminiai krūtinės kairės pusės, pilvo su kepenų sužalojimai komplikavosi trauminiu šoku, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, aspiracija krauju, nuo ko V. B. netrukus mirė įvykio vietoje. Tokiu būdu A. V. tyčia itin žiauriai nužudė V. B..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pagal galiojančią teismų praktiką apeliacinio skundo ribas apibrėžia apelianto prašymai (jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas), pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo pagrindai ir motyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248-648/2020, Nr. 2K- 42- 942/2020, Nr. 2K-60-942/2019 ir kt.).

7. Kadangi konkretūs nuosprendžio apskundimo ir prašymo šį nuosprendį pakeisti pagrindai ir motyvai apeliaciniame skunde nenurodyti, spręstina, kad A. V. apeliacinio skundo ribas apibrėžia tiek nusikalstamos veikos kvalifikavimo išsprendimas, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymas, o tai turi tiesioginės reikšmės ir bausmės paskyrimui, tiek ir civilinio ieškinio išnagrinėjimas. Todėl teisėjų kolegija, nustačiusi tokias apeliacinio skundo ribas, šia apimtimi patikrina baudžiamąją bylą apeliacine tvarka.

8. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir nuteistojo apeliaciniu skundu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nuosprendis, kuriuo A. V. pripažintas kaltu įvykdęs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados atitinka bylos aplinkybes, teismas pagrįstai ir teisingai pripažino, kad nuteistasis A. V. padarė tyčinį kvalifikuotą nužudymą. Taip pat teismas, įvertinęs nusikalstamą veiką apibūdinančias ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pagrįstai parinko laisvės atėmimo bausmę bei paskyrė straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį atitinkančio dydžio bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio.

9. Šioje byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, taip pat ir paties nuteistojo parodymai patvirtina, kad teismo nustatytomis aplinkybėmis nuteistasis A. V. smurtiniais veiksmais neteisėtai atėmė V. B. gyvybę, t. y. jį nužudė. Tai nuteistasis pripažino pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, davė parodymus apie savo veiksmus, taip pat kaltę pripažino ir pateiktame apeliaciniame skunde. Tačiau, kaip minėta, apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad šie jo veiksmai nebuvo tyčiniai, o sąlygoti susijaudinimo dėl itin įžeidžiančio, įžūlaus nužudytojo pasiūlymo. Taigi, galima suprasti, kad, nuteistojo manymu, jo smurtiniai veiksmai V. B. atžvilgiu atitinka nužudymo staiga labai susijaudinus sudėtį.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei mano nuteistasis, šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio.

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo A. V. parodymus dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo motyvo, jų kaitą kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste, priėjo prie pagrįstos išvados, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistojo smurtinius veiksmus V. B. atžvilgiu sąlygojo pastarojo įžeidžiamas elgesys. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis savo parodymus keitė priklausomai nuo jam reiškiamų įtarimų pobūdžio: pareiškus jam įtarimus pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, parodymais apie įžeidžiantį V. B. elgesį (pasiūlymą santykiauti analiniu būdu) siekė palengvinti savo teisinę padėtį, švelnindamas atsakomybę; kai jam buvo pareikštas įtarimas dėl sunkesnio nusikaltimo – kvalifikuoto nužudymo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, o po šių parodymų – dar ir pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punktą, A. V. kategoriškai paneigė, gavęs pasiūlymą santykiauti analiniu būdu, tokios pozicijos laikėsi ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje. Todėl teismas, konstatavęs, jog nužudytajam V. B. prieš mirtį buvo padaryti 65 trauminiai durtiniai– pjautiniai poveikiai peiliu ir šakute į įvairias kūno vietas, tame tarpe į gyvybiškai svarbias kūno vietas – veidą, kaklą, krūtinę, pilvą, iš kurių 21 durtinių – pjautinių sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir dėl kilusių komplikacijų įvyko mirtis, priėjo prie išvados, jog A. V. tiesiogine tyčia itin žiauriai nužudė V. B., esant abiem sugėrovams sunkaus girtumo būsenoje, kai nužudymo pretekstu galėjo tapti bet kokia menkavertė dingstis.

13. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada ar spręsti, jog nuteistasis nužudė V. B. staiga labai susijaudinęs dėl itin įžeidžiančio pastarojo poelgio. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys į kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertinama, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-155/2007, Nr. 2K- 271/2008, Nr. 2K- 155/2009 ir kt.), atsižvelgiama į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 288/2006, Nr. 2K-723/2007 ir kt.), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-130/2009, Nr. 2K-604/2005 ir kt.), į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 271/2008, Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-275/1999 ir kt.).‏‏‎

14. Byloje nustatyta, kad nuteistąjį ir nužudytąjį siejo ilgametė pažintis, kurį laiką gyvenant viename name, kartu dirbant vienoje darbovietėje, santykiai buvo normalūs, keletą metų nesimačius, V. B. įsiprašius į svečius, A. V. jį priėmė savo namuose, tiek nuteistasis, tiek nužudytasis prieš susitinkant jau buvo išgėrę alkoholio, susitikę pas A. V., toliau visą dieną iki vakaro gėrė alkoholinius gėrimus, jų išgėrė nemažą kiekį, nužudytojo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,99 promilių etilo alkoholio, šlapime – mažiausia koncentracija 3,41 promilių etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Nuteistasis viso proceso metu nebuvo nuoseklus, aiškindamas savo elgesio priežastis ir, net nurodęs apie aptemusią sąmonę, minėjo, kad atsipeikėjęs pajuto, jog su V. B. guli ant grindų ir pastarąjį bado peiliu į įvairias kūno vietas; pastarajam bandant apsiginti, sugriebus už peilio ir šiam sulūžus, toliau badė nuo stalo paimta šakute. Akivaizdu, kad įvykio metu tiek nuteistasis, tiek nužudytasis buvo sunkaus girtumo būsenoje, nuteistasis po įvykio pamatęs, kad V. B. guli negyvas, tris dienas laikė jį kambaryje, pats važiavo į miestą pirkti alkoholio ir gėrė namuose kitame kambaryje, po to nužudytojo lavoną paslėpė, kol atvyko policijos pareigūnai, V. B. ieškojusiems artimiesiems neigė, kad pastarasis pas jį buvęs. V. B. lavonas pas nuteistąjį namuose buvo rastas tik 2023 m. kovo 19 d., t. y. po įvykio praėjus dešimčiai dienų, kartu buvęs A. V. patikrinti neblaivumo pūsdamas į alkotesterį nesugebėjo, praėjus maždaug trims valandoms, alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,99 promilių girtumo laipsnis. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo konstatuoti tiek buvus itin įžeidžiantį V. B. elgesį, tiek staiga kilusį labai didelį nuteistojo A. V. susijaudinimą dėl V. B. elgesio, o nuteistojo A. V. smurtiniai veiksmai gali būti paaiškinami abiejų sugėrovų sunkaus girtumo būsena.

15. Aptartos aplinkybės, jas vertinant specialisto išvados apie nužudytajam padarytų sužalojimų pobūdį ir mastą kontekste, paneigia nuteistojo poziciją dėl smurtinių veiksmų netyčinio pobūdžio. Priešingai, konstatuota, kad kelių – keliolikos minučių laikotarpyje nužudytajam buvo suduota viso 65 smūgiai peiliu ir šakute į įvairias kūno vietas, padarant 19 odos nubrozdinimų įvairiose kūno vietose, 18 pjautinių žaizdų rankose, 7 durtines žaizdas veide įvairiose vietose, 21 durtinę – pjautinę žaizdas įvairiose veido vietose, kakle, krūtinėje, pilve, kas komplikavosi trauminiu šoku, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, aspiracija krauju, dėl ko įvyko mirtis. Specialistui konstatavus, kad visi minėti sužalojimai buvo padaryti, V. B. esant gyvam, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis tiesiogine tyčia nužudė pastarąjį itin žiauriai ir nuteistąjį A. V. pripažino kaltu padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytą nusikaltimą.

16. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininkas atima kito žmogaus gyvybę kankindamas ar kitaip itin žiauriai. Kiekvienas nužudymas savaime vertinamas kaip nežmoniškas ir žiaurus veiksmas, tačiau papildomai šio požymio buvimas kaltininko veiksmuose gali būti konstatuojamas atsižvelgiant į veikos padarymo būdą (pvz., sudeginimas, sušaldymas, ypač didelių fizinių kančių sukėlimas), taip pat ir kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti apie ypatingą nusikaltimo arba paties kaltininko žiaurumą. Šis veiką kvalifikuojantis požymis žymi nužudymo padarymo būdą, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumas tokiu atveju yra daug didesnis būtent dėl išskirtinio veikos padarymo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316-1073/2018, Nr. 2K-231-511/2022). Pagal teismų praktiką nužudymas itin žiauriai suprantamas kaip veika, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 252/2011, Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K- 146/2014, Nr. 2K-235-222/2016, Nr. 2K- 316- 1073/2018). Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, Nr. 2K-146/2014, Nr. 2K-55-699/2017).

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis A. V. nukentėjusiajam sudavė viso 65 smūgius į galvos, kaklo, krūtinės, pilvo, rankų sritis, kurie buvo atlikti peiliu ir šakute. Suduodant minėtus smūgius padaryti daugybiniai kūno sužalojimai (19 odos nubrozdinimai įvairiose kūno vietose, 18 pjautinių žaizdų kairėje ir dešinėje rankose, 7 durtinės žaizdos dešinės ausies spenelyje, dešiniame žande, dešiniame pažandyje, ties lūpų dešiniu kampu, kaktoje, dešinės akies vokų vidiniame kampe – nosyje, 21 durtinės pjautinės kaktos, kiauryminė nosies dešinės pusės – skruosto su nosies kremzlių sužalojimu; dešinės akies apatinio voko; nosies dešinio sparnelio – skruosto; kiaurinės viršutinės lūpos dešinės pusės, apatinės lūpos dešinės pusės – smakro, viršutinės lūpos kairės pusės, lūpų kairio kampo; pakaušio kairės pusės; kiaurinė kairio skruosto; kiauryminė kairio pažandžio, paliežuvinio kaulo – skydinės kremzlės tarpo, gerklų; kiauryminė pasmakrės dešinės pusės, viršpaliežuvinio kaulo tarpo, liežuvio pasaito; kaklo priekinio paviršiaus – skydinės kremzlės plokštelių sandūros; kaklo kairės pusės – skydinės kremzlės kairės plokštelės projekcijos; kiauryminė kaklo kairės pusės – skydinės kremzlės apatinio trečdalio projekcijos, gerklų; kaklo priekinio kairio paviršiaus – jungo duobės; kaklo kairės pusės; kaklo dešinės pusės; kairio žando; kiauryminė krūtinės kairio priekinio paviršiaus; kiauryminė pilvo po dešiniu šonkauliu lanku su kepenų dešinės skilties sužalojimu žaizdos) komplikavosi trauminiu šoku, oro susikaupimu krūtinplėvės ertmės kairėje pusėje, aspiracija krauju, dėl ko nukentėjusysis įvykio vietoje mirė. Remiantis teismo medicinos specialisto išvada, nustatyta, jog nukentėjusysis mirė neilgai trukus po jam padarytų sužalojimų, o įvykio aplinkybės, sužalojimų pobūdis, pavartotų smūgių kiekis ir išsidėstymas leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusysis V. B. priešinosi žalojamas, bandė atimti iš nuteistojo peilį, taip buvo sužalotos jo rankos ir dėl to sulūžo peilis, todėl nuteistasis tolesniems smurtiniams veiksmams pasitelkė šakutę, visą šį laiką V. B. buvo sąmoningas, patyrė didžiules kančias, skausmą (kaip minėta, dauguma smūgių buvo į galvos-veido sritį, padaryti daugybiniai veido, kaklo, krūtinės, pilvo durtiniai–pjautiniai sužalojimai). Toks brutalus A. V. elgesys, panaudoti kūno žalojimui pritaikyti metaliniai įrankiai, kurių vienas naudotas tol, kol sulūžo, nukentėjusiojo mirtį sukėlusių jam padarytų sužalojimų pobūdis, kiekis ir išsidėstymas peržengia paprasto nužudymo ribas ir pagal savo požymius atitinka kvalifikuoto nužudymo požymio „itin žiauriai“ turinį. Nėra abejonių, kad nuteistasis A. V., suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas (pagrinde galvos-veido sritį), suvokė itin žiaurų nukentėjusiojo gyvybės atėmimo būdą. Nuteistojo skunde nurodyta pozicija, kad smūgių skaičių sąlygojo ne jo žiaurumas, o turima negalia, atmestinas, kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Nuteistajam, kaip suaugusiam, normalaus protinio išsivystymo individui, gerai suprantamos buityje naudojamų daiktų – peilio ir šakutės duriamojo – pjaunamojo pobūdžio žalojimo savybės, kurioms net nereikalinga didelė jėga ar atitinkama sveikatos būklė.

Dėl bausmės

18. Už BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs sankcijoje tik vienos rūšies bausmę – laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

19. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir pateiktų motyvų matyti, kad, skirdamas nuteistajam A. V. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytos bausmės vidurkį atitinkančią bausmę, t. y. laisvės atėmimą 14 metų, teismas tinkamai įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgta į tai, kad A. V. padarė labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, taip pat į nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą A. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kur paslėpė nužudymo įrankius, nužudytojo telefoną, teisiamajame posėdyje atsiprašė nužudytojo artimųjų; nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis nusikalto, būdamas ženkliai apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertino ir A. V. asmenybę, o būtent, kad jis yra artimo pensiniam amžiaus, anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nedirba, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip pats nurodo, yra neįgalus ir tik dalinai darbingas. Teismas pažymėjo ir tai, kad nuteistasis nusikalto išgertuvių metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po nusikaltimo padarymo dar keletą dienų be perstojo girtavo, 2019- 2021 m. taip pat yra eilę kartų baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, iš ko sprendė, jog būtent jo piktnaudžiavimas alkoholiu ir buvo pagrindinė nusikaltimo padarymą apsprendusi priežastis.

20. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo atsižvelgti į iš dalies jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – kad neklaidino ikiteisminio tyrimo, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo bei į nukentėjusiojo elgesį, nuteistojo tvirtinimu, sąlygojusį jo nusikalstamus veiksmus. Teisėjų kolegijai anksčiau šiame procesiniame sprendime pasisakius dėl pastarojo argumento nepagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad ir kitos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismo, kaip minėta, buvo aptartos ir tinkamai įvertintos. Pagrindo išvadai, jog nuteistajam buvo paskirta aiškiai per griežta bausmė, nėra.

Dėl civilinio ieškinio

21. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su iš jo priteistu civiliniu ieškiniu V. B1., nes šis nepriklauso artimų nužudytajam asmenų ratui, jo su nužudytuoju artimi santykiai nesiejo. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti nėra pagrindo.

22. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl nukentėjusiojo V. B1. – nužudytojo sūnėno pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo padarytos, įvertinus tiek pastarojo giminystės su nužudytuoju ryšį – nužudytasis buvo nukentėjusiojo motinos brolis, jo krikšto tėvas, tiek juos siejusius ryšius, kai, nukentėjusiojo teigimu, tėvams išsituokus, motinos brolis V. B. atstojo jam tėvą. Teismas taip pat įvertino minėtų ryšių tamprumą pastaruoju metu, kai, nukentėjusiajam apsigyvenus Kaune, bendravimas sumažėjo iki epizodinio, ir konstatavo, jog brutalūs nuteistojo veiksmai, itin žiauriai nužudžius V. B., sukėlė nukentėjusiajam didelius dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimą, tačiau tuo pačiu sumažino prašomos priteisti sumos neturtinei žalai atlyginti dydį.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajam V. B1. padarytą neturtinę žalą bei jos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes, taip pat pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes. Vertinti pirmosios instancijos teismo jam nustatytą neturtinės žalos dydį – 5 000 eurų (pažymėtina, kad kitai nukentėjusiajai – nužudytojo V. B. seseriai, V. B1. motinai V. B2. teismas neturtinės žalos atlyginimui taip pat priteisė 5 000 eurų), kaip aiškiai per didelį, nėra pagrindo. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis tiek konkrečiai V. B1., tiek abiem nukentėjusiesiems bendrai nėra neproporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka nukentėjusiųjų ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus ir nėra per didelis.

Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo

24. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 straipsnio 8 dalyje, nustatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

25. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

26. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta 2024 m. balandžio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2024-04298 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 195,83 eurų išieškojimo. Prie šios pažymos pridėtas nuteistojo A. V. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės 2024 m. balandžio 14 d. prašymas Nr. ATP-2024-16181 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Taigi valstybės naudai prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo.

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

28. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinį skundą pateikė nuteistasis A. V.. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, gynėja Jolanta Teresė Litvinskienė nuteistajam paskirta BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, esant privalomam gynėjo dalyvavimui procese. Taigi, apeliacinis procesas vyko A. V. iniciatyva. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistasis A. V. buvo laikinai sulaikytas 2023 m. kovo 19 d. ir yra laikomas suimtas iki šiol. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į aplinkybę, kad A. V. daugiau kaip vienerius metus esant suimtam byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad nuteistasis turėtų pastovių pajamų, iš kurių galėtų atlyginti priteistas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Priešingai – bylos duomenimis A. V. iki nusikalstamos veikos padarymo niekur nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, iš jo žodžių, yra neįgalus ir tik dalinai darbingas.

29. Atsižvelgdama į nuteistojo gynėjos dalyvavimo baudžiamajame procese būtinumą pagrindžiančių pagrindų egzistavimą, taigi į aplinkybę, kad be gynėjos pagalbos nuteistojo A. V. teisės nebūtų tinkamai apgintos, į nuteistojo turtinę padėtį, į jam (A. V.) paskirtą ilgalaikę terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo priteisti prašomų proceso išlaidų už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju prašomų išieškoti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam A. V. pripažinimas procesinėmis ir jų atlyginimo priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje netenkinti.