Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Trikampis žiedas“ generalinio direktoriaus A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovo pareiškimą iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Trikampis žiedas“ restruktūrizavimo bylą, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Grifs AG“ ir A. V..

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

konkuruojant įmonės likvidavimui su reabilitavimu, turi būti pasirinktas reabilitavimas, nes juo bus padaryta mažesnė žala. Be to, restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri teismas ir administratorius, todėl nėra grėsmės, kad įmonės finansiniai rodikliai ar kreditorių galimybės atgauti skolas iš esmės pablogės;teismas, spręsdamas dėl atsakovo įsiskolinimo, nepagrįstai vadovavosi tik trečiųjų asmenų paaiškinimais ir išnagrinėtomis bylomis. Teismas turėjo vertinti pateiktas auditoriaus išvadas apie atsakovo 27 525 Lt darbo užmokesčio permoką bei atsižvelgti į tai, kad atsakovo skolos tendencingai mažėja, tai yra per 2010 m. sumažėjo nuo 2 514 243 Lt iki 2 358 239 Lt, per 2011 m. nuo 2 358 239 Lt iki 1 779 217 Lt, o per 2012 m. nuo 1 779 215,96 Lt iki 718 079,95 Lt;atsakovo balansas buvo sudarytas vadovaujantis teisės aktais ir tarptautiniais standartais, todėl jame nurodyti duomenys yra teisingi, o teismo vertinimai dėl prestižo yra neteisėti. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo įstatinis kapitalas, įskaitant akcininko paskolintas lėšas už išleidžiamas akcijas, buvo padidintas ir atsakovo finansinės skolos sumažintos nuo 3 242 470,05 Lt iki 481 879,18 Lt;teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo įsiskolinimo hipotekiniam kreditoriui dydis yra mažesnis nei atsakovo akcininkui priklausančių 4 sklypų vertė, kuriuos jis ketina parduoti šio kreditoriaus skolų padengimui. Tokiu būdu atsakovas įgis teisę disponuoti administracinėmis patalpomis bei jas parduoti, siekiant atsiskaityti su pirmos eilės kreditoriais. Naujas administracines patalpas atsakovas ketina nuomotis mažais kaštais. Be to, dalį administracijos darbuotojų atsakovas ketina atleisti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įstatymo leidėjas prerogatyvą teikia įmonės veiklos tęstinumo išsaugojimui, pritaikant restruktūrizavimo procesą (ką ir nurodo atskirajame skunde ieškovas), o ne įmonės eliminavimui iš rinkos, pritaikant bankroto procedūras. Tačiau teismas kiekvienu atveju privalo patikrinti, ar konkreti įmonė, kuriai prašoma pradėti restruktūrizavimo procesą, turi realias galimybes bei jos valdymo organai iš tikrųjų deda protingas pastangas tam, kad įmonė išvengtų bankroto bei išsaugotų savo ūkinės komercinės veiklos tęstinumą, o ne piktnaudžiaudami procesine teise kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, siekia atitolinti įmonės bankrotą. Todėl vien formalus įmonės finansiniuose dokumentuose pateiktų duomenų bei finansinių dokumentų sąrašo atitikimas įstatymo raidei nesudaro pagrindo įmonei kelti restruktūrizavimo bylą. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra pateisinamas tik tuomet, kai byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tokios įmonės restruktūrizavimas nepažeis įstatymo leidėjo įtvirtinto restruktūrizavimo proceso tikslo.

ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški atsakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai: 1) teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) teismui paaiškėja, kad buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė kelti atsakovui restruktūrizavimo bylą, nurodydamas, kad egzistuoja ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtinti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Kaip ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyto atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindą teismas nurodė aplinkybę, kad atsakovo plano metmenys neatitinka įstatymo leidėjo įtvirtintų reikalavimų, nes juose nenurodytos realios atsakovo mokumą atkursiančios priemonės. Kaip ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatyto pagrindo egzistavimą teismas įvardino atsakovo nemokumą, apie kurį teismas sprendė iš atsakovo finansinių duomenų.

Dėl ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtinto atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindo egzistavimo pažymėtina, kad ĮRĮ 5 straipsnyje yra apibūdinti reikalavimai įmonės restruktūrizavimo plano metmenims, kurie turi būti pateikti kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (ĮRĮ 6 str. 4 d. 2 p.). Vienas iš tokių reikalavimų yra tas, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse turi būti nurodytas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės, padėsiančios atkurti įmonės mokumą (ĮRĮ 5 str. 1 d. 7 p.). ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalies 1-8 punktuose yra išvardintos priemonės, kurių įmonės dalyviai ir valdymo organai planuoja imtis, turint tikslą sėkmingai restruktūrizuoti įmonę. Pažymėtina, kad tik ekonomiškai pagrįstų priemonių visuma (kompleksas) ir jų įgyvendinimo realumas gali įtikinti dėl restruktūrizavimo tikslų pasiekimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-263/2010). Įstatymo leidėjas tokiomis priemonėmis laiko įmonės valdymo organų konkrečius veiksmus, susijusius su nuostolingos veiklos atsisakymu, veiklos įvairinimu, naujų produktų (prekių ar paslaugų) gamyba, įvairiomis kitomis įmonės ateities perspektyvomis, įmonės turimu ir numatomu įsigyti turtu, reikalingu įmonės veiklai, numatomais gauti kreditais ir pan. (ĮRĮ 12 str. 2 d. 1 p., 7 p.). Atsižvelgiant į tai, kad šios priemonės jau turi būti pateikiamos kartu su restruktūrizavimo plano metmenimis, jos nebūtinai šioje bylos nagrinėjimo stadijoje turi būti itin tikslios ir detalizuotos, tačiau jos taip pat neturi būti ir paviršutiniškos bei abstrakčios. Iš šių priemonių turinio turėtų būti galima daryti pagrįstą prielaidą, jog įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai atkurti mokumą ir plėtoti normalią ūkinę komercinę veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-560/2013).

Nagrinėjamu atveju iš atsakovo pateikto 2012 m. lapkričio 1 d. balanso matyti, kad atsakovo įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudarė 4 444 197,39 Lt (b.l. 161, t. 1). Iš atsakovo kreditorių sąrašų matyti, kad atsakovas neginčija turintis 1 115 028,40 Lt dydžio darbo užmokesčio pradelstą įsiskolinimą darbuotojams (b.l. 187-198, t. 1) bei 1 575 847,91 Lt dydžio pradelstą įsiskolinimą kitiems kreditoriams (b.l. 1-33, t. 2). Vadinasi, atsakovo pripažįstamas pradelstas įsiskolinimas kreditoriams iš viso sudaro 2 690 876,31 Lt. Iš atsakovo kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovas turi nemažai skolų, kurios neviršija kelių šimtų litų, tačiau atsakovas šių skolų nėra sumokėjęs jau daugiau kaip vienerius metus. Atsakovo vykdoma veikla yra nuostolinga, 2012 m. lapkričio 1 d. atsakovas patyrė 1 546 754,79 Lt nuostolių, o praėjusiais finansiniais metais – 1 481 854,16 Lt nuostolių (b.l. 162, t. 2).

Iš atsakovo pateiktų 2012 m. gruodžio 3 d. restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad atsakovo turto vertė 2012 m. lapkričio 1 d. sudarė 6 251 934,99 Lt (b.l. 151, t. 1), iš kurio prestižas sudarė 2 120 014 Lt, per vienerius metus gautinos sumos – 2 499 987,04 Lt (b.l. 160, t. 2). Iš šių finansinių duomenų matyti, kad likusio atsakovo turto (atėmus prestižą ir gautinas sumas) vertė yra 1 631 933,65 Lt. Tuo tarpu atsakovas kaip vieną iš priemonių mokumui atkurti, padengiant su darbo užmokesčiu susijusius įsiskolinimus, įvardino tam tikro ilgalaikio turto, kurio bendra vertė sudaro 1 759 914,42 Lt, pardavimą bei nurodė, kad jis susideda iš konkretaus materialaus turto, įskaitant atsakovo administracines patalpas ir parkavimosi vietas (b.l. 157, t. 1). Iš šios atsakovo įvardintos priemonės darytina išvada, kad atsakovas planuoja parduoti visą likusį vertingą turtą, kuris reikalingas jo ūkinei-komercinei veiklai tęsti.

Kaip kitą priemonę atsakovo mokumui atkurti atsakovas nurodė 4 jo akcininkui priklausančių žemės sklypų pardavimą, nedetalizuodamas nei jų rinkos vertės, nei numatomos gauti sumos (b.l. 157, t. 1). Atsakovo teigimu, iš šių žemės sklypų gauta suma padengs atsakovo įsiskolinimą hipotekiniam kreditoriui Nordea Bank Finland Plc. Vėl gi ši atsakovo nurodyta priemonė nėra susijusi su atsakovo ūkinės-komercinės veiklos tęstinumu bei pelningumu.

Kaip trečią priemonę mokumui atkurti atsakovas nurodė atsakovo 2 696 849,14 Lt debitorinių reikalavimų įvykdymą (b.l. 158, t. 1). Patikrinus atsitiktine tvarka atsakovo debitorių sąraše nurodytų debitorių teisinį statusą Juridinių asmenų registre (CPK 179 str. 3 d.), paaiškėjo, kad dalis jų yra bankrutuojančios įmonės, pavyzdžiui UAB „Pajūrio turto investicijos“, kuri atsakovui skolinga 182 193 Lt; UAB „Kruonio HAE statyba“, kuri atsakovui skolinga 23 419,43 Lt; UAB „Transmitto“, kuri atsakovui skolinga 9 075 Lt; UAB „Lokys“, kuri skolinga atsakovui 8 075,54 Lt it t.t. (b.l. 56-115, t. 2). Nustačius, kad atsakovas tiek bankrutuojančias, tiek nebankrutuojančias įmones sudėjo į vieną debitorių sąrašą bei nurodė, jog iš visų šių įmonių neabejotinai atgaus skolas, mažai tikėtina, kad ši atsakovo nurodyta mokumui atkurti priemonė bus įgyvendinta visa apimtimi.

Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta kokiose naujose patalpose ir nuo kada atsakovas planuoja įsikurti; kokiu pagrindu ir už kokias lėšas jis tas patalpas planuoja valdyti; taip pat kokį inventorių ir darbo priemones jis ketina įsigyti bei naudoti; kokių konkrečių paslaugų teikimo ir kada planuoja atsisakyti; kokią naują veiklą ir nuo kada planuoja pradėti vykdyti; kokias naujas sutartis su konkrečiais klientais planuoja sudaryti ir pan. Taigi, atsakovas restruktūrizavimo plano metmenyse pateikė tik konkrečias priemones kokį likusį įmonėje vertingą turtą jis ketina realizuoti. Tačiau kaip ir kokiu būdu atsakovas planuoja atkurti įmonės mokumą, tęsiant ūkinę-komercinę veiklą ir kokiu būdu planuoja pradėti gauti pelną (esant 1 546 754,79 Lt dydžio nuostoliams) atsakovas restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodė. Atsakovas apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais apie darbuotojų skaičiaus didinimą dėl įsikūrusių naujų rajonų, dalyvavimą viešuosiuose konkursuose bei naujų paslaugų teikimo sutarčių pasirašymą, siūlant konkurencingas kainas (b.l. 155-158, t. 1).

Pažymėtina, kad atskirajame skunde ieškovas ginčijo tik teismo motyvus dėl (atsakovo akcininko) realizuotino turto vertės, dėl atsakovo galimybės padengti įsiskolinimą už darbo užmokestį iš atsakovo realizuoto ilgalaikio turto, dėl atsakovo finansinių skolų mažėjimo atvaizdavimo finansiniuose dokumentuose. Tuo tarpu jokių argumentų apie realų atsakovo veiklos tęstinumą ir perspektyvas, išskyrus deklaratyvius teiginius apie patalpų nuomą mažesniais kaštais ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, ieškovas atskirajame skunde nepateikė (CPK 12 ir 178 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tokio pobūdžio atsakovo restruktūrizavimo plano metmenis atsakovo turimo turto ir įsipareigojimų kreditoriams kontekste, daro išvadą, kad atsakovas nenurodė nei vienos konkrečios Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkančios ekonominės priemonės, kuri pagrįstų realią prielaidą apie atsakovo planuojamą veiklos atsigavimą ir tęstinumą. Atsakovo restruktūrizavimo plano metmenys apsiribojo tik turimo turto perleidimu ir abstraktaus pobūdžio teiginiais apie prognozuojamą veiklos atsigavimą, kurie tiktų bet kokioje situacijoje, nes bet kuri įmonė, kuri siekia gauti didesnį pelną, turi didinti prekybos (veiklos) apimtis, sudarydama paslaugų teikimo sutartis su naujais klientais ir didindama darbuotojų skaičių. Atsižvelgiant į išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nebuvo nurodyta nei viena ekonomiškai pagrįsta priemonė, kuri leistų daryti pagrįstą prielaidą, jog restruktūrizavimo procesas šioje įmonėje yra realiai įmanomas (ĮRĮ 1 str. 2 d., 12 str. 2 d.). Todėl ieškovo atskirasis skundas šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 12 ir 178 str.).

Dėl ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkte įtvirtinto įmonės nemokumo kaip savarankiško pagrindo atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą egzistavimo, atkreiptinas dėmesys, kad vertinant įmonės nemokumą yra lyginami įmonės pradelsti įsipareigojimai su įmonės balanse įrašyto turto realia (o ne balanse nurodyta) verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-484/2013, 2012 m. gruodžio 31 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2213/2012 ir kt.). Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog sprendžiant dėl įmonės nemokumo, neturi būti vertinama atsakovo balanse nurodyta turto rūšis „prestižas“, kuris neturi realios rinkos vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d., 9 str. 1 d. ir 7 d. 1 p.). Atsižvelgiant į išdėstyta, ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl netinkamo atsakovo turto vertės nustatymo vertinant atsakovo nemokumą, atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12 ir 178 str.).

Kadangi iš aukščiau nutartyje nustatytų atsakovo finansinių duomenų matyti, jog išskaičiavus iš atsakovo turto vertės (6 251 934,99 Lt) prestižo vertę (2 120 014 Lt), atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams, kurių jis neginčija (2 690 876,31 Lt) viršija pusę atsakovo realios į balansą įrašyto turto vertės (4 131 920,99 Lt), netenka teisinės prasmės ieškovo atskirojo skundo argumentų pagrįstumo nustatinėjimas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai į atsakovo įsiskolinimų dydį įskaičiavo trečiojo asmens A. V. ir pareiškėjo Z. B. nurodytus atsakovo įsiskolinimus pastariesiems asmenims. Todėl atskirai dėl šių atskirojo skundo argumentų pagrįstumo/nepagrįstumo nepasisakoma.

Apeliacine tvarka išnagrinėjus ieškovo UAB „Trikampis žiedas“ generalinio direktoriaus A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutarties, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias atsisakymo kelti įmonei restruktūrizavimo bylą pagrindus, dėl ko priėjo pagrįstos išvados, jog atsakovui UAB „Trikampis žiedas“ nekeltina restruktūrizavimo byla. Dėl šios priežasties ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.