- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- 2-2213/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Audronė Jarackaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Bendrystė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Lex Bonum“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Bendrystė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties, kuria iškelta atsakovo bankroto byla pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lex Bonum“ ieškinį (civilinė byla Nr. B2-1115-71/2012),
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Lex Bonum“ 2012 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Bendrystė“ bankroto bylą dėl įmonės nemokumo (1-3 b. l.).
Atsiliepimas
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi priėmė ieškovo ieškinį ir įpareigojo atsakovą iki 2012 m. rugsėjo 14 d. pateikti teismui atsiliepimą dėl ieškovo reikalavimo ir dokumentus, nurodytus Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 1 dalyje (22, 27-28 b. l.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartimi iškėlė atsakovo UAB „Bendrystė“ bankroto bylą (39-40 b. l.).
Nurodė, kad atsakovas buvo įpareigotas pateikti įrodymus, patvirtinančius UAB „Bendrystė“ mokumą, tačiau šio įpareigojimo neįvykdė, todėl teismas savo iniciatyva rinko įrodymus ir nustatė, kad nurodyta įmonė laiku nesumoka už gautas prekes, atliktus darbus bei nevykdo kitų sandoriais prisiimtų įsipareigojimų, kad 2011 m. atsakovo veikla buvo nuostolinga (įmonė patyrė 67 320 Lt nuostolių), o UAB „Bendrystė“ balanso duomenimis, nurodytos įmonės pradelstų įsipareigojimų suma kreditoriams sudaro 126 715 Lt ir viršija pusę į jos balansą įrašyto turto (176 715 Lt) vertės.
Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendė, kad atsakovas yra nemokus ir negalės įvykdyti visų savo įsipareigojimų (ĮBĮ 2 str. 8 p.), dėl ko keltina šios įmonės bankroto byla (ĮBĮ 9 str. 5 d. 1 p.). Pažymėjo, jog nenustatyta pagrindų, įpareigojančių atsisakyti kelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 3 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Bendrystė“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį (49-50 b. l.). Nurodo šiuos argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo ieškinį, neįvertinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, tarp jų atsakovo pradelstų įsipareigojimų bei į balansą įrašyto turto vertės santykio, ir nenustatęs tikrųjų bankroto bylos iškėlimo priežasčių, be pagrindo iškėlė atsakovo bankroto bylą, o tai gali sukelti ženklių neigiamų pasekmių ne tik atsakovui, bet ir jo darbuotojams, kreditoriams bei kitiems rinkos dalyviams.
2. Teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti ne atsakovui, bet tame pačiame pastate esančios UAB „Gantruva“ atstovei O. J., kuri atsisakė priimti laišką, adresuotą ne nurodytai įmonei. Be to, žinodamas apie bankroto bylos inicijavimą, atsakovas būtų pateikęs įrodymus, kad laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 9 d. iki 2012 m. rugsėjo 25 d. jis atsiskaitė su ieškovu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį (71-72 b. l.). Nurodo, kad atsakovas kartu su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių įmonės mokumą, be to, jam buvo žinoma apie bankroto bylos inicijavimą, kadangi ieškovas išsiuntė atsakovui 2012 m. gegužės 23 d. pranešimą dėl skolinio įsipareigojimo įvykdymo bei bankroto bylos iškėlimo ir ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str. 2,3 d., 338 str.).
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodyti 3 bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) įmonė yra nemoki; 2) įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 3) įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju bankroto byla iškelta dėl atsakovo UAB „Bendrystė“ nemokumo.
Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, nustatant įmonės (ne)mokumą, esminės reikšmės turi įmonės pradelstų įsipareigojimų ir į jos balansą įrašyto turto vertės santykis, o nustatydamas minėtus rodiklius, teismas privalo būti aktyvus ex officio ir išnaudoti visas įmanomas galimybes jiems kuo tiksliau nustatyti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo įpareigojęs atsakovo vadovą pateikti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytus dokumentus, tarp jų 2011 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą, pradelstų įsipareigojimų sąrašą, kurie nebuvo pateikti (22 b. l.). Pirmosios instancijos teismas, negavęs minėtų dokumentų, savo iniciatyva reikalavo duomenų apie atsakovo turtą; iš Juridinių asmenų registro gavo UAB „Bendrystė“ balansą, pelno (nuostolių) ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitas už 2011 metus bei 2011 m. aiškinamąjį raštą (29-34 b. l.).
Tačiau pažymėtina, kad apygardos teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, neišnaudojo visų galimybių gauti aktualius duomenis apie atsakovo turtinę, finansinę padėtį, reikšmingus įmonės mokumo nustatymui. Teismas, spręsdamas, jog 2012 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartis buvo atsakovui tinkamai įteikta, nepasinaudojo ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe skirti baudą įmonės vadovui už dokumentų nepateikimą, be to, apskritai daugiau nesikreipė į atsakovą dėl įmonės finansinių dokumentų pateikimo, o iš bylos duomenų (tarp jų pateiktų atsakovo su atskiruoju skundu) matyti, jog 2012 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartis nebuvo tinkamai įteikta atsakovui (22, 27-28, 36-38, 56 b. l.; ĮBĮ 9 str. 1-2 d., 10 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju tai sukliudė teismui gauti aktualius atsakovo finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, tinkamai įvertinti įmonės tikrąją turtinę padėtį ir teisingai nustatyti atsakovo (ne)mokumą.
Iš skundžiamos apygardos teismo nutarties matyti, kad teismas, nustatydamas atsakovo UAB „Bendrystė“ nemokumą pagal byloje esančius 2011 m. gruodžio 31 d. atsakovo finansinius duomenis, vertino atsakovo visų įsipareigojimų, įrašytų į jo balansą, ir balanse nurodytos turto vertės santykį. Tačiau vien tokių duomenų ir jų santykio įvertinimas – nepakankamas, netgi ydingas, sprendžiant dėl įmonės (ne)mokumo, nes pagal įstatymą turi būti įvertinamas įmonės pradelstų įsipareigojimų (pradelstų skolų, neįvykdytų darbų) santykis su jos turto, įrašyto į įmonės balansą, realia verte pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo metu (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 1 d.). Beje, pagal ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas, gavęs pareiškimą iškelti bankroto bylą, gali įpareigoti pateikti teismui bankroto bylai nagrinėti reikalingus dokumentus ne tik įmonės vadovą, savininką, bet ir vyriausiąjį buhalterį (buhalterį), įmonės apskaitos struktūrinio padalinio vadovą ar kitus asmenis, bei teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą. Be to, esant reikalui, teismas gali pasitelkti ir specialių žinių turinčius asmenis (CPK 179, 212 str.). Tik teisingai nustačius atsakovo turto ir jo pradelstų įsipareigojimų santykį, galima padaryti pagrįstą išvadą dėl atsakovo mokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.; CPK 185 str.; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2665/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1554/2011).
Dėl pasakyto, apygardos teismas neišsamiai ištyrė esmines aplinkybes, reikšmingas ieškinio dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo teisingam išnagrinėjimui, neatskleisdamas nagrinėjamo klausimo esmės, dėl ko skundžiama apygardos teismo nutartis panaikintina ir klausimas dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str., 338 str.).
Iš naujo nagrinėjant bylą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius skolos sumokėjimą ieškovui, iki teismo nutarties iškelti jo bankroto bylą įsiteisėjimo dienos patenkindamas ieškovo (kreditoriaus), kuris kreipėsi į teismą dėl atsakovo bankroto bylos iškėlimo, finansinį reikalavimą, taip pat į tai, kad, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nėra duomenų apie kitų atsakovo kreditorių kreipimąsi į teismą dėl nurodyto atsakovo bankroto bylos iškėlimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartį ir perduoti bylą pagal ieškovo UAB „Lex Bonum“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Bendrystė“, į. k. 144934595, nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.