Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajai L. S. ir jos gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, nuteistojo A. S. (A. S.) gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. S. ir A. S. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams. BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu prie šios bausmės pridėta dalis 2016 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir šio nuosprendžio priėmimo dienai (2017 m. vasario 27 d.) neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 12 (dvylika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2017 m. vasario 27 d.).

L. S. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jai paskirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) metams. BK 64 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 65 straipsnio 2 d. pagrindu ši bei 2016 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta šio nuosprendžio priėmimo dienai (2017 m. vasario 27 d.) viešųjų darbų bausmės dalis subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose ir 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos. BK 66 straipsnio pagrindu į laisvės atėmimo bausmę įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį ir L. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad A. S. organizavo nusikalstamą veiką - neteisėtą didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą, laikymą, turėdamas tikslą jas platinti, ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo, o L. S., vykdydama nusikalstamos veikos organizatoriaus A. S. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jam vadovaujant, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdama tikslą jas platinti, o būtent: A. S. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, adresu Sporto g. 7, Marijampolės m., turėdamas tikslą įgyti narkotinių medžiagų- heroino savo asmeniniam naudojimui bei platinti jas Marijampolės pataisos namuose bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe, laikotarpyje nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio vidurio iki 2016 m. rugpjūčio 29 d., telefoninių pokalbių metu su įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir sutuoktine L. S., nurodė įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui įgyti apie 30-40 gramų narkotinės medžiagos heroino miltelių, kurių sudėtyje yra didelis kiekis narkotinių medžiagų - heroino, jas supakuotas atgabenti L. S. į namus, adresu Tilžės g. 121-421, Šiaulių m., ir jai perduoti, kad šį paketą su narkotinėmis medžiagomis - heroinu atgabentų į Marijampolės pataisos namus ir ilgalaikio pasimatymo metu jam perduotų. Vykdant šį A. S. suorganizuotą nusikalstamos veikos planą, įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs 33,669 g rudos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis narkotinių medžiagų - heroino, kurio masė yra 4,137 g, 2016 m. rugpjūčio 29 d. apie 17.00 val., atgabeno adresu Tilžės g. 121-421, Šiaulių m., ir perdavė L. S.. L. S. vykdydama A. S. nurodymus ir turėdama tikslą įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens jai perduotą didelį kiekį narkotinių medžiagų - 33,669 g rudos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje yra didelis kiekis narkotinių medžiagų - heroino, kurio masė yra 4,137 g,- platinti, t. y. ilgalaikio pasimatymo metu perduoti A. S., nuo įgijimo momento šį didelį kiekį narkotinių medžiagų - heroino laikė savo namuose Tilžės g. 121-421, Šiaulių m., iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. ryto, kuomet tą pačią dieną apie 05.30 val. paketą su šiuo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų- heroino- paslėpė išeinamojoje angoje ir apie 11.10 val. maršrutiniais autobusais iš Šiaulių miesto atgabeno į Marijampolės pataisos namus, esančius Sporto g. 7, Marijampolės m., perduoti per pasimatymą nuteistajam A. S., tačiau 11.30 val. prieš ilgalaikį pasimatymą su A. S., atlikus L. S. asmens apžiūrą paketą su dideliu kiekių narkotinių medžiagų - heroinu, kurio masė yra 4,137 g, surado ir paėmė Marijampolės pataisos namų pareigūnai. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo, sumažinti jam paskirta bausmę ir taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas.Skunde nurodė, jog kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad tiek jis, tiek jo žmona savo kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir jiems galima taikyti BK 64¹ straipsnį, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nuteistasis ir jo sutuoktinė prisipažino kaltais tik iš dalies. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, jog jis prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus su visais vardais ir pavardėmis, padėjo ikiteisminiam tyrimui, nurodydamas žmogų iš kurio susitarė nupirkti narkotines medžiagas. Nuteistojo teigimu, jis ir dabar kaltu prisipažįsta visiškai, tačiau jam nesuprantama, kodėl teismas vertino jo prisipažinimą tik iš dalies. Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistojo žmona L. S., tikrai negalėjo žinoti kas yra paketėlyje, kadangi tas paketas jai buvo paduotas užpakuotas. A. S. teigimu, jis sakė žmonai, kad pakete bus telefonas, arba kortelės, todėl nėra pagrindo manyti, kad L. S. galėjo suvokti, kad gabeno narkotines medžiagas. Nuteistojo įsitikinimu, dar vienas įrodymas, kad jo žmona nežinojo kas paketėlyje, tai, kad asmens apžiūros metu supypsėjo aparatas, kuris paprastai sureaguoja į metalą. Todėl L. S. iš karto atidavė paketą pareigūnams, suprasdama, kad aparatas supypsėjo būtent dėl telefono kortelių. L. S. nuteistasis yra sakęs, kad narkotikai nepypsi, todėl ji suprasdama, kad gabena narkotikus ir kokia baudžiamoji atsakomybė jos laukia, nebūtų to paketo atidavusi pareigūnams. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į jo išdėstytas aplinkybes bei patikėti, kad L. S. tikrai nežinojo ir nesuvokė, kas buvo gabenamame paketėlyje. Tiek nuteistasis, tiek L. S. nuoširdžiai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo ir prašo bausmę sumažinti. A. S. taip pat prašo pakeisti jam bausmės rėžimą iš pataisos namų į kalėjimo rėžimą, kadangi jis yra tokiuose pataisos namuose, kur viešpatauja narkotikai ir juos pardavinėjantys asmenys. Apeliaciniu skundu nuteistoji L. S. prašė, skirti jai švelnesnę bausmę, nei skyrė pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodė, jog apylinkės teismo teisėja priimdama skundžiamą nuosprendį neatsižvelgė į jos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu, kurie nuo pat pirmosios apklausos buvo nuoseklūs, ji prisipažino kalta padariusi nusikalstamą veiką, labai gailisi. Be to, teismas neatsižvelgė, kad nuteistoji nežinojo kas yra paketo viduje, kadangi ji įtarė, kad gali jame būti kažkas kitko, nei jai teigė jos vyras. Kas buvo paketo viduje ji nematė, kadangi jo neatidarinėjo. Kai asmens kratos metu supypsėjo aparatas, ji gera valia išsitraukė paketą ir atidavė prižiūrėtojai. Nuteistosios teigimu, jeigu būtų žinojusi, kad pakete narkotikai, ji tikrai jų būtų negabenusi, kadangi žino, jog už tai numatyta griežta baudžiamoji atsakomybė. Nuteistosios teigimu, jai nesuprantama, kodėl teismas ją nuteisė pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, jeigu ji neketino platinti narkotikų ir ji aplamai net nežinojo, kad pakete buvo narkotikai. L. S. prašo teismo taikyti jai BK 62 straipsnio 2 dalį, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad pas ją yra mažametis vaikas, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę nebus kam jį palikti auginti. Prašo atsižvelgti į tai, kad prisipažino kalta ir labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad turi mažametį vaiką. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji L. S. ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo A. S. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistųjų skundus atmesti. Nuteistųjų A. S. ir L. S. apeliaciniai skundai atmetami.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nuteistųjų kaltė padarius A. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, o L. S. inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal 260 straipsnio 2 dalį yra įrodyta. Pripažindamas A. S. ir L. S. kaltais, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija laiko, kad sprendžiant nuteistųjų A. S. ir L. S. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių reikšmę tiriant įrodymus bei galėjusių paveikti nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuteistųjų kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais liudytojos J. V. parodymais, specialisto išvadomis bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu A. S. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, o L. S. pagal 260 straipsnio 2 dalį yra kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šių nusikaltimų požymius. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. S. ir L. S. kaltės.

Dėl A. S. apeliacinio skundo

Nuteistasis A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės neginčija, apeliaciniu skundu nesutinka su paskirta bausme, prašo bausmę švelninti. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. S. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas nuteistajam bausmę bei nustatydamas bausmės dydį, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį - padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) atlikdamas bausmę pataisos namuose. Atsižvelgė į tai, kad A. S. teistas, tame tarpe ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, Marijampolės pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, daug kartų baustas už įvairius grubius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už narkotinių medžiagų vartojimą. Taip pat atsižvelgė į tai, kad jis buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius, nusikalto bausmės atlikimo metu pataisos namuose, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės suponavo pagrįstą išvadą, kad A. S. nepadarė teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl pagrįstai skyrė, realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. S. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad jis naują tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusius ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintus teistumus taip pat už tyčinius nusikaltimus. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis A. S. teisiamas jau 12 kartą, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės įtakos jo elgesiui nedarė, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, nusikalto laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos namuose, tai rodo nuteistojo A. S. nenorą taisytis, jo asmenybės pavojingumą bei polinkį nusikalsti, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė padės sulaikyti A. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, labai gailisi dėl savo veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti. Nors nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde teigia, kad jis visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, tačiau pažymėtina jog tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes matyti, jog pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu A. S. davė parodymus tik iš dalies pripažindamas faktines bylos aplinkybes bei nurodydamas, kad jo žmona L. S. nežinojo, kad pakete buvo narkotikai. Ši nuteistojo versija buvo paneigta surinktų įrodymų visuma. Aukštesniojo teismo vertinimu, A. S. parodymai, visų surinktų įrodymų kontekste, skamba visiškai neįtikinamai ir vertinama kaip siekis nustatytas faktines aplinkybes paaiškinti sau ir L. S. naudinga linkme. Apeliacinio skundo argumentas, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistasis A. S. pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi jį įvykdęs, atmetamas kaip nepagrįstas. Taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti 1/3 apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo, kadangi kaip jau minėta, nuteistasis savo kaltę pripažino tik iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas A. S. bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti nuteistajam bausmę, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.Nepagrįstas bei atmestinas ir nuteistojo A. S. prašymas pakeisti jam bausmės rėžimą iš pataisos namų į kalėjimo rėžimą. BK 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 83 straipsnio 1 dalį, kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys (išskyrus ribotai pakaltinamus asmenis, nėščias moteris ir vaikų iki trejų metų turinčias motinas), nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. BVK 83 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kalėjimuose taip pat atlieka bausmę nuteistieji, šio Kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka palikti kalėjime atlikti ūkio darbų, ir šio Kodekso 69 straipsnyje nurodyti nuteistieji, jų sutikimu perkelti iš pataisos namų tęsti bausmės atlikimo. Pagal BVK 69 straipsnio 4 dalį, teisę perkelti nuteistąjį iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Kalėjimų departamento direktorius. Šiuo atveju apeliantas neatitinka BVK 83 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, todėl jis turi laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Dėl L. S. apeliacinio skundo

Iš paduoto apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad nuteistoji L. S. nesutinka su jai paskirtos bausmės dydžiu, teigdama jog teismas jai skyrė per griežtą bausmę neatsižvelgdamas į tai, jog ji prisipažino kalta padariusi nusikalstamą veiką, labai dėl to gailisi. Nuteistosios teigimu, teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad nuteistoji nežinojo kas yra paketo viduje, kadangi jo neatidarinėjo. Apeliacinės instancijos teismas šiuos nuteistosios L. S. skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir pažymi, jog kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. S. kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje bei priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jos atžvilgiu, vertino surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, L. S. ir A. S. paaiškinimą, kad L. S. nesuprato, jog įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą, vertino kaip siekimą išvengti L. S. baudžiamosios atsakomybės bei pagrįstai nurodė, su kuo sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, jog aplinkybę, kad L. S. įgijo, laikė, gabeno turėdama tikslą platinti, suvokdama, jog įgyja ir laiko, gabena narkotinę medžiagą, patvirtina pačios L. S. veiksmai patikrinimo metu bei rasto paketėlio slėpimo vieta ir būdas - savo pačios organizme, taip pat liudytojos J. V. parodymai. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, apklausta liudytoja J. V. patvirtino, kad net ir suveikus tikrinimo aparatui iš pradžių L. S. neigė turinti paslėptus savo organizme daiktus. Liudytoja nurodė, jog paketėlis buvo lengvas -20-30 g, čiuopiant jautėsi, jog paketėlio turinys minkštas, ką turėjo jausti ir pati L. S. jį liesdama, pakuodama ir slėpdama savo organizme. Be to, liudytoja nurodė, jog lygiai po mėnesio L. S. į pasimatymą su vyru vėl nešė draudžiamus daiktus, buvo iškviesta policija, šiuo metu vyksta tyrimas (b. l. 67-68). Tai, kad L. S. neabejotinai buvo žinoma, kad ji gabeno A. S. prašomą narkotinę medžiagą, patvirtina byloje esantys duomenys apie tai, kad L. S. tokiu pačiu būdu gabeno A. S. narkotinę medžiagą į Alytaus pataisos namus, tačiau ikiteisminis tyrimas tuo atveju buvo nutrauktas nenustačius jos kaltės, t. y. nenustačius, kad ji suprato, jog gabena narkotinę medžiagą, todėl kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia ankstesnio ikiteisminio tyrimo baigtis buvo pagrindas ir šiuo pakartotiniu atveju naudotis tokiu pačiu veikos darymo būdu ir savo veikos subjektyvios pusės aiškinimu suradus pas ją narkotinę medžiagą. Apeliacinio skundo argumentai, jog nuteistoji net nežinojo, kad pakete buvo narkotikai, teisėjų kolegijos vertinimu yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog L. S. kaltė dėl narkotinės medžiagos įgijimo, laikymo, gabenimo turint tikslą platinti, įrodyta visiškai.Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad L. S. prisipažino kalta ir labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kad turi mažametį vaiką ir, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę nebus kam jį palikti auginti.Nors nuteistoji L. S. teigia, jog ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi dėl jos padarymo, tačiau kaip jau buvo pažymėta, atsakant į nuteistojo A. S. apeliacinio skundo argumentus, jog tais atvejais, kai kaltininkas duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde nuteistoji L. S. tik iš dalies pripažino faktines bylos aplinkybes, teigdama, jog nežinojo kas yra A. S. gabenamo paketo viduje, kadangi jo neatidarinėjo, tačiau šie nuteistosios parodymai buvo paneigti surinktų įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius L. S. parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybė. Todėl apeliacinio skundo argumentas, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos nuteistoji L. S. pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi jį įvykdžiusi, atmetamas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistosios L. S. atžvilgiu bausmė ir jos dydis paskirta tinkamai, atsižvelgus į tai, kad ji padarė sunkų nusikaltimą būdama teista, lengvinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyvistė ( t. y. teista už tyčinių nusikaltimų padarymą), anksčiau bausta administracine tvarka už draudžiamų daiktų perdavimą tardymo izoliatoriuje laikomam asmeniui (nuobauda šiuo metu negaliojanti), nedirba, registruota darbo biržoje, nors turi mažametį vaiką, gim. 2011 m., tačiau tai jai netrukdo daryti nusikalstamas veikas. Kaip matyti iš duomenų apie baudimą administracine tvarka, L. S. bausta už netinkamą vaiko priežiūrą, o tai rodo, kad ir būdama laisvėje tinkamai vaiku nesirūpina. Nors kaltinamoji turi mažametį vaiką, tačiau aplinkybių visumos, kuri būtų pagrindas taikyti BK 62 straipsnį ar 54 straipsnio 3 dalį, nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamu nuosprendžiu paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežta, ji padės sulaikyti L. S. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų A. S. ir L. S. apeliaciniuose skunduose nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuosprendį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam A. S., išlaidas sudaro 46,32 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistųjų netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistųjų A. S. (A. S.) ir L. S. apeliacinius skundus atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.