- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-2368-260/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00620-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- L. S., M. G.
- Trečiasis asmuo
- E. Š., uždarosios akcinės bendrovės „Ciendy“, A. V., J. B., D. B.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DNB bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. S., M. G., trečiųjų asmenų E. Š. ir uždarosios akcinės bendrovės „Ciendy“ atskiruosius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-736-780/2016 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB bankas ieškinį atsakovams L. S., M. G., antstoliui M. P., tretiesiems asmenims E. Š., A. V., J. B., D. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Ciendy“ dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Prašymo esmė
1. Ieškovas AB DNB bankas 2016 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti 2016 m. liepos 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra, taip pat ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti ginčijamais 2016 m. liepos 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): pastatą – pirtį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kitus inžinerinius statinius – lieptą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kitus inžinierius statinius – lauko baseiną, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kitus inžinerinius statinius – pavėsinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) oranžeriją (Nekilnojamojo turto registre nurodytą kaip: kiti inžineriniai statiniai – stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statusas – formuojamas), nuosavybės teise priklausančią L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant antstoliui M. P. skirstyti išieškotojams lėšas, gautas iš 2016 m. liepos 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) parduoto turto.
2. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas ne tik pripažinti negaliojančiais turto pardavimo aktus, bet prašoma taikyti restituciją, t. y. ginčo turtą grąžinti skolininkei E. Š., o turto pirkėjams grąžinti už ginčo turto įsigijimą sumokėtas lėšas. Ginčo turtas jau yra perregistruotas naujų jo savininkų vardu, t. y. M. G. ir L. S., todėl neareštavus ginčo turto dabartiniai jo savininkai gali jį perleisti kitiems asmenims ir tada ieškinio reikalavimų tenkinimas gali būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomu. Nurodė, kad banko reikalavimą patvirtina ieškinyje nurodytos aplinkybės apie atsakovų sąsajas su skolininke E. Š. ir šios skolininkės banko atžvilgiu atliki nesąžiningi veiksmai. Nurodė, kad už ginčo turto įsigijimą turto pirkėjų sumokėtas lėšas antstolis M. P. skirstys išieškotojams CPK nustatyta tvarka, todėl tam, kad būtų užtikrintas lengvesnis restitucijos natūra taikymas, t. y. kad paskirstytų lėšų nereikėtų išieškoti iš išieškotojų, o ginčijamus turto pardavimo aktus pripažinus negaliojančiais jų pagrindu gautas lėšas turto pirkėjams galėtų grąžinti pats antstolis iš depozitinės sąskaitos, prašė teismo taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones, draudžiant antstoliui M. P. skirstyti išieškotojams lėšas, gautas iš 2016 m. liepos 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) parduoto turto.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovo AB DNB bankas ieškinį priėmė, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino: ieškovės ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštavo nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): pastatą – pirtį, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kitus inžinerinius statinius – lieptą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kitus inžinierius statinius – lauko baseiną, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) kitus inžinerinius statinius – pavėsinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančią L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) oranžeriją (Nekilnojamojo turto registre nurodytą kaip: kiti inžineriniai statiniai – stoginę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statusas – formuojamas), nuosavybės teise priklausančią L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 2)uždraudė antstoliui M. P. CPK nustatyta tvarka paskirstyti išieškotojams lėšas, gautas iš 2016 m. liepos 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) parduoto turto. Teismas leido atsakovams areštuotu nekilnojamuoju turtu naudotis pagal tiesioginę paskirtį, uždraudė šį turtą parduoti ar kitaip realizuoti bei perduoti kitiems asmenims.
4. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas dėl pripažinimo negaliojančiais antstolio surašytų turto pardavimo vykdymo procese aktų, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybės teises į ginčo turtą, tačiau ieškovas prašo taikyti restituciją ir grąžinti turtą buvusiai savininkei. Ieškinys grindžiamas ne tik imperatyvių teisės aktų pažeidimu parduodant ginčo turtą, bet atsakovų bei trečiųjų asmenų nesąžiningumu ieškovės atžvilgiu, siekiant apriboti ieškovės galimybes išsiieškoti skolą iš ginčo turto. Todėl ieškovei tikėtinai pagrindžiant savo ieškinio reikalavimą teismas sprendė, kad yra ir pagrindo manyti, jog atsakovai M. G. bei L. S. iki teismo sprendimo gali perleisti ginčo turtą kitiems asmenims, dėl ko ieškinio reikalavimų tenkinimas gali būti žymiai apsunkintas arba iš viso tapti neįmanomu. Taip pat nurodė, kad antstolis M. P. už ginčo turto įsigijimą iš turto pirkėjų gautas lėšas vykdymo procese turės paskirstyti išieškotojams CPK nustatyta tvarka, todėl nesustabdžius šio antstolio veiksmo, teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo taip pat gali būti žymiai apsunkinta arba iš viso tapti neįmanoma. Siekdamas apsaugoti ieškovo interesus ir galimą jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą, atsižvelgdamas į reikalavimų pobūdį, teismas sprendė, kad būtina taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – ginčo turto areštą bei draudimą antstoliui M. P. paskirstyti išieškotojams lėšas, gautas iš 2016 m. liepos 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) parduoto turto.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė L. S. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su jai nuosavybės teise priklausančiu turtu ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AB DNB bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja jos kaip turto savininkės teises ir teisėtus interesus, kadangi ji visą laiką veikė sąžiningai ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko nei ieškovo, nei kitų atsakovų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi ir joje išdėstytais motyvais pažeidė sąžiningumo principą, kadangi nutarties motyvuojamoje dalyje pasisakė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą preziumuodamas ne asmenų – M. G. ir L. S. – sąžiningumą, o priešingai, jų nesąžiningumą. Teismas nenustatė, kad ieškovo kartu su ieškiniu pateiktame antstolio R. S. 2016 m. rugpjūčio 4 d. rašte Dėl informacijos pateikimo, kuris adresuotas ieškovui AB DNB bankui ir kuriuo antstolis informavo ieškovą iš kokio nekilnojamojo turto yra vykdomas 263 569,74 Eur (910053,60 Lt) skolos išieškojimas ieškovo naudai, siekiant turtą priverstinai parduoti iš varžytinių, apskritai net ir nėra nurodyta tokio nutartimi areštuoto turto kaip kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kitų inžinerinių statinių - lauko baseino, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) oranžerijos ((duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), statusas - (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančios L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) t. y. tame antstolio R. S. rašte apskritai net nėra nurodyta, jog jis iš šio turto vykdytų išieškojimą. Teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nepatikrino ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės apie ginčo turto įkainojimą ir planuojamą pardavimą bei tinkamai nenustatė, kad būtent antstolis M. P. turėjo pirmumą išvaržyti ginčo turtą. Teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nutartyje net nepasisakė apie tai, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis remiantis jos yra taikomos. Taip pat teismas nenustatė jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, kuri galėtų atsirasti realiai būtent dėl atsakovės, t. y. turto savininkės, veiksmų, kuri įsigydama ginčo turtą veikė sąžiningai ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tačiau, nepaisant to, pirmosios instancijos teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai skundžiama nutarties dalimi suvaržė būtent atsakovės L. S. teises ir teisėtus interesus į jai nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris buvo įsigytas jį siekiant ne tik naudoti, bet ir valdyti.
6. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo E. Š. prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AB DNB bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nurodo, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai riboja jos kaip turto savininkės teises ir teisėtus interesus, kadangi ji visą laiką veikė sąžiningai ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko nei ieškovo, nei kitų atsakovų ar trečiųjų asmenų atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai skundžiama nutarties dalimi preziumavo atsakovų L. S., M. G. ir kitų asmenų tikėtiną nesąžiningumą, kadangi byloje nėra pateikta jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, išskyrus paties ieškovo ieškinyje nurodytas prielaidas, ir tuo remiantis pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Ginčijami aktai visiškai atitinka visas teisės aktų nuostatas ir yra pagrįsti byloje esančiais dokumentais. Tuo tarpu ieškinio reikalavimas pripažinti ginčijamus aktus negaliojančiais ir taikyti restituciją yra visiškai nepagrįstas ir grindžiamas tik paties ieškovo niekuo nepagrįstais teiginiais ir prielaidomis. Taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis teismas pažeidė teisės aktų nuostatas ir taikė jas tiesiog paprašytas.
7. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Ciendy“ prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AB DNB bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju nei ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, nei ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų nebeįmanomu. Ieškovui buvo ir turėjo būti žinoma apie turto pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui. Jis taip pat buvo informuotas apie turto kainą. Ieškovo naudai išieškojimus atliekantis antstolis R. S. antstolio M. P. buvo informuotas, kad antstolis M. P. vykdo išieškojimą iš skolininkės E. Š. turto išieškotojų UAB „Ciendy“, V. V., J. B. ir D. B. naudai ir kad visi kreditoriai, kurių naudai yra areštuotas skolininkei priklausantis turtas, gali prisijungti prie vykdomo išieškojimo iš skolininkės E. Š. turto. Nepaisant antstolio M. P. siūlymo prisijungti prie išieškojimo, ieškovas tokio noro nepareiškė ir prie išieškojimo neprisijungė, tai padarė savo rizika ir todėl tik dabar, t. y. 2016 m. rugpjūčio 5 d. ieškiniu reikšdamas reikalavimą pripažinti 2016 m. liepos 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais ir taikyti restituciją elgiasi visiškai nesąžiningai ir nepagrįstai tiek atsakovų, tiek visų trečiųjų asmenų atžvilgiu, o pats ieškinio reikalavimas taip pat yra akivaizdžiai visiškai nepagrįstas. Iš skundžiamos nutarties dalies visiškai nėra aišku kodėl būtent tokio masto laikinosios apsaugos priemonės buvo pasirinktos. Skundžiama nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas akivaizdžiai yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pažeidžia ne tik proporcingumo ir ekonomiškumo principus, bet ir gerokai viršija siekiamus tikslus. Ieškovas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo niekaip nepagrindė ir tos aplinkybės, kad netaikius prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas kažkaip gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Pirmosios instancijos teismas visiškai neteisėtai ir nepagrįstai nutarė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kažkaip padės išvengti realaus būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo ar jo padarymo nebeįmanomu.
8. Atsakovas M. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės jam nuosavybės teise priklausančiam turtui ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AB DNB bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad jam nesuprantama, kodėl jis ir L. S. yra patraukti atsakomybėn šioje byloje ir kodėl jų atžvilgiu yra pareikštas ieškinys būtent juos pasirenkant atsakovais. Ieškinio reikalavimas - pripažinti 2016 m. liepos 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais ir taikyti restituciją. Nei M. G., nei L. S. tų aktų nesurašė, o tik teisėtai ir pagrįstai pagal teisės aktų reikalavimus įsigijo ginčo turtą, sąžiningai ir laiku už jį tinkamai ir pilnai atsiskaitydami pagal turto vertinimo metu nustatytą realią jo rinkos kainą. Taigi, nei M. G., nei L. S. jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko ir todėl visiškai neteisėtai ir nepagrįstai yra pasirinkti atsakovais šioje byloje. Iš to seka, kad ir skundžiama nutarties dalimi jų teisės į ginčo turtą, atsižvelgiant į tai, kad jie net neturėtų būti atsakovais byloje, yra suvaržytos visiškai neteisėtai ir nepagrįstai pritaikant laikinąsias apsaugos priemones. Byloje visiškai nėra jokių duomenų, kuriais remiantis būtų galima manyti, jog netaikant laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Niekur nėra nurodyta, kaip ir nėra ir nebuvo nustatyta, kad atsakovai ginčo turtą ketintų kažkam perleisti ar kad netaikius ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas kažkaip realiai pasunkėtu. Laikinosios apsaugos priemonės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi pritaikytos visiškai neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant ekonomiškumo ir proporcingumo principus bei iš esmės pripažįstant, kad ieškovo reikalavimas būtent atsakovų atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas ir kad ginčo turtui ir toliau turėtų būti taikomas areštas, nepaisant to, kad jis yra parduotas pagal visus teisės aktų reikalavimus ir kad tai akivaizdžiai pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. Byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad turto pardavimas neatitiko teisės aktų nuostatų ar kad turtas buvo įvertintas netinkamai, todėl jei ieškovas ir galėtų tikėtis kažkokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai jos nebent galėtų būti susijusios su pagal rinkos kainas ir turto vertinimą gautų lėšų paskirstymu, tačiau visiškai neturėtų būti susijusios su nepagrįstai byloje atsakovu nurodomo asmens M. G. teisėmis ir teisėtais interesais bei jų visiškai nepagrįstu suvaržymu. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nepagrįstai ir pernelyg neproporcingai suvaržyti atsakovo M. G. teisės ir teisėti interesai, nors jis apskritai iš esmės net nėra skolininkas ieškovo atžvilgiu.
Atsiliepimas
9. Ieškovas AB DNB bankas atsiliepime į atsakovės L. S. atskirąjį skundą prašo atsakovės L. S. atskirąjį skundą atmesti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi areštavo ginčo turtą. Teismas skundžiamoje nutartyje atlikęs preliminarų ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių, teisinių argumentų ir kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, padarė pagrįstai išvadą, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliantė atskirajame skunde nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir juo labiau nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas, t. y. kad banko pareikštas ieškinys būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad nėra įrodymų apie jos nesąžiningumą ir vien dėl šios priežasties negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į nurodytą ieškovas su atsiliepimu teikia papildomus įrodymus, patvirtinančius visų šioje byloje ir vykdymo procese dalyvaujančių asmenų (išieškotojo UAB „Ciendy“, skolininkės E. Š., ginčo turto pirkėjų), įskaitant ir L. S., tarpusavio sąsajas per V. B. ir L. B. bei nesąžiningus veiksmus ieškovo atžvilgiu, kuriuos prašo teismo prijungti prie bylos medžiagos: Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1546-230/2016 nuorašą, duomenis apie UAB „Ciendy“, duomenis apie procesinių dokumentų šioje byloje įteikimą UAB „Ciendy“, duomenis apie procesinių dokumentų šioje byloje įteikimą A. V., duomenis apie procesinių dokumentų šioje byloje įteikimą E. Š., duomenis apie procesinių dokumentų šioje byloje įteikimą M. G., duomenys apie V. B. deklaruotą gyvenamąją vietą, duomenys apie L. B. deklaruotą gyvenamąją vietą. Ieškovo nuomone, yra akivaizdu, kad atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones šioje situacijoje prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, kurie taikytini aiškinant ir taikant kiekvieną teisės normą (CPK 3 str. 1 d.), juo labiau, kad nagrinėjamu atveju įrodytas ir apeliantės nesąžiningumas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas kaip laikinąsias apsaugos priemones taikė ginčo turto areštą, nustatydamas tam tikrus disponavimo ginčo turtu apribojimus, tačiau iš esmės nevaržant apeliantės teisės šiuo turtu naudotis. Apeliantės argumentai, viena vertus, teigiant, jog ji neketina perleisti ginčo turto, kita vertus, tvirtinant, jog draudimas perleisti nuosavybės teisę trukdo apeliantei (nepateikiant jokių konkrečių argumentų, kuo šis trukdymas pasireiškia), yra prieštaringi, dėl to netgi sudarantys prielaidas spręsti apie egzistuojančią grėsmę, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo turtas galėtų būtų perleistas tretiesiems asmenims. Šiuo atveju atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones galėtų būti pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes tokiu atveju apeliantė galėtų nevaržomai perleisti ginčo objektu esantį turtą, o tai banko interesus pažeistų žymiai labiau nei šiuo metu apeliantės interesai galimai varžomi jai priklausančio ginčo turto disponavimo teisės ribojimais.
10. Atsakovas M. G. atsiliepime į atsakovės L. S. atskirąjį skundą prašo atsakovės L. S. 2016 m. rugpjūčio 18 d. atskirąjį skundą tenkinti ir panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, išsprendžiant klausimą iš esmės, t. y. priimant naują sprendimą – ieškovo AB DNB bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nurodo, kad su apeliantės atskirojo skundo argumentais sutinka, mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta ir nepagrįsta ir todėl turėtų būti panaikinta.
11. Trečiasis asmuo E. Š. atsiliepime į atsakovės L. S. atskirąjį skundą nurodo, kad su atsakovės atskiruoju skundu sutinka ir teismo prašo jį tenkinti – panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-736-780/2016, dalį, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą – ieškovo AB DNB bankas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
12. Trečiasis asmuo UAB „Ciendy“ atsiliepime į atsakovės L. S. atskirąjį skundą prašo atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-736-780/2016 dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir priimant naują nutartį – ieškovo AB DNB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
13. Ieškovas AB DNB bankas atsiliepime į trečiųjų asmenų E. Š. ir UAB „Ciendy“ atskiruosius skundus prašo trečiųjų asmenų E. Š. ir UAB „Ciendy“ atskiruosius skundus atmesti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai ir teisėtai skundžiama nutartimi areštavo ginčo turtą bei uždraudė antstoliui skirstyti lėšas, gautas už ginčo turto pardavimą. Apeliantai savo atskiruosiuose skunduose nenurodė jokių pagrįstų argumentų ir, juo labiau, nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas, t. y. kad banko pareikštas ieškinys neva būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad antstolis M. P. turėjo teisę vykdyti ginčo turto pardavimą, kadangi šis antstolis pirmas areštavo ginčo turtą. Tokie apeliantų teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad bankas apie ginčo turto pardavimo organizavimą skolininkės E. Š. pasiūlytiems pirkėjams turėjo žinoti dar nuo 2016 m. liepos 6 d. Priešingai nei teigiama apeliantų atskiruosiuose skunduose, bankas ieškinyje išdėstė išsamius argumentus dėl ginčo turto pardavimo už per mažą kainą. Apeliantai atskiruosiuose skunduose neįrodė, kad byloje banko pareikštas ieškinys neva būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Tokiu būdu neįrodė, kad šio ieškinio reikalavimų užtikrinimui negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad nėra įrodymų apie ginčo turto įgijėjų nesąžiningumą, o juo labiau, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomu. Byloje ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai ir nurodytos aplinkybės patvirtina, kad visi tarpusavyje susiję vykdymo proceso dalyviai elgėsi itin nesąžiningai, kad hipotekos kreditoriui nežinant ginčo turtas būtų perleistas atsakovų L. S. ir M. G. nuosavybėn. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neareštavus ginčo turto, nesąžiningi asmenys gali imtis veiksmų šį turtą perleisti dar kitiems asmenims, taip pat gali imtis ir kitų veiksmų, galinčių dar labiau apsunkinti likusių kaimo turizmo sodybos objektų realizavimą.
14. Ieškovas AB DNB bankas atsiliepime į atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Be to, jo nuomone, šio apelianto atskirasis skundas teismo nepagrįstai priimtas, kadangi apeliantas šiame civiliniame procese negali būti atstovaujamas L. S. remiantis į bylą pateiktu 2016 m. liepos 11 d. įgaliojimu išduotu dar prieš šios civilinės bylos iškėlimą. Kartu su atskiruoju skundu ir įgaliojimu nėra pateikta jokių įrodymų, kad L. S. atitiktų bent vieną CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą, kad ji galėtų būti pripažinta tinkama apelianto atstove pagal pavedimą šioje civilinėje byloje. Kadangi su atskiruoju skundu nebuvo pateikti įrodymai, kad L. S. yra tinkama apelianto atstovė pagal pavedimą, apelianto atskirasis skundas pirmosios instancijos teismo priimtas nepagrįstai. Apeliacinis procesas pagal apelianto atskirąjį skundą turėtų būti nutrauktas. Tuo atveju, jei atskirasis skundas teismo būtų nagrinėjamas, prašo atsakovo M. G. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo palikti galioti nepakeistą.
15. Atsakovė L. S. atsiliepimu į trečiojo asmens E. Š. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodo, kad remdamasi byloje esančiu savo pačios 2016 m. rugpjūčio 18 d. atskiruoju skundu ir jame išdėstytais argumentais, su trečiojo asmens E. Š. atskiruoju skundu visiškai sutinka ir mano, kad jis, kaip ir atsakovės L. S. 2016 m. rugpjūčio 18 d. atskirasis skundas, turėtų būti tenkintas pilna apimtimi. Todėl prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-736-780/2016 dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo AB DNB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
16. Trečiasis asmuo UAB „Ciendy“ atsiliepimu į atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodo, kad su atsakovo M. G. atskiruoju skundu sutinka. Mano, kad nei ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, nei ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas siekiant išvengti, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų nebeįmanomu. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas parinktas neproporcingai siekiamiems tikslams, o taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Be to, atsakovai ginčo turtą įsigijo teisėtai ir pagrįstai, veikdami pagal teisės aktų reikalavimus, laiku ir tinkamai už jį atsiskaitydami. Todėl ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturėjo būti tenkintas. Prašo atsakovo M. G. atskirąjį skundą tenkinti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti priimti naują sprendimą – ieškovo AB DNB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
17. Trečiasis asmuo E. Š. atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Ciendy“ atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodo, kad su trečiojo asmens UAB „Ciendy“ atskiruoju skundu sutinka ir remdamasi savo atskirajame skunde išdėstytais argumentais prašo trečiojo asmens UAB „Ciendy“ atskirąjį skundą tenkinti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti priimti naują sprendimą – ieškovo AB DNB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
18. Trečiasis asmuo E. Š. atsiliepime į atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodo, kad su atsakovo M. G. atskiruoju skundu sutinka ir remdamasi savo atskirajame skunde išdėstytais argumentais prašo atsakovo M. G. atskirąjį skundą tenkinti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti priimti naują sprendimą – ieškovo AB DNB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
19. Trečiasis asmuo UAB „Ciendy“ atsiliepime į trečiojo asmens E. Š. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodo, kad su trečiojo asmens E. Š. atskiruoju skundu sutinka ir remdamasis savo atskirajame skunde išdėstytais argumentais prašo trečiojo asmens E. Š. atskirąjį skundą tenkinti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti priimti naują sprendimą – ieškovo AB DNB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
20. Atsakovė L. S. atsiliepime į trečiojo asmens UAB „Ciendy“ atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodo, kad su trečiojo asmens UAB „Ciendy“ atskiruoju skundu sutinka ir remdamasi savo atskirajame skunde išdėstytais argumentais prašo trečiojo asmens UAB „Ciendy“ atskirąjį skundą tenkinti, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti priimti naują sprendimą – ieškovo AB DNB banko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
21. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
23. CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, arba skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti. Jei šie trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovo M. G. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalies, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pasirašė ir pirmosios instancijos teismui pateikė atsakovė L. S., kuri, remiantis į bylą pateiktu 2016 m. liepos 11 d. įgaliojimu, negali būti pripažinta atsakovo M. G. atstove, kadangi su įgaliojimu nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ji atitinka bent vieną CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodytą sąlygą ir galėtų būti pripažinta tinkama apelianto atstove pagal pavedimą šioje civilinėje byloje. Kadangi su atskiruoju skundu nebuvo pateikti įrodymai, kad L. S. yra tinkama apelianto atstovė pagal pavedimą, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą pagal apelianto M. G. atskirąjį skundą nutraukia.
24. Kartu su atsiliepimu į atsakovės L. S. atskirąjį skundą ieškovas AB DNB bankas pateikė naujus įrodymus – Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-1546-230/2016 nuorašą, duomenis apie UAB „Ciendy“, duomenis apie procesinių dokumentų šioje byloje įteikimą UAB „Ciendy“, duomenis apie procesinių dokumentų šioje byloje įteikimą A. V., duomenis apie procesinių dokumentų šioje byloje įteikimą E. Š., duomenis apie procesinių dokumentų šioje byloje įteikimą M. G., duomenis apie V. B. deklaruotą gyvenamąją vietą, duomenis apie L. B. deklaruotą gyvenamąją vietą. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo suformuluotas ieškinyje ir išspręstas atsakovams nežinant, todėl esant jų prieštaravimams, ieškovui iškilo būtinybė pateikti papildomus įrodymus pagrindžiančius atsakovų ir trečiųjų asmenų nesąžiningumą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas priimti ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus.
25. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dalies, kuria ieškovo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir uždrausta antstoliui M. P. CPK nustatyta tvarka paskirstyti išieškotojams lėšas, gautas iš 2016 m. liepos 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui metu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
26. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus turtinius reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Tuo tarpu, jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
27. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, nepažeidė proporcingumo principo, dėl ko buvo priimtas pagrįstas procesinis sprendimas.
28. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 2016 m. liepos 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančiais ir taikyti restituciją natūra. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ginčijamais 2016 m. liepos 28 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Reikalavimams pagrįsti ieškovas detaliai išdėstė faktines aplinkybes, pateikė jas pagrindžiančius įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškinio priėmimo momentu neturėjo pagrindo išvadai, jog ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad ieškinio tikėtinumo vertinimui negalima kelti tokių pačių kokybinių reikalavimų, kurie privalomi priimant sprendimą dėl ginčo esmės, – teismui pakanka įsitikinti, kad pareikštas ieškinys galėtų būti tenkinamas. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, taip pat su šiais procesiniais dokumentais pateiktus įrodymus, neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.
29. Apeliantų atsakovės L. S., trečiųjų asmenų E. Š. ir UAB „Ciendy“ teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistavo nė viena iš dviejų būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui: 1) ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo ir 2) ieškovas neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už atskirųjų skundų ribų, dėl šių argumentų toliau ir pasisako.
30. Nėra pagrindo nesutikti su ieškovo AB DNB bankas atsiliepimuose į atskiruosius skundus išreikšta nuomone, jog apeliantų atskiruosiuose skunduose dėstomi argumentai ieškinio (ne)pagrįstumo įvertinimui yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl negali būti išsamiai patikrinti šioje (pradinėje) proceso stadijoje. Spręsdamas, ar egzistuoja pirmoji CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, teismas preliminariai įvertina ieškovo reikalavimą ir pateiktus įrodymus ir įsitikina, ar ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, pateikė įrodymus, patvirtinančius konkrečius antstolio pažeidimus vykdymo procese. Nurodė, kad antstolis M. P. privalėjo laiku pranešti ieškovui apie ketinimą parduoti trečiojo asmens E. Š. (skolininkės) pasiūlytam pirkėjui atsakovams L. S. ir M. G. ginčo turtą ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis jį parduoda. Ieškovas byloje su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais įrodinėja savo ieškinyje dėstomas aplinkybes, jog antstolis M. P. laiku ir tinkamai nepranešė ieškovui apie ketinimą parduoti ginčo turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui, tokiu būdu nesudarant galimybės ginčyti parduodamo turto vertę. Šioje byloje pareikštu ieškiniu ieškovas ginčija turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktus ir prašo juos pripažinti negaliojančiais. Dėl nurodytų aplinkybių galima manyti, kad ieškovo reikalavimas šioje proceso stadijoje vertintinas tikėtinai pagrįstu. Pažymėtina, kad toks apeliacinės instancijos teismo vertinimas yra preliminarus, padarytas iš ieškovo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, todėl galutinį sprendimą byloje esančių įrodymų visumos pagrindu priimsiančio pirmosios instancijos teismo nesaisto.
31. Apeliantai nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovų nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad jie ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir kitais panašiais atvejais (CPK 144 str. 1 d.), atsakovų nesąžiningumas nėra preziumuojamas, o šias aplinkybes privalo pagrįsti laikinąsias apsaugos priemones prašantis taikyti asmuo (CPK 178 str.). Ieškovas nesutinka, jog byloje nėra faktinių duomenų apie apeliantų (atsakovų) ketinimus perleisti tretiesiems asmenims ginčo turtą ir tokiu būdu apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Taip pat pateikia šalių suinteresuotumą ginčo baigtimi ir tarpusavio sąsajas pagrindžiančius įrodymus, šiuo atveju išieškotojo, ginčo turto pirkėjų ir trečiųjų asmenų sąsajas su skolininke E. Š.. Todėl, atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinės instancijos vertinimu, šioje situacijoje prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, kurie taikytini aiškinant ir taikant kiekvieną teisės normą (CPK 3 str. 1 d.). Apeliantų argumentai, viena vertus, teigiant, jog jie neketina perleisti ginčo turto, kita vertus, tvirtinant, jog draudimas perleisti nuosavybės teisę trukdo sklandžiai naudotis apeliantų (atsakovų) turtu (nepateikiant jokių konkrečių argumentų, kuo šis trukdymas pasireiškia), yra prieštaringi, dėl ko netgi sudarantys prielaidas spręsti apie egzistuojančią grėsmę, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ginčo turtas galėtų būtų perleistas tretiesiems asmenims. Atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galėtų būti pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes tokiu atveju apeliantai (atsakovai) galėtų nevaržomai perleisti ginčo objektu esantį turtą, o tai ieškovo interesus pažeistų žymiai labiau nei šiuo metu apeliantų (atsakovų) interesai galimai varžomi jiems priklausančio ginčo turto disponavimo teisės ribojimais. Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė pagrįstai.
32. Išnagrinėjęs bylą, atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atskirųjų skundų motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėtai ir pagrįstai nutarčiai panaikinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų L. S., M. G., E. Š. ir UAB „Ciendy“ atskirųjų skundų pagrindą sudaro bendrojo pobūdžio teiginiai, nepatvirtinantys kitokių, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, išvadų teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, todėl apeliantų atskiruosius skundus atmeta kaip nepagrįstus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį procesą pagal apelianto M. G. atskirąjį skundą nutraukti.
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.