- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-08
- Bylos Nr.
- B2-368-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02641-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „Trikampis žiedas“
- Atsakovas
- UAB „Trikampis žiedas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „Trikampis žiedas“ generalinio direktoriaus A. S. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovui UAB „Trikampis žiedas“, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų: UAB „Grifs AG“, A. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teisme 2012-12-07 gautas UAB „Trikampis žiedas“ generalinio direktoriaus patikslintas pareiškimas atsakovui UAB „Trikampis žiedas“, kuriuo ieškovas prašo: 1) iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Trikampis žiedas“, 2) UAB „Trikampis žiedas“ restruktūrizavimo administratoriumi skirti UAB „Stinkoma“, 3) leisti naudoti įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančia AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, iš kurios gali būti mokamos einamosios įmokos ir kiti mokėjimai, nustatyti Įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ĮRĮ). Ieškovas nurodo, kad prasidėjus ekonominiam nuosmukiui įmonės darbų apimtis pradėjo mažėti. 2011 m. įmonė buvo priversta atleisti dalį darbuotojų ir techninio personalo. Įmonė šiuo metu vykdo veiklą, tačiau dėl dalies įmonės klientų nemokumo įmonėje susidarė situacija, aprašyta ĮRĮ, todėl racionaliausias sprendimas šioje situacijoje yra įmonės restruktūrizavimas (T. 1, 146-147).
2012-12-13 Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovo pareiškimas buvo priimtas, sustabdytas atsakovo UAB „Trikampis žiedas“ turto, turtinių teisių ir piniginių lėšų realizavimas ir (ar) išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, išduotus pagal teismų ir kitų institucijų sprendimus, be to, nustatyta, kad iš UAB „Trikampis žiedas“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant privalomąsias įmokas bei Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti mokėjimai (T. 2, 226-227).
Šalies argumentai
2012-12-20 teisme gautas UAB „Grifs AG“ prašymas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kuris buvo tenkintas teisėjos rezoliucija ant gauto dokumento. Minėtame prašyme trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad tarp UAB „Grifs AG“ ir UAB „Trikampis žiedas“ 2012-02-15 buvo sudaryta paslaugų sutartis, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo teikti atsakovui reagavimo paslaugas, t. y. nuolat budėti ir iš užsakovo centralizuoto stebėjimo punkto telefonu gavęs pranešimą apie patalpų, įrašytų į šalių suderintą sąrašą, signalizacijos aliarminį signalą, reaguoti pasiųsdamas į įvykio vietą savo apsaugos darbuotojus, o atsakovas įsipareigojo už šias paslaugas sumokėti trečiajam asmeniui šioje sutartyje numatytą mokestį. Trečiasis asmuo tinkamai teikė atsakovui paslaugas, tačiau pastarasis su trečiuoju asmeniu neatsiskaitė ir 2012-09-20 sutartis buvo nutraukta ir atsakovas patvirtino, kad trečiajam asmeniui liko skolingas 68 617,58 Lt. Po užskaitos galutinė atsakovo skola sudaro 68 375,58 Lt, kuri kartu su delspinigiais, palūkanom ir bylinėjimosi išlaidom (viso 3 345,56 Lt) buvo priteista trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-28 preliminariu sprendimu. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovas nėra tinkamai informavęs kreditorius apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kadangi kreditoriams nebuvo išsiųsti metmenys ir sprendimas dėl metmenų patvirtinimo (T. 3, b. l. 13-15).
2013-01-07 teisme gautas suinteresuoto asmens Z. B. prašymas, kuriame nurodomo, kad tarp Z. B. ir UAB „Trikampis žiedas“ buvo sudaryta darbo sutartis. UAB „Trikampis žiedas“ teismui pateiktuose dokumentuose neteisingai apskaičiavo neišmokėto darbo užmokesčio skolą, t. y. nurodė 10 011,23 Lt sumą, nors skola yra 16 317,63 Lt.
2013-01-07 teisme gautas A. V. pareiškimas dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, kuris buvo patenkintas teisėjos rezoliucija ant gauto dokumento. Trečiasis asmuo nurodo, kad nuo 2006-03-28 iki 2012-08-21 dirbo pas atsakovą apsaugos darbuotoju. Už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo mėn. iki darbo sutarties nutraukimo atsakovas trečiajam asmeniui liko skolingas 24 307,47 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, kuris yra priteistas įsiteisėjusiu 2012-11-16 teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18376-861/2012. Trečiojo asmens nuomone, teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą atsakovui, kadangi su darbo užmokesčiu susijusi skola yra 1 115 028,40 Lt, o darbo užmokesčio nemokėjimas yra vienas iš pagrindų inicijuoti įmonės bankroto bylą; atsakovas šiuo metu perkėlinėja savo veiklą į UAB „Mano sauga“, kuriai perduodami anksčiau atsakovo saugoti objektai; atsakovas nesilaikė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, nes nepateikė kreditoriams atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų; atsakovo restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodyta jokių ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių; atsakovo žadamo parduoti turto reali vertė nėra pagrįsta jokiais įrodymais, be to, pardavus atsakovo turtą ženkliai padidės atsakovo išlaidos turto nuomai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo prašymas iškelti atsakovui UAB „Trikampis žiedas“ restruktūrizavimo bylą atmestinas.
Restruktūrizavimo proceso tikslas – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, išsaugoti darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto. Įmonė, turinti finansinių sunkumų – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalimi, įmonės restruktūrizavimas – tai visuma šio įstatymo nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones.
Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui. Taigi tuomet, kai įmonė siekia būti restruktūrizuota ir atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra akivaizdžių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti, teismas turėtų iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą.
ĮRĮ 4 – 7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis numato, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnio reikalavimai. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012), todėl nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar UAB „Trikampis žiedas“ iš esmės pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio bei ar nėra kitų ĮRĮ įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti UAB „Trikampis žiedas“ restruktūrizavimo bylą.
Ieškovas nurodė, kad UAB „Trikampis žiedas“ darbų apimtis pradėjo mažėti prasidėjus ekonominiam nuosmukiui, 2011 m. įmonei teko atleisti dalį darbuotojų. Pasak ieškovo, UAB „Trikampis žiedas“ susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais bankrutavus daliai įmonės klientų. Pagal ĮRĮ 4 straipsnio 1 punktą restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius. Įstatymų leidėjas nenustato termino, kuriam suėjus laikoma, kad įmonė turi finansinių sunkumų, ir net nurodo, kad tokie sunkumai gali atsirasti ateityje, per artimiausius 3 mėnesius. Dėl šios materialaus pobūdžio sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti egzistavimo turėtų būti vertinami įmonės pateikti finansiniai dokumentai, jos veiksmai rinkoje, kiti su vykdoma veikla susiję duomenys. Pažymėtina, kad 2010-10-01 įsigaliojusioje naujoje ĮRĮ redakcijoje nebeliko reikalavimo, kad įmonės finansiniai sunkumai būtų laikini. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi seniai ilgesnį laiką savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Ieškovas nurodo, kad UAB „Trikampis žiedas“ darbo užmokesčio skola 2012-10-31 sudarė 1 115028,40 Lt. Teismui kelia abejonių minėtos sumos realumas, kadangi pagal ieškovo kartu su pareiškimu iškelti UAB „Trikampis žiedas“ restruktūrizavimo bylą pateiktą darbo užmokesčio skolos lentelę UAB „Trikampis žiedas“ skola Algirdui Visakavičiui 2012-10-31 sudarė 4 223,14 Lt (T. 1, b. l. 196), tačiau iš trečiojo asmens A. V. paaiškinimų ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-11-16 sprendimu už akių nuspręsta priteisti ieškovo A. V. naudai iš atsakovo UAB „Trikampis žiedas“, be kita ko, 24 307,47 Lt neišmokėto darbo užmokesčio. Be to, suinteresuotas asmuo Z. B. teigė, kad UAB „Trikampis žiedas“ minėtoje lentelėje neteisingai vietoj 16 317,63 Lt nurodė10 011,23 Lt skolos sumą. Nors atsakovas darbo užmokesčio skolos lentelėje (T. 1, b. l. 187-198) nenurodo, kiek laiko yra delsiama atsiskaityti su įmonės darbuotojais, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nuo 2010 m. pabaigos teismuose yra išnagrinėta virš 100 bylų, kuriuose UAB „Trikampis žiedas“ pareikšti reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų priteisimo, ir didžioji dalis ieškinių yra patenkinta. Teismas pažymi, kad pagal IRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktą teismas atsisako iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareikšimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 straipsnio 1 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Taigi vėlavimas mokėti darbo užmokestį yra savarankiškas pagrindas iškelti įmonei bankroto bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad trumpas vėlavimas atsiskaityti su vienu ar keletu įmonės darbuotojų negali būti pripažįstamas savarankišku pagrindu iškelti bankroto bylą stabiliai veikiančiai ir didesnių finansinių sunkumų neturinčiai įmonei, tačiau nagrinėjamos bylos atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Trikampis žiedas“ ilgiau nei 2 metus vėluoja išmokėti daugiau nei 1 milijoną darbo užmokesčio esamiems ir buvusiems įmonės darbuotojams, todėl teismas turi pagrindą konstatuoti, kad UAB „Trikampis žiedas“ finansiniai sunkumai yra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio. Tačiau, kaip minėta anksčiau, net ir tokiu atveju, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi seniai ilgesnį laiką savaime, teismas turi įvertinti, ar egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva.
Analizuojant kitus įmonės finansinėje atskaitomybėje pateiktus rodiklius ir vertinant, ar UAB „Trikampis žiedas“ yra nemoki (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), pažymėtina, kad ieškovas nurodo, jog UAB „Trikampis žiedas“ kreditorių finansiniai reikalavimai sudaro 4 444 197,38 Lt, iš jų 1 115 028,40 Lt darbo užmokesčio skola, taigi likusi suma sudaro 3 329 168,98 Lt, iš kurios 2012-11-23 duomenimis nevėluojama grąžinti 1 608 366,14 Lt, 473 696,82 Lt sumą vėluojama grąžinti nuo 1-30 dienų, 1 247 106,02 Lt sumą vėluojama grąžinti nuo 31 iki daugiau nei 360 dienų (T. 2, b. l. 32)). Tokiu būdu, pradelstos įmonės skolos šios nutarties priėmimo dienai tikėtinai sudaro 2 835 831,24 Lt (1 115 028,40 + 473 696,82 + 1 247 106,02). Vertinant įmonės turtinę padėtį pagal 2012-11-01 balanso duomenis, 3 403 993,33 Lt vertės įmonės ilgalaikį turtą sudaro: 1) 2 149 346,55 Lt vertės nematerialus turtas: 2 120 014 Lt vertės prestižas, 6 948,38 Lt vertės programinė įranga, 22 384,17 Lt vertės kitas nematerialus turtas; 2) 1 234 146,78 Lt vertės materialus turtas: 1 047015,46 Lt vertės pastatai ir statiniai, 72 903,23 Lt vertės mašinos ir įrenginiai; 110 314,29 Lt vertės transportas, 3 313,80 Lt vertės nebaigta statyba, 600 Lt kitas materialus turtas; 3) 20 500 Lt vertės finansinis turtas, o įmonės trumpalaikio turto vertė lygi 2 847 941,66 Lt sumai. Turto iš viso: 6 521 934,99 Lt (T. 1, b. l. 160-161). Teismas atkreipia dėmesį, kad prestižas nėra nuosavybės teisės objektas, kuris už užmokestį galėtų būti perleistas kitam asmeniui, be to, ir UAB „Trikampis žiedas“ restruktūrizavimo plano metmenyse niekur neužsimenama apie šio įmonės nurodyto ilgalaikio nematerialaus turto realizavimo būdus siekiant atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Tokiu būdu iš 6 521 934,99 Lt sumos atimama prestižo vertė, t. y. 2 120 014 Lt, todėl visas UAB „Trikampis žiedas“ turtas įvertintinas 4 401 920,99 Lt suma. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad UAB „Trikampis žiedas“ pradelsti įsipareigojimai (2 835 831,24 Lt) viršija pusę į 2012-11-01 balansą įrašyto turto vertės (4 401 920,99 Lt) ir UAB „Trikampis žiedas“ atitinka nemokios įmonės statusą.
Dėl UAB „Trikampis žiedas“ restruktūrizavimo plano metmenų (T. 1, b. l. 148-159) pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei restruktūrizavimo sėkmę. Tai reiškia, kad restruktūrizavimo plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Vertinant UAB „Trikampis žiedas“ metmenyse nurodytų konkrečių priemonių mokumui atgauti realumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas nurodo, kad visų pirma bus atsiskaitoma su hipotekiniu kreditoriumi Nordea Bank Finland Plc. parduodant bendrovės akcininko A. S. nekilnojamąjį turtą: dalį žemės sklypo unikalus Nr. 7940 0003 0259, žemės sklypą unikalus Nr. 7490 0003 0273, žemės sklypą unikalus Nr. 7940 0003 0019, žemės sklypą Nr. 7940 0003 0172. Metmenyse taip pat nurodyta, kad bendrovė ketina parduoti savo nekilojamąjį turtą, kurio didžiąją dalį sudaro 1 252 284,91 Lt vertės administracinės patalpos adresu Ulonų g. 5, Vilnius, tam, kad galėtų organizuoti atsiskaitymą su pirmos eilės kreditoriais. Tačiau iš Centrinės hipotekos įstaigos duomenų ir Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad tarp UAB „Trikampis žiedas“ ir Nordea Bank Finland Plc. 2007-03-06 sudarytos kreditavimo sutarties Nr. KS 07-03-01 su vėlesniais sutarties pakeitimais ir papildymais užtikrinimui banko naudai yra įkeisti tiek anksčiau paminėti trys žemės sklypai unikalūs Nr. 7490 0003 0273, 7940 0003 0019, 7940 0003 0172, taip pat minėtos administracinės patalpos adresu Ulonų g. 5,Vilnius, bei dalis UAB „Trikampis žiedas“ priklausančių transporto priemonių (T. 1, b. l. 165-184, T. 2, b. l. 185-225). Todėl darytina išvada, kad atsakovo teiginys, kad lėšos už parduotas administracines patalpas bus panaudotos atsiskaitymui su pirmos eilės kreditoriais (t. y. įmonės darbuotojais), neatitinka tikrovės, nes šis turtas yra įkeistas hipotekos kreditoriaus naudai. Taip pat teismas vertina, kad bendrovės ketinimas parduoti nuosavas administracines patalpas, kurios yra pritaikytos įmonės veiklai, ir nuomotis kitas patalas, kurios nežinia, ar bus pritaikytos įmonės veiklai, negali būti pripažįstamas efektyvia priemone įmonės mokumui atkurti. Kiti atsakovo teiginiai dėl ketinimo dalyvauti daugumoje viešųjų konkursų, ketinimo išieškoti 2 696 849,14 Lt vertės skolas iš debitorių yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Trečiasis asmuo A. V. pažymėjo, kad atsakovas nesilaikė ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, nes nepateikė kreditoriams atsakovo restruktūrizavimo plano metmenų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Trikampis žiedas“ 2012-12-03 pranešime kreditoriams dėl sprendimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė, kad pageidaujantys susipažinti su akcininko sprendimu dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, metmenimis ir kitais restruktūrizavimo bylos dokumentais gali tai atlikti darbo dienomis nuo 09:00 val. iki 16:00 val., atvykus į bendrovės biurą adresu Ulonų g. 5, Vilnius. Atsižvelgdamas į UAB „Trikampis žiedas“ kreditorių sąrašo dydį, teismas sprendžia, kad akcininko sprendimo ir metmenų įteikimas kiekvienam kreditoriui siunčiant minėtus dokumentus paštu, pareikalautų neproporcingų lėšų ir sąnaudų. Kreditoriai, informuoti apie bendrovės pateiktą pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėjo galimybę atvykti susipažinti su minėtais dokumentais pas atsakovą arba įstoti į procesą ir susipažinti su dokumentais teisme.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, iš byloje esančių duomenų yra aišku, jog šios nutarties priėmimo dieną UAB „Trikampis žiedas“ yra nemoki bei ilgą laiką vėluoja atsiskaityti su didžiąja dalimi buvusių ir/ar esamų įmonės darbuotojų. Visi anksčiau nurodyti argumentai sudaro pagrindą teismui vertinti, kad UAB „Trikampis žiedas“ neturi objektyvių galimybių atkurti mokumą. Į bylą nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti, jog bendrovės finansiniai sunkumai gali būti išspręsti restruktūrizavimo proceso metu. Teismo vertinimu restruktūrizavimo bylos iškėlimas šiuo atveju tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus (2 000 Lt plius PVM restruktūrizavimo išlaidos 1 mėnesiui iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo, 116 160 Lt išlaidos visam periodui restruktūrizavimo plano įgyvendinimo priežiūrai (T. 1, b. l. 158)) bei nepagrįstai trukdytų kreditoriams įgyvendinti savo reikalavimų teises (ĮRĮ 8 straipsnis). Tai šiuo procesiniu sprendimu atsisakytina iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Trikampis žiedas“ (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atsisakyti iškelti UAB „Trikampis žiedas“ (į. k. 123415782, buveinės adresas: Ulonų g. 5, Vilnius) restruktūrizavimo bylą.
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-12-13 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones: „Nustatyti, kad iš UAB „Trikampis žiedas“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant privalomąsias įmokas bei ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti mokėjimai“.
Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Turto areštų aktų registrui.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.