Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, teistas: 1) 2000-06-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal. BK 310 str. 1 d., 310 str. 6 d., 16 str. 2 d. ir 310 str. 6 d., BK 42 str. 105 MGL (13125 Lt) bauda su viso turto konfiskavimu; 2) 2001-03-08 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, BK 43 str. pagrindu bausmė subendrinta su 2000-06-02 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams su viso turto konfiskavimu ir 105 MGL dydžio (13125 Lt) bauda; 3) 2002-04-05 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams; 4) 2003-02-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams, BK 42 str. 4 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2002-04-05 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams su ¼ turto konfiskavimu; 5) 2004-05-25 Klaipėdos apygardos teismo pagal BK 129 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 12 metų; 6) 2013-02-07 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. areštu 35 paroms, BK 64 str. 3 d. pagrindu bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2004-05-25 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams; 7) 2014-06-06 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3, BK 64 str. 1 d. ir 3 d. pagrindu bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2013-02-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams; 8) 2014-11-04 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3, BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-06-06 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams; 9) 2014-12-15 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 260 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 64¹ str., bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2014-11-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 7 metams 2 mėnesiams; 10) 2015-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. 30 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 20 parų arešto bausmę. BK 64 str. 1 ir 3 d. pagrindu prie 2014-12-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė bausmė 7 metai 2 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo, 11) 2016-06-08 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 182 str. 3d., 182 str. 1d., 182 str. 1 d., 182 str. 1d. , BK 63 str. 1d., 4d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant laisvės atėmimą 8 mėnesiams. BK 64 str. 1d., 3d. pagrindu subendrinta su 2015-07-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 m. 5 mėn., bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2016-06-08, bausmės neatlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal BK 24 str. 4d., 260 str. 2d.,

L. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirba, teista: 1) 2014-11-04 Šiaulių apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 1 d. 6 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) 2016-06-08 Šiaulių apylinkės teismo BK 182 str. 1 d. 8 mėnesių viešųjų darbų bausme, bausmės neatlikusi, teistumai neišnykę, kaltinama pagal BK 260 str. 2d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Tokia teismų praktika formuojama ir 2014-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr 2K-7-173/2014). Nutartyje nurodyta, jog BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma ir bendrininkaujant. Bendrininkavimui būdinga tai, kad darant tą pačią nusikalstamą veiką dalyvauja – bendrai veikia – du ar daugiau nusikalstamos veikos subjektų. Būtinas bendrininkavimo požymis yra jų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Vienas iš bendrininkų – tai organizatorius, kuris parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja. Galimos tokios teisinės situacijos, kai kaltininkas, siekdamas įgyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui, panaudoja kitus asmenis (pvz., duoda jiems pinigus, kad šie jam nupirktų narkotinių ar psichotropinių medžiagų; atlieka parengiamuosius veiksmus ir vadovauja tokių medžiagų įgijimui). Sprendžiant, ar tokie kaltininko, panaudojančio kitus asmenis, bei šių asmenų veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas neteisėtai disponuojant narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys), ar ne, atsižvelgtina į tarpusavio susitarimo pobūdį, ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, bendrininkų atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Paprastai asmuo, atlikęs parengiamuosius veiksmus ir vadovavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimui net ir asmeniniam vartojimui, laikytinas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti organizatoriumi. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. S. veikė turėdamas tikslą įsigyti narkotinių medžiagų ne tik asmeniniam vartojimui, bet ir platinimui. Šiam tikslui jis pasitelkė kitus asmenis- įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį, kuris surado ir nupirko heroino, taip pat sutuoktinę L. S., kuri kaltinamojo nurodymu perėmė jai į namus atvežtą narkotinę medžiagą, ją paslėpė ir atgabeno į Marijampolės pataisos namus, turėdama tikslą ilgalaikio pasimatymo metu perduoti kaltinamajam A. S.. Iš kaltinamųjų parodymų ir telefoninių pokalbių suvestinės, kitų rašytinių įrodymų seka, kad tiek įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens, tiek kaltinamųjų veiksmai buvo detaliai derinami tarpusavyje ir šiuos derinimo veiksmus atliko kaltinamasis A. S., jo veiksmai buvo būtini narkotinei medžiagai heroinui patekti į Marijampolės pataisos namus. Įvertinus šias nustatytas bylos aplinkybes, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis vadovavo narkotinės medžiagos įgijimui, gabenimui ir perdavimui į Marijampolės pataisos namus ir organizavo šiuos veiksmus, todėl jo veiksmai vertinami kaip neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo, gabenimo, turint tikslą platinti, organizatoriaus.

Nors kaltinamoji L. S. kalta prisipažino iš dalies, parodydama, kad ji nežinojo ir nesuprato, jog pakete, kurį jai perdavė nepažįstamas asmuo ir kurį kaltinamojo A. S. nurodymu ji turėjo atgabenti jam į ilgalaikį pasimatymą, yra narkotinė medžiaga - heroinas, tačiau teismas jos parodymus šioje dalyje vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės. Vertindamas įrodymus dėl kaltinamosios L. S., teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį. Aplinkybę, kad L. S. įgijo, laikė, gabeno turėdama tikslą platinti ,suvokdama, jog įgyja ir laiko, gabena narkotinę medžiagą, patvirtina pačios kaltinamosios L. S. veiksmai patikrinimo metu bei rasto paketėlio slėpimo vieta ir būdas–paketėlio su narkotine medžiaga slėpimas jo suradimą ypatingai apsunkinamoje vietoje- savo pačios organizme, liudytojos J,V. parodymai, kad net ir suveikus tikrinimo aparatui iš pradžių L. S. neigė turinti paslėptus savo organizme daiktus. Be to nors kaltinamoji parodė, jog ji manė, jog paketėlyje yra telefonas ar SIM kortelės, tačiau ji pati patvirtino, kad paketėlis buvo lengvas-20-30 g, iš liudytojos J. V. parodymų seka, kad čiuopiant jautėsi, jog paketėlio turinys minkštas, ką turėjo jausti ir pati kaltinamoji jį liesdama, ką patvirtina specialisto išvada dėl DNR pėdsakų - tiek pakuodama , tiek slėpdama savo organizme. Iš bylos duomenų, o ir pačios kaltinamosios parodymų seka, kad ji tokiu pačiu būdu gabeno kaltinamajam A. S. narkotinę medžiagą į Alytaus pataisos namus, tačiau ikiteisminis tyrimas tuo atveju buvo nutrauktas nenustačius jos kaltės, t. y. nenustačius, kad ji suprato, jog gabena narkotinę medžiagą, todėl tokia ankstesnio ikiteisminio tyrimo baigtis buvo pagrindas ir šiuo pakartotiniu atveju naudotis tokiu pačiu veikos darymo būdu ir savo veikos subjektyvios pusės aiškinimu suradus pas ją narkotinę medžiagą, nors kaltinamajai neabejotinai buvo žinoma, kad tokiu būdu jos prašoma atgabenti narkotinę medžiagą. Šių aplinkybių visumos pagrindu teismas kaltinamosios L. S., o taip pat kaltinamojo A. S. paaiškinimą, kad kaltinamoji L. S. nesuprato, jog įgijo, laikė ir gabeno perdavimui A. S. narkotinę medžiagą, vertina kaip siekimą išvengti kaltinamajai L. S. baudžiamosios atsakomybės ir sprendžia, jog jos kaltė dėl narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo, gabenimo turint tikslą platinti įrodyta visiškai. Iš specialisto išvados seka, kad paketėlyje, patikrinimo metu rastame pas kaltinamąją L. S., rastos medžiagos masė 33,669 g, jame rasta narkotinės medžiagos- heroino 4,137 g. Kad tai yra didelis šios narkotinės medžiagos kiekis, nustatyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Pagal šį teisės aktą dideliu narkotinės medžiagos heroino kiekiu laikytinas didesnis kaip 2 g šios narkotinės medžiagos kiekis, o šiuo atveju minimalią didelio kiekio ribą rasta narkotinė medžiaga heroinas viršijo daugiau kaip dvigubai. Iš kaltinamojo A. S. parodymų seka, jog jis vartojantis narkotines medžiagas. Taip pat įvertinus jo paties nurodomą įgytos narkotinės medžiagos kiekį ( netoli 50 g ), narkotinės medžiagos gabenimo būdą, gabento paketo formą, dydį ir svorį, teismas sprendžia, jog neabejotinai patvirtinta abiejų kaltinamųjų tyčia disponuoti dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Taigi, neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis A. S. organizavo neteisėtą didelio kiekio narkotinės medžiagos heroino įgijimą, laikymą, gabenimą turint tikslą platinti ir jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 24 str. 4d., 260 str. 2d. sudėtį, o kaltinamoji L. S. šiuos veiksmus tiesiogiai atliko- neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį narkotinės medžiagos heroino turėdama tikslą jį platinti ir jos veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 260 str. 2d. sudėtį. Asmuo, kuris perdavė L. S. narkotines medžiagas, nenustatytas, duomenų apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, tyčios turinį, nėra, todėl nėra pagrindo pripažinti jį bendravykdytoju ir ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdami recidyvistais ( t. y. teisti už tyčinių nusikaltimų padarymą ) Nėra pagrindo pripažinti kaltinamiesiems inkriminuojamą sunkinančią atsakomybę aplinkybę tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupė. Pagal BK 25 str. 2d. bendrininkų grupė yra tada, kai nusikalstamą veiką daro ar susitaria daryti du ar daugiau asmenų, kai bent du iš jų yra vykdytojai. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, o ne vykdytojas, o asmuo, kuris perdavė L. S. narkotines medžiagas, nenustatytas, duomenų apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, tyčios turinį, nėra, todėl pripažinti jį bendravykdytoju BK 25 str. 2d. prasme nėra pagrindo.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamieji padarė sunkų nusikaltimą ( BK 11 str. 5d. ), tačiau narkotinės medžiagos į apyvartą nepateko. Nusikalstamą veiką kaltinamasis A. S. darė atlikdamas bausmę pataisos namuose.

Kaltinamasis A. S. teistas, tame tarpe ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę baustas ir už administracinių teisės pažeidimų padarymą. Marijampolės pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, daug kartų baustas už įvairius grubius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų vartojimą. Nustatyta, kad jis buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius ir tai jo veiką daro pavojingesne. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti bausmės vidurkį. Kadangi šią veiką padarė neatlikęs 2016-06-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, taikytina BK 64 str. 1d., 3d. nuostatos ir prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėtina dalis 2016-06-08 nuosprendžiu paskirtos ir šio nuosprendžio priėmimo dienai ( 2017-02-27) neatliktos laisvės atėmimo bausmės. Kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, neatlikta bausmės dalis dar gana didelė, kardomoji priemonė neskirtina.

Kaltinamoji L. S. teista už kitokio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Ji anksčiau buvo bausta administracine tvarka už draudžiamų daiktų perdavimą tardymo izoliatoriuje laikomam asmeniui, nuobauda šiuo metu negaliojanti. L. S. nedirba, tačiau registruota darbo biržoje. Kaltinamoji turi mažametį vaiką, gim.2011 m. Kaltinamoji L. S. padarė sunkų nusikaltimą būdama teista. BK 260 str. 2d. sankcijoje numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė. Nors kaltinamoji turi mažametį vaiką, tačiau aplinkybių visumos, kuri būtų pagrindas taikyti BK 62 str. ar 54 str. 3d. nenustatyta. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Akivaizdu, kad šios įstatymo nuostatos suponuoja išvadą, jog teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kaltininkui paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę gali tik atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei konstatavęs nurodytų BK 62 str. 1d. sąlygų visumą. Tuo tarpu byloje neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji kalta prisipažino iš dalies, narkotinę medžiagą surado pareigūnai asmens apžiūros metu, ją kaltinamoji atidavė tik tikrinusiai pareigūnei prietaisu nustačius svetimkūnio buvimą kaltinamosios organizme. Tokios aplinkybės negali būti prilyginamos BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytai švelnesnės, negu įstatyme numatyta, bausmės skyrimo instituto taikymo būtinai sąlygai – nusikaltimą padariusio asmens savanoriškam atvykimui į policiją ir pranešimui apie tokios veikos padarymą. BK 62 str. 2d. nuostatos gali būti taikomos atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir dar bent viena šioje dalyje nurodyta sąlyga. Kaip aptarta anksčiau, kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ji turi mažametį vaiką, tačiau duomenų, kad nebus kam prižiūrėti ir išlaikyti vaiką nėra, iš duomenų apie baudimą administracine tvarka seka, kad L. S. bausta už netinkamą vaiko priežiūrą, o tai rodo, kad ir būdama laisvėje tinkamai vaiku nesirūpina. Tai rodo, kad BK 62 str. 2d. nustatytos aplinkybių visumos nenustatyta ir taikyti šį straipsnį nėra pagrindo. Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas sprendžia, kad sprendžiant kaltinamajai skirtinos bausmės klausimą, tokios aplinkybių visumos nenustatyta. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, sunkią nusikalstamą veiką padarė žinodama, kad privalo rūpintis ir prižiūrėti mažametį vaiką, tačiau ši aplinkybė neužkirto kelio nusikalstamos veikos darymui. Jokių duomenų, kad dėl ypatingai nepalankių aplinkybių ji būtų buvusi priversta daryti tokią veiką nenustatyta, veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio-ji bausta administracine tvarka už nuteistiesiems uždraustų daiktų perdavimą, be to jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl tokio paties pobūdžio nusikalstamos veikos. Įvertinus visus aptartus motyvus, jokių duomenų, kad paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę būtų pažeistas teisingumo principas, nėra. Kaltinamosios šeimyninė padėtis-turi mažametį vaiką, aplinkybės, kad narkotinė medžiaga į apyvartą nepateko, yra pagrindas mažinti skirtinos bausmės dydį, skiriant minimalią sankcijoje numatytą bausmę, nors ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Kadangi kaltinamoji L. S. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikusi 2016-06-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų bausmės, todėl bausmės turi būti bendrinamos BK 64 str. pagrindu. BK 65 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, subendrindamas bausmes BK 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme, tačiau yra draudžiamas dvigubas bausmių keitimas. BK 65 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad į laisvės atėmimą gali būti keičiamas tik areštas ir laisvės apribojimas, tuo tarpu viešųjų darbų keitimo į laisvės atėmimo bausmę galimybė ir taisyklės nenumatytos. Kadangi dvigubas bausmių keitimas draudžiamas, todėl L. S. bendrinant bausmes vadovaujantis BK 64 str., turi būti skiriamos abiejų rūšių (laisvės atėmimo ir viešųjų darbų) bausmės kartu. Tokia praktika nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2007-01-19 nuosprendyje byloje Nr.1A-32/2007, kuriame taip pat pripažįstama, kad šiuo konkrečiu atveju ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės ir viešųjų darbų, kurie atliekami po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, paskyrimas nėra visiškai tinkamas bausmių tarpusavio suderinamumo požiūriu, tačiau paskirti kitokią galutinę subendrintą bausmę galiojantys įstatymai galimybės nenumato. Neatlikta 2016-06-08 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis 2017-02-27 yra 4 mėnesiai viešųjų darbų. Kaltinamoji turi pastovią gyvenamą vietą, mažametį vaiką, ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu kviečiama atvykdavo, kardomoji priemonė iki bausmės vykdymo pradžios nekeistina.

Kaltinamieji kaltais prisipažino iš dalies, byloje buvo atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl BK 64¹ str. netaikytinas.

Kaltinamajai L. S. LR BPK 51 str. 1d. 4 p. pagrindu buvo paskirtas gynėjas. Kaip seka iš VGTPT Kauno skyriaus pažymos, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2017-02-13 dėl kaltinamosios L. S. gynybos sudarė 171,73 eur ( 2017-02-13 pažymos Nr. NTP-7-1825). Teismas, įvertinęs gynėjo skyrimo pagrindą ir kaltinamosios turtinę padėtį, sprendžia, kad gynėjo dalyvavimo byloje išlaidos iš kaltinamosios L. S. nepriteistinos (BPK 106 str. 2d.). Teismui iki įrodymų tyrimo pabaigos duomenų apie A. S. teistos antrinės teisinės pagalbos išlaidas nepateikta, todėl jų išieškojimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. ,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu prie šios bausmės pridėti dalį 2016-06-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir šio nuosprendžio priėmimo dienai (2017-02-27) neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 12 ( dvylika ) metų laisvės atėmimo, atliekamą pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos ( 2017-02-27 ).

Kardomosios priemonės neskirti.

L. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoneriems) metams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 65 straipsnio 2d. pagrindu šią bei 2016-06-08 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą šio nuosprendžio priėmimo dienai (2017-02-27) viešųjų darbų bausmės dalį subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo, atliekamą pataisos namuose ir 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu į laisvės atėmimo bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-08-30 iki 2016-09-01.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

L. S. nuo antrinės teisinės pagalbos išlaidų mokėjimo atleisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

-heroino miltelius (po tyrimo likę 4,043g g), saugomus Policijos departamento prie LR VRM Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje saugykloje, sunaikinti;

-mobiliojo ryšio telefoną „Nokia C2-01“ IMEI 358650/04/692513/7 su SIM kortele „PILDYK“ Nr. 89370 03615 11091 62644, pagal pakvitavimą grąžintą L. S., grąžinti L. S. pilnam disponavimui.

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.