Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis, 1-618-993/2021

Teismas: Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-09-23
Bylos Nr.: 1-618-993/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-03-6-00065-2015-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Indrė Averkienė (pirm.)
Kaltinamasis: J. L.
Civilinis ieškovas: Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
Advokatai: Mantas Šriupša

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-618-993/2021Teisminio proceso Nr. 1-03-6-00065-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.2.18.8.3; 1.2.18.10.; 2.1.15.3.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Indrė Averkienė,sekretoriaujant Laurai Ražanskaitei, Vildai Verikaitei, Lukui Žižiui,dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei,kaltinamajai J. L., jos gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „A. u.“, direktore, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

J. L., būdama J. V. individualios įmonės (JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) savininke, veikdama šios įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, 2 dalį užimamų pareigų pagrindu, būdama tiesiogiai atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies reikalavimus, užimamų pareigų pagrindu, būdama tiesiogiai atsakinga už įmonės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą“, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 punktą būdama atsakinga, kad įmonėje būtų laikomasi šių taisyklių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra neužtikrino teisės aktų reikalaujamos J. V. individualios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tuo pažeidė šių norminių aktų reikalavimus:

-2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai” reikalavimus, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>“, „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes J. V. individualioje įmonėje nebuvo apskaitytos visos pajamos, o dalies darbo užmokesčio mokėjimas vykdytas be darbo užmokesčio žiniaraščio, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes pajamos ir darbo užmokesčio mokėjimas neapskaitytas J. V. individualios įmonės buhalterinės apskaitos registruose, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, nes nebuvo išsaugoti J. V. individualios įmonės apskaitos registrai;

-Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” (2003 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 317 redakcija) 11 punkto reikalavimus, kuris nurodo, kad „...pinigai priimami arba išmokami tik pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, nes laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. J. V. individualios įmonės darbuotojams išmokėjo 9151,01 Eur darbo užmokesčio, 48 062,75 Eur kitų mokėjimų, 4926,95 Eur gautų avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus sumą kurie nebuvo įtraukti į J. V. individualios įmonės apskaitą – neišrašė kasos pajamų orderių, neįtraukė į įmonės kasos knygą, tuo neužtikrino, kad šios pinigų sumos būtų apskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose;

-Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (2002 m. gegužės 29 d. Nr. 780) 12 punkto „PVM sąskaitos-faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip..“ 1 papunkčio „Numeris turi būti sudaromas didėjančia tvarka“ ir 3 papunkčio „PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos-faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“ reikalavimus, nes J. V. individualios įmonės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų kai kurie numeriai kartojasi arba neįrašyti didėjančia tvarka,

ir dėl šių veiksmų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti J. V. individualios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, ji būdama J. V. individualios įmonės (JAR kodas (duomenys neskelbtini) registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) savininke, veikdama šios įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, siekdama išvengti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti mokesčius nuo išmokėtų 9151,01 Eur darbo užmokesčio ir 4926,95 Eur avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus, šių sumų tyčia neįtraukė į J. V. individualios įmonės apskaitą ir nedeklaravo:

-PVM (Forma FR0600) deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės pajamas ir mokėtiną į biudžetą PVM, nes neįrašė gautų pajamų – 4926,95 Eur avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 855,00 Eur (4926,95x21/121) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM;

-pelno mokesčio deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės pelną, nes įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apmokestinamąjį pelną – neįrašė nuo 4926,25 Eur gautų pajamų 611,00 Eur mokėtino pelno mokesčio bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 611,00 Eur (4926,95-855x15%=611,00) į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pelno mokesčio;

-pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (Forma FR0572) įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie mokėtiną į biudžetą gyventojų pajamų mokestį, nes neįrašė 9151,01 Eur darbo užmokesčio ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 1811,19 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą GPM mokesčio (9151,01x15%=1811,19);

-pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM versija 06) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėtiną į Lietuvos Respublikos biudžetą valstybinio socialinio draudimo (VSD), privalomo socialinio draudimo (PSD), garantinio fondo mokesčius, nes neįrašė darbo užmokesčio 9151,01 Eur ir nuo jo skaičiuojamų privalomų darbuotojo (3%) bei darbdavio (30,98%) valstybinio socialinio draudimo bei privalomo darbuotojo (6%) bei darbdavio (3%) sveikatos draudimo įmokų – 3947,40 Eur, 0,2% garantinio fondo įmokų – 18,30 Eur ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

tokiu būdu išvengė į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų 3947,40 Eur VSD ir PSD mokesčių, 18,30 Eur garantinio fondo įmokų,

ir dėl šių veiksmų, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos biudžetui iš viso buvo padaryta 7242,89 Eur žala.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji J. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir parodė, kad ji sutinka su teisme atliktos ekspertizės išvadomis ir pakeistame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Analizuojamu laikotarpiu ji buvo atsakinga už J. V. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, deklaracijų teikimą, pripažįsta, kad nevisiškai laikėsi įstatymų numatytų reikalavimų ir dėl to negalima nustatyti jos įmonės turto, nuosavo kapitalo, pajamų. Taip siekė, kad būtų sumokama kuo mažiau mokesčių. Neįtraukti tam tikrų sumų į apskaitą nusprendė pati. Būdavo banketai, prailgintos darbo valandos, kai kuriems darbuotojams būdavo išmokamas papildomas atlyginimas, neįrašant jų į buhalteriją, kai kurie banketai taip pat būdavo neįtraukti į apskaitą, o vėliau ir į deklaracijas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Sutinka sumokėti ekspertų paskaičiuotus mokesčius į valstybės biudžetą. Pradiniame kaltinime nurodytos sumos buvo nurodytos iš tiesų labai didelės, tokių sumų ji nėra mokėjusi darbuotojams, nes būtų viršyta net įmonės apyvarta, todėl ankčiau ir nepripažino savo kaltės, dabar, kaip minėjo, sutinka su visomis pakeistame kaltinime nurodytomis sumomis ir pažada jas sumokėti.

Liudytoja L. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad užeigoje ji dirbo samdoma virėja. Prieš jai įsidarbinant buvo pasirašyta darbo sutartis. Šiuo metu ji nebepamena, ar atlyginimas jai buvo mokamas vokelyje, ar pervedant į sąskaitą. Ji taip pat nebepamena ir darbo užmokesčio, darbo grafiko. Atlyginimą į kortelę jai pervesdavo buhalterė, o grynaisiais pinigus paduodavo barmenė. Gaudama pinigus, ji nesižymėdavo, kiek gaudavo ir nepamena, ar gavusi pinigus pasirašinėdavo. Atlyginimas nevėluodavo, todėl nebuvo jokių ginčų. Ji išėjo iš darbo, nes gavo kitą pasiūlymą.

Liudytoja L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio 23 d. su J. V. IĮ savininke J. L. sudarė darbo sutartį, dėl darbo kavinėje „S. u.“, (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje dirbo iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., virėja. Darbindamasi į minėtą įmonę pokalbyje dėl darbo ji bendravo su J. L., kuri jai paaiškino, kad pagal darbo sutartį ji priima pilnu etatu, dirbti 40 val. darbo savaitę. Pokalbio metu ji suprato, kad pagal darbo sutartį jai turėtų būti mokamas ne mažesnis nei minimalaus darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis, tačiau realiai darbo užmokestis bus mokamas didesnis, t. y. (jei dabar gerai pamena) už kiekvieną darbo dieną J. L. žadėjo mokėti po 80 Lt. Pamena, kad po kurio laiko, tačiau tiksliai neatsimena kada, gal nuo 2014 m. pavasario, jos darbo užmokestis, paskyrus vyresniosios virėjos pareigoms, padidėjo iki 120 ar 130 Lt už darbo dieną. 130 Lt darbo užmokestį už darbo dieną ji gavo tol, kol nutraukė sutartį su J. V. IĮ. Darbo užmokestis jai buvo skaičiuojamas taip, kad buvo suskaičiuojamos darbo dienos, tada padauginama iš nustatytos jos darbo dienos darbo užmokesčio sumos ir tokia pinigų suma būdavo išmokama kaip darbo užmokestis. Daugiau joks darbo užmokestis, t. y. numatytas darbo sutartyje, jai mokamas nebuvo. Darbo užmokestis liudytojai buvo mokamas grynais pinigais, kiek kartų mokant darbo užmokestį per savaitę, nepamena. Pamena, kad darbo užmokestį mokėdavo įvairiai, t. y. ir kas porą dienų, ir kiekvieną darbo dieną. Darbo užmokestį jai paprastai sumokėdavo tą darbo dieną kartu dirbanti barmenė. Žino, kad barmenės apie darbuotojams sumokėtą darbo užmokestį kažkur pažymėdavo, apie tai yra girdėjusi, tačiau, kur barmenės darydavo atžymas apie išmokėtus darbo užmokesčius, nežino. Jos darbo vieta buvo virtuvėje ir į kitas patalpas, į salę ar prie baro neidavo. Jei gerai pamena, J. L. jai nei karto pati nėra sumokėjusi darbo užmokesčio. Kai barmenės sumokėdavo jai pinigus, t. y. darbo užmokestį, jokiuose dokumentuose tą kartą pasirašyti jos neprašydavo. Kad dirbant kavinėje „S. u.“, J. L. ar koks kitas IĮ darbuotojas jai būtų pateikęs pasirašyti algalapius ar kokius kitus dokumentus už jai mokamą darbo užmokestį, nepamena. Kiekvienas kavinės darbuotojas savo darbo užmokestį su J. L. aptardavo individualiai ir konfidencialiai. Taigi kiek gaudavo darbo užmokesčio kiti kavinėje dirbantys darbuotojai, nežino. Su J. V. IĮ darbo sutartį nutraukė savo prašymu, ieškodama geresnių darbo sąlygų. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ji nėra mačiusi, tačiau spėja, kad rankraštiniai įrašai yra daryti barmenų. Sąsiuvinyje nurodytos darbuotojams sumokėtos sumos. Prie jos vardo nurodytas sumas galimai yra gavusi, tačiau nėra visiškai tikra (3 t., b. l. 87-88).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos L. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad pinigai, kuriuos gaudavo į kortelę ir pinigai, kuriuos jai sumokėdavo barmenė, sudarė jos visą atlyginimą. Ji yra įsitikinus, kad per mėnesį neuždirbdavo 1800 Lt.

Liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po jos mamos mirties užeigoje „S. u.“ vyko gedulingi pietūs, tačiau šiuo metu ji nepamena daugiau aplinkybių.

Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užsakiusi gedulingus pietus, jei gerai pamena – dvidešimčiai asmenų. Po metų, 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, 10 asmenų buvo užsakiusi metines. Abu kartus užsakymais rūpinosi pati asmeniškai. Užsakymus rezervacijai darydavo paskambinusi telefonu, po to nuvykdavo į kavinę derinti meniu bei sumokėti avansą. Šiuo metu nepamena, kiek ir kam buvo sumokėjusi avansą užsakydama gedulingus pietus. Nepamena, nes tai buvo jos mamos laidotuvės ir tuo metu tiesiog nieko nesureikšmino. Užsakydama 2015 m. rugpjūčio mėn. metines pamena, kad sumokėjo 20 Eurų grynais pinigais avansui. Minėtus pinigus sumokėjo kažkuriam iš kavinės darbuotojų, tačiau kam tiksliai neatsimena. Neatsimena ar darbuotojas, kuriam sumokėjo avansą jai davė tai patvirtinantį dokumentą. Su kuo derino gedulingų pietų meniu, o kitais metais metinių maisto meniu, taip pat neatsimena. Už užsakytus gedulingus pietus ir už metines ji sumokėjo grynais pinigais (2 t., b. l. 127-128).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino.

Liudytoja A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš naujus metus kartu su kolegėmis išsirinko ir užsisakė J. L. priklausančią kavinę. Užsisakydamos kavinę jos nederino kainos, tik susižiūrėjo, ką valgys, vėliau telefonu buvo derinami įvairūs pakeitimai. Už paslaugas ji sumokėjo kortele. Iš pradžių ji sumokėjo avansą, o po to avansas buvo išskaičiuotas.

Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. ji kartu su savo bendradarbėmis lankėsi kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kavinės pavadinimas tuo metu buvo arba „S. u.“, arba „U. A.“. Kolektyvo narių kartu su ja dalyvavo apie 15 asmenų. Ji buvo tas asmuo, kuri ėmėsi šventės organizacinių reikalų, todėl pati asmeniškai vyko į minėtą kavinę užsakyti meniu ir palikti avansą. Meniu derino ir avansą paliko, kaip suprato, kavinės savininkei. Ji jai kažkaip taip tuo metu ir prisistatė. Užsakydama šventinę vakarienę kavinės savininkei sumokėjo 30 Eur avansą. Avansą sumokėjo grynais pinigais. Moteris paėmusi iš jos avansą, tai ranka pažymėjo kažkokiame dokumente, galimai pinigų priėmimo kvite ir pateikė jai. Buvo paaiškinta, kad sumokėto avanso suma bus vakarėlio metu įskaičiuota į bendrą sumą. Vėliau peržiūrėjusi savo banko sąskaitą prisiminė, kad už šventinę vakarienę 2015 m. gruodžio 11 d. kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo ji, atsiskaitydama banko kortele. Kaip įrodymą pateikia laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. savo banko sąskaitos išrašą. Iš jos pateikto banko išrašo matyti, kad 2015 m. gruodžio 14 d. (pirmadienį) nuo jos sąskaitos į J. V. IĮ pervesta 205,95 Eurų. Prie šios jos papildomo liudytojo apklausos protokolo pateikė savo sąskaitos išrašą, 1 lapas (2 t., b. l. 130-131, 133-135).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad 205 Eur ji sumokėjo tą pačią dieną išeidama iš vakarėlio.

Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. L. kavinėje šventė įmonės kalėdinį vakarėlį, nuvykę į vietą sumokėjo avansą ir gavo čekį. Po vakarėlio jiems buvo atneštas čekis, kurį ji apmokėjo.

Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. 11 d. ji kartu su savo dar aštuoniomis draugėmis ir bendradarbėmis lankėsi kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kavinės pavadinimas, jei gerai pamena, tuo metu buvo „U. A.“. Tai buvusi kavinė „S. u.“. Ji buvo tas asmuo, kuris ėmėsi šventės organizacinių reikalų, todėl pati asmeniškai vyko į minėtą kavinę užsakyti meniu ir palikti avansą. Avansą paliko, kaip suprato, kavinės savininkei J. L.. Taip teigia, nes pokalbio su ja metu, ji davė savo vizitinę kortelę, kurioje ir buvo nurodyti būtent tokie jos duomenys ir kontaktinis telefono numeris. Užsakydama šventinę vakarienę J. L. sumokėjo 30 Eur avansą. Avansą sumokėjo grynais pinigais. Ar J. L. išrašė ir jai padavė minėtai pinigų sumai Pinigų priėmimo kvitą ar kokį kitą dokumentą, patvirtinantį įmokėtus avanso pinigus, nepamena. Už šventinę vakarienę sumokėjo bendrai su draugėmis susidėjusios grynuosius pinigus, tačiau kokią pinigų sumą sumokėjo nepamena ir įvardinti jokios konkrečios sumos negali. Už šventinę vakarienę grynuosius pinigus sumokėjo po vakarienės, aptarnavusiai barmenei – padavėjai (2 t., b. l. 123-124).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino.

Liudytoja D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su kolegomis nusprendė kavinėje padaryti kalėdinį vakarėlį, nuvyko į kavinę, susitarė dėl vakarėlio dienos ir valandos, paliko avansą. Avansas buvo 20 Lt, jį padavus, jiems padavė lapelį. Po šventės, ji su kolegomis paprašė, kad atneštų čekį ir ji grynais pinigais jį apmokėjo. Jie čekį pasiėmė, į čekį buvo įskaičiuotas avansas.

Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn., jei gerai pamena 11 d. ji kartu su savo bendradarbėmis lankėsi kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Šventinėje vakarienėje dalyvavo 8 asmenys. Kadangi ji ėmėsi šventės organizacinių reikalų, todėl pati asmeniškai vyko į minėtą kavinę užsakyti maistą bei aptarti kitus organizacinius klausimus. Nuvykusi į minėtą kavinę, ten buvusios barmenės prie baro pasiteiravo, su kuo galėtų kalbėti dėl šventės užsakymo. Tuomet barmenė pakvietė, kaip ji suprato kavinės direktorę ar savininkę. Atėjusi moteris prisistatė. Būtent su ja liudytoja suderino visas šventės detales, tai yra užsakė šaltąjį maistą ir gėrimus, taip pat tą patį kartą, jos paprašyta paliko avansą – 25 Eur. Avansą sumokėjo grynais pinigais. Tuo metu moteris, kuriai ji sumokėjo avansą ant kažkokio, maždaug 12 cm aukščio ir 6 cm pločio lapuko, ar kokio tai dokumento užrašė ranka jos įmokėto avanso sumą – 25 Eur ir parašė žodį „avansas“ ir minėtą lapuką padavė jai kaip garantą, kad pinigus sumokėjo. Pasirašyti jokiame dokumente apie sumokėtus pinigus neprašė. Moteris su kuria ji kalbėjo dėl užsakymo, savo sąsiuvinyje užsirašė jos vardą, telefono numerį ir užsakyto maisto kiekį bei pavadinimą. Prisimena, kad po šventinės vakarienės aptarnavusi barmenė pateikė sąskaitą, kurioje buvo nurodyta pinigų suma apie 170 Eurų. Visos dalyvavusios šventėje bendradarbės susidėjo po 21 Eurą ir surinktus pinigus padėjo prie barmenės pateiktos sąskaitos. Nematė ar barmenė paėmusi surinktus pinigus įdėjo į kasos aparatą ir nežino, ar ji pinigus apskaitė, tačiau pamena, kad barmenė paėmusi surinktus pinigus vėliau pateikė kažkokį kvitą, kuriame buvo nurodyta sumokėta už maistą ir gėrimus pinigų suma. Tai pamena, nes pagal minėtą kvitą vėliau išsidalino grąžą (2 t., b. l. 141-142).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patikslino ir parodė, kad šventės metu sąskaitą apmokėjo ji.

Liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. L. kavinėje šventė mamos jubiliejų. Atvyko į kavinę, sumokėjo avansą, o po šventės ji nuėjo prie baro, prie kasos aparato, ir susimokėjo. Čekyje buvo nurodyta viskas, ką jie buvo suvalgę. Sumokėjus avansą jiems davė dokumentą, kuriame nurodyta, kad jie sumokėjo avansą. Kavinėje mokėtiną suma ji dalinosi kartu su sese.

Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn., kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užsakiusi savo mamos 90-metį. Mamos jubiliejaus šventės užsakymu rūpinosi ji asmeniškai. Pamena, kad nuvykusi į minėtą kavinę tuo metu ten dirbusio personalo pasiteiravo su kuo galėtų kalbėti dėl jubiliejaus užsakymo. Tuomet buvo informuota, kad dėl užsakymo turėtų kalbėti su kavinės savininke. Jai pasakė, kad kaip tik tuo metu savininkės darbe nėra. Pasakė, kada savininkė bus kavinėje ir pasiūlė atvykti kitą kartą. Į kavinę „S. u.“ atvyko kitą kartą, kaip jai ir buvo nurodyta. Tuomet darbuotojai jai pakvietė kavinės savininkę ir jos pradėjo derinti užsakymą. Su minėta moterimi, ji suderino maisto meniu ir aptarė kitus organizacinius reikalus. Po meniu suderinimo moteris, su kuria bendravo dėl šventės užsakymo paprašė palikti avansą. Šiuo metu tikslios avanso sumos nepamena, mano, kad tai galėjo būti nuo 20 iki 30 Eurų suma. Prašomą avansą ji sumokėjo grynais pinigais. Apie jos sumokėtą avansą moteris pasižymėjo savo kalendoriuje – knygoje, tai yra ten pat kur pasižymėjo apie užsakytą maistą. Pinigų priėmimo kvito, ar kokio kito dokumento įrodančio jai sumokėtus pinigus jos akivaizdoje moteris neišrašė, taip pat nepateikė pasirašyti jokiame dokumente. Po šventės už užsakytą maistą ir gėrimus ji atsiskaitė grynais pinigais, pagal pateiktą sąskaitą. Pinigus sumokėjo prie baro barmenui kuris ir buvo pateikęs sąskaitą. Už šventinius pietus sumokėjo apie 160-180 Eur, pinigus sumokėjo pagal kavinės darbuotojo pateiktą sąskaitą, kurioje buvo nurodytas užsakytas maisto – porcijų skaičius ir bendra apmokėjimo suma. Ar barmenas, kuriam sumokėjo pagal sąskaitą pinigus juos įnešė į kavinės kasą ir apskaitė nežino. Tačiau kvitą-čekį kavinės darbuotojas jai davė. Sugrįžusi namo barmeno jai paduotą kvitą – čekį ji nagrinėjosi, tai yra tikslinosi porcijų kiekį, kainą ir sumokėtą pinigų sumą. Viską tikslinosi, nes mamos šventės pietų kainą dalino perpus su savo sese.(2 t., b. l. 151-152).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad avansas buvo sumokėtas, tik ji su sese per klaidą sumokėjo visą sumą, neišskaičiuodamos avanso.

Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš 4-5 metus, prieš kalėdinį laikotarpį, ji užsakinėjo banketą kavinėje. Tai buvo kolektyvo kalėdinis vakarėlis, kavinė buvo pasirinkta, nes ji buvo arti darbo. Jai buvo pavesta viską suorganizuoti. Dėl banketo ji tarėsi su J. L., paliko jai 30 Eur avansą. Už avansą ji gavo lapelį, patvirtinantį avanso sumokėjimą. Šventės metu ji iškarto atsiskaitė. Iš bendros sąskaitos buvo išskaičiuotas avansas.

Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. ji kartu su savo bendradarbiais kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), šventė „kalėdinį“ vakarėlį. Ji buvo tas asmuo, kuris organizavo šventę, todėl pati asmeniškai vyko į minėtą kavinę užsakyti meniu. Meniu ir kitus organizacinius reikalus derino su kavinės savininke J. L., kuri davė savo vizitinę kortelę. Vėliau minėtoje vizitinėje kortelėje nurodytu telefono numeriu ji ne kartą skambino norėdama patikslinti maisto meniu ir kalbėjo su ta pačia moterimi, kuri priėmė jos pirmąjį užsakymą. Kai lankėsi kavinėje pirmąjį kartą, tą patį kartą po meniu aptarimo ir laiko rezervacijos kavinės savininkė jos paprašė sumokėti 30 Eurų avansą. Avansą sumokėjo grynais pinigais. Moteris, kuriai ji sumokėjo avansą ant maždaug 12 cm aukščio ir 6 cm pločio lapuko (gal rožinės spalvos), užrašė ranka jos įmokėto avanso sumą – 30 Eur ir parašė žodį „avansas“. Minėtą lapuką padavė jai kaip garantą, kad pinigus sumokėjo. Jos pačios pasirašyti pinigų priėmimo kvite ar kokiame kitame dokumente apie sumokėtus pinigus neprašė. Pamena, kad moteris su kuria ji kalbėjo dėl užsakymo, savo sąsiuvinyje užsirašė jos vardą, telefono numerį ir užsakomo maisto pavadinimą bei kiekį. 2015 gruodžio mėn. 11 d. ji vos atvykusi į kavinę švęsti, priėjo prie baro ir tuo metu dirbančiam barmenui paaiškino, kad nori sumokėti pinigus už užsakytą maistą. Tuomet jis nukreipė pas tą pačią moterį, su kuria ji buvo derinusi šventės rezervaciją, tai yra pas J. L.. Pamena, kad ji ant tokio paties lapuko, kaip ir buvo pažymėjusi apie jos sumokėtą avansą surašė šventei užsakyto maisto pavadinimus, kainas ir viską suskaičiavusi padavė, kad grįžtų pas barmeną ir jam sumokėtų pinigus. Taigi, pinigus už „kalėdinio“ vakarėlio maistą ir gėrimus ji sumokėjo grynais pinigais barmenui, tačiau kiek tiksliai sumokėjo pinigų įvardinti negali. Nematė ar barmenas paėmęs jam paduotus pinigus įdėjo į kasos aparatą, ir nežino ar jam paduotus pinigus jis apskaitė. Ar barmenas padavė jai kvitą, taip pat atsakyti negali, nes nepamena. 2016 m. pavasarį, kovo arba balandžio mėn. ji vėl kreipėsi į minėtą kavinę tikslu užsakyti kolektyvui šventę. Šventę užsakinėjo 10 asmenų. Šventės rezervaciją, maisto meniu ir kitus organizacinius klausimus derino su ta pačia kavinės savininke J. L.. Viskas vyko kaip ir pirmąjį kartą. Ji paprašė 30 Eur avanso. Jai sumokėjus nurodytą pinigų sumą vėl buvo paduotas toks pat lapukas, kuriame J. L. pažymėjo apie sumokėtą avansą. Daugiau jokių dokumentų, kuriame būtų pažymėta apie sumokėtą avansą neišrašė ir jos pasirašyti neprašė. Po šventės atsiskaitė tokiu pačiu principu, barmenui. Už antros šventės maistą ir gėrimus sumokėjo apie 200 Eurų. Ar minėtus pinigus barmenas įnešė į kasą ir juos apskaitė, taip pat ar jai jis padavė kvitą/čekį, pasakyti negali, nes to tiesiog neužfiksavo (2 t., b. l. 144-145).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji juos patvirtino. Avanso lapelis buvo rožinės spalvos, jį išrašė J. L.. Sumokėtas avansas buvo išskaičiuotas iš mokėtinos sumos.

Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad reikėjo draugams suorganizuoti šventę, nusprendė ją daryti kavinėje „A.“, susitiko su J. L., aptarė meniu, padavė avansą, J. L. kažką užsirašė sąsiuvinyje. Po šventės barmenas išrašė sąskaitą, kurioje buvo pažymėtas avansas. Už šventę sumokėjo ji. Avanso sumokėjimo įrodymas buvo užrašytas ant lapelio, tačiau šio lapelio jai nereikėjo pateikti, nes apie avanso sumokėjimą jie jau žinojo. Avansą ji padavė asmeniškai J. L.. Sumokėjusi už šventę, ji kasos kvito negavo. Jų vakarėlis vyko iki kalėdinio laikotarpio. Už šventę ji mokėjo grynaisiais.

Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji J. L. įmonėje dirba virėja. Atlyginimas jai buvo mokamas kartą per mėnesį. Ji dirbo iš viso trijose įmonėse „M.“, „S. u.“, „J.“. Gaudama atlyginimą ji pasirašydavo į kažkokį žurnalą, kuriame būdavo nurodyta algos suma. Jos alga priklausydavo nuo dirbtų dienų skaičiaus ir kiekvieną mėnesį šiek tiek kisdavo.

Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. IĮ dirbo nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. pabaigos, virtuvės darbuotojos padėjėja. Įsidarbino į šią įmonę radusi skelbimą internetiniame portale. Darbo sutartį pasirašė su įmonės savininke J. L.. Jos darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau J. L. jai buvo pažadėjusi ir mokėjo už vieną darbo dieną po 30 Lt. Kadangi jos darbo vieta buvo nuolatos kintanti, t. y. dažnai perkeldavo dirbti vis į kitą J. V. IĮ priklausančią kavinę, todėl darbo grafikas buvo labai įvairus, jo tiksliai nupasakoti negali. Laikotarpiu, kai dirbo J. V. IĮ, jai yra tekę dirbti kavinėje „M.“, esančioje viešbutyje „Me., kavinėje „S. u.“ ir kavinėje „J.“, esančioje (duomenys neskelbtini) pabaigoje. Darbo užmokestį jai sumokėdavo savininkė J. L.. Per mėnesį darbo užmokestis jai buvo išmokamas per du kartus. Kiekvienam kavinės darbuotojui darbo užmokestis buvo mokamas individualiai, skirtingu laiku ir apie tai, kas darbo užmokestį kuriam darbuotojui išmokėjo bei kokio dydžio, darbuotojai tarpusavyje nekalbėjo. Kiekvienas darbuotojas savo darbo užmokesčio dydį buvo aptaręs individualiai ir apie tai su kitais darbuotojais nekalbėdavo. Be jos ir savininkės įmonėje laikotarpiu, kai ji dirbo nebuvo kitų asmenų sutokiu pat kaip jos vardu, išskyrus ją ir savininkę. Apklausos metu parodžius jai sąsiuvinį „Baras“, paaiškino, kad šį sąsiuvinį mato pirmą kartą (3 t., b. l. 149-150).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiškino, kad šiuo metu negalėtų patvirtinti savo žodžių. Kitame darbe ji pradėjo dirbti 2014 m. liepos 2 d., todėl pas J. L. galėjo dirbti iki 2014 m. gegužės mėn. Teismui apžiūrint sąsiuvinį „Baras“ ji nurodė, kad į šį sąsiuvinį nepasirašinėjo, ji pasirašinėdavo į kitokį sąsiuvinį.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji kavinėje užsakė savo uošviui gedulingus pietus, mokėjo jos vyras R. R.. Kaip jis mokėjo, ji nežino, nes tuo metu išlydėjo svečius. Jie buvo palikę užstatą. Sumokėjus užstatą gavo kažkokį lapelį. Užstatą mokėjo grynais pinigais.

Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užsakiusi „metinių paminėjimą“, dvidešimt devyniems asmenims. Užsakymu rūpinosi ji asmeniškai. Nuvykusi į minėtą kavinę ir pasiteiravusi dėl „metinių rezervacijos“ buvo informuota, kad kavinės savininkės tuo metu nėra ir jai buvo pasiūlyta dėl užsakymo kalbėti su tuo metu kavinėje dirbančiu barmenu. Su barmenu ji aptarė „metinių paminėjimo“ datą, laiką, meniu bei kitus organizacinius reikalus. Po to barmenas jos paprašė palikti 30 Eur avansą. Prašomą avansą paliko grynais pinigais. Jai įmokėjus minėtą pinigų sumą, barmenas pinigų priėmimo kvito, ar kokio kito dokumento įrodančio jam sumokėtus pinigus jos akivaizdoje neišrašė, taip pat nepateikė pasirašyti jokiame dokumente. Apie jos sumokėtą 30 Eur avansą, jis pažymėjo „sąskaitos“ lapuke, kuriame jis taip pat pažymėjo apie jos užsakyto maisto „variantą“. Tą patį kartą barmenas, lapuke užrašė telefono numerį, kuriuo ji galėtų pasiskambinti norėdama patikslinti asmenų skaičių. Kai skambino barmeno nurodytu telefono numeriu, atsiliepė moteris. Pokalbio su ja metu ji patikslino planuojamo paminėjimo dalyvaujančių asmenų skaičių. Po „metinių paminėjimo“ atsiskaitė grynais pinigais. Pinigus sumokėjo prie baro barmenui. Už pietus sumokėjo apie 250 – 300 Eur. Pinigus sumokėjo pagal kavinės darbuotojų pateiktą sąskaitą, kurioje buvo nurodytas užsakytas maisto – porcijų skaičius ir bendra apmokėjimo suma. Ar barmenas, kuriam sumokėjo pagal sąskaitą pinigus įnešė į kavinės kasą ir apskaitė, nežino, tačiau jos akivaizdoje kasos kvitas išmuštas nebuvo, jai kvito – čekio taip pat nepadavė (2 t., b. l. 148-149).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad jos duomenis turėjo užsirašyti į knygą. Paduotas avansas buvo išskaičiuotas iš galutinės sumos.

Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su kolektyvu nusprendė surengti kalėdinį vakarėlį, už kurio organizavimą buvo atsakinga ji. Jie pasirinko J. L. priklausančią kavinę dėl rekomendacijų. Dalį sumos bankiniu pavedimu sumokėjo darbovietė, o trūkstamą dalį mokėjo ji su kolegomis grynais. Užsakant kavinę buvo mokamas užstatas.

Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant UAB „B. f. e.“ 2015 m. jai buvo patikėta organizuoti šventinį kalėdinį-naujametinį vakarėlį. Tuomet bendraudama su kolegomis ir girdėdama jų teigiamus atsiliepimus apie kavinės aplinką, organizacinius reikalus bei skanų maistą ji asmeniškai kreipėsi į J. V. IĮ, kavinę „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Pradžioje dėl firmos vakarėlio užsakymo kreipėsi į kavinę telefonu ir kalbėjo su J. L., vėliau buvo į kavinę nuvykusi aptarti meniu ir sumokėti avansą. Avansą sumokėjo 30 Eur dydžio grynais pinigais. Avansą sumokėjo J. L.. Kai sumokėjo 30 Eur avansą, jai matant joks dokumentas šiai įmokėtai pinigų sumai išrašytas nebuvo ir jai pateiktas taip pat nebuvo. Pradžioje vakarėlį užsakė 20 asmenų, tačiau vėliau patikslino į 12 asmenų. Už vakarėlį mokėjo bendrovė. Kokią tiksliai pinigų sumą bendrovė „B. f. e.“ sumokėjo J. V. IĮ, kavinei „S. u.“ už kalėdinį-naujametinį vakarėlį nežino, tačiau apmokėjimas buvo daromas banko pavedimu. Vakarėlio metu visi šventėje dalyvavę asmenys, tai yra 12 asmenų bendru susitarimu surinko po 6 Eur ir bendrą sumą – 72 Eur sumą ji asmeniškai po vakarėlio sumokėjo vienai iš juos aptarnavusių barmenių. Ši pinigų suma buvo sumokėta už papildomai užsakytą vakarėlio metu maistą. Ar minėtai pinigų sumai barmenė jai padavė kasos kvitą, nepamena. G. L. ji pažįsta apie 3 metus, kaip buvusį savo bendradarbį – vadovą. Su G. L. nuo 2008 m. iki 2011 m. birželio mėn. dirbo UAB „V. ir K.“ Kauno padalinyje. Jo sutuoktinę J. L. ji pažinojo tik iš matymo. Jokių santykių su šia šeima nepalaiko (2 t., b. l. 116-117).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad sumokėjus 72 Eur, avansas buvo išskaičiuotas. Jos įmonė šioje kavinėje šventė du kartus.

Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo pas J. V. indų plovėja. Ji dirbdavo nuo ryto iki 17 val. Atlyginimą jai mokėdavo J. L., gaudama atlyginimą ji pasirašydavo ant lapo. Dėl darbo užmokesčio niekada nekildavo nesklandumų.

Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012 m. vasaros iki 2014 m. pavasario dirbo J. V. IĮ kavinėje „J.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Į minėtą įmonę įsidarbino per darbo biržą. Darbo sutartį dėl darbo minėtoje kavinėje pasirašė su įmonės savininke J. L.. Pamena, kad pokalbio dėl darbo metu su J. L., ji buvo paprašiusi priimti ją į darbą pilnu etatu, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių J. L. jos darbo sutartyje pažymėjo, kad priima 0,5 etato. Liudytoja prašė J. L. darbo sutartį koreguoti įrašu, jog ji dirba pilnu etatu, tačiau J. L. to niekada nepadarė, teigdama, kad tai padarys kitą kartą, arba vėliau. Nors darbo sutartyje buvo pažymėta, jog ji indų plovėjos pareigoms įdarbinta 0,5 etato, tačiau realiai dirbo pilnu etatu. Darbo grafikas buvo slenkantis, t. y. keturias dienas dirbo ir keturias dienas turėjo laisvas. Darbo dieną dirbo nuo 07.00 iki 16.30 val. Pamena, kad už darbą jai buvo mokamas darbo užmokestis grynais pinigais, tačiau kokio dydžio neatsimena. Darbo užmokestį jai sumokėdavo J. L. arba jos sutuoktinis G. L.. Retkarčiais J. L. nurodymu darbo užmokestį jai sumokėdavo barmenės. Darbo užmokestį mokėdavo kas dvi savaites. Išmokant darbo užmokestį jokiuose dokumentuose arba darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose pasirašyti jai nereikėdavo. Tačiau vėliau (ne darbo užmokesčio išmokėjimo metu ir ne tą pačią dieną) į kavinę atvažiuodavo J. L. ir visoms darbuotojoms liepdavo greitai pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje. Tai galimai būdavo oficialus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis. Minėtame dokumente būdavo nurodytos įmonės darbuotojų pavardės ir prie kiekvienos pavardės pinigų suma. Kai liudytojai pateikdavo pasirašyti dokumentą, tuomet ji matydavo, kad prie jos pavardės yra nurodyta kitokia, mažesnė pinigų suma, nei ta kuri buvo išmokama realiai. Kokios pinigų sumos buvo nurodytos prie kitų darbuotojų pavardžių nežino, nematė, nes J. L. dokumentą pateikdavo akimirkai, tik pasirašyti ir dokumentą pasižiūrėti atidžiau nebuvo galimybių (3 t., b. l. 128-129).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji paaiškino, kad pasirašydavo už gautus pinigus, už gautus pinigus ji pasirašydavo žiniaraščiuose, tačiau nepamena, kada, ar gavus pinigus, ar vėliau. Ji visuomet gaudavo vienodą atlyginimą. Kartai atlyginimą jai mokėdavo barmenas.

Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra buvusi J. L. darbuotoja, dirbo kaip gamybos vadovė. Iš pradžių dirbo „M.“ viešbutyje, o vėliau perėjo į „S. u.“. Ji buvo susitarusi, kad jai išeinant namo ji kiekvieną dieną gaus savo atlyginimą. Ji dirbdavo pilną darbo dieną, o jei būdavo banketai, dirbdavo ir ilgiau. „S. u.“ ji kiekvieną dieną gaudavo po 150 Lt. Gaudama pinigus ji niekur nepasirašinėjo, Sodrai buvo mokami mokesčiai už minimumą. Kai direktorė atnešdavo žiniaraštį, ji pasirašydavo ir tiek, suprasdavo, kad pasirašo ne už gaunamus pinigus. Iš kur gaudavo jai mokamus pinigus, ji nežino. Ji išėjo iš darbo, nes jai buvo nesumokėti atostoginiai. Ji kreipėsi į darbo inspekciją ir jai J. L. turėjo sumokėti atostoginius. Ji dirbo iki 2014 metų rudens. Kartais pasitaikydavo, kad ji gaudavo darbo užmokestį už kelias dienas. „M.“ pamainų nebuvo, o „S. u.“ buvo pamainos.

Liudytojas A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo pas J. L., virėju. Dirbo „P.“ ir „S. u.“. Iš pradžių jis dirbo vienoje vietoje, o jei trūkdavo darbuotojų, pereidavo į kitą. Darbo sutartį jis sudarė su J. L.. Dirbdavo 12 valandų per dieną, per dieną gaudavo apie 30 Eur. Gaunant pinigus reikėdavo pasirašyti.

Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. liepos 6 d. su J. V. IĮ savininke J. L. sudarė darbo sutartį, dėl darbo J. V. IĮ, virėjo pareigų. Minėtoje įmonėje dirbo iki 2014 m. kovo 1 d., po to darbo sutartį nutraukė pačiam prašant. Minėtu laikotarpiu dirbo įvairiose IĮ priklausančiose kavinėse, tai yra kavinėje „P.“, esančioje Vilijampolės turgaus teritorijoje, dvejose kavinėse esančiose Urmas patalpose ir kavinėje „S. u.“ arba pervadintoje pavadinimu – „A.“, adresu (duomenys neskelbtini). Visos šios kavinės jo supratimu priklausė J. V. įmonei. Darbindamasis į minėtą įmonę pokalbyje dėl darbo jis bendravo su J. L.. Jis dirbo slenkančiu darbo grafiku, vidutiniškai 3-5 kartus per savaitę, po 12 val. Šiuo metu nepamena ir negali pasakyti, koks darbo užmokestis buvo nurodytas pasirašytoje darbo sutartyje, tačiau už darbą kavinėse „P.“, taip pat urmo bazėje jam buvo mokamas darbo užmokestis už vieną darbo dieną – po 100 Lt. Darbo užmokestis buvo išmokamas du kartus per mėnesį. Darbo užmokestis jam buvo išmokamas grynais pinigais. Darbo užmokestį mokėdavo J. L. arba jos sutuoktinis G. L.. Tą kartą, kai buvo išmokamas darbo užmokestis jo neprašydavo pasirašyti jokiose dokumentuose ar algalapiuose, tačiau kartą per mėnesį J. L. į darbo vietą atveždavo pasirašyti kažkokį dokumentą, galbūt pavadinimu „algalapis“, kuriame būdavo nurodytos visų įmonės darbuotojų pavardės ir šalia pavardžių nurodytos pinigų sumos. Kai pateikdavo jam pasirašyti minėtą dokumentą matydavo, kad prie jo pavardės yra nurodyta pinigų suma mažesnė nei tą, kurią realiai jam sumokėdavo kaip darbo užmokestį. Kiek tiksliai skirdavosi pinigų suma nurodyta algalapyje nuo jam realiai išmokėtos pinigų sumos, neatsimena ir šiuo metu paaiškinti negali. Kaip buvo mokamas darbo užmokestis kitiems jo kolegoms nežino ir paaiškinti negali. Kiekvienas kavinės darbuotojas savo darbo užmokestį su J. L. aptardavo individualiai ir konfidencialiai. Taigi, kiek gaudavo darbo užmokesčio kiti kavinėje dirbantys darbuotojai jis nežino. Jis pats nei karto jokiame sąsiuvinyje ar knygoje apie jam išmokėtą darbo užmokestį nesižymėjo, nesirašė, todėl tikslių jam išmokėtų darbo užmokesčio sumų įvardinti negali. Kavinėje buvo rengiami banketai, furšetai, kitos užsakomos šventės. Maistą minėtoms užsakytoms šventėms ruošdavo virėjai, tačiau už darbą ruošiant maistą banketams ar kitoms užsakytoms šventėms, papildomai nemokėjo. 2014 m. kovo 1 d. nutraukęs darbo sutartį su J. V. IĮ išvyko dirbti į užsienį. Po kurio laiko grįžęs į Lietuvą jis vėl kreipėsi į J. L. dėl darbo J. V. IĮ. Tokiu būdu 2014 m. lapkričio 14 d. buvo pasirašyta nauja darbo sutartis. Jis vėl įsidarbino į virėjo pareigas ir darbo vieta buvo „(duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje. 2014 m. lapkričio 14 d. įsidarbinus į J. V. IĮ darbo sąlygos realiai išliko tokios pačios, kokiomis dirbo pasirašęs pirmąją darbo sutartį. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. jam darbo užmokestis buvo mokamas po 100 Lt už vieną darbo dieną, o nuo 2015 m. sausio 1 d. po 30 Eurų. Visos kitos darbo sąlygos, darbo užmokesčio išmokėjimas buvo tokios pat, kaip jau nupasakojo duodamas parodymus apie pasirašytą pirmąją darbo sutartį. Antrąją darbo sutartį jis nutraukė 2015 m. balandžio 3 d. pačiam prašant. Apie sąsiuvinį su užrašu „Baras“ ir jame esančius rankraštinius įrašus laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. kovo 1 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. sausio 3 d. bei 4A formato raudonos spalvos viršeliais sąsiuvinį ir jame esančius įrašus laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. paaiškino, kad sąsiuvinį „Baras“ ir jame esančius įrašus mato pirmą kartą, tačiau jame galimai yra įrašyti darbuotojams išmokėti darbo užmokesčiai (3 t., b. l. 90-92).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildė, kad jis gaudavo daugiau pinigų, nei buvo nurodyta žiniaraštyje, kuriame jis pasirašydavo. Jo atlyginimas priklausydavo nuo to, kiek dienų jis dirbdavo. Jam dirbant J. L. priklausančiose kavinėse tuo pat metu nedirbo joks kitas vyras su tokiu pat kaip jo vardu. Jis sąsiuvinių nepildydavo. Pinigus jam mokėdavo arba J. L. arba G. L..

Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo pas J. L., padavėja, daugiau nieko nepamena.

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. balandžio mėn. 30 d. dirbo J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, barmenės-padavėjos pareigose. Jei gerai atsimena į šią įmonę įsidarbino radusi skelbimą internetiniame portale. Darbo sutartį, dėl 20 val. darbo valandų savaitėje pasirašė su įmonės savininke J. L.. Pamena, kad su įmonės savininke aptarė ir darbo užmokesčio dydį, tačiau kokį tiksliai, neatsimena. Kokiu darbo grafiku dirbo, neatsimena. darbo užmokestį jai išmokėdavo įmonės savininkė J. L., ar dar kas kitas jai yra išmokėjęs darbo užmokestį tiksliai neatsimena. Apie sąsiuvinį su užrašu „Baras“ negali nieko paaiškinti (3 t., b. l. 173-174).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, jog nepamena, ar jai reikėjo kažką rašyti. Sodroje turėtų būti įrašai apie jos darbą J. L. kavinėje.

Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 2-3 mėnesius dirbo pas J. L. „S. u.“ barmenu. Buvo sutarta, kad jis gaus 70 Lt už dieną, dirbo pamainomis, keitėsi su kita mergina. Kada jis išėjo iš darbo, nepamena. Algą jam mokėdavo J. L. arba G. L.. Jis kaip barmenas kartais paduodavo pinigus kitiems darbuotojams, būdavo surašyta kiek ir kam reikia paduoti. Kiek ir kam buvo mokama buvo fiksuojama sąsiuvinyje, o mokami pinigai būdavo paimami iš kasos. Išeidamas jis pats sau išsimokėjimo algą už atidirbtas dienas. Kai jo nebūdavo, kiti barmenai pildydavo sąsiuvinį. Užrašas muzika reiškia, kad buvo mokama muzikantams. Žiniaraščiuose pasirašinėti reikėdavo. Duodami pinigus tai rašydavo sąsiuvinio dešinėje pusėje, o gėrimai buvo kairėje. Po išmokėjimų likusius pinigus padėdavo stalčiuje, kasos aparatas likdavo tuščias. Į kasos aparatą mušdavo viską, išmušdavo Z ataskaitą. Sąsiuvinyje „Baras“ kovo 18 d., balandžio 5, 15 dienomis yra jo raštas. Paimdamas pinigus iš kasos tik užsirašydavo, bet neišmušdavo. Tikros sumos įrašytos sąsiuvinyje „Baras“. Atlyginimas A. B. buvo mokamas kiekvieną dieną.

Liudytojas M. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie mėnesį dirbo pas J. L.. Kadangi dirbo trumpai jam pinigus mokėjo vieną kartą ir nepamena, kas sumokėjo atlyginimą.

Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. sausio mėn. viduryje pradėjo dirbti J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, (duomenys neskelbtini) mieste, padavėjo pareigose. Minėtoje įmonėje jis dirbo maždaug apie tris savaites laiko, po to išvyko dirbti į užsienį. Į šią įmonę įsidarbino per darbo biržą. Darbo sutartį dėl pusės etato pasirašė su įmonės savininke. Nors darbo sutartyje buvo nurodyta, kad dirbo puse etato, tačiau mano, kad kavinėje dirbo pilnu etatu, nes dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 10 val. iki 15 ar 16 val. Yra tekę dirbti ir savaitgalio dienomis. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau darbo užmokesčio yra gavęs daugiau nei pusę minimalaus darbo užmokesčio. Jeigu neklysta už laikotarpį, kai dirbo kavinėje jam buvo sumokėta apie 500-600 Lt. Darbo užmokestį jam sumokėdavo kavinės savininkė grynais pinigais. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio ar kokių kitų dokumentų už išmokamą darbo užmokestį pasirašyti nereikėjo. Kiek tiksliai dirbdamas J. V. IĮ yra gavęs oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio pasakyti negali, nežino. Laikotarpiu, kuomet jis dirbo kavinėje nedirbo kitų vyrų su tuo pačiu vardu. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ jis anksčiau nėra matęs (4 t., b. l. 54-55).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo M. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildė, kad nežino, kas pildė sąsiuvinį. Kam buvo atsiskaitoma už banketus ir vakarienes, jis taip pat nežino.

Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo nuvykęs į J. L. kavinę „S. u.“, rezervavo vietą, paliko savo duomenis, tačiau nemokėjo jokių pinigų. Vėliau jis su kolegomis persigalvojo ir užsisakė kitą vietą.

Liudytoja B. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „S. u.“ ji dirbo padavėja, o po to barmene. Kavinėje buvo slepiami mokesčiai, nes pinigai nebūdavo mušami į kasą. Klientai už banketus turėdavo susimokėti grynais, nes būdavo nurodoma, kad kasa neveikia. Ji kavinėje „S. u.“ dirbo apie 3 metus. Klientų sumokėtus pinigus ji dėdavo į stalčių direktorės kabinete. Kai klientai atnešdavo avansą, pinigai būdavo įdedami į banketų sąsiuvinį, tačiau į kasą jų niekas nemušdavo. Savaitgaliai buvo gyva muzika ir muzikantams buvo mokama iš kasos, tačiau sumokėjimas niekur neatsispindėdavo, tai buvo įrašoma tik į tam tikrus lapus. Atlyginimus jiems apskaičiuodavo J. L. ir jie viską išsimokėdavo iš kasos, arba atveždavo J. L. vyras. Jie pasirašydavo ne už visus gaunamus pinigus, ji buvo įdarbinta puse etato, tačiau gaudavo algą kaip už pilną. Atlyginimą ji gaudavo du kartus per mėnesį. Per mėnesį jos atlyginimas kisdavo, viskas priklausė nuo dienų skaičiaus. Sąsiuvinis su užrašu „Baras“ buvo darbuotojų atmintinė, kurioje būdavo surašytos darbuotojų algos, išvežimai, nurašymai, o po to viskas būdavo pildoma ataskaitose. Sąsiuvinyje „Baras“ įrašytas vardas ir suma reiškia atlyginimą, kitoje pusėje kava, arbata reiškia, kad daroma kava direktoriams, tai pažymima, kad darant inventorizaciją viskas sutaptų. Sąsiuvinyje 2012 m. sausio 14 d. daryti įrašai yra jos, tai kavos nurašymai, nurodyta, kad buvo išmokėta alga R., L. T., I. D.. 2014 m. sausio 15 d. nurodyta G. L., vadinasi jis atnešdavo grynus pinigus ir išmokėdavo. 2014 m. sausio 14 d. ji iš kasos paėmė 200 litų ir išmokėjo V. L., L. T. pinigus davė G. L.. 200 litų L. T. sumokėjo ji, 300 litų I. D. taip pat sumokėjo ji, paimdama pinigus iš kasos. Direktorė duodavo jiems lapus ir jie išsimokėdavo pinigus. Virėjams būdavo mokama pirmiausia, nes jų alga didžiausia. 2021 m. balandžio 20 d. įrašas „grybai 6 kg 32“ reiškia, kad buvo atvežta produkcija, už kurią reikėjo mokėti. Kituose įrašuose taip pat atsispindi darbuotojams išmokėtos algos arba gauta produkcija arba G. L. paduoti pinigai, sunaudoti maisto produktai. Kai išmokėdavo pinigus, pildydavo lapą ir viską išskaičiuodavo iš apyvartos. Sąsiuvinyje daryti įrašai yra ne tik jos, bet ir kitų darbuotojų.

Liudytoja B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. bei nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. puse etato ji dirbo J. V. IĮ priklausančiame restorane „S. u.“, esančiame (duomenys neskelbtini), padavėjos-barmenės pareigose. Į šias pareigas buvo priimta J. V. IĮ savininkės ir direktorės J. L.. Buvo sudaryta darbo sutartis ir numatytas už atliktą darbą mokėtinas atlygis, tačiau koks tiksliai negali pasakyti, bet ne mažiau pusė tuo metu buvusios minimalios algos. Atlyginimą grynais pinigais į rankas gaudavo kiekvieno mėnesio pirmą ir penkioliktą dienomis. Pinigus tiek jai, tiek kitiems darbuotojams mokėjo J. V. IĮ vadybininko pareigose dirbantis J. L. sutuoktinis – G. L.. J. L. niekada nėra mokėjusi nei jai nei kitiems darbuotojams atlyginimo, visą laiką tai darydavo G. L.. Už jai išmokėtą atlyginimą pasirašydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje. Tačiau be oficialaus atlyginimo tiek jai, tiek kitiems darbuotojams buvo mokamas ir neoficialus, jokiuose įmonės dokumentuose nefiksuotas darbo užmokestis, kuris buvo mokamas iš kasos aparate esančių pinigų. Jei kasos aparate nebūdavo atitinkamos pinigų sumos, tuomet atitinkama pinigų suma būdavo paimama iš taip pat į įmonės apskaitą neįtrauktų pinigų, kurie buvo gauti už restorane vykusius banketus, arba už maistą, kuris buvo išvežtas pagal individualius užsakymus. Visais šiais neapskaitytais pinigais darbo dienos metu disponuodavo darbuotojai, kurie viską surašydavo į atskirą lapą, o vakare apyvartos pinigus atiduodavo direktorei J. L. arba jos nurodymu padėdavo jos darbo kabinete. Vien už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. iš J. V. IĮ atsakingų asmenų yra gavusi ne mažesnį, kaip 5000,00 Lt (1448,00 Eur) atlygį, už kurį niekur nėra pasirašiusi jokiuose įmonės apskaitos dokumentuose. Banketų ir užsakymų vykdymu išvežant maistą, rūpindavosi pati J. L.. Ji nurodydavo į apskaitą netraukti gautų pinigų, o vėliau šias pinigais jau disponuodavo G. L.. Iš šių pinigų buvo ne tik mokamas neoficialus atlyginimas, tačiau ir perkamos maisto prekės bei žaliavos maisto gaminimui. Jos paaiškinimo metu pateiktame sąsiuvinyje dalis įrašų yra atlikti jos ranka. Sąsiuvinyje, ties jos vardu įrašytos sumos yra neoficialus ir niekur neapskaitytas jai išmokėtas atlygis. Sąsiuvinyje išmokamas darbuotojams neoficialus darbo užmokestis būdavo įrašomas dešinėje lapo pusėje, o kairėje pusėje esantys įrašai – maisto produktai ar gėrimai, kurios suvartojo įmonės savininkai ar jų svečiai ir už juos nebuvo sumokėta (1 t., b. l. 35-36).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos B. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji juos papildė nurodydama, kad J. L. taip pat dirbdavo barmene arba bent jau atvažiavus mokesčiams prisistatydavo kaip barmenė. Sąsiuvinyje yra daug jos ranka rašytų įrašų, tačiau, kodėl 2014 m. liepos 6 d. tekstas užbrauktas, ji nežino. Kasos likutis su „Z“ ataskaita sutapdavo, nes buvo daromi išėmimai, viskas būdavo nurašoma nuo kasos į didelį lapą. Pinigai būdavo imami iš kasos tik tuomet, kai tai būdavo suderinta, būdavo tikrinama, ar pinigai yra suprekiauti, supajamuoti. Jei pinigai būdavo paimami iš direktorės stalčiuko, tuomet į sąsiuvinį jie nebuvo įrašomi, tiesiog į stalčių būdavo įmetamas raštelis. Jei prie įrašo nėra jokio užrašo, tai tas įrašas gali reikšti algą. Atlyginimą gaudavo du kartus per mėnesį. Pasirašinėdami žiniaraščiuose, pasirašinėjo už mažesnes sumas. Banketų pinigai nebūdavo mušami į kasą, jie būdavo dedami į stalčiuką. Surašydavo visą bendrą apyvartą ir įdėdavo į stalčiuką. Visos pajamos ir realios pajamos nesutapdavo. Banketų avansus sumokėdavo, dažniausiai tai būdavo 100 arba 50 litų. Avansas nebūdavo mušamas į kasą. Sumokant už banketą jie išskaičiuodavo avanso dalį ir žmonės tiesiog turėdavo sumokėti mažiau. Ji nepamena, koks buvo oficialus atlyginimas. Po banketo kvitas būdavo surašomas ranka ir nunešamas klientui. Per metus ji galėjo uždirbti 5000 litų. Be to, turėtų būti ne vienas sąsiuvinis, turėjo būti dar ir antras. Norint sužinoti nelegalaus atlyginimo dalį, reikia iš sumos sąsiuvinyje atimti sumą žiniaraštyje. Iš darbo ji išėjo pati, nes apsipyko su savininke J. L..

Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas J. L. 2014 m. dirbo padavėju-barmenu. Jis dirbo „S. u.“. Iš pradžių įsidarbino 0,5 etato, o paskui dirbo 0,75 etato. Jis dirbo beveik metus laiko. Atlyginimą gaudavo du kartus per mėnesį. Jis į sąsiuvinį rašydavo, kiek mokėjo, kam mokėjo, kas mokėjo. Pinigus paimdavo arba iš kasos, arba juos duodavo G. L.. R. P. pinigai dažniausiai būdavo išmokami už maisto produktus, kuriuos jis pirkdavo iš savo pinigų. Sąsiuvinyje dalis įrašų yra daryti jo paties. Ten, kur nurodyta daržovėms, nėra atlyginimas. „289,95 pavedimas“ reiškia, kad kažkas už kažką atsiskaitė, šį įrašą galimai darė J. L.. Kitais metais buvo pildomas kitas sąsiuvinis. Papildomų, sąsiuvinyje pažymėtų pajamų jis negaudavo, nebent jam būdavo mokama už viršvalandžius. Jis pasirašydavo žiniaraštyje, tačiau realiai gaudavo pinigų sumą, nurodytą sąsiuvinyje. Per mėnesį jis gaudavo apie 1000 litų. Banketų metu iš pradžių pinigai nebūdavo apskaitomi, vėliau pradėjo juos mušti į kasą. Į kasą avanso nemušdavo, apie jį pasakydavo J. L. darbo pabaigoje. Žmonėms kasos kvitų po banketų jie neduodavo. Darbo grafikai neatitiko tikrovės. Iš darbo jis buvo atleistas.

Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo pas J. L., barmene. Ji dirbo „M.“ ir „S. u.“. Ji buvo atsakinga už gėrimus ir kasą. Už darbą būdavo atsiskaitoma du kartus per mėnesį. Už gautus pinigus ji pasirašinėdavo žiniaraštyje. Ji gaudavo tokią sumą, kuri būdavo nurodyta žiniaraštyje. Algą gaudavo tuomet, kai pasirašydavo žiniaraštyje. Sąsiuvinis „Baras“ yra matytas, jame buvo rašomos įvairios išlaidos. Jei būdavo mokama už produktus, būdavo rašoma į jį. Jei ji gaudavo algą, ji įrašydavo savo algą į sąsiuvinį. Ji niekam nėra išmokėjusi algos, tačiau jei gaudavo nurodymą, sumokėdavo už gaunamas prekes. Sąsiuvinyje yra jos rašytų įrašų. Tai, kad jie turi viską rašyti į sąsiuvinį ją išmokė M. V.. Į sąsiuvinį ji taip pat surašydavo direktorės ar kitų žmonių išgertas kavas. Kartais būdavo, kad ne visa alga būdavo išmokama iškart, tuomet būdavo mokama dalimis. Į sąsiuvinį ji taip pat užrašydavo, kas ir nuo kelintos valandos dirbdavo.

Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 14 d. ir nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. birželio 16 d. dirbo J. V. IĮ. Pirmuoju laikotarpiu dirbo padavėja ir jos darbo vieta buvo restorane/kavinėje esančiame „M.“ viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Kelias savaites prieš jos darbo pabaigą J. V. IĮ, J. L. nurodymu ji dirbo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), padavėja. Po to iš J. V. IĮ išsidarbino. Antruoju laikotarpiu, tai yra nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. birželio 16 d. dirbo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. sausio mėn. dirbo padavėja, vėliau iki darbo pabaigos, t. y. iki 2015 m. birželio 16 d. – barmene. Minėtoje įmonėje dirbo 0,5 etato. Darbo sutartį pasirašė ir dėl darbo tarėsi su J. V. IĮ savininke J. L.. Su ja taip pat aptarė ir darbo sąlygas, atsakomybę ir darbo užmokestį. Kokio dydžio darbo užmokestį aptarė, šiuo metu nepamena, tačiau jos darbo užmokestis paprastai buvo panašiai vienodas, kartais kisdavo keliais eurais, nes priklausė nuo išdirbtų dienų skaičiaus. Darbo užmokestį, jei neklysta, skaičiuodavo J. L., kokiu principu skaičiuodavo, nežino. Darbo užmokestį jai išmokėdavo J. L.. Už išmokėtą darbo užmokestį ji pasirašydavo algalapyje, kurį pateikdavo pasirašyti J. L.. Algalapyje prie nurodytos jos pavardės visą laiką būdavo nurodyta tokia išmokamo darbo užmokesčio suma, kuri jai ir buvo išmokama. Jei gerai pamena, darbo užmokestis jai buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Jokių papildomų pinigų susijusių su J. V. IĮ iš J. L. negaudavo. Prie algos papildomai užsidirbdavo tik iš klientų gautų arbatpinigių. Tiesioginis darbas kavinėje „S. u.“ buvo prie baro. Buvo atsakinga už bare esančius alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, taip pat turėjo porą jai priskirtų kavinės patalpoje stalų, prie kurių ji turėdavo aptarnauti klientus. Kavinėje „S. u.“ ji dirbo slenkančiu grafiku. Darbo grafikas buvo derinamas su kolega barmenu M. V.. Ji, kaip ir kavinėje dirbusios padavėjos atvykus klientams į kavinę turėdavo priimti iš jų užsakymus, vėliau paruoštą maistą patiekti klientams ant stalo, vėliau pateikti sąskaitą už jų užsakymą. Kiekvieną kartą priimdama užsakymą iš kliento, prie stalo užsirašydavo jo užsakymą, vėliau prieidavo prie kavinėje esančio baro ir šalia baro esančiame kompiuteryje nuskanuodavo savo darbo, ją identifikuojančią vardinę kortelę ir suvesdavo kliento užsakyto maisto pavadinimą. Suvedus kliento užsakymą į kompiuterį, virtuvės darbuotojai automatiškai gaudavo informaciją apie užsakytą maistą ir pradėdavo jį gaminti. Pagamintą maistą patiekdavo jį užsisakiusiam klientui. Baigus klientui valgyti jam pateikdavo sąskaitą, kurią jis turėdavo apmokėti. Klientui apmokėjus sąskaitą, į kasą įmušdavo tokią pinigų sumą, kurią klientas apmokėjo ir grynuosius pinigus įdėdavo į kasą. Jos darbo laikotarpiu, kai dirbo kavinėje „S. u.“ buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad į kasą grynuosius pinigus įdeda tik barmenas, o padavėjai suprekiautus pinigus laikydavo prie savęs, piniginėse. Taip buvo daroma dėl patogumo, tai yra dėl greitumo aptarnaujant klientus ir dar dėl to, kad visų padavėjų pinigai nesusimaišytų ir darbo pabaigoje kiekvienam padavėjui būtų paprasčiau atsiskaityti finansiškai už jo tą darbo dieną uždirbtus pinigus. Visi padavėjai darbo pabaigoje iš kompiuterio, specialios programos pagalba pasinaudoję savo darbo, vardinėmis kortelėmis, gaudavo savo visos darbo dienos užsakymų suvestinę ir kompiuterio paskaičiuotą bendrą sąskaitą. Tuomet perskaičiuodavo visos dienos gautus iš klientų grynuosius pinigus (kuriuos kaip ir minėjo paprastai laikydavo prie savęs piniginėse) ir atskaičiuodavo tokią pinigų sumą, kurią paskaičiuodavo už užsakymus kompiuteris ir tą pinigų sumą pateikdavo tą darbo dieną dirbusiam barmenui. Likusi pinigų suma likdavo padavėjai, kaip arbatpinigiai. Pagal nusistovėjusią tvarką grynuosius pinigus visais atvejais padavėjos paduodavo tą darbo dieną dirbusiam barmenui. Kadangi ji pati dirbo barmene, todėl padavėjos baigdamos savo darbo dieną pinigus pagal aukščiau nurodytą tvarką pateikdavo jai. Tuomet ji kartu su pinigus paduodančia padavėja pinigus perskaičiuodavo ir įsitikinusi, kad pinigų suma yra teisinga, t. y. atitinka pinigų sumą nurodytą padavėjos darbo dienos užsakymų suvestinėje, juos paimdavo. Taip pat paimdavo ir užsakymų suvestinę, kuri būdavo pasirašyta padavėjo paduodančio pinigus. Paimtus pinigus ir suvestinę padėdavo į kasą. Baigusi darbą, ji būdama atsakinga už kasą, nuimdavo kasos aparate dienos ataskaitą ir susiskaičiuodavo visus kasos aparate esančius pinigus, kad įsitikintų, kad pinigai sutampa su jos pačios ir kavinėje dirbusių tą darbo dieną padavėjų ataskaitomis bendrai. Paprastai darbo pabaigoje pinigus palikdavo kasos aparato stalčiuose. Kasos aparatą užrakindavo ir raktą, pagal susitarimą su J. L., padėdavo į jos nurodytą vietą. Sekančią darbo dieną atėjusi į darbą matydavo, kad kasoje pinigų jau nėra, todėl jai buvo aišku, kad pinigus iš kasos paėmė savininkė J. L.. Jokių problemų ar pretenzijų iš savininkės, dėl tokio pinigų perdavimo ar pinigų trūkumo nėra buvę. Dirbdama barmene ir būdama atsakinga už pinigus esančius kasoje, J. L. nurodymu, paprastai kelis kartus dienoje turėdavo išimti iš kasos jos nurodytą pinigų sumą ir pinigus paduoti tam, kam pasakydavo J. L.. Tai būdavo įvairūs finansiniai atsiskaitymai: kartais būdavo (jei gerai pamena 2-3 kartus mėnesio eigoje) mokėjimai už maisto produktus, už alkoholį, už kitas prekes, kuriuos į kavinę pristatydavo tiekėjai, darbuotojams avanso ar darbo užmokesčio išmokėjimai, ar kitos išlaidos, kurias nurodydavo savininkė. Visais atvejais, J. L. nurodymu išėmusi iš kasos tam tikrą pinigų sumą, apie tai pažymėdavo prie baro esančiame sąsiuvinyje. Į minėtą sąsiuvinį ji taip pat užrašydavo ir tai, ką J. L. jai pasakydavo, t. y. kad ji turi vienokių ar kitokių išlaidų susijusių su kavinės veikla, nors iš kasos pinigų neišimdavo. Sąsiuvinyje ji pažymėdavo apie jos išmokėtus su darbo santykiais susijusius finansinius mokėjimus darbuotojams, taip pat atsiskaitymus su tiekėjais ir pan. Sąsiuvinyje užrašus rašydavo nurodydama tos dienos, kurią būdavo išlaidos, datą. Apie raudonos spalvos A4 formato sąsiuvinį ir jame esančius rankraštinius užrašus laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. birželio 16 d., ji paaiškino, kad šį sąsiuvinį ji yra mačiusi kavinėje „S. u.“. Šis sąsiuvinis gulėdavo po baru iš baro pusės. Laikotarpiu, kai dirbo kavinėje „S. u.“ pati yra ne kartą rašiusi šiame sąsiuvinyje įvairią informaciją. Tai yra tas sąsiuvinis, į kurį rašydavo visas išlaidas ir finansinius atsiskaitymus susijusius su darbu, arba pinigus paimtus iš kasos J. L. nurodymu. Šiame sąsiuvinyje rankraštinius įrašus dažniausiai rašydavo barmenai. Šio sąsiuvinio kairėje pusėje buvo rašoma informacija apie tai, kas buvo išnešta iš baro pačių savininkų J. L. ir G. L. nurodymu. Tai buvo fiksuojama informacija – apskaita apie jiems padarytą kavą, alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, apie jų nurodymu svečių vaišinimą. Dešinėje sąsiuvinio pusėje buvo rašoma informacija apie išmokėtas pinigų sumas, kurios buvo paimamos iš tos dienos kasos aparato arba pinigų sumos, kurios tiesiog buvo nurodytos pačios J. L., nors pinigai iš kasos ir nebuvo paimti. Šiame sąsiuvinyje buvo pildoma visa informacija susijusi su visomis kavinės išlaidomis, tam kad reikalui esant būtų paprasčiau ir tiksliau susiskaičiuoti kavinės finansus. Kieno nurodymu buvo pildomas šis sąsiuvinis ji tiksliai nežino. Kai pradėjo dirbti kavinėje „S. u.“ šis sąsiuvinis jau buvo pradėtas pildyti. Pati šį sąsiuvinį pildė taip, kaip matė pildytą prieš tai kitų darbuotojų (3 t., b. l. 48-49).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji nurodė, kad iš dalies juos palaiko ir paaiškino, kad visuomet dirbo barmene, ji neišimdavo pinigų iš kasos, ji sumokėdavo tik J. L. paliktais pinigais ir tai pažymėdavo sąsiuvinyje. Ji neimdavo pinigų iš kasos, nes po to nesutaptų pinigai. Kai ji dirbo, J. L. neimdavo pinigų iš kasos. 2014 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. ji negalėjo gauti pinigų, nes tą dieną nedirbo. Kartu dirbę padavėjai negalėjo pildyti sąsiuvinio. Taip pat ji galėjo į sąsiuvinį „Baras“ įrašyti arbatpinigius tiesiog nurodydama sumą.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. L. įmonėje ji dirbo nuo 2014 m. rugsėjo. Ji dirbo dvi savaites, bet buvo įdarbinta vienai dienai. Ji dirbo neoficialiai. Ji stovėjo darbo biržoje, nuėjo į įmonę, ją tenkino sąlygos, tačiau susitarė, kad įmonė lauks tam tikros dienos, kol gaus subsidijas, iki to laiko ji dirbo nelegaliai. Tuomet ji nusprendė, kad nebenori dirbti toje įmonėje ir dvi dienos iki minėto termino paskambino ir apie tai pranešė. Ji susitarė su J. L., pasiėmė savo darbo užmokestį, tačiau nepamena, ar kažkur už jį pasirašinėjo. Pas J. L. ji dirbo barmene. Po visos dienos, ji vesdavo apyvartą, išlaidas rašydavo ant lapo. Ji nepamena, ar jos darbo vietoje buvo kažkoks sąsiuvinis.

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. pradžioje ji kreipėsi į J. V. IĮ savininkę J. L.. Pamena, kad su J. L. kalbėjo apie darbą kavinėje „J.“, esančioje Urmo bazėje, dėl barmenės darbo. Su J. L. sutarė, kad ji savaitę laiko dirbs nepasirašiusi darbo sutarties, o tada apsispręs ar šis darbas jai tinkamas. Pamena, kad minėtoje kavinėje dirbo apie savaitę laiko po pilną darbo dieną. J. L. jai buvo paaiškinusi, jog jos vienos darbo dienos užmokestis bus 60 Lt ir taip pat priklausys kažkokio dydžio procentas už apyvartą. Maždaug po kelių dienų J. L. paprašė pateikti asmens duomenis. Ji suprato, kad duomenys reikalingi paruošti darbo sutartį, tačiau negalvojo, jog darbo sutartis bus paruošta jai dar neapsisprendus dirbti minėtoje kavinėje. Po kelių dienų, kai apsisprendė, kad J. V. IĮ dirbti ji nenori, apie tai pasakė paskambinusi telefonu, tačiau tuomet iš J. L. sužinojo, kad ji jau yra įdarbinta. Tuomet ji J. L. pasakė, kad buvo tartasi kitaip, kad jai bus duotas bandomasis laikotarpis, kuriuo metu bus leista apsispręsti ir pareiškė, kad dirbti įmonėje ji nežada. Po šio atvejo ji konsultavosi su darbo birža, kuri patarė geranoriškai susitarti su J. V. IĮ savininke, kad ji perrašytų darbo sutartį į terminuotą darbo sutartį, t. y. 1 darbo dienai. J. L. sutiko, tuomet ji atvyko į nurodytą kavinę „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), kur pasirašė visus jai pateiktus dokumentus. Tą patį kartą J. L. jai sumokėjo 500 Lt už išdirbtą laiką kavinėje, esančioje Urmo bazėje. Darbo užmokestis jai buvo sumokėtas grynais pinigais. Apie sąsiuvinyje su užrašu „Baras“ esančius rankraštinius užrašus nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. ji nurodė, kad šį sąsiuvinį mato pirmą kartą. 2014 m. rugsėjo 23 d. įrašas su jos vardu, šalia kurio nurodyta 500 Lt suma, galima yra jos atlyginimas, nes šią pinigų sumą ji yra gavusi. Pinigus jai padavė J. L. (3 t., b. l. 94-95).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad ji nepasirašė darbo sutarties, bet buvo įdarbinta, buvo susitarta, kad ji gaus algą, nors ir nebuvo įdarbinta. Ji patikslino, kad tikriausiai dirbo 2 savaites, nes 500 Lt už vieną savaitę yra per daug.

Liudytoja Ž. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“, virėja. Atlyginimas jai buvo mokamas du kartus per mėnesį, grynais pinigais, už gautą pinigų sumą reikėdavo pasirašyti. Ji gaudavo tokią sumą, kokia būdavo nurodyta lapelyje. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ji nėra mačiusi.

Liudytoja Ž. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. birželio 18 d. dirbo J. V. IĮ. Darbo sutartį pasirašė su šios įmonės savininke J. L.. Sutartyje buvo pažymėta, kad darbo užmokestis jai bus mokamas ne mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas pusės minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Minėtame darbe ji dirbo 0,5 etato, pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką, kiek tiksliai valandų darbo savaitėje nepamena. Jeigu jai pavestus darbus atlikdavo anksčiau, tuomet iš darbo galėdavo išeiti kiek anksčiau, tačiau būdavo, kad reikėdavo dirbti ilgiau nei numatyta jos darbo grafike. Tai paprastai būdavo tuomet, kada buvo rengiami banketai, užsakytos šventės. Laikotarpiu, kai ji dirbo J. V. IĮ, buvo rengti keturi banketai. Prie banketų ruošimo neprisidėdavo, jos darbas būdavo išplauti indus. Kadangi šventės paprastai baigdavosi vėlai vakare, tai švenčių pabaigos ji nelaukdavo, buvo leista indus išplauti sekančios dienos rytą. Darbo vieta buvo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje kavinėje laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. birželio 18 d. dirbo virtuvės darbuotoja, darbo vieta buvo atskirai nuo kitų patalpų, tai yra konkrečiai indų plovykla. Tiksliai pamena, kad dirbdama J. V. IĮ darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais, du kartus per mėnesį – avansą ir darbo užmokestį. Darbo užmokestį išmokėdavo J. L.. Kokias tiksliai pinigų sumas jai buvo išmokėjusi J. L. šiuo metu neapmena. Pamena tik, kad pradėjus dirbti po kurio laiko J. L. jai išmokėjo 50 Lt avansą. Kiek mokėjo sekančius kartus nepamena ir jokių pinigų sumų įvardinti negali. Kai nutraukė darbo sutartį, pačiai prašant, J. L. finansiškai atsiskaitė pilnai maždaug po dviejų savaičių. Ji sumokėjo 270 Lt arba 300 Lt. Kai J. L. jai išmokėdavo darbo užmokestį arba avansą jokiuose dokumentuose pasirašyti nereikėdavo. Tuo metu, kai ji dirbo kartu nedirbo jokia kita darbuotoja su jos vardu. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ji nėra mačiusi, tačiau nurodė, kad 150 Lt ir 100 Lt iš J. L. yra gavusi, tačiau nėra gavusi 600 Lt (3 t., b. l. 63-64).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinu liudytojos Ž. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji papildė, kad už gaunamus pinigus reikėdavo kažką pasirašyti. Ji nepamena, kiek ji uždirbdavo per dieną. Per jos darbo laikotarpį ji galėjo uždirbti 750 Lt. Už papildomus darbus buvo sumokama papildomai. Jai mokėdavo tik direktorė, barmenai niekada nemokėjo. Kai gaudavo pinigus už banketus, jų niekur nepatvirtindavo.

Liudytoja D. A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš 7 metus dirbo „S. u.“, jos vadovė buvo J. L., ji dirbo virėjos padėjėja. Ji dirbo apie metus laiko, iš pradžių atlyginimas buvo normalus, tačiau tuomet jos paprašė dirbti bazėje, buvo sutartas vienas atlyginimas, tačiau buvo sumokėtas kitas, todėl ji ir išėjo. Bazėse ji nenorėjo dirbti, nes jai nepatiko kolektyvas, virtuvė, trūko erdvės. Gaudama atlyginimą ji niekur nepasirašinėjo. Kaip buvo vedama buhalterija, ji nežino. Darbo užmokestį jai mokėdavo G. L..

Liudytoja D. A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. birželio 5 d. dirbo J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), virėjos padėjėja. Dėl darbo tarėsi su J. V. IĮ savininke J. L.. Aptarus darbo sąlygas pasirašė darbo sutartį. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad yra įdarbinta 0,5 etato. Pirmojo pokalbio su J. L. metu aptarė, kad jos darbo užmokestis bus 70 Lt už vieną darbo dieną. Vėliau, pakitus darbo sąlygoms, nuo 2015 m. sausio 1 d. J. L. perspėjo, kad darbo užmokestis bus kintamas, tai yra priklausys nuo dirbtų dienų skaičiaus, dirbtų valandų skaičiaus, taip pat nuo banketų, furšetų, gedulingų pietų ir kitų užsakymų skaičiaus. Darbo užmokestis jai buvo mokamas du kartus per mėnesį. Darbo užmokestį jai išmokėdavo arba J. L. arba jos sutuoktinis G. L., grynais pinigais. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. kavinės virtuvėje dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 07 val. iki 18 val. (savaitgaliais nedirbdavo). Šiuo laikotarpiu jos darbo užmokestis per mėnesį buvo apie 1470 Lt. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 5 d. darbo apmokėjimas pakito. Jai buvo mokama už vieną darbo dieną 18 Eur darbo užmokestis, taip pat papildomai buvo mokamas užmokestis už kiekvieną kavinėje rengiamą renginį atskirai. Ruošti renginiams maistą ją, kaip papildomą darbuotoją kviesdavo labai retai, todėl darbo užmokestis per mėnesį buvo apie 378 Eur. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 5 d. renginių ruošimui, ją kaip virėjos padėjėją per mėnesį pakviesdavo maždaug po kelis kartus ir tik kelioms valandoms. Tai iki 2015 m. birželio mėn. buvo padėjusi paruošti maistą apie 10-12 renginių. Už tokią pagalbą J. L. papildomai prie mėnesinio darbo užmokesčio priskaičiuodavo 10-20 Eurų papildomai. Už išmokėtą darbo užmokestį ji turėjo pasirašyti pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Paprastai darbo užmokesčio žiniaraščiuose būdavo nurodyta kiek mažesnė darbo užmokesčio suma, nei jai buvo išmokama. Kaip buvo mokamas darbo užmokestis kitiems J. V. IĮ kavinės darbuotojams nežino, apie tai niekas nekalbėjo. Kokia buvo kavinės „S. u.“ barmenų ir padavėjų darbo tvarka ir koks buvo jų darbo užmokestis, nežino. Kaip ir minėjo, jos darbo vieta buvo virtuvėje ir kavinės patalpose ir prie baro nesilankydavo (3 t., b. l. 40-41).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad kai perėjo dirbti į bazes, jos atlyginimas sumažėjo. Kai kviesdavo padėti į banketus, jai pinigus sumokėdavo ne iškart po banketo, o kartu su atlyginimu. Pinigus už darbą paduodavo G. L.. Ji matydavo, kaip barmenai pildydavo sąsiuvinį su užrašu „Baras“. Galėjo būti, kad ji gavo 90 Eur ir 200 Eur.

Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. ji kavinėje „S. u.“ dirbo padavėja. Dirbo apie 2-3 mėnesius. Ji dirbo trumpai, nes jos netenkino gaunamas darbo užmokestis. Ji dirbo slenkančiu grafiku, tai su vienu tai su kitu barmenu. Atlyginimas buvo apie 300 Lt. Kai jai būdavo sumokama alga barmenė kažką pasižymėdavo, tačiau ji nepamena, ar turėjo už kažką pasirašinėti. Dėl darbų saugos jie turėdavo pasirašyti, o į žiniaraščius nepasirašydavo. Klientai atsiskaitydavo grynais pinigais, grynus pinigus ji nešdavosi su savimi, o gale darbo reikėdavo susiskaičiuoti ir paduoti pinigus barmenui, o barmenas pinigus kažkur nunešdavo. Algą mokėdavo vieną kartą per mėnesį. Jos žiniomis sąsiuviniuose buvo žymimos kavos. Sąsiuvinyje su užrašu „Baras“ esantis įrašas su jos vardu ir suma gali reikšti, kad jai buvo sumokėta alga. Balandžio 8 d. galėjo būti avansas. Jai algą išmokėdavo barmenė, kuri pinigus paimdavo iš kasos. Kai ji dirbo, tuo metu nedirbo jokia kita mergina su jos vardu.

Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sąsiuvinis su užrašu „Baras“ gulėdavo po baru iš baro pusės. Kaip supranta, šiame sąsiuvinyje rankraštinius įrašus dažniausiai rašydavo barmenai. Kaip supranta, šio sąsiuvinio kairėje pusėje buvo rašoma informacija apie tai, kas buvo išnešta iš baro pačių savininkų, J. L. ir G. L. nurodymu. Tai buvo fiksuojama informacija – apskaita apie jiems padarytą kavą, alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus. Dešinėje sąsiuvinio pusėje buvo rašoma, kaip supranta, informacija apie išmokėtas pinigų sumas, kurios buvo paimamos iš tos dienos kasos aparato (3 t., b. l. 35-37).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiškino, kad į sąsiuvinį buvo rašoma pagal direktorių nurodymą, barmenai pasižymėdavo, kiek jiems išmoka, pasižymėdavo pliusiuką, kad sumokėjo pinigus iš kasos. Alga jai galėjo būti išmokėta ir po to, kai ji nebedirbo. Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis. Darbo užmokestį ji gaudavo tokio dydžio, koks buvo sutartas darbo sutartyje.

Liudytoja R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. arba 2014 m. ji dirbo „S. u.“ indų plovėja. Ją įdarbino J. L., įsidarbinant ji pasirašė darbo sutartį. Jos darbo užmokestis buvo 50 Lt per dieną, tokią sumą ji ir gaudavo, atlyginimas būdavo mokamas 1 kartą per mėnesį, gaudama atlyginimą ji pasirašydavo žiniaraštyje. Algą jai mokėdavo J. L. arba jos vyras. Ant baro ji matydavo ne vieną sąsiuvinį, tačiau nežino, kas juose būdavo rašoma. Ji nepamena, kad būtų gavusi sumas, nurodytas prie jos vardo sąsiuvinyje su užrašu „Baras“. Barmenas jai niekada nemokėjo algos.

Liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“ dirbo nuo 2014 m. sausio mėn. pradžios iki 2014 m. balandžio mėn. pabaigos. Darbo sutartį direktorė J. L. jai pateikė pasirašyti maždaug po savaitės laiko nuo realios darbo pradžios. Į šią įmonę įsidarbino rekomenduota pažįstamų L. G. ir S. G., kurios tuo metu jau kurį laiką buvo dirbusios minėtoje kavinėje. Į J. V. IĮ ją priėmė pati J. L., indų plovėjos pareigoms. Aptariant darbo užmokestį su J. L. sutarė, jog už vieną darbo dieną jai mokės po 50 Lt. J. L. užsiminė, kad už papildomas darbo valandas, (švenčių, furšetų metu) jai sumokės papildomai. Jos darbas buvo slenkančiu grafiku, t. y. „trumpa-ilga savaitė“ (viena savaitė – dvi darbo dienos, kita savaitė – penkios darbo dienos). Darbo užmokestį jai mokėjo direktorė J. L. ir gal kelis kartus barmenės, kurių vardų neatsimena. Mėnesio laike darbo užmokestis jai buvo išmokamas per du kartus. Kokias pinigų sumas išmokėdavo šiuo metu tiksliai neatsimena. Jokiuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose išmokant darbo užmokestį pasirašyti jos neprašydavo. Pateikdavo pasirašyti tik kažkokiuose juodraščiuose prie nurodytos jai išmokėtos pinigų sumos ir jos pavardės. Ar juodraščiuose buvo nurodytos kitų darbuotojų pavardės ir išmokamų pinigų sumos, neatsimena. Direktorė darbo užmokestį mokėdavo individualiai, pasikviesdama atskirą darbuotoją į kabinetą. Kokį darbo užmokestį gaudavo kiti kavinės darbuotojai nežino, apie tai nekalbėdavo. Iš J. V. IĮ išsidarbino po konflikto su direktore J. L., kai nesutiko eilinį kartą dirbti savo laisvos dienos metu. Pamena, tuo metu J. L. ant jos labai supyko ir iš kitų savo kolegių ji sužinojo, kad direktorė planuoja ją atleisti. Pabijojusi, kad direktorė su ja pilnai neatsiskaitys arba neleis dirbti ir rašys pravaikštas, ji tą pačią dieną kreipėsi į VMI konsultacijos. VMI patarė, kad ji parašytų prašymą ją atleisti iš darbo ir išsiųstų registruotu laišku į J. V. IĮ. Direktorė J. L. supratusi, kad ji savo teises reikalui esant gins atitinkamose institucijoje, su ja atsiskaitė pilnai ir iš savo įmonės atleido pagal įstatymus. Pamena, kad atsiskaitydama finansiškai paskutinį kartą, J. L. jai padavė pasirašyti kažkokius tai dokumentus, kuriuose buvo nurodytos pinigų sumos. Kaip tiksliai vadinosi minėtas dokumentas nepamena, galimai tai buvo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis, tačiau jame nurodytos pinigų sumos tikrai neatitiko jai išmokėtų piniginių sumų. Realiai darbo užmokestis buvo išmokėtas didesnis nei tas, kuris buvo nurodytas darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje. Jos žiniomis tuo laikotarpiu, kuomet ji dirbo kavinėje, toje kavinėje nedirbo daugiau asmenų tuo pačiu vardu. Sąsiuvinį su užrašu „Baras“ ji matė pirmą kartą, tačiau susipažinusi su rankraštiniais įrašais, suprato, kad greičiausiai tai yra barmenų įrašai apie darbuotojus, tame tarpe ir jai sumokėtą darbo užmokestį. Prie jos vardo parašytas sumas yra gavusi (3 t., b. l. 116-118).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos R. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji paaiškino, kad jai pinigus mokėdavo tik savininkas ir direktorė. Gali būti, kad kai jai labai reikėjo pinigų, jai buvo sumokėtas avansas, kuris vėliau buvo išskaičiuotas iš atlyginimo. Ji tikrai nebuvo gavusi 770 Lt ir negalėjo gauti papildomų pinigų prie atlyginimo.

Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“ iš pradžių dirbo padavėja, o po to dirbo barmene. Dirbant buvo vedami sąsiuviniai, pinigai buvo slepiami, algos mokamos vokeliuose. Ji buvo įdarbinta mažesniu etatu negu dirbo. Buvo mokami „balti“ ir „juodi“ pinigai. J. L. mokėdavo pinigus vieną kartą per mėnesį, o avansus išmokėdavo G. L.. Jei būdavo banketai, jie turėdavo nemušti pinigų į kasą. Jei atvažiuodavo tiekėjai, jie pinigus išimdavo, tačiau jų nežymėdavo. Kavas, arbatas su nuolaida rašydavo į sąsiuvinį, jei barmenas, tai mokėdavo algas ir jas įrašydavo į sąsiuvinį. Mokėdami, jie išimdavo pinigus iš kasos ir paduodavo, tačiau niekur, išskyrus sąsiuvinį, tai nebuvo pažymima. Jai reikėdavo pildyti sąsiuvinį su užrašu „Baras“. Šiame sąsiuvinyje yra ir jos padarytų įrašų. Parašytos sumos reiškia, kad buvo išmokėti pinigai. Jei prašo, ji išmokėdavo pinigus į rankas. J. L. nurodydavo kiek ir kam duoti pinigų. Ikiteisminio tyrimo metu ji davė kitokius parodymus, nes jai skambino J. L. ir kalbėjo su ja, kad ji neduotų parodymų, tas pats buvo ir prieš teismą. Prieš praeitą posėdį skambino J. L. posūnis.

Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. dirbo J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, barmenės-padavėjos pareigose. Pamena, kad balandžio mėn., jei neklysta apie 3 savaites laiko turėjo nedarbingumą, taigi minėtoje įmonėje dirbo labai trumpą laiką. Į šią įmonę įsidarbino per savo pažįstama R. M.. Darbo sutartį dėl 10 val. darbo valandų savaitėje pasirašė su įmonės savininke J. L.. Pamena, kad su įmonės savininke aptarė ir darbo užmokesčio dydį, tačiau kokio dydžio sutarė jai mokamo darbo užmokesčio šiuo metu neatsimena. Kokiu darbo grafiku dirbo, tiksliai neatsimena, tačiau pamena, kad tikrai ne po pilną darbo dieną. Pamena, kad laikotarpiu, kai dirbo J. V. IĮ jai darbo užmokestis buvo išmokėtas 3 kartus. Darbo užmokestį visus 3 kartus jai išmokėjo įmonės savininkė J. L.. Ar gavusi darbo užmokestį ji pasirašydavo kokiuose nors dokumentuose neatsimena. Ar dirbant J. V. IĮ kavinėje jai yra tekę pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje nežino, nes neatsimena. Sąsiuvinyje su užrašu „Baras“ esančius užrašus mato pirmą kartą, šio sąsiuvinio ji nepildė, be to, sąsiuvinyje nemato savo ranka darytų įrašų. Apie sąsiuvinyje prie jos vardo nurodytas sumas ji negali nieko paaiškinti (3 t., b. l. 179-180)

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiškino, kad neteisingi jos parodymai buvo įtakoti J. L.. Balandžio 19 d. įrašas su jos vardu ir „325“ reiškia, kad ji pati sau išsimokėjo algą. Ji dirbo pilnu etatu, o oficialiai gaudavo tik už 0,25 etato, kitus pinigus gaudavo į rankas. Buvo kažkokie darbo užmokesčio žiniaraščiai, kuriuos reikėdavo pasirašyti, ji gavo pinigus nurodytus žiniaraščiuose, o kas viršydavo žiniaraštį, gaudavo į rankas ir tai būdavo parašyta sąsiuvinyje. Žiniaraščiuose jie pasirašydavo ne tuomet, kai būdavo išmokami pinigai. Jai būdavo mokama nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Dienos eigoje ne visi pinigai būdavo įnešami į kasą. Jei būdavo didesnės sumos, ar klientai norėdavo atsiskaityti banko kortele, būdavo meluojama, kad neveikia kasos aparatas. Visos mažos sumos būdavo mušamos į kasą. J. L. posūnis prašė tylėti apie sąsiuvinius. Būtent darbuotojų iniciatyva viskas išlindo į viešumą. Darbo laiko apskaitos žiniaraštis neatitinka tikrovės, visi dirbdavo ilgiau negu reikėjo.

Liudytoja E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo pas J. L., dirbo Urmo bazėje, apie mėnesį. Iš pradžių dirbo barmene, o po to dirbo padavėja. Ji dirbo pilnu etatu, per dieną uždirbdavo 60-70 Lt. Atlyginimas buvo mokamas į rankas. Dirbdama ji pildydavo tai, ką liepdavo darbdavys. Ji pildydavo kasos operacijų žurnalą, knygą, po darbo dienos pildydavo uždarbį. Ji taip pat pildydavo sąsiuvinį su užrašu „Baras“. Į šį sąsiuvinį rašydavo darbuotojų algas, kokios ir kam yra išmokamos, prie kurių darbuotojai pasirašydavo, ir pinigus, kurių nemušdavo į kasą. Sąsiuvinyje darbuotojai pasirašinėdavo, kad negalėtų teigti, jog negavo atlyginimo. Taip jai liepė daryti J. L.. Ji taip pat yra gavusi atlyginimą į rankas. Ji yra gavusi 150 Lt, tačiau nėra gavusi sąsiuvinyje prie jos vardo įrašytų 750 Lt, nebent tai būtų mokėjimas už mėnesį. Kai ji dirbo, daugiau žmonių su tokiu pat vardu nebuvo. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ji nėra pildžiusi, galimai Urmo bazėje buvo kitas sąsiuvinis. Pinigai iš kasos būdavo išmokami tik tuomet, kai tai jiems liepdavo vienas iš direktorių. Paskutinę jos darbo dieną ji pasiėmė mokėjimą kavinėje „S. u.“.

Liudytoja E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. lapkričio – gruodžio mėn. dirbo J. V. IĮ kavinėje „J.“, esančioje Urmo bazėje, adresu (duomenys neskelbtini). Į minėtą įmonę buvo įdarbinta per darbo biržą. Darbo sutartį pilnu etatu pasirašė su įmonės savininke J. L.. Darbo sutartį pasirašė po to, kai minėtoje kavinėje jau buvo išdirbusi apie savaitę laiko. Kavinėje „J.“ dirbo barmenės pareigose. Su J. L. buvo sutarę, kad už vieną darbo dieną jai bus mokamas 60 Lt darbo užmokestis. Darbo grafikas buvo slenkantis, t. y. dirbo keturias darbo dienas nuo 07.00 val. iki 18.00 val. ir po to tris arba keturias dienas turėjo išeiginių. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais ir J. L. nurodymu darbo užmokestį išsimokėdavo pati paimdama pinigus iš kasos. Kai pradėjo dirbti minėtoje kavinėje jos kolegė E. K. jai paaiškino, kad pagal nusistovėjusią kavinėje tvarką, kavinės darbuotojams darbo užmokestį, J. L. nurodymu (arba atskiru telefono skambučiu) išmoka barmenės. Jai taip pat paaiškino, kad apie darbuotojams išmokėtą darbo užmokestį būtina pažymėti juodraštiniame sąsiuvinyje, kuris būdavo padėtas po baru. Taigi laikotarpiu kai dirbo J. V. IĮ, maždaug per 4-5 savaites liudytoja savo kolegėms ir sau pačiai išmokėjo 2 arba 3 kartus darbo užmokestį. Visais atvejais apie išmokėtus darbuotojams darbo užmokesčius pažymėdavo jai parodytame juodraštiniame sąsiuvinyje ir prie išmokėtų pinigų sumos darbuotojų paprašydavo pasirašyti už gautus pinigus. Iš J. L. ar iš G. L. nebuvo gavusi jokių pastabų dėl pinigų darbuotojams išmokėjimo. Kiek tiksliai ji yra gavusi dirbdama J. V. IĮ darbo užmokesčio pasakyti negali, tačiau pamena, kad kai išeidinėjo iš darbo, J. L. su ja atsiskaitė pilnai sumokėdama papildomai 300 arba 400 litų. Pamena, kad dirbant minėtoje įmonėje keletą kartų J. L. jai ir kitoms darbuotojoms buvo pateikusi pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius. Žiniaraštyje būdavo nurodyta tikrai kita, t. y. mažesnė pinigų suma, nei ta pinigų suma, kuri buvo mokama kaip darbo užmokestis. Matė, kad prie kitų kavinės darbuotojų pavardžių buvo nurodyta taip pat kita pinigų suma, t. y. mažesnė, nei ta, kurią jai nurodydavo išmokėti kavinės darbuotojams (3 t., b. l.133-134).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad tie asmenys, kuriems barmenai išmokėdavo atlyginimą, nepasirašydavo žiniaraščiuose, o pasirašydavo sąsiuviniuose. Darbo dienos pabaigoje būdavo į kasą neįmuštų pinigų, juos padėdavo į dėžutę, į kasą arba paduodavo vienam iš direktorių. Pinigus, kuriuos atiduodavo iš dėžutės, surašydavo į sąsiuvinį. Ji nedirbdavo papildomai, ne pagal darbo grafiką. Ikiteisminio tyrimo metu paminėta 300-400 Lt suma yra jos darbo užmokestis. Ji pamena, kad tik po savaitės darbo kavinėje gavo pasirašyti darbo sutartį.

Liudytoja J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. V. IĮ, padavėja, po to barmene, o po to vėl padavėja. Ji dirbo (duomenys neskelbtini). Su ja buvo sudaryta darbo sutartis, iš pradžių dėl pusės etato, o vėliau, kai ji buvo įdarbinta barmene, darbo sutartis buvo sudaryta pilnam etatui. J. L. liepė jai ateiti dirbti rugsėjo 1 d., tačiau ji atsisakė, tarp jų kilo konfliktas ir J. L. ją nužemino pareigose bei jos darbo krūvį sumažino iki pusės etato. Darbovietėje egzistavo darbo dienos užmokestis, kuris nebuvo numatytas darbo sutartyje. Nepaisant to, jog darbo sutartyje buvo numatyta, kad ji dirba puse etato, tačiau iš tikrųjų ji dirbo pilnu etatu ir savaitgaliais. Jos darbo užmokestis buvo mokamas į rankas ir jis buvo didesnis, nei numatytas darbo sutartyje. Atlyginimus į rankas dažniausiai išmokėdavo G. L.. Ji pati nėra niekam nieko išmokėjusi. Ji yra mačiusi sąsiuvinį, kuriame buvo rašomi žmonėms išmokami atlyginimai, kas ir iki kelių dirbo, kiek buvo išgerta kavos, alkoholio. Kartais būdavo taip, jog jiems paskambindavo vienas iš direktorių ir liepdavo išmokėti atlyginimą, tuomet jie imdavo pinigus iš kasos. Ji tokiu būdu yra išmokėjusi pinigus. Raudonos spalvos žurnale yra ir jos darytų įrašų, kuriuose užfiksuoti įvairūs mokėjimai už kavą, alkoholį, algas. Sumos, kurios yra surašytos sąsiuvinyje ir būdavo išmokamos. Be to, sumos, kurios yra įrašytos į sąsiuvinį būdavo imamos iš kasos. Darbo užmokesčio žiniaraščiuose ji pasirašinėdavo, tačiau sumos neatitikdavo, realiai ji gaudavo daugiau. Jos darbo metu būdavo taip, kad ji ne visus pinigus mušdavo į kasą. Dažniausiai nebūdavo mušamos sumos už didesnius pietus. Darbo pabaigoje būdavo pildomas lapas, kuriame būdavo nurodyti visi pinigai ir sudėtos visos sąskaitos.

Liudytoja V. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „A.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Ji dirbdavo pilnu etatu. Gaudama atlyginimą, ji pasirašydavo į algalapį. Apie sąsiuvinį su užrašu „Baras“ ji negali nieko pasakyti. Pinigus jai visuomet sumokėdavo J. L., G. L. jai pinigų nemokėdavo. Sąsiuvinyje su užrašu „Baras“ prie jos vardo nurodytų pinigų sumų ji negavo. Jos darbo metu nedirbo daugiau darbuotojų su tokiu pat kaip jos vardu. Atlyginimą ji gaudavo vieną kartą per mėnesį. Ji dirbdavo pamaininį darbą, o iš darbo ji išėjo, nes jos netenkino patalpos ir sunkus darbas.

Liudytoja S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. L. įmonėje ji dirbo ne pilnu etatu. Ji nepamena, ar atlyginimą gaudavo grynais ar pavedimu.

Liudytoja S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2014 m. birželio mėn. dirbo J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, padavėjos pareigose. Minėtu laikotarpiu savaitei laiko buvo išvykusi atostogų. Į šią įmonę įsidarbino radusi skelbimą dėl darbo internetiniame portale. Darbo sutartį, dėl 20 val. savaitėje pasirašė su J. L.. Su įmonės savininke aptarė dėl darbo grafiko tik savaitgalio dienomis, t. y. nuo penktadienio iki sekmadienio. Tokį darbo grafiką ji derino prie savo užimtumo. Koks darbo užmokestis buvo nurodytas jos pasirašytoje darbo sutartyje ir kokio dydžio realų darbo užmokestį buvo sutarusi su įmonės savininke, tiksliai neatsimena. Darbo užmokestį jai išmokėdavo barmenės ir įmonės savininkė J. L., grynais pinigais, vieną kartą per mėnesį. Kokio dydžio darbo užmokestį barmenės ir savininkė jai išmokėdavo ir ar joms išmokėjus darbo užmokestį jos paprašydavo kur nors pasirašyti, šiuo metu neatsimena. Ar jai yra tekę pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose neatsimena. Neatsimena dėl to, kad J. V. IĮ dirbo trumpą laiko tarpą, be to gali suklysti teigdama dėl darbo užmokesčio dydžio dėl to, kad be darbo užmokesčio padavėjos, tame tarpe ir ji gaudavo iš klientų arbatpinigius. Arbatpinigius kiekviena padavėja užsidirbdavo savarankiškai ir jų dalintis nereikėjo. Taigi kiek tiksliai yra gavusi darbo užmokesčio dirbdama J. V. IĮ neatsimena. Tuo laikotarpiu, kuomet dirbo ji, daugiau nedirbo jokių kitų asmenų su tokiu pat kaip jos vardu. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ir jame esančių įrašų ji nėra mačiusi, o apie prie jos vardo parašytas sumas, ji negali nieko paaiškinti (3 t., b. l. 169-170).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad prie jos vardo įrašytą 390 sumą ji galėjo gauti, tačiau tiksliai nepamena. Banketų metu ji neimdavo pinigų, arbatpinigius ji gaudavo per pietus. Ji tiksliai nepamena, ar jai pinigus kažkada išmokėjo barmenas.

Liudytoja S. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo kavinėje „S. u.“, barmene. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ji iš viršelio nepamena, tačiau viduje esantys įrašai jai matyti. Įrašai sąsiuvinyje reiškia, kas ir ką tą dieną imdavo, kiek išgerta kavos, kam išmokėti pinigai už servetėles, staltieses, gyvą muziką ir panašiai, taip pat, jeigu būdavo pasiimamas avansas. Pinigai iš kasos būdavo paimami su leidimu. Ji yra rašiusi į šį sąsiuvinį. Vardas, alga ir pinigų suma reiškia, kad būdavo išmokama kažkam bare, kai nebūdavo šeimininkų. Jei jie išsimokėdavo avansą, jis būdavo išskaičiuojamas iš atlyginimo.

Liudytoja S. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. vasario mėn. dirbo J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, (duomenys neskelbtini), barmenės pareigose. Į šią įmonę įsidarbino radusi skelbimą internete. Darbo sutartį pilnu etatu pasirašė su įmonės savininke J. L.. Nors pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau įmonės savininkė J. L. už vieną jos darbo dieną pradžioje, kol išmoko dirbti savarankiškai prie baro mokėjo po 20 Eur, vėliau po 25-30 Eur dienoje. Jos darbo grafikas buvo slenkantis ir dirbo po pilną darbo dieną, t. y. nuo ryto iki vakaro. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais. Darbo užmokestį savininkės J. L. nurodymu (leidimu) išmokėdavo sau pati, paimdama pinigus iš kasos. Tokia pačia tvarka darbo užmokestį dažnai tekdavo išmokėti ir kitiems kavinės darbuotojams. Tiek sau, tiek kitiems kavinės darbuotojams darbo užmokestį išmokėdavo išskirtinai su savininkės J. L. žinia. J. L. niekad nebuvo pareiškusi jokios pretenzijos dėl netinkamai išmokėtų arba dingusių pinigų. Kai atėjo dirbti į J. V. IĮ, ji tiesiog rado tokią darbo užmokesčio išmokėjimo tvarką. Asmeniškai jai savininkė J. L. nei karto nebuvo mokėjusi darbo užmokesčio. Oficialiame darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje per visą savo darbo laiką įmonėje yra pasirašiusi 2 arba 3 kartus. Visus kartus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius pasirašyti pateikdavo J. L.. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje prie jos vardo ir pavardės nurodyta pinigų suma nuo realiai jai leistos išsimokėti sumos skyrėsi. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje nurodyta pinigų suma būdavo mažesnė. Dirbant kavinėje barmenės pareigose, pagal nusistovėjusią tvarką ji kiekvieną kartą išsimokėjusi sau arba kitam kavinės darbuotojui darbo užmokestį, apie tai pažymėdavo juodraštiniame sąsiuvinyje, kuris buvo laikomas prie baro, šalia kasos aparato. Kiekvieną kartą apie paimtus iš kasos ir išmokėtus darbuotojams arba sau pinigus, ji apie tai pažymėdavo sąsiuvinyje ir tiksliai nurodydavo pinigų sumą. Paaiškina, kad apie šį sąsiuvinį kavinės savininkė J. L. tikrai žinojo, ji matydavo kaip ji arba kitas barmenas į sąsiuvinį rašydavo jos pačios arba jos sutuoktinio G. L. užsakymus (kavą, alkoholinius gėrimus ir pan.). Tuo metu, kai ji dirbo kavinėje „S. u.“, kavinėje daugiau nedirbo kitų asmenų su tokiu pat kaip jos vardu. Apie sąsiuvinį su užrašu „Baras“ ji paaiškino, kad šis sąsiuvinis buvo barmenų juodraštis. Sąsiuvinyje buvo daromi įrašai apie konkrečios darbo dienos finansines pajamas ir išlaidas bei savininkų asmeninį baro sunaudojimą. Savininkų sunaudojimą įprastai rašydavo kairėje lapo pusėje, o dešinėje pusėje būdavo rašoma apie turėtas išlaidas. Visos išlaidos buvo dengiamos paimant grynuosius pinigus iš kasos. Ji pati ne kartą sau išsimokėjo darbo užmokestį iš kasos. Pinigai iš kasos būdavo išimami tik tuomet, kai tai padaryti leisdavo J. L. arba G. L.. Pinigų sumą, kurią ji turėdavo sumokėti kitiems darbuotojams, nurodydavo J. L., sumą ir darbuotojo vardą parašydama ant lapuko. Apie išmokėtą sumą ji visuomet pažymėdavo juodraštiniame sąsiuvinyje. Kavinėje tą dieną dirbęs barmenas turėdavo užpildyti dienos ataskaitos lapą, kuriame būdavo nurodyta dirbusio darbuotojo vardas, jo darbo laikas, visos dienos pajamos, išlaidos. Likęs grynų pinigų likutis su dienos ataskaitos lapu būdavo padedamas į J. L. nurodytą vietą. J. L. ją atleido iš darbo, nes ji susirgo ir savavališkai apsikeitė su kolega darbo dienomis (3 t., b. l. 184-186).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos S. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad kai išimdavo pinigus iš kasos, to niekaip neįformindavo.

Liudytoja T. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo pas J. L. kavinėje „S. u.“. Jai atlyginimą mokėdavo J. L., už gautą algą ji pasirašydavo algalapyje.

Liudytoja T. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. spalio-gruodžio mėn. dirbo J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), indų plovėjos pareigose. Į šią įmonę įsidarbino pagal skelbimą internete. Dėl darbo tarėsi su J. V. IĮ savininke J. L.. Aptarus darbo sąlygas pasirašė darbo sutartį. Mano, kad J. V. IĮ dirbo pilnu darbo etatu. Darbas buvo slenkančiu grafiku, darbo dieną dirbdavo po 12 val. Darbo užmokestis buvo numatytas minimalus, o kiek tiksliai gaudavo darbo užmokesčio neatsimena. Laikotarpiu, kai dirbo minėtoje kavinėje iš viso du kartus yra gavusi darbo užmokestį. Pirmąjį kartą darbo užmokestį sumokėjo J. L., antrą kartą, jos sutuoktinis G. L.. Kiek tiksliai ar net apytiksliai jai buvo sumokėta darbo užmokesčio, neatsimena. Ar tuos kartus, kai jai buvo išmokėtas darbo užmokestis, jai buvo pateiktas pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis, neatsimena. Apskritai apie darbą J. V. IĮ mažai ką beprisimena, nes šioje įmonėje dirbo labai trumpą laiko tarpą. Pamena, kad iš šios įmonės išsidarbino po to, kai J. L. jai pavedė dirbti papildomus darbus (daržovių paruošimą mišrainėms), tačiau už papildomą darbą mokėti nesutiko. Tuomet dirbti ilgiau ji nesutiko ir iš įmonės išėjo savo noru. Jai dirbant kavinėje nedirbo daugiau asmenų su tokiu pat kaip jos vardu (4 t., b. l. 15-16).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos T. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad galėjo gauti sąsiuvinyje nurodytas sumas, tačiau barmenai jai niekada nemokėjo.

Liudytoja R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“, virėja. Darbo sutartis buvo sudaryta su J. L.. Jos darbo užmokestis buvo minimumas. Kai gaudavo pinigus, reikėdavo pasirašyti algalapyje, atnešdavo sąsiuvinį. Kartais tekdavo dirbti viršvalandžius, šventinėmis dienomis, už kuriuos būdavo papildomai sumokama. Ji niekada nėra gavusi darbo užmokesčio iš barmenų.

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo mėnesio iki 2016 m. sausio mėnesio dirbo J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), virėjos pareigose. Į šią įmonę įsidarbino per darbo biržą. Dėl darbo tarėsi su J. V. IĮ savininke J. L.. Aptarus darbo sąlygas pasirašė darbo sutartį. J. V. įmonėje dirbo pilnu darbo etatu, slenkančiu grafiku, apie 8 val. darbo dienoje. Darbo užmokestis buvo numatytas minimalus ir mokamas du kartus per mėnesį. Darbo užmokesčio dalis jos prašymu buvo pervedama į jos asmeninę sąskaitą esančią „Swedbank“ banke, kita darbo užmokesčio dalis buvo mokama grynais pinigais, kurią dažniausiai sumokėdavo pati J. L., retais atvejais J. L. sutuoktinis G. L.. Niekas kitas darbo užmokesčio jai nėra mokėjęs. Paaiškina, kad kartą į mėnesį, J. L. jai ir kitoms kolegėms pateikdavo pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį (algalapį). Ar darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje (algalapyje) būdavo nurodyta tiksliai ta pinigų suma, kuri realiai būdavo išmokama kaip darbo užmokestis, neatsimena ir apie tai nieko komentuoti negali. Jos darbo užmokestis nuo kavinėje rengiamų banketų, furšetų, gedulingų pietų ir kitų užsakymų nekito. Tais atvejais, kai buvo rengiami šventiniai užsakymai ir būdavo būtinybė dirbti viršvalandžius, taip pat šventinių dienų darbo metu darbuotojams buvo sumokamas priedas prie pagrindinio darbo užmokesčio. Taip pat yra buvę retų atvejų, kai dėl darbo krūvio darbo vietoje užtrūkdavo ilgiau, tuomet savininkė J. L. padengdavo kelionės išlaidas „Taxi“ automobiliu. Kaip buvo mokamas darbo užmokestis kitiems J. V. IĮ kavinės darbuotojams ji nežino. Kokia kavinės „S. u.“ barmenų ir padavėjų darbo tvarka ir koks buvo jų darbo užmokestis bei kas jiems darbo užmokestį išmokėdavo, nežino ir niekada nesidomėjo. Su kavinėje dirbusiais barmenais ar padavėjomis turėjo išskirtinai darbinius santykius, bendravo minimaliai, nes jų darbo vietos buvo skirtingose kavinės patalpose, be to buvo skirtingas amžius, todėl skyrėsi interesai. Jos darbo vieta buvo virtuvėje ir kavinės patalpose ar prie baro ji nesilankydavo. Nors dėl savo darbo sąlygų bei darbdavės J. L. buvo labai patenkinta, tačiau iš darbo išėjo savo noru dėl sveikatos ir dėl to, kad rado darbą palankesniu darbo grafiku. Jai dirbant kavinėje „S. u.“, nedirbo daugiau jokių asmenų su tokiu pat kaip jos vardu (4 t., b. l. 11-12).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos R. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad sąsiuvinyje su užrašu „Baras“ nurodytų pinigų sumų ji negavo. Taip pat ji nėra prašiusi, kad gautų papildomai pinigų

Liudytoja K. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo pas J. L. kavinėje „S. u.“, atliko praktiką, o vėliau buvo perkelta į kavinę, esančią Urmo bazėse. Ji dirbo padavėja, buvo pasirašiusi darbo sutartį. Būdavo taip, kad jai sumokėdavo pinigus iš kasos, nes taip būdavo patogiau. Barmenai žinodavo, kiek sumokėti, nes jiems viskas būdavo surašyta ant balto popieriaus lapo. Prieš išeinant iš daro su ja atsiskaitė J. L.. Į kasą nemušdavo pinigų, kurie būdavo išimami, jie būdavo užrašomi į sąsiuvinį. Vardas, suma ir avansas reiškia, kad tam asmeniui buvo sumokėtas avansas. Kai ji dirbo barmene Urmo bazėje, ji pildydavo kasos knygą.

Liudytoja K. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 9 d. iki 2015 m. vasario 23 d. dirbo J. V. IĮ. Į šią įmonę įsidarbino turėdama tikslą atlikti praktiką, kuri buvo būtina besimokant Kauno profesinio maisto pramonės ir prekybos mokymo centre. Į šią įmonę įsidarbino radusi skelbimą internete. Darbo sutartį, dėl 30 darbo val. dienoje pasirašė su įmonės savininke J. L.. Koks darbo sutartyje buvo numatytas jos darbo užmokestis nepamena, atrodo, kad valandinis. Dirbo pagal slenkantį darbo grafiką, įvairų darbo valandų skaičių. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais. Kiek kartų dirbdama minėtoje įmonėje yra gavusi darbo užmokestį tiksliai pasakyti negali, tačiau darbo užmokestį jai yra išmokėjusi įmonės savininkė J. L. ir barmenas vardu M. V.. Pamena, kad M. V. darbo užmokestį jai ir kitoms padavėjoms išmokėdavo pagal kavinės savininkės paskaičiuotą darbo užmokesčio dydį, kurį ji užrašydavo ant paprasto mažiuko lapuko. Ji ne kartą yra mačiusi, kad tokie lapukai, kuriuose buvo užrašyta darbuotojo vardas ir pinigų suma, gulėdavo barmenų darbo vietoje, o būtent bare, esančiame kasos aparato stalčiuje. Ji ne kartą mačiusi, kai barmenas M. V. išmokėdavo pinigus kitiems kavinės darbuotojams. Matė, kad pinigus darbuotojams M. V. išmokėdavo paėmęs iš kasos aparato. Gavusi pinigus tą kartą ji niekur nepasirašydavo, jai nepateikdavo pasirašyti jokių dokumentų. Daug dokumentų ji pasirašė tik tuomet, kai baigėsi praktika ir ji išeidinėjo iš darbo. Tuo metu, kai ji dirbo kavinėje „S. u.“, toje kavinėje nedirbo kitų asmenų su tokiu pat kaip jos vardu. Sąsiuvinį su užrašu „Baras“ ji matydavo kavinėje „S. u.“. Sąsiuvinį apibūdintų kaip kavinės juodraštinę buhalteriją, kurią vesdavo kavinėje dirbantys barmenai. Sąsiuvinyje prie jos vardo nurodytas pinigų sumas, ji yra gavusi (4 t., b. l. 19-20).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad ji dirbdavo ne pilnu etatu, ji nežino, kiek uždirbo kiti darbuotojai. Algą ji gaudavo du kartus per mėnesį. Algalapio ji nėra gavusi. Kasoje nebuvo mušamos darbuotojams išmokamos sumos. Padavėjai darbo dienos metu pinigus laikydavo pas save, o vakare turėdavo atiduoti.

Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. įmonėje, pagalbine darbuotoja. Atlyginimas jai būdavo mokamas į rankas. Atlyginimą mokėdavo J. L. arba jos vyras. Ji uždirbdavo minimumą. Alga būdavo mokama du kartus per mėnesį. Už išmokėtą atlyginimą reikėdavo pasirašyti žiniaraštyje. Gauta ir užrašyta suma sutapdavo. Ji išėjo iš darbo, nes jos netenkino atlyginimas.

Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. dirbo J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), indų plovėjos pareigose. Į šią įmonę įsidarbino radusi skelbimą darbo biržoje. Dėl darbo tarėsi su J. V. IĮ savininke J. L.. Aptarus darbo sąlygas pasirašė darbo sutartį. Pamena, kad apie porą mėnesių J. V. IĮ dirbo puse etato, vėliau pilnu darbo etatu. Darbas buvo slenkančiu grafiku, darbo dieną dirbdavo po 12 val. Darbo užmokestis buvo numatytas minimalus, kiek gaudavo darbo užmokesčio „į rankas“ tiksliai neatsimena. Darbo užmokestis priklausė nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Darbo užmokestis jai buvo išmokamas vieną kartą per mėnesį, grynais pinigais. Laikotarpiu, kai dirbo J. V. IĮ darbo užmokestį, jai paprastai išmokėdavo pati įmonės savininkė J. L., ir galimai vieną kartą, jos sutuoktinis G. L.. Pamena, kad tą patį kartą, kai J. L. jai išmokėdavo darbo užmokestį, pateikdavo pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį. Koks darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje, kuriame ji pasirašydavo, būdavo nurodytas jai išmokamas darbo užmokestis nežino, nes neatkreipdavo dėmesio. Pateiktame žiniaraštyje greitai pasirašydavo, pinigus paimdavo ir vėl eidavo dirbti į savo darbo vietą. Iš šios įmonės išsidarbino savo noru, dėl mažo darbo užmokesčio. Tuo metu, kai ji dirbo kavinėje „S. u.“, šioje kavinėje nedirbo joks kitas asmuo su tokiu pat kaip ir jos vardu (4 t., b. l. 33-34).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiškino, kad algą ji gaudavo du kartus. Jos atlyginimas būdavo iki 300 Eur. Sąsiuvinis su užrašu „Baras“ jai nėra matytas ir ji nežino, ką reiškia sąsiuvinyje prie jos vardo esantys įrašai. Ji gaudavo tą pačią sumą, kuri būdavo nurodyta algalapyje, kuriame ji pasirašydavo.

Liudytoja N. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“.

Liudytoja N. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio mėn. vidurio iki 2015 m. sausio mėn. pradžios dirbo J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, (duomenys neskelbtini) mieste, barmenės-padavėjos pareigose. Į šią įmonę įsidarbino per pažįstamą, kuris tuo metu dirbo minėtoje kavinėje barmenu. Darbo sutartį dėl pusės etato pasirašė su įmonės savininke J. L.. Nors darbo sutartyje buvo nurodyta, kad dirbo puse etato, tačiau kavinėje dirbo pilnu etatu, slenkančiu grafiku, po 12 val. ir daugiau darbo valandų darbo dienoje. Nors pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau tiksliai pamena, kad atlyginimą gaudavo didesnį nei pusė minimalaus darbo užmokesčio. Kokio dydžio jai buvo mokamas darbo užmokestis, tiksliai neatsimena, nes kaip tik buvo toks laiko tarpsnis, kada litai buvo konvertuojami į eurus. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais. Darbo užmokestį kelis kartus yra išmokėjęs kavinės savininkės J. L. sutuoktinis G. L., taip pat kelis kartus J. L. nurodymu (leidimu) darbo užmokestį yra išsimokėjusi sau pati, paimdama pinigus iš baro kasos. Tokia pačia tvarka darbo užmokestį teko išmokėti ir kitiems kavinės darbuotojams. Šiuo metu tiksliai įvardinti darbuotojų vardų, kuriems yra išmokėjusi darbo užmokestį negali, nes dirbo labai trumpą laiko tarpą ir tiesiog nepamena vardų. Tiek sau, tiek kitiems kavinės darbuotojams darbo užmokestį išmokėdavo išskirtinai su savininkės J. L. žinia. Ji niekad nebuvo pareiškusi jokios pretenzijos dėl netinkamai išmokėtų arba dingusių pinigų. Kai atėjo dirbti į J. V. IĮ, ji rado tokią darbo užmokesčio išmokėjimo tvarką. Kai darbo užmokestį jai išmokėdavo G. L. arba išsimokėdavau pati sau, jokiuose dokumentuose nepasirašydavo, nebent kartais juodraštiniame sąsiuvinyje, kurį pildydavo kavinėje dirbantys barmenai. Ar yra nors kartą pasirašiusi oficialiame darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje, nepamena. Kiek tiksliai dirbdama J. V. IĮ yra gavusi oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio šiuo metu pasakyti negali, neatsimena, tačiau dirbant kavinėje barmenės pareigose, pagal nusistovėjusią tvarką ji kiekvieną kartą išsimokėjusi sau arba kitam kavinės darbuotojui darbo užmokestį apie tai pažymėdavo juodraštiniame sąsiuvinyje, kuris buvo laikomas prie baro, šalia kasos aparato. Kiekvieną kartą apie paimtus iš kasos ir išmokėtus darbuotojams arba sau pinigus, ji apie tai pažymėdavo sąsiuvinyje ir tiksliai nurodydavo pinigų sumą. Apie šį sąsiuvinį kavinės savininkė J. L. tikrai žinojo, ji matydavo kaip ji arba kitas barmenas į sąsiuvinį rašydavo jos pačios arba jos sutuoktinio G. L. užsakymus (kavą, alkoholinius gėrimus ir pan.), ji liepdavo sąsiuvinyje pažymėti apie vakaro vedėjams sumokėtus pinigus, darbuotojams išmokėtus pinigus (avansus arba algą), taksi paslaugas. Jei gerai atsimena tuo laikotarpiu, kuomet ji dirbo „S. u.“, šioje kavinėje nedirbo daugiau asmenų su tokiu pat kaip jos vardu. Sąsiuvinis su užrašu „Baras“ yra kavinės „S. u.“ juodraštis. Šiame sąsiuvinyje barmenai rašydavo apie konkrečios darbo dienos finansines pajamas ir išlaidas. Visos išlaidos buvo dengiamos paimant pinigus iš kasos, išskirtinai su J. L. ar jos sutuoktinio leidimu. Ji pati taip pat ne kartą išmokėjo darbuotojams darbo užmokestį ir visais atvejais tai pažymėdavo sąsiuvinyje, nurodydama darbuotojo vardą ir pinigų sumą. Kadangi visada nurodydavo tikslią išmokėtų pinigų sumą, prie jos vardo parašytą sumą taip pat yra gavusi. Pinigų sumą, kurią ji turėdavo išmokėti visuomet įvardindavo J. L.. Kavinėje buvo nusistovėjusi tvarka, kad kiekvienos darbo dienos pabaigoje, tą dieną dirbęs barmenas turėjo užpildyti dienos ataskaitos lapą, t. y. lape nurodyti visos darbo dienos ataskaitą, tačiau kaip tiksliai tas lapas buvo pildomas jau nebeatsimena. Su J. V. IĮ darbo santykius nutraukė savo noru, nes jos netenkino mokamas darbo užmokesčio dydis (4 t., b. l. 48-50).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus jis juos patvirtino ir papildė, kad į sąsiuvinį ji rašydavo ne tik darbuotojams išmokamas algas, bet ir užmokestį muzikantams. Ji gaudavo didesnį, negu numatyta darbo sutartyje, atlyginimą. Jei sąsiuvinyje prie jos vardo yra nurodyta suma, vadinasi ji ją gavo. Kai ji išmokėdavo pinigus darbuotojams, į kasą nieko nemušdavo. Po banketo būdavo išrašomas popierinis kvitas, pinigai taip pat nebuvo mušami į kasą. Kai kuriuos dalykus jie mušdavo į kasą. Darbo apskaitos žiniaraščiuose ji nepasirašinėdavo.

Liudytoja I. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“, padavėja.

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. vasario 28 d. dirbo J. V. IĮ padavėjos pareigose. Darbas buvo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje, dirbo ne pilnu etatu. Darbo sutartį pasirašė ir dėl darbo tarėsi su IĮ J. V. savininke J. L.. Su ja taip pat aptarė ir darbo užmokestį. Bendru susitarimu buvo sutarta, kad jai bus mokama už kiekvieną darbo dieną po 30 Lt. Darbo užmokestis jai buvo mokamas grynais pinigais. Jei gerai pamena, darbo užmokestis jai buvo mokamas 2 – 3 kartus per mėnesį. Darbo užmokestį jai išmokėdavo tuo laikotarpiu dirbę barmenai. Įmonės savininkės J. L. nurodymu barmenai jai paaiškino visą darbo tvarką: klientų aptarnavimo tvarką, klientų atsiskaitymo, grynųjų pinigų į kasą įnešimo tvarką ir pan. Visų barmenų su kuriais dirbo vardų ar pavardžių, nepamena. Pamena tik S. G.. Ar išmokant darbo užmokesčio dalį jai buvo paduodamas pasirašyti koks nors dokumentas, nepamena. Darbo laikas kavinėje buvo nuo 10 val. iki 16 val. Pagrindinis jos darbas buvo aptarnauti klientus, tai yra atvykus klientams į kavinę priimti iš jų užsakymus, vėliau paruoštą maistą patiekti jiems ant stalo ir pateikti sąskaitą už jų užsakymą. Nori paaiškinti, kad kiekvieną kartą priimdama užsakymą iš kliento, prie stalo ji užsirašydavo jo užsakymą ant lapuko, vėliau prieidavo prie kavinėje esančio baro ir šalia baro esančiame kompiuteryje nuskanuodavo savo darbo, ją identifikuojančią vardinę kortelę ir suvesdavo kliento užsakyto maisto pavadinimą. Suvedus kliento užsakymą į kompiuterį, virtuvės darbuotojai automatiškai gaudavo informaciją apie užsakytą maistą ir pradėdavo jį gaminti. Pagamintą maistą patiekdavo jį užsisakiusiam klientui. Baigus klientui valgyti jam pateikdavo sąskaitą, kurią jis turėdavo apmokėti. Klientui apmokėjus sąskaitą, į kasą įmušdavo tokią pinigų sumą, kurią klientas apmokėjo, tačiau grynųjų pinigų į kasą neįnešdavo, o pinigus laikydavo prie savęs ir tik darbo pabaigoje iš kompiuterio, specialios programos pagalba pasinaudojusi darbo, ją identifikuojančia vardine kortele, gaudavo savo visos darbo dienos užsakymų suvestinę ir kompiuterio paskaičiuotą bendrą sąskaitą. Tuomet perskaičiavusi visos dienos gautus iš klientų grynuosius pinigus atskaičiuodavo tokią pinigų sumą, kurią jai paskaičiuodavo už užsakymus kompiuteris, o likusi pinigų suma likdavo kaip arbatpinigiai. Grynuosius pinigus ji visais atvejais paduodavo tuo laikotarpiu ir tuo metu kartu su ja dirbusiai barmenei, jei gerai pamena, S. G. arba barmenui (vyrui), kurio vardo ir pavardės nepamena. Paduodama barmenams pinigus dar kartą pinigus perskaičiuodavo kartu su barmenu. Įsitikinę, kad pinigų suma yra teisinga, t. y. atitinka pinigų sumą nurodytą jos darbo dienos užsakymų suvestinėje, minėtoje užsakymų suvestinėje prie nurodytos bendros pinigų sumos pasirašydavo savo parašu ir nurodydavo savo vardą ir pavardę. Kaip barmenas apskaitydavo jam perduotus pinigus, nežino. Kartu su ja, padavėjos pareigose pagrinde dirbo kolegė – B. V., kuri dirbo tokiu pat principu. Jai dirbant kavinėje „S. u.“ tuo pačiu metu nedirbo kitų asmenų su tokiu pat kaip jos vardu. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ji nėra mačiusi, tačiau peržiūrėjusi jame esančius įrašus, nurodo, kad prie jos vardo esančių pinigų sumų ji nėra gavusi, nes nurodytos pinigų sumos yra pernelyg didelės. Jos darbo užmokesti priklausė nuo išdirbtų dienų skaičiaus, nes už darbo dieną ji gaudavo 30 Lt. Jos darbo užmokestis daugiausia galėjo siekti 600 Lt (3 t., b. l. 5-7).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji juos patvirtino ir papildė, kad buvo tokių atvejų, kai barmenas jai išmokėdavo algą. Galimai vieną kartą ji yra dirbusi papildomai, todėl jai galėjo būti išmokėta ir šiek tiek daugiau. Ji per du mėnesius galėjo gauti 1300 litų. Ji nepildydavo juodraščių ir nematė, kad barmenai pildytų lapus.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji trumpai dirbo pas J. L. indų plovėja. Atlyginimą jai mokėdavo vokeliuose, pinigus jai paduodavo pati J. L.. Barmenai jai nemokėdavo pinigų. J. L. pasikviesdavo ją į kabinetą, paduodavo vokelį, o ji pasirašydavo žiniaraštyje. Ji yra mačiusi kažkokį sąsiuvinį prie baro, kai plaudavo grindis, tačiau to sąsiuvinio ji neliesdavo. Sąsiuvinyje įrašytas sumas ji gaudavo, tačiau nežino, kodėl J. L. šias sumas žymėdavosi sąsiuvinyje. Ji dirbdavo 8 valandas per dieną, kaip ir nurodyta darbo sutartyje.

Liudytoja I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. liepos 28 d. su J. V. IĮ savininke J. L. sudarė darbo sutartį, dėl darbo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje ji dirbo iki 2014 m. rugsėjo 8 d. virtuvės darbininke. Darbo sutartį nutraukė savo pageidavimu, dėl šeimyninių aplinkybių. Darbindamasi į minėtą įmonę pokalbyje dėl darbo ji bendravo su J. L.. J. L. paaiškino, kad priima dirbti virtuvės darbininke realiai pilnu etatu, tačiau paaiškino, kad jos darbo sutartyje bus nurodyta tik 0,5 etato. J. L. paaiškino, kad darbo užmokestis jai bus mokamas už realiai išdirbtas darbo valandas, todėl darbo užmokestis bus mokamas didesnis, nei už 0,5 etato, t. y. didesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio. Kiek tiksliai J. L. pažadėjo jai sumokėti darbo užmokesčio per mėnesį, ar už vieną darbo dieną, neatsimena. Neatsimena, nes J. V. IĮ dirbo trumpą laiko tarpą, o po to dirbo kitose kavinėse, todėl viskas „maišosi“, nenori suklysti. Pamena, kad kavinėje „S. u.“ dirbo tokiu grafiku: dvi darbo dienas dirbo po 12 val., t. y. nuo 08 val. 00 min. iki 20 val. 00 min. Po to dvi dienos būdavo laisvadieniai, po to trys darbo dienos po 12 darbo valandų, t. y. nuo 08 val. 00 min. iki 20 val. 00 min. ir vėl dvi laisvos dienos. Toks darbo grafikas buvo visą laikotarpį, kai ji dirbo minėtoje kavinėje. Darbo užmokestį jai sumokėdavo J. L., grynais pinigais. Pinigus J. L. sumokėdavo asmeniškai, niekam kitam iš darbuotojų nedalyvaujant ir nematant. Pinigus paduodavo personalo kambaryje, esančiame kavinės „nugarinėje“ dalyje. Kiek kartų ir kokiomis pinigų sumomis jai buvo sumokėtas darbo užmokestis, neatsimena. Ar J. L. išmokėdama darbo užmokestį, ar kitu vėlesniu laiku pateikdavo pasirašyti kokius nors dokumentus, nepamena. Kiek gaudavo darbo užmokesčio kiti kavinėje dirbantys darbuotojai nežinojo ir jiems pinigų (algų) išmokėjimo atvejų ji nei karto nematė. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ir jame esančių įrašų ji nėra mačiusi, tačiau prie jos vardo įrašytas sumas galimai yra gavusi (3 t., b. l. 105-106).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad nepamena, jog būtų sutarusi dėl pusės etato. Kartais jai būdavo sumokama daugiau, nes ji ilgiau dirbdavo. Didesnę sumą jai išmokėdavo grynais. Kartais atlyginimą jai sumokėdavo barmenė, kuri išimdavo pinigus iš kasos stalčiaus. B. V. galėjo išmokėti jai pinigus, tačiau galėjo pinigų ir neišmokėti, tačiau prirašyti kokių nors sumų į sąsiuvinį.

Liudytoja E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jai dirbant vieną kartą buvo išmokėta 100 Eur, o kitą 130 Eur. Pinigus jai išmokėjo J. L..

Liudytoja E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2015 m. sausio mėn. pirmų dienų dirbo J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, virtuvės darbininke (indų plovėja, valytoja). Minėtoje įmonėje dirbo iki 2015 m. vasario mėnesio pradžios. Į šią įmonę įsidarbino per pažįstamą R. G.. Į darbą priėmė, kaip ji suprato, įmonės savininkė J. L.. Darbo sutartyje buvo pažymėta, kad dirbs puse etato už minimalų darbo užmokestį. Dirbant kavinėje „S. u.“ darbo užmokestis buvo išmokėtas grynais pinigais, per du kartus. Pradėjusi dirbti, kelių dienų laike, ji kreipėsi į įmonės savininkę prašydama sumokėti jai avansą, nes neturėjo pinigų atvykti sekančius kartus į darbą. J. L. išmokėti avansą sutiko ir pasakė, kad pinigus darbo dienos pabaigoje jai paduos tuo metu dirbantis barmenas. Apie tai, kad barmenas išmokėtų 100 Eurų avansą J. L. jam pasakė pati, nes tuo metu jie visi trys buvo kavinės patalpoje. Atsimena, kad baigusi darbą nuėjo pas barmeną, kuris išėmė iš kasos aparato, esančio prie baro pinigus – t. y. 100 Eurų ir padavė jai. Barmenas paprašė už gautus pinigus pasirašyti kažkokiame „kalendoriuje“. Antrą kartą darbo užmokestį – 130 Eurų jai išmokėjo įmonės savininkė J. L. tuomet, kai ji jau išeidinėjo iš darbo. Pamena, kad J. L. tą patį kartą jai padavė pasirašyti kažkokiuose dokumentuose, tačiau kokiuose, nežino. Kaip buvo mokamas darbo užmokestis kitiems įmonės darbuotojams ir kokio dydžio nežino (4 t., b. l. 74-75).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad papildomų pinigų negavo.

Liudytoja A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2016 m. kovo 31 d. dirbo J. V. IĮ. Jos darbo vieta buvo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje kavinėje laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. dirbo virtuvės pagalbine darbuotoja, vėliau, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. – padavėja. Į J. V. IĮ ji įsidarbino pagalbinės darbuotojos darbui, tai yra pagrinde plovė indus, tvarkė kavinės patalpas, o likus laisvam laikui nuo plovimo turėjo padėti virtuvės personalui ruošiant maistą. Nuo 2015 m. rugpjūčio 31 d. susiklosčius tokiai situacijai, kad du kavinės darbuotojai, o būtent barmenas M. V. ir padavėja, pažeidus darbo tvarką buvo skubiai atleisti iš darbo, jai pasisiūlius ir J. L. sutikus, pasirašė naują darbo sutartį, pradėjo dirbti padavėja. Abu kartus pasirašydama su J. V. IĮ darbo sutartį, su savininke J. L. aptarė darbo sąlygas ir savo pageidaujamo darbo grafiką. Tuo metu ji studijavo, todėl buvo svarbus lankstus darbo grafikas ir galimybė turėti laisvą nuo darbo laiką paskaitų metu. Darbo sutartį pasirašė dėl 0,5 etato ir laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. kavinėje dirbo pagrinde tik savaitgaliais, vėliau, laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 11 val. iki 15 val. Kai įsidarbino į J. V. IĮ su savininke J. L. dėl mokamo darbo užmokesčio aptarė, kad jai bus mokamas darbo užmokestis grynais pinigais vieną kartą per mėnesį, jei gerai pamena 400 Lt, o nuo 2015 m. sausio 1 d. – 140 Eur. Vėliau, laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., kai pagal naują darbo sutartį dirbo padavėja, darbo užmokestis nekito, tik papildomai gaudavo arbatpinigius, kuriuos turėjo galimybę pasilikti sau. J. L. buvo įspėta, kad kartais dėl banketų, furšetų ar kitų švenčių reikės dirbti viršvalandžius. J. L. paaiškino, kad už visus išdirbtus viršvalandžius su ja bus atsiskaityta. Visais atvejais darbo užmokestį jai išmokėdavo J. L.. Kai išmokėdavo darbo užmokestį, paprastai kelių dienų laike ji pateikdavo pasirašyti algalapį. Algalapyje prie jos pavardės būdavo nurodyta tokia pinigų suma, kurią J. L. jai buvo išmokėjusi. Kas darbo užmokestį išmokėdavo kitiems kavinės darbuotojams nežino, nes nematė. Pradėjusi dirbti kavinėje padavėja, tuomet visą darbo tvarką ji sužinojo iš pačios J. L.. Būtent ji paaiškino klientų aptarnavimo tvarką, klientų atsiskaitymo tvarką, grynųjų pinigų į kasą įnešimo tvarką ir atsakė į visus kitus iškilusius klausimus. Dirbdama padavėja, darbo funkcijas atliko taip, kaip jai buvo J. L. nurodyta ir paaiškinta, jokių savarankiškų savo iniciatyva spendimų nepriėmė. Dirbant padavėja pagrindinis darbas buvo aptarnauti klientus, tai yra atvykus klientams į kavinę priimti iš jų užsakymus, vėliau paruoštą maistą patiekti jiems ant stalo ir pateikti sąskaitą už jų užsakymą. Kiekvieną kartą priimdama užsakymą iš kliento, prie stalo ji užsirašydavo jo užsakymą ant lapuko, vėliau prieidavo prie kavinėje esančio baro ir šalia baro esančiame kompiuteryje nuskanuodavo savo darbo identifikuojančią vardinę kortelę ir suvesdavo kliento užsakyto maisto pavadinimą. Suvedus kliento užsakymą į kompiuterį, virtuvės darbuotojai automatiškai gaudavo informaciją apie užsakytą maistą ir pradėdavo jį gaminti. Pagamintą maistą patiekdavo jį užsisakiusiam klientui. Baigus klientui valgyti jam pateikdavo sąskaitą kurią jis turėdavo apmokėti. Klientui apmokėjus sąskaitą, į kasą ji įmušdavo tokią pinigų sumą, kurią klientas apmokėjo ir stengdavosi visada kliento sumokėtus pinigus įnešti į kasą. Tais atvejais, kai kasos aparatas būdavo užimtas kito kavinės darbuotojo, arba būdavo labai daug klientų, dėl laiko stokos, grynųjų pinigų į kasą tą kartą neįnešdavo, o pinigus įdėdavo į piniginę esančią prie baro, šalia kasos aparato. Šalia kasos aparato būdavo padėta kiekvienos tą dieną ar tą pamainą dirbusios padavėjos „darbo“ piniginė. Į minėtą piniginę padavėjos, tame tarpe ir ji, pagal nusistovėjusią tvarką, savo darbo metu dėdavo iš kliento gautus pinigus, po to, darbo pabaigoje iš kompiuterio, specialios programos pagalba pasinaudojusi savo darbo identifikuojančia vardine kortele, gaudavo savo visos darbo dienos užsakymų suvestinę ir kompiuterio paskaičiuotą bendrą sąskaitą. Tuomet perskaičiavusi visos dienos gautus iš klientų grynuosius pinigus ji atskaičiuodavo tokią pinigų sumą, kurią paskaičiuodavo už užsakymus kompiuteris, o likusi pinigų suma likdavo jai kaip arbatpinigiai. Grynuosius pinigus ji visais atvejais paduodavo tuo laikotarpiu ir tuo metu kartu su ja dirbusiam barmenui. Laikotarpiu, kai dirbo padavėja barmenu dirbo O. M.. Paduodama barmenui pinigus ji dar kartą pinigus perskaičiuodavo kartu su juo ir įsitikinę, kad pinigų suma yra teisinga, t. y. atitinka pinigų sumą nurodytą jos darbo dienos užsakymų suvestinėje, minėtoje užsakymų suvestinėje prie nurodytos bendros pinigų sumos pasirašydavo savo parašu ir nurodydavo savo vardą ir pavardę. Po to barmenas jam perduotus pinigus sudėdavo į kavinėje esantį kasos aparatą. Kaip atsiskaitydavo kitos padavėjos su jų darbo metu uždirbtais ir iš klientų gautais pinigais nežino, nes jos darbo diena trukdavo trumpiau nei kitų darbuotojų. Jai dirbant kavinėje „S. u.“ nedirbo daugiau kitų asmenų su tokiu pat kaip jos vardu. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ji nėra mačiusi ir negali paaiškinti, kodėl jame yra įrašytas jos vardas ir kažkokie skaičiai. Raudonos ir pilkos spalvos sąsiuvinį ji taip pat matė pirmą kartą ir nieko paaiškinti negali (3 t., b. l. 27-29).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad nepamena, koks buvo jos darbo užmokestis. Darbo užmokestį jai išmokėdavo J. L..

Liudytoja N. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“, pagalbine darbuotoja. Ją įdarbino J. L..

Liudytoja N. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. IĮ dirbo laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 4 d. iki 2016 m. gegužės 27 d., virtuvės darbininke (indų plovėja). Jos darbo vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini), kavinėje „S. u.“, virtuvės patalpose. Darbo sutartį, dėl darbo įmonėje pilnu etatu pasirašė su įmonės savininke J. L.. Darbo užmokestis sutartyje buvo numatytas minimalus. Darbo užmokestis buvo išmokamas grynais pinigais vieną kartą per mėnesį, paprastai einamojo mėnesio viduryje. Darbo užmokestį visais atvejais išmokėdavo įmonės savininkė J. L.. Kokio dydžio buvo išmokamas darbo užmokestis neatsimena. Pamena, kad J. L. darbo užmokestį išmokėdavo savo kabinete, ją pasikvietusi asmeniškai. Tuo pat metu, kai J. L. jai išmokėdavo darbo užmokestį, ji pasirašydavo kažkokiame dokumente, kuriame buvo nurodyta jos vardas ir pavardė bei išmokama pinigų suma. Dirbdama J. V. įmonėje jokio papildomo darbo užmokesčio iš nieko negaudavusi. Kaip ir kokio dydžio buvo mokamas darbo užmokestis kitiems įmonės darbuotojams nežino, nematė, o darbuotojai šia tema neatviraudavo. Sąsiuvinio raudonos spalvos viršeliais ji nėra mačiusi ir apie jį negali nieko pasakyti. Kodėl prie jos vardo yra nurodytos pinigų sumos, paaiškinti negali. Nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki apklausos dienos ji vėl dirbo kavinėje „S. u.“ (4 t., b. l. 89-90).

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos N. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir pabrėžė, kad jai pinigus išmokėdavo tik J. L.. Jos algalapyje būdavo nurodyta tokia suma, kokią ji ir gaudavo.

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 8 d. su J. V. IĮ savininke J. L. sudarė darbo sutartį, dėl darbo J. V. IĮ, virėjos pareigų. Minėtoje įmonėje dirbo iki 2014 m. rugsėjo 17 d., po to darbo sutartį nutraukė pačiai prašant. Jos darbo vieta buvo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl įsidarbinimo kalbėjo su pačia įmonės savininke J. L.. Buvo paaiškinta, kad darbo grafikas bus slenkantis ir per darbo dieną ji turės dirbti 14-15 val. Liudytojos darbo diena prasidėdavo 07 val. ir baigdavosi 22 val. ar iki 23 val. J. L. paaiškino, kad darbo sutartyje ją įdarbina pilnu etatu, t. y. 40 val. darbo savaitėje. Ji paaiškino, kad pagal sutartį turėtų būti mokamas ne mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas minimalaus darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis, tačiau J. L. paaiškino, kad pagal sutartį jai pinigai išmokami nebus, nes ji skaičiuos už kiekvieną išdirbtą dieną. Apklausos metu įvardinti pinigų sumos, kurią liudytojai pažadėjo mokėti J. L. už dirbtą dieną ir kokią pinigų sumą sumokėdavo, nepamena. Nepamena, nes minėtoje įmonėje dirbo trumpą laiko tarpą, po to keitė dar kelias darbo vietas ir todėl nenori būti netiksli, ir suklaidinti. Darbo užmokestį dažniausiai jai sumokėdavo pati J. L., arba jos nurodymu darbo užmokestį sumokėdavo barmenės. J. L. jai yra pateikusi vieną kartą ar du kartus pasirašyti oficialų algalapį, kuriame buvo nurodytos ir kitų darbuotojų pavardės ir darbo užmokesčiai. Kokios algalapyje buvo nurodytos pinigų sumos nepamena, tačiau pamena, kad šiame dokumente pinigų sumos buvo mažesnės nei realiai išmokamas darbo užmokestis. Kiek prie oficialaus darbo užmokesčio jai buvo sumokėta papildomai darbo užmokesčio šiuo metu nepamena ir nurodyti net apytiksliai negali. Kiek kartų jai buvo sumokėtas darbo užmokestis laikotarpiu, kai dirbo J. V. IĮ, neatsimena. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ji nėra mačiusi ir negali nieko paaiškinti apie jame esančius įrašus. Nepamena, ar yra gavusi prie jos vardo nurodytas sumas, tačiau dirbdama kavinėje yra gavusi 81 Lt, 350 Lt, 360 Lt (3 t., b. l. 97-98).

Liudytojas G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo 10 d. su J. V. IĮ savininke J. L. sudarė darbo sutartį, dėl darbo J. V. IĮ, virėjo pareigų. Minėtoje įmonėje dirbo iki 2015 m. vasario 10 d., po to darbo sutartį nutraukė pačiam prašant. Į minėtą darbo vietą įsidarbino radęs skelbimą viename iš internetinių portalų. Jo darbo vieta buvo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl įsidarbinimo kalbėjo su pačia įmonės savininke J. L.. J. L. jam buvo paaiškinta, kad darbo grafikas bus slenkantis (kiek dirbo darbo dienų savaitėje ar per mėnesį nepamena). Kiek dirbo darbo valandų dienoje nepamena. Dirbo taip, kaip buvo numatyta jo darbo grafike. Su J. L. sutarė, kad bus įdarbintas puse etato, tai buvo pažymėta darbo sutartyje. Koks buvo nustatytas darbo užmokestis neatsimena, jeigu neklysta minimalus darbo užmokestis. Kiek realiai gaudavo darbo užmokesčio neatsimena. Darbo užmokestį jam visada išmokėdavo J. L.. Darbo užmokestį išmokėdavo grynais pinigais, jei neklysta vieną kartą per mėnesį. Kiekvieną kartą, kai J. L. jam išmokėdavo darbo užmokestį, tuo pat metu pateikdavo pasirašyti darbo užmokesčio algalapius. Jam pateiktame pasirašyti algalapyje būdavo nurodyta tiksliai tokia pati pinigų suma, kurią J. L. jam išmokėdavo grynais pinigais. J. L. jam išmokėdavo tiek darbo užmokesčio, kiek ir priklausė pagal pasirašytą darbo sutartį. Jokie papildomi, neapskaityti pinigai, t. y. neoficialus darbo užmokestis jam išmokėtas nebuvo. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ jis nėra matęs, kodėl sąsiuvinyje yra nurodytas jo vardas, nežino (3 t., b. l. 100-101).

Specialistė Ž. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko specialisto išvadą. Visa esmė yra neoficialus darbo užmokestis. Ji pateikė antrą, patikslintą išvadą po savo kolegos. Tyrė tuos pačius dokumentus, kaip ir jis, tačiau atkreipė dėmesį į advokato patikslinimus. Išvados esmė yra tokia, kad nėra įmanoma nustatyti J. V. IĮ veiklos tiriamuoju laikotarpiu dėl oficialaus darbo užmokesčio. Tai iškreipė visus rezultatus, nebuvo vedami registrai, nesumokėti mokesčiai. Ji pateikė išvados paaiškinimą ir akcentavo advokato pastabas. Jos kolega atliko visus techninius skaičiavimus, susijusius su oficialiu ir neoficialiu darbo užmokesčiu. Jie vadovaujasi mokesčių įstatymo 72 straipsniu. Ji konstatavo teisės aktų pažeidimus dėl neoficialaus darbo užmokesčio, išvados 21 puslapyje minima, kad neskaičiuodama, nesumokėdama mokesčių, J. V. individuali įmonė nesivadovavo Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos garantinio fondo 3 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu. Avansas taip pat turėdavo būti apskaitytas, net jei jis yra paduodamas grynais pinigais. Atlikus patikrinimą buvo akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nei vienas išrašas iš kalendoriaus neatitinka nei vieno įrašo įmonės buhalterinėje apskaitoje. Kokie dokumentai buvo pateikti išvadai pateikti yra nurodyta išvados pirmame priede. Mokestinės nepriemokos skaičiavimai nebuvo atlikti. Jos kolegos padarytoje lentelėje nurodytos kasos aparatų įrašytos įplaukos, PVM sąskaitos-faktūrose įrašytos be PVM, dokumentais neapskaitytos pajamos ir lyginama tyrimui pateikta pelno mokesčių deklaracija su įrašytomis sumomis, išvedama skirtumas ir nustatoma PVM suma. Šitos PVM sąskaitos-faktūros, kurios yra tyrimui pateiktos. Skaičiavimo metodika, tai visos pajamos ir išrašytos PVM sąskaitos-faktūros, yra 7 lentelė, o paaiškinimo protokole 12 lape yra skaičiavimas, tai visos J. V. individualios įmonės kasos operacijų įplaukos, tada PVM sąskaitos-faktūros, avansai yra lyginami su pelno mokesčių deklaracijų deklaruotomis pajamomis, išvedamas skirtumas ir nustatoma nedeklaruota pajamų dalis, tai ar jos turi įtakos, tai yra visa suma, kas pateikta, registrų nėra pagal įstatymo nuostatas, tai buvo tokia pajamų skaičiavimo metodika. 3980 Eur yra neapskaityti avansai, kurie yra lyginami su oficialiai deklaruotomis pajamomis pelno mokesčių deklaracijoje. Buhalterinė apskaita turi būti vedama aiškiai. Jos kolega, pateikdamas išvadą, tyrė kas yra įrašyta sąsiuvinyje su oficialiais duomenimis ir liudytojų parodymais. Neįtraukta suma dar neparodo tyrimo klaidų. Jos kolega pateikė sąlyginę išvadą, nes J. L. galimai neišsaugojo apskaitos registrų arba sąmoningai jų neteikė.

Ekspertas M. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis pateikė apskaičiavimą su mokesčiais susijusiomis sumomis nuo darbo užmokesčio – gyventojų pajamų mokesčio, Valstybės socialinio draudimo mokesčio. Jis palaiko išvadą 4 klausimu, nes būtent į jį ir atsakė. Buvo ištirti įvairūs juodraštiniai užrašai, sąsiuviniai, papildoma informacija, kurioje buvo nurodyta, kad prie įrašų buvo tam tikras asmuo, vardas, pavardė, kur nurodomas mokėjimas, kaip darbo užmokestis, t. y. atlga arba avansas. Viskas yra įvardinta lentelėje ir jei buvo skirtumas nuo oficialiai išmokėto darbo užmokesčio iš žiniaraščio, tai buvo laikoma, kad žiniaraščio įrašus viršijusi suma galėjo būti išmokėta be oficialaus žiniaraščio ir iš trūkstamos sumos buvo apskaičiuoti mokesčiai. Jei sąsiuvinyje yra nurodyta didesnė suma nei žiniaraštyje, vadinasi buvo išmokėta papildomai ir papildoma suma per 2014-2015 metus susidaro 9151,01 Eur, tai yra likutis, kuris nepateko į oficialius apskaitos žiniaraščius ir nuo šios sumos yra papildomai skaičiuojami mokesčiai. Atliekant išvados tyrimą dėmesys buvo kreipiamas tik į tas sumas, kurios buvo susiję su darbo santykiais, tokias kaip avansas, alga. Jų išvados skiriasi nuo specialistų išvados, nors ir vertinimo metodika yra vienoda, tačiau pateikti duomenys yra vertinami skirtingai. Pagal užrašų knygutes jie paskaičiavo iš viso 48 062,75 Eur kitų mokėjimų, nes prie šių sumų nebuvo nurodyta jų paskirtis, todėl vertinti, kad tai buvo alga ar avansas negalėjo, tai galėjo būti ir įmonės sąnaudos, išlaidos ar kitos sumos. Už banmketus buvo gauta 4 926,95 Eur pajamų, kurios nebuvo apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, nuo šitos sumos reikėtų atskaičiuoti papildomai pelno mokestį, tačiau tokio paskaičiavimo ekspertizėje nėra. Jei reikėtų skaičiuoti iš sumos, reikėtų išskirti galimai gautą pridėtinės vertės mokestį, jis sudarytų 855 Eur, tada iš 4926,95 Eur reikėtų atimti 855,00 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir iš gautos sumos 15 procentų gautume 611,00 Eur pelno mokestį. Tai būtų išvados papildymas ketvirtuoju klausimu.

Ekspertė J. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išvadas palaiko. Į apskaičiavimus buvo įtrauktos visos sumos, susijusios su darbo užmokesčiu. Banketų suma buvo nustatyta, ji nurodyta trečiame priede. Vertinant apskaitą kai kurios sumos buvo įtrauktos, kai kurių sąskaitų-faktūrų datos nesutapo, nebuvo įrašyta, kada imamas avansas. Buvo pateiktos kelios sąskaitos, kurios nesutapo su asmens vardu, kuris užsakinėjo salę. Sąskaitos turi trūkumų, kai kur kartojasi tas pats sąskaitos numeris. Tarp pateiktų dokumentų nebuvo buhalterijos registro, kuris turi būti vedamas kiekvienoje įmonėje. Nebuvo fiskalinių ataskaitų. Ataskaitas turi daryti arba pati įmonė arba turi būti kasos pajamų orderiai. Kiekvienos dienos ataskaita yra, tačiau nėra aišku, ar ta suma buvo įnešta į kasą. Dėl pirmo klausimo išvadoje pateiktame atsakyme nurodytų teisės aktų nesilaikymo iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, kapitalo, pajamų, įsipareigojimų dydžio. Jeigu gauti avansai būtų įtraukti į buhalterinę apskaitą, padidėtų įmonės mokesčiai. Atliekant ekspertizę buvo vertinama duomenų visuma. Jeigu yra darbo užmokestis, turėjo būti kasos pajamų orderis, kuriame turėjo būti parašyta suma, kuri buvo išmokėta tam asmeniui. Ta suma turėjo būti įrašyta ir darbo užmokesčio žiniaraštyje. Jeigu 9151,01 Eur suma buvo išmokėta kaip darbo užmokestis, tai jis buhalterijoje neapskaitytas, t. y. tie pinigai nėra pagrįsti dokumentais, kasos pajamų orderiais. Atsakymue į antrąjį klausimą nurodyta, kad galėjo būti neįtraukta 4926,95 Eur suma, kuri buvo sumokėta kaip avansai. Ties penktuoju klausimu nurodyta 4726,95 Eur, tai yra korektūros klaida, tuti būti 4926,95 Eur. 48 062,75 Eur suma buvo sunaudota kitiems dalykams, tai yra sąnaudos, nes prie šių sumų nenurodyta paskirtis.

Iš Jurdinio asmens duomenų matyti, kad J. V. individualios įmonės savininė nuo 2003 m. balandžio 3 d. buvo J. L., įmonės veiklos tabako gaminių mažmeninė prekyba, paruoštų valgių tiekimas, barai, duonos, bandelių, konditerijos gaminių ir cukraus saldumynų mažmeninė prekyba, svaigiųjų gėrimų ir kitų gėrimų prekyba (1 t., b. l. 40-42).

2016 m. balandžio 20 d. kratos protokole nurodyta, kad J. V. įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti kasos pajamų žurnalai, sąsiuviniai, ūkinių operacijų žurnalai, darbo kalendorius, kiti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie 2016 m. balandžio 29 d. ir 2016 m. gegužės 10 d. apžiūros protokolais apžiūrėti ir sudarytos lentelės (1 t., b. l. 74-78, 80-83, 85-90).

Apdraustųjų asmenų sąrašuose nurodyti asmenys laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. dirbę J. V. individualioje įmonėje (1 t., b. l. 138-142, 170, 173-177).

2016 m. liepos 26 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad J. L. pagal pareikalavimą pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, sudaryta pateiktų dokumentų lentelė (1 t., b. l. 152-156).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2016 m. rugsėjo 28 d. specialisto išvadoje „Dėl J. V. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 5-2/135 nurodyta, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą. Laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo registruota PVM mokėtoja ir turėjo samdomų darbuotojų, iš ko išplaukia, kad įmonei buvo prievolė taikyti dvejybinį įrašą, o tuo pačiu ir taikoma buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, jog <...> įstatymas reglamentuoja <...> neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų <...> turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. Iš ko išplaukia, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Ryšium su tuo laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. visi įmonės ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys privalėjo būti registruojami apskaitos registruose. Įmonė nepateikė apskaitos registrų, jų nesant nėra galimybės patikrinti suvestinės buhalterinės apskaitos informacijos su apskaitos dokumentais ir nėra galimybės nustatyti įmonės dokumentais apskaitytų pajamų. Iš kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikto 2015 metų kalendoriaus (rasto ir išimto kratos metu J. V. IĮ „S. u.“ kavinės patalpose) nustatyta, kad 2015 metais J. V. IĮ dokumentais neapskaitytos pajamos lygios – 3980 Eur. Kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo pateikti dokumentai atspindys dokumentais neapskaitytą apskaitą, t. y. kalendorius, kuriame rasti laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. įrašai – susiję su banketų ir maisto užsakymų ir už tai paliktais avansais (iš viso suskaičiuota 3980 Eur avanso suma. Kalendoriuje nei vienas įrašas neatitinka nei vieno įrašo įmonės buhalterinėje apskaitoje ir atvirkščiai. Ryšium su tuo įmonė pažeidė buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.“; Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; tuo pačiu ir buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatas Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; bei Kasos taisyklių 16 punktą, kuriame nurodyta jog visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą <...>. Taigi, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, t. y. dėl minėtų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 28 d. iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateiktame B. V. paaiškinime nurodoma, kad: „<...> be dokumentais neapskaityto atlyginimo tiek jai, tiek kitiems darbuotojams buvo mokamas ir dokumentais neapskaitytas, jokiuose įmonės dokumentuose nefiksuotas darbo užmokestis“; taipogi B. V. patvirtino, kad jai paaiškinimo metu pateiktame sąsiuvinyje dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis būdavo įrašomas dešinėje lapo pusėje ir tai, kad įrašai buvo fiksuojami ranka. Patikrinus visus kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga gautus dokumentus, nustatyta, kad du sąsiuviniai pasižymi B. V. paaiškinime nurodytais požymiais, t. y. dešinėje lapo pusėje ranka surašyti įrašai, su asmenų vardais, sumomis ir daugelyje įrašų figūruoja įrašai: „alga“ arba „avansas“, taipogi įrašai surūšiuoti mėnesio dienomis. Be to palyginus abiejuose sąsiuviniuose esančius įrašus su buhalterinės apskaitos įrašais, nustatyta, kad atitinkamu laikotarpiu, didžioji dalis sąsiuviniuose nurodytų vardų atitinka įmonėje įdarbintų asmenų vardus. Taigi iš minėtų aplinkybių išplaukia, kad abiejuose sąsiuviniuose buvo fiksuojamas dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis. Pažymėtina tai, kad iš sąsiuvinių išrinkti tie įrašai, kuriuose: 1) asmenų vardai, atitinkamu laikotarpiu yra analogiški įmonėje įdarbintų asmenų sąraše; 2) vardai, kurie atitinkamu laikotarpiu sąsiuviniuose ir įmonės įdarbintų asmenų sąraše dubliuojasi, į skaičiavimus nėra įtraukti; 3) įtraukti tik tie sąsiuvinių įrašai, kuriuose nurodyta: „alga“, „avansas“ arba visiškai nieko nenurodyta, kadangi egzistuoja įrašai, kuriuose yra nurodyta: „taksi“, „už maistą“ ir pan. Taigi, pagal aptartas sąlygas, nustatyta, kad 2014 metais iš viso buvo sumokėta 80 210,62 Lt arba 23 230,61 Eur dokumentais neapskaityto darbo užmokesčio. 2015 metais dokumentais neapskaityto darbo užmokesčio suma sudaro 12 033,14 Eur. Taigi, bendros 2014, 2015 metais dokumentais neapskaitytos įmonės išlaidos (dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis) sudaro 35 263,75 Eur (2 t., b. l. 41-57, 103-108).

2018 m. balandžio 5 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas M. J. paaiškino, kad atlikus ūkio subjekto – J. V. IĮ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, buvo surašyta specialisto išvada Nr. 5-2/135, kurioje konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. J. V. IĮ darbuotojams vardu: „I.“, „R.“, „M.“, “O.“, „L.“, „J.“, „S.“, „B.“, „A.“, „M.“, „A.“, „A.“, „L.“, „R.“, „A.“, „V.“, „E.“, „S.“, „Ž.“, „D.“, „V.“, „I.“, „D.“, „A.“, „M.“, „R.“, „G.“, „A.“, „I.“, „R.“, „V.“, „T.“, „E.“ buvo išmokėta – 80 210,65 Lt (23 230,61 Eur) neapskaityto darbo užmokesčio; be to, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. darbuotojams vardu: „R.“, „A.“, „M.“, „G.“, „E.“, „N.“, „K.“, „M.“, „D.“, „V.“, „R.“, „K.“, „I.“, „A.“, „B.“, „J.“, „B.“, „E.“, „A.“, „N.“, „A.“, „O.“, „S.“ buvo išmokėta – 12 033,14 Eur neapskaityto darbo užmokesčio, tai yra laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. bendrai buvo išmokėta – 35 263,75 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į J. V. IĮ apskaitos dokumentus ir nebuvo apskaitytas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Po specialisto išvados Nr. 5-2/135 surašymo, paaiškėjus naujoms faktinėms aplinkybėms, buvo pakeista dalis specialisto išvados. Priešingai negu buvo pasisakyta specialisto išvadoje Nr. 5-2/135, nustatyta, jog identifikavus sekančiai išvardintus asmenis, jų duomenys susieti su aukščiau minėtais vardais, ir kad jie, t. y. tie patys sekančiai išvardinti asmenys, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. dirbdami J. V. individualioje įmonėje negavo žemiau nurodyto dokumentais neapskaityto darbo užmokesčio. M. V., kuriam kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. sausio 7 d. 440 Lt, 8 d. 400 Lt, 10 d. 300 Lt., 16 d. 500 Lt; vasario 6 d. 400 Lt, 14 d. 200 Lt, 15 d. 400 Lt; kovo 24 d. 50 Lt, 28 d. 100 Lt; balandžio 4 d. 100 Lt, 8 d. 50 Lt, 10 d. 50 Lt, 16 d. 50 Lt, 17 d. 100 Lt, 18 d. 50 Lt, 22 d. 300 Lt, 25 d. 100 Lt, 29 d. 400 Lt; gegužės 2 d. 200 Lt, 8 d. 100 Lt, 10 d. 130 Lt, 14 d. 150 Lt, 24 d. 200 Lt; birželio 6 d. 100 Lt, 19 d. 100 Lt; 2015 m. vasario 9 d. 20 Eur, 11 d. 20 Eur; kovo 6 d. 20 Eur, 12 d. 20 Eur, 19 d. 90 Eur; balandžio 8 d. 10 Eur, 15 d. 20 Eur, 30 d. 20 Eur; gegužės 5 d. 40 Eur, 7 d. 50 Eur, 19 d. 30 Eur, 21 d. 30 Eur, 27 d. 20 Eur; birželio 6 d. 40 Eur, 18 d. 50 Eur, 25 d. 130 Eur; liepos 15 d. 190 Eur, 16 d. 120 Eur, 17 d. 50 Eur, 20 d. 120 Eur, 27 d. 30 Eur, 31 d. 100 Eur; rugpjūčio 4 d. 140 Eur, 6 d. 50 Eur, 27 d. 40 Eur; rugsėjo 7 d. 20 Eur, 9 d. 20 Eur, 10 d. 30 Eur; spalio 2 d. 50 Eur; lapkričio 25 d. 20 Eur; gruodžio 8 d. 30 Eur, 12 d. 20 Eur (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 1439,4 Eur (4970 Lt), iš viso bendrai 2015 m. ne mažiau 1640 Eur); O. S., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje buvo išmokėta 2014 m. sausio 13 d. 100 Lt, 16 d. 250 Lt; vasario 4 d. 472 Lt, 14 d. 100 Lt, 18 d. 250 Lt; kovo 4 d. 350 Lt, 19 d. 200 Lt; balandžio 1 d. 200 Lt; birželio 17 d. 100 Lt, 30 d. 100 Lt (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 614,57 Eur (2122 Lt); S. G., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. sausio 18 d. 400 Lt; vasario 3 d. 86 Lt, 14 d. 200 Lt, 16 d. 400 Lt, 18 d. 100 Lt, 24 d. 100 Lt; kovo 4 d. 120 Lt, 15 d. 600 Lt, 17 d. 140 Lt; balandžio 1 d. 100 Lt, 3 d. 220 Lt, 12 d. 50 Lt, 15 d. 150 Lt, 17 d. 210 Lt; gegužės 5 d. 150 Lt, 22 d. 260 Lt; birželio 6 d. 100 Lt, 19 d. 50 Lt; liepos 18 d. 200 Lt (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 1053,01 Eur (3636 Lt); A. P., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. sausio 22 d. 300 Lt; vasario 5 d. 200 Lt; birželio 25 d. 300 Lt; rugpjūčio 5 d. 300 Lt; spalio 24 d. 400 Lt; 2015 m. spalio 170 Eur (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 434,44 Eur (1500 Lt), 2015 m. 170 Eur); L. G., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. vasario 12 d. 200 Lt, 16 d. 640 Lt; kovo 1 d. 200 Lt, 3 d. 240 Lt, 12 d. 200 Lt; balandžio 2 d. 200 Lt, 17 d. 200 Lt, 30 d. 300 Lt; birželio 14 d. 950 Lt; liepos 4 d. 100 Lt, 18 d. 670 Lt (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 1129,52 Eur (3900 Lt); V. V., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. balandžio 10 d. 100 Lt (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 28,96 Eur (100 Lt); D. R., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. rugpjūčio 4 d. 70 Lt, 5 d. 66 Lt, 14 d. 100 Lt, 19 d. 100 Lt, 21 d. 170 Lt; rugsėjo 3 d. 200 Lt, 17 d. 218 Lt; spalio 2 d. 380 Lt, 15 d. 100 Lt, 16 d. 70 Lt, 20 d. 250 Lt, 31 d. 200 Lt; lapkričio 6 d. 200 Lt, 20 d. 178 Lt; gruodžio 2 d. 100 Lt, 15 d. 200 Lt, 17 d. 300 Lt, 19 d. 330 Lt, 31 d. 500 Lt (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 1080, 87 Eur ( 3732 Lt); V. T., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. rugpjūčio 20 d. 28 Lt; rugsėjo 5 d. 230 Lt (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 74,72 Eur (258 Lt); R. P., kuriam kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2014 m. rugpjūčio 5 d. 300 Lt; rugsėjo 3 d. 44 Lt, 17 d. 63,5 Lt, 25 d. 66 Lt; spalio 1 d. 68 Lt, 3 d. 300 Lt, 14 d. 52,02 Lt, 15 d. 348, 1 Lt, 22 d. 240 Lt, 28 d. 48 Lt; lapkričio 6 d. 150 Lt, 7 d. 150 Lt, 19 d. 64 Lt, 20 d. 250 Lt; gruodžio 1 d. 105 Lt, 2 d. 105 Lt, 3 d. 90 Lt, 6 d. 424 Lt, 9 d. 200 Lt, 20 d. 100 Lt; 2015 m. sausio 5 d. 6,6 Eur, 14 d. 30 Eur (iš viso bendrai 2014 m. ne mažiau 917, 36 Eur (3167,52 Lt), iš viso bendrai 2015 m. ne mažiau 36,6 Eur); B. D., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2015 m. balandžio 3 d. 100 Eur; gegužės 5 d. 200 Eur, 18 d. 100 Eur, 21 d. 100 Eur, 29 d. 50 Eur; liepos 7 d. 80 Eur, 8 d. 20 Eur, 10 d. 20 Eur, 30 d. 100 Eur; spalio 29 d. 100 Eur, 30 d. 100 Eur; lapkričio 12 d. 10 Eur, 20 d. 140 Eur, 23 d. 60 Eur (iš viso bendrai 2015 m. ne mažiau 1180 Eur); E. M., kuriai kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2015 m. rugpjūčio 5 d. 120 Eur; lapkričio 19 d. 100 Eur, 20 d. 20 Eur (iš viso bendrai 2015 m. ne mažiau 240 Eur); O. M., kuriam kaip teigiama specialisto išvadoje, buvo išmokėta 2015 m. spalio 15 d. 221 Eur, gruodžio 17 d. 212 Eur (iš viso bendrai 2015 m. ne mažiau 433 Eur). Įvertinus naujai atsiradusias faktines aplinkybes, nagrinėjamos situacijos kontekste buvo pasisakyta dviem sąlygomis. Visų pirma, keitėsi specialisto išvados Nr. 5-2/135 8 (-osios), 9 (-osios), 12 (-osios), 13 (-osios), 14 (-osios), 15 (-osios) ir 16 (-osios) lentelių duomenys:

8 lentelė. 2014 metų dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis: sausis – 4150 Lt (1201,92 Eur); vasaris – 5901 Lt (1709,05 Eur), kovas – 4030 Lt (1167,17 Eur); balandis – 6585 Lt (1907,15 Eur), gegužė – 1940 Lt (561,86 Eur), birželis – 2050 Lt (593,72 Eur), liepa – 520 Lt (150,60 Eur), rugpjūtis – 5123 Lt (1483,72 Eur), rugsėjis – 4159 Lt (1204,53 Eur), spalis 4900 Lt (1419,14 Eur), lapkritis – 8055,25 Lt (2332,96 Eur), gruodis – 9412 Lt (2725,90 Eur). Viso 56 825,25 Lt (16 457,73 Eur);

9 lentelė. 2015 metų dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis: sausis – 1005,76 Eur, vasaris – 1531,18 Eur, kovas – 813,64 Eur, balandis – 1227,40 Eur, gegužė – 381,76 Eur, birželis – 410,80 Eur, liepa – 362,00 Eur, rugpjūtis – 310,00 Eur, rugsėjis – 163,00 Eur, spalis – 629,00 Eur, lapkritis – 716,50 Eur, gruodis – 782,50 Eur. Viso 8333,54 Eur;

12 lentelė. 2014 metų darbo užmokesčio informacija: sausis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1591,79 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2462,32 Eur; Vasaris: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 2264,33 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 4138,21 Eur; kovas: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1547,28 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2523,12 Eur; balandis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 2509,41 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 3426,62 Eur; gegužė: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 747,37 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1352,04 Eur; birželis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 784,87 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1497,44 Eur; liepa: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 198,16 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 359,63 Eur; rugpjūtis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1961,20 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 3396,01 Eur; rugsėjis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1584,91 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2364,07 Eur; spalis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1868,21 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 3026,77 Eur; lapkritis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 3092,44 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 4690,45 Eur; gruodis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 3612,16 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 5202,71 Eur. Viso dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 21 762,13 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 34 439,38 Eur;

13 lentelė. Nepriskaičiuotų, nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių informacija 2014 metais: sausis: gyventojų pajamų mokestis 265,92 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 644,24 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 3,18 Eur; vasaris: gyventojų pajamų mokestis 328,04 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 917,12 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 4,53 Eur; kovas: gyventojų pajamų mokestis 265,16 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 627,37 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 3,09 Eur; balandis: gyventojų pajamų mokestis 406,07 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 1003,26 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 5,02 Eur; gegužė: gyventojų pajamų mokestis 119,08 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 304,94 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 1,49 Eur; birželis: gyventojų pajamų mokestis 122,33 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 316,57 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 1,57 Eur; liepa: gyventojų pajamų mokestis 31,91 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 79,22 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 0,40 Eur; rugpjūtis: gyventojų pajamų mokestis 317,82 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 790,88 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 3,92 Eur; rugsėjis: gyventojų pajamų mokestis 228,10 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 633,65 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 3,17 Eur; spalis: gyventojų pajamų mokestis 333,39 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 747,61 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 3,74 Eur; lapkritis: gyventojų pajamų mokestis 519,66 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 1253,65 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 6,18 Eur; gruodis: gyventojų pajamų mokestis 615,46 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 1463,48 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 7,22 Eur. Viso: gyventojų pajamų mokestis 3552,94 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 8781,99 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 43,52 Eur;

14 lentelė. 2015 metų darbo užmokesčio prieš mokesčius informacija: sausis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1325,96 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2282,32 Eur; vasaris: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 2024,75 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 3432,10 Eur; kovas: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1079,15 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2563,32 Eur; balandis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1631,46 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2996,46 Eur; gegužė: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 502,32 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1332,24 Eur; birželis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 540,53 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1295,32 Eur; liepa: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 478,32 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1162,16 Eur; rugpjūtis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 407,89 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1266,45 Eur; rugsėjis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 214,47 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 907,91 Eur; spalis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 827,63 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 2127,83 Eur; lapkritis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 943,11 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1880,83 Eur; gruodis: dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 1036,79 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 1728,26 Eur. Viso dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 11 012,37 Eur, dokumentais neapskaityto ir dokumentais apskaityto darbo užmokesčio prieš mokesčius suma 22 975,19 Eur

15 lentelė. Nepriskaičiuotų, nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių informacija, 2015 metais: sausis: gyventojų pajamų mokestis 208,27 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 523,09 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 2,65 Eur; vasaris: gyventojų pajamų mokestis 346,39 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 817,12 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 4,05 Eur; kovas: gyventojų pajamų mokestis 188,64 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 437,96 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 2,16 Eur; balandis: gyventojų pajamų mokestis 290,50 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 664,76 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 3,26 Eur; gegužė: gyventojų pajamų mokestis 64,13 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 200,83 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 1,00 Eur; birželis: gyventojų pajamų mokestis 84,96 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 216,10 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 1,08 Eur; liepa: gyventojų pajamų mokestis 83,51 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 192,75 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 0,96 Eur; rugpjūtis: gyventojų pajamų mokestis 78,58 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 163,08 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 0,82 Eur; rugsėjis: gyventojų pajamų mokestis 40,54 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 85,75 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 0,43 Eur; spalis: gyventojų pajamų mokestis 140,54 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 330,89 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 1,66 Eur; lapkritis: gyventojų pajamų mokestis 168,27 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 377,32 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 1,89 Eur; gruodis: gyventojų pajamų mokestis 190,65 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 419,97 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 2,07 Eur. Viso gyventojų pajamų mokestis 1884,98 Eur, darbuotojo ir darbdavio VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 4438,61 Eur, garantinis fondas (0,2 proc.) 22,02 Eur;

16 lentelė. Skirtingų mokesčių informacija 2014-2015 metais: 2014 m.: pridėtinės vertės mokestis - Eur, gyventojų pajamų mokestis: 3552,94 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 8781,99 Eur, garantinis fondas 43,52 Eur; 2015 m.: pridėtinės vertės mokestis 5803,55 Eur, gyventojų pajamų mokestis: 1884,98 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 4438,61 Eur, garantinis fondas 22,02 Eur. Viso pridėtinės vertės mokestis 5803,55 Eur, gyventojų pajamų mokestis 5437,92 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 13 220,6 Eur, garantinis fondas 65,54 Eur. Viso bendrai 24 527,61 Eur,

Specialisto išvadoje Nr. 5-2/135 nustatyti pažeidimai ir nenustatomumo sąlyga nesikeičia, t. y. atsakant į pirmą, antrą ir trečią klausimą, išvadose lieka tie patys nustatyti teisės pažeidimai ir ta pati sąlyga, juog laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos truto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (6 t., b. l. 9-15).

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje „Dėl J. V. individualios įmonės ūkinės finansinės veiklos“ Nr. 04/11-2-25-8378 nurodyta, kad įvertinus J. V. kasos aparatų kasos operacijų žurnaluose, nustatyti 2016 m. rugsėjo 28 d. išvadoje padaryti netikslumai apie įplaukas. Tikslintina nedaklaruotų pajamų suma, kuri yra 96 054,52 Eur, nuo kurios PVM suma būtų – 20 171,45 Eur. Papildomai buvo nustatyti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nesivadovavimo atvejai, nes 107 227,07 Eur nebuvo apskaityti įmonės kasos knygoje ir kasos registre, šie pinigai nebuvo įmešti į įmonės sąskaitą. Įvertinus specialisto M. J. paaiškinime patikslintas darbo užmokesčio sumas, keičiasi neapskaityto darbo užmokesčio sumos, tiksli suma yra 10 472,48 Eur: 2014 m. – 6772,88 Eur, 2015 m. – 3699,60 Eur. Apibendrinus paaiškinimo protokole nurodytas sumas, per 2014-215 metus įmonė nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo: 20 171,45 PVM, 5437,92 Eur GPM, 13 220,60 Eur VSD ir PSD, 65,54 Eur garantinio fondo mokesčio, iš viso 38 895, 51 Eur mokesčių. Be to 2015 m. pelno mokesčio deklaracijoje neįrašė visų pajamų ir 2015 m. metinėse prodėtinės vertės mokesčio deklaracijose neįrašė visų pajamų ir PVM. Taip pat darytina išvada, kad iš tyrimo metu nustaytų nedeklaruotų pajamų 96 054,52 Eur įmonė galimai mokėjo neapskaitytą darbo užmokestį (7 t., b. l. 81-105).

2019 m. sausio 15 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybis prie Lietuvos Respublikos VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus specialistė Ž. G. paaiškino, jog J. V. IĮ kasos aparatas, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas 2015 m. balandžio 3 d., dėl to kasos aparato, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sumažėjo vertinamos įrašytų įplaukų (su PVM) ir PVM sumos (1 lentelė), t. y. sumažėjo iki 37 540,97 Eur, išrašytos PVM sąskaitos faktūros sumažėjo iki 6565,63 Eur. Įmonės kasos aprato operacijų žurnale įrašytos įplaukos be PVM sumažėjo iki 156 726,26 Eur.

Pastebėtina, kad specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 6 lentelėje įrašyta, jog kasos aparato, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 36 011,69 Eur, o FNTT KAV ŪFVTS specialistės Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378 to paties kasos aparato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 37 540,97 Eur. Pažymėtina, jog sumos 36 011,69 Eur (M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135) ir 37 540,97 Eur (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) skiriasi, nes:

1. M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 nurodyta suma 36 011,69 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. kovo 31 d., tačiau papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) nustatyta suma 36 016,69 Eur laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. kovo 31 d., skirtumas sudaro 5 Eur (36016,69 Eur-36011,69 Eur=5 Eur).

2. M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 įrašytų įplaukų kasos aparato žurnale laikotarpis nurodytas nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. kovo 31 d., o Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378 laikotarpis nurodytas nuo 2015 m. sausio 3 d. iki 2015 m. balandžio 3 d., įplaukos, įrašytos kasos aparato žurnale 3 dienomis ilgiau (balandžio 1, 2 ir 3 d.) iki kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) išregistravimo 2015 m. balandžio 4 d., tai yra papildomai įrašytos šios įplaukos: 2015 m. balandžio 1 d. suma 684,46 Eur (su PVM), 2015 m. balandžio 2 d. suma 667,77 Eur (su PVM), 2015 m. balandžio 3 d. suma 172,25 Eur (su PVM), todėl M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 36 011,69 Eur (suma su PVM) padidėjo papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 04/11-2-25-8378) iki 37 541,17 Eur: 36016,69 Eur+684,46 Eur+667,77 Eur+172,25 Eur=37541,17 Eur. Pažymėtina, jog 2 lentelėje 8 stulpelio 1 eilutėje įrašyta suma 37 540,97 Eur, tai yra 0,20 Eur mažiau (37541,17 Eur-37540,97 Eur=0,20 Eur) dėl techninės klaidos, kuri tolimesniems skaičiavimams įtakos neturi.

3. M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 suma 36 011,69 Eur nurodyta kaip „Pajamos be PVM, Eur“, tačiau papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 04/11-2-25-8378) nustatyta, jog tai „Pajamos su PVM, Eur“.

Specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 6 lentelėje įrašyta, jog kasos aparato, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 65 333,06 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., o papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 04/11-2-25-8378) kasos aparato, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale nustatyta suma 120 562,80 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nes:

1. M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 nurodyta suma 65 333,06 Eur kaip paaiškėjo papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) yra tik už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. ir neįrašytos pajamos 55 229,74 Eur (3 lentelė) kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., nors M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 įrašytas laikotarpis 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., kuris yra klaidingas (aprašyta 3 lentelėje);

2. Specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 suma 65 333,06 Eur nurodyta kaip „Pajamos be PVM, Eur“, tačiau papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) nustatyta, jog tai „Pajamos su PVM, Eur“.

Specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 6 lentelėje įrašyta, jog kasos aparato, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 84085,08 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. gegužės 30 d., tačiau papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) nustatyta, jog kasos aparatas, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)) nebuvo įmonės naudojamas 2015 m., nes kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnalas pradėtas pildyti 2013 m. birželio 1 d. ir baigtas pildyti 2014 m. gegužės 30 d.

Specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 įrašyta 6 lentelėje, jog kasos aparato, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 26707,26 Eur be PVM, o FNTT KAV ŪFVTS specialistės Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio3 d. Nr. 04/11-2-25-8378 to paties kasos aparato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrašytos pajamos įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 26707,26 Eur su PVM, nes M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 suma 26707,26 Eur nurodyta kaip „Pajamos be PVM, Eur“, tačiau papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) nustatyta, jog tai „Pajamos su PVM, Eur“.

Pažymėtina, kad specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 6 lentelėje įrašyta, jog kasos aparatų (kurių unikalieji numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nurodytų pajamų be PVM (Eur) bendra suma yra 179 309,79 Eur, tačiau persumavus bendra suma gaunasi 216 964,84 Eur (216 964,84 Eur =36 011,69+65 333,06+84 085,08+26 707,26+48 27,75).

Specialisto M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 6 lentelėje įrašyta, jog kasos aparato, kurio unikalus numeris ((duomenys neskelbtini)), įrašytos kasos aparato pajamos ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 4827,75 Eur be PVM, o specialistės Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 04/11-2-25-8378 to paties kasos aparato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), įrašytos pajamos kasos aparato ((duomenys neskelbtini)) kasos operacijų žurnale suma 4827,75 Eur su PVM, nes M. J. išvadoje 2016 m. rugsėjo 28 d. Nr. 5-2/135 suma 4827,75 Eur nurodyta kaip „Pajamos be PVM, Eur“, tačiau papildomo tyrimo metu (Ž. G. išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 04/11-2-25-8378) nustatyta, jog tai „Pajamos su PVM, Eur“.

Dėl perskaičiuotų įplaukų kasos aparatų, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 lentelė), keičiasi neapskaitytų pajamų sumos J. V. IĮ (2015 m.) ir nuo jų paskaičiuotas PVM mokestis (4 lentelė).

Kaip matyti iš 4 lentelėje nurodytų duomenų, vertinamos visos tyrimo metu nustatytos J. V. IĮ pajamos (be PVM) (4 lentelė 1-3 eilutės):

1. Kasos aparatų žurnaluose įrašytos įplaukos 156726,26 Eur (be PVM) (4 lentelė 1 eilutė).

2. Tyrimo metu nustatytos PVM sąskaitų faktūrų sumos 9776,18 Eur (be PVM) (tyrimui pateiktoje USB laikmenoje) neįrašytos J. V. IĮ (2015 m.) buhalterinėje apskaitoje (4 lentelė 2 eilutė).

3. Dokumentais neapskaitytos pajamos (A4 formato kalendorius, juodu viršeliu, kuriame nurodyta, jog tai – 2015 metų kalendorius) (4 lentelė 3 eilutė).

J. V. IĮ (2015 m.) PVM perskaičiavimas atliekamas (4 lentelė 6 eilutė) susumavus tyrimo metu nustatytas pajamas (156726,26+9776,18+3980,00), iš jų atimant pelno mokesčio deklaracijoje ((duomenys neskelbtini) versija 4) už 2015 metus įrašytas pajamas 165430,00 Eur (4 lentelė 6 eilutė) (5052,44=156726,26+9776,18+3980-165430), gautą sumą 5052,44 Eur apmokestinant 15% PVM mokesčiu (4 lentelė 6 eilutė): 5052,44 Eur x 0,21= 1061,01 Eur.

Kaip matyti, 4 lentelėje, J. V. IĮ (2015 m.) neapskaitytų pajamų suma sumažėjo nuo 247 728,34 Eur (nustatytų FNTT KAV ŪFVTS specialisto išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378) iki 156 726,26 Eur ir sumažėjo nuo jų paskaičiuotas PVM mokestis nuo 20 171,45 Eur iki 1 061,01 Eur.

Dėl pasikeitusio PVM mokesčio, keičiasi nustatytų specialisto išvadoje 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr.04/11-2-25-8378 J. V. IĮ iš viso nepriskaičiuotų, nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių bendra suma (5 lentelė):

-2014 m. pridėtinės vertės mokestis 0 Eur, dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis (darbuotojams išmokėta suma) 16 457,73 Eur, dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 21 762,13 Eur, gyventojų pajamų mokestis 3552,94 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 8781,99 Eur, garantinis fondas 43,52 Eur, iš viso mokesčiai – 12 378,45 Eur‘

-2015 m. pridėtinės vertės mokestis 1061,01 Eur, dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis (darbuotojams išmokėta suma) 8333,54 Eur, dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius 11 012,37 Eur, gyventojų pajamų mokestis 1884,98 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) 4438,61 Eur, garantinis fondas 22,02 Eur, iš viso mokesčiai – 7406,62 Eur;

Iš viso mokesčių: pridėtinės vertės mokestis – 1061,01 Eur, dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis (darbuotojams išmokėta suma) – 24 791,27 Eur, dokumentais neapskaitytas darbo užmokestis prieš mokesčius – 32 774,50 Eur, gyventojų pajamų mokestis – 5437,92 Eur, darbdavio ir darbuotojo VSD ir PSD mokesčiai (39,98 proc. arba 40,98 proc.) – 13 220,60 Eur, garantinis fondas – 65,64 Eur, iš viso mokesčiai – 19 785,07 Eur.

Kaip matyti 5 lentelėje, dėl pasikeitusio PVM mokesčio J. V. IĮ iš viso nepriskaičiuotų, nedeklaruotų ir nesumokėtų mokesčių bendra suma sumažėjo nuo 38 895,51 Eur (nustatytų 2018 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-25-8378) iki 19 785,07 Eur (8 t., b. l. 18-23).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. kovo 30 d. ekspertizės akte Nr. 11-2275 (20), 11-737 (21) padarytos išvados, kad:

1. Tvarkant J. V. IĮ buhalterinę apskaitą nebuvo laikomasi šių norminių aktų reikalavimų: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 3 dalies, nes įmonė buvo registruota PVM mokėtoja (nuo 2010 m. rugsėjo 17 d.) ir turėjo samdomų darbuotojų, dėl ko įmonė turėjo taikyti dvejybinį įrašą, 12 straipsnio 1 dalies, jei nebuvo apskaitytos visos bendrovės pajamos, o darbo užmokesčio mokėjimas vykdytas be darbo užmokesčio žiniaraščio, 16 straipsnio 1 dalies, jei apskaitos registrai nebuvo pateikti, nes jie nebuvo sudaromi, pajamos ir darbo užmokesčio mokėjimas neapskaitomas buhalterinės apskaitos registruose, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių, jei apskaitos registrai nebuvo pateikti, nes jie nebuvo išsaugoti. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115) 12 straipsnio 1 dalies, jei buhalterinės apskaitos registrai nebuvo išsaugoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo (2002 m. gegužės 29 d. Nr. 780) 12.1 ir 12.3 punktų, nes PVM sąskaitų faktūrų numeriai neina didėjančia tvarka ir kai kurių sąskaitų faktūrų numeriai kartojasi.

2. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir rankraštinius užrašus ekspertai nustatė, kad J. V. IĮ laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. darbuotojams galimai buvo išmokėta 48 062,75 Eur suma (sąsiuvinyje nurodytiems asmenims už: Taxi; Kita: Kita (Eur)) ir 9151,01 Eur darbo užmokesčio suma, kurios nėra įtrauktos į įmonės apskaitą. Taip pat į apskaitą galėjo būti neįtraukta galimai gautų avansų suma – 4926,95 Eur už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus.

3. Iš dalies negalima nustatyti J. V. IĮ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. veiklos bei pajamų, kadangi 2015-2015 m. J. V. IĮ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 1 dalies, nes į pajamas galėjo būti neįtraukta dalis pajamų: sumos gautos iš avansų, darbuotojams mokamas darbo užmokestis be apskaitos žiniaraščių, taip pat pagal sąsiuviniuose ranka įrašytus įrašus.

4. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustayta, jog nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. J. V. IĮ sumokėjo 19 456,95 Eur mokėtinų mokesčių. Jeigu įmonė minėtu laikotarpiu savo darbuotojams sumokėjo 9151,01 Eur darbo užmokesčio, tai ji nesumokėjo: GPM – 1811,19 Eur, VSD ir PSD įmokų – 3947,40 Eur, garantinio fondo įmokų – 18,30 Eur.

5. Pagal tyrimui pateiktas kasos juostų kopijas nustatyta, kad per 2015 m. liepos 31 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį galimai buvo gauta 19 019,66 Eur už banketus, tačiau nėra galimybės nustatyti, ar šios pajamos buvo apskaitytos, nes nebuvo pateiktas kasos aparato operacijų žurnalas. Pagal darbo kalendoriaus išrašus ekspertai paskaičiavo, kad galimai gauta avansų suma – 4726,95 Eur, tačiau, ar ši suma apskaityta, nėra galimybės nustatyti, nes pateiktose PVM sąskaitų-faktūrų pastabose nurodyta tik: maitinimas, konferencijos dalyvių maitinimas, salės nuoma, maistinis aliejus. PVM sąskaitų faktūrų datos nesutampa su įrašais, esančiais sąsiuviniuose, o jei datos sutampa su išrašytos PVM sąskaitos faktūros numeriu, tuomet nesutampa sąsiuviniuose užrašyto asmens vardas, su sąskaitoje įrašytu vardu.

6. Pagal ranka rašytus sąsiuvinius, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sąsiuviniuose paminėtiems asmenims galimai buvo išmokėta – 66 621,58 Eur. Remiantis pateiktais dokumentais apskaitoje buvo apskaityta 9407,82 Eur išmokėtas darbo užmokestis, o 9151,01 Eur darbo užmokesčio išmokėjimas buvo neapskaitytas įmonės apskaitoje (10 t., b. l. 107-117, 118-203).

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

3.1. Veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas teismų praktikoje aiškinamas kaip sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290-699/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kilti būtini padariniai – negalėjimas dėl to visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Byloje nustatyta, kad J. L. individualios įmonės apskaita buvo tvarkoma sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą nuostatas. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, paaiškino, jog siekdama, kad įmonė mokėtų kuo mažiau mokesčių, dalį darbo užmokesčio ir dalį avansų už banketus neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Sutinka, kad ekspertizės akte nurodyti mokėjimai darbuotojams buvo atlikti nefiksuojant jų buhalteriškai, taip pat nurodyta avansų sumą nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą. Kaltinamosios kaltę dėl dalies darbo užmokesčio nefiksavimo apskaitos dokumentuose patvirtina ne tik pačios kaltinamosios parodymai, bet ir byloje apklaustų liudytojų, o būtent įmonėje dirbusių darbuotojų L. T., D. K., A. B., A. Z., A. R., M. N., B. V., M. V., I. J., A. S., Ž. C., D. A. P., A. J., R. L., E. B., E. P., J. N., S. Š., T. A., R. G., K. K., A. S., N. B., I. M., I. K., E. B., D. B. parodymai, iš kurių matyti, kad dalis atlyginimų buvo išmokami į rankas, nepasirašant už juos žiniaraščiuose, tačiau pasižymint atskirame sąsiuvinyje. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apžiūrėtų sąsiuvinių matyti, jog juose buvo pažymima, kokia konkreti suma, kada, už ką ir kam buvo išmokėta. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. kovo 30 d. ekspertizės akte konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir rankraštinius užrašus ekspertai nustatė, kad J. V. individuali įmonė laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sąsiuvinyje nurodytiems asmens galimai išmokėjo 48 062,75 Eur sumą už Taxi, kitas paslaugas ir 9151,01 Eur darbo užmokesčio sumą, kurios nėra įtrauktos į įmonės apskaitą.

Minėtame ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog į įmonės apskaitą galėjo būti neįtraukta ir 4926,95 Eur avansų suma už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus. Byloje apklausti liudytojai V. R., A. N., V. V., D. Š., D. V., E. K., A. M., A. R., I. J. parodė, jog tarėsi su įmonės savininke ar su įgaliotais asmenimis dėl švenčių ir banketų ir norėdami užsisakyti, sumokėdavo avansą, čekių negaudavo, tačiau šie pinigai buvo minusuoti iš bendros sąskaitos. Kaip minėta, kaltinamoji pati pripažino, jog sumokėti avansai buhalterinėje apskaitoje neįforminti.

Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliktuose tyrimuose taip pat konstatuota, kad dalis darbo užmokesčio ir avansų suma neįtraukta į buhalterinę apskaitą, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės akte pateikti tikslesni skaičiavimai, išvada aiškesnė, atitinkanti surinktą medžiagą. Ekspertų nuomone, mokėjimai, kurių paskirtis nenurodyta, negali būti priskirta darbo užmokesčiui, nes jie galėjo būti skirti ir kitoms įmonės sąnaudoms. Ekspertai M. B. ir J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tik suma, kuri skliausteliuose nurodyta, kaip alga ar avansas gali būti laikoma darbo užmokesčiu, nuo kurių turėjo būti paskaičiuoti mokesčiai, todėl jie išskyrė ir susumavo būtent tokias sumas. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, pagrįstai prokurorė prašė pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, su kuriomis sutiko ir pati kaltinamoji.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” (2003 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 317 redakcija) 11 punktas nurodo, kad „...pinigai priimami arba išmokami tik pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. kaltinamoji darbuotojams išmokėjo 9151,01 Eur darbo užmokesčio, 48 062,75 Eur kitų mokėjimų, gavo 4926,95 Eur avansą už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus, kurie nebuvo įtraukti į J. V. individualios įmonės apskaitą, t. y. nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai, jie neįtraukti į įmonės kasos knygą, taip neužtikrinant, kad šios pinigų sumos būtų apskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (2002 m. gegužės 29 d. Nr. 780) 12 punkto „PVM sąskaitos-faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip..“ 1 papunktis numato, kad numeris turi būti sudaromas didėjančia tvarka, o 3 papunktis numato, kad PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos-faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija), tačiau J. V. individualios įmonės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų kai kurie numeriai kartojasi arba neįrašyti didėjančia tvarka. J. L. nagrinėjamu laikotarpiu būdama įmonės vadovė privalėjo užtikrinti tinkamą buhalterijos vedimą, saugojimą, tačiau tyčia to nedarė ir taip pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančias teises normas, dėl ko laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti J. V. individualios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad J. L. sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad privatūs juridiniai asmenys privalo „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“, nes nebuvo išsaugoti J. V. individualios įmonės apskaitos dokumentų registrai, nes šios aplinkybės liko neįrodytos, be to ši aplinkybė esminės reikšmės pripažįstant J. L. apgaulingai tvarkius apskaitą neturi.

3.2. Veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo motyvai

BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 69 punktas).

Byloje nustatyta, kad J. L., siekdama išvengti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti mokesčius nuo išmokėtų 9151,01 Eur darbo užmokesčio ir 4926,95 Eur avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus, šių sumų tyčia neįtraukė į J. V. individualios įmonės apskaitą ir nedeklaravo, o būtent PVM deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės pajamas ir mokėtiną į biudžetą PVM, nes neįrašė gautų pajamų – 4926,95 Eur avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 855,00 Eur į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM, be to pelno mokesčio deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės pelną, nes įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apmokestinamąjį pelną – neįrašė nuo 4926,25 Eur gautų pajamų 611,00 Eur mokėtino pelno mokesčio bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 611,00 Eur į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pelno mokesčio, be to pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie mokėtiną į biudžetą gyventojų pajamų mokestį, nes neįrašė 9151,01 Eur darbo užmokesčio ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 1811,19 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą GPM mokesčio, o pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėtiną į Lietuvos Respublikos biudžetą valstybinio socialinio draudimo (VSD), privalomo socialinio draudimo (PSD), garantinio fondo mokesčius, nes neįrašė darbo užmokesčio 9151,01 Eur ir nuo jo skaičiuojamų privalomų darbuotojo (3%) bei darbdavio (30,98%) valstybinio socialinio draudimo bei privalomo darbuotojo (6%) bei darbdavio (3%) sveikatos draudimo įmokų – 3947,40 Eur, 0,2% garantinio fondo įmokų – 18,30 Eur ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tokiu būdu išvengė į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų 3947,40 Eur VSD ir PSD mokesčių, 18,30 Eur garantinio fondo įmokų.

Kaltinamoji pripažino savo kaltę, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog minėtų pajamų neįtraukė į apskaitą, o vėliau ir deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pranešimuose Sodrai nenurodė šių sumų, siekdama mažesnių mokesčių. Iš ekspertizės akto, ekspertų paaiškinimų nustatyta, kokie konkrečiai mokesčiai nebuvo sumokėti valstybės biudžetui ir tokiais paskaičiavimais teismui nėra pagrindo netikėti. Taigi, kaltinamosios veiksmai atitinka minėto BK 220 straipsnio 1 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes dėl kaltinamosios veiksmų, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos biudžetui iš viso buvo padaryta 7242,89 Eur žala. Kaltinamoji buvo atsakinga už teisingų duomenų deklaracijose ir pranešimuose nurodymą, tačiau tyčia į PVM deklaracijas, pelno mokesčio deklaracijas, pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, pranešimus apie apdraustuosius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip siekdama sumažinti į valstybės biudžetą mokamus mokesčius.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamoji J. L. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia. J. L. ankščiau neteista, administracine tvarka bausta, pagal byloje esančius duomenis galiojančių nuobaudų neturi, yra dirbanti, dirba vadove UAB „A. u.“. J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios prisipažinimas tik bylos nagrinėjimo pabaigoje, po atliktos ekspertizės, nelaikytinas nuoširdžiu, todėl nepripažintinas jos atsakomybę lengvinančiu, nes ankščiau kaltinamoji visiškai nepripažino savo kaltės, nepriklausomai nuo paskaičiuotų nesumokėtų mokesčių dydžio.

Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę (ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2015 metais), sunkią įmonės, kuriai vadovauja, finansinę padėtį, už nusikalstamas veikas jai skirtina baudos bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu už apysunkius nusikaltimus įstatymas numatė iki 1000 Eur baudą, o už nesunkius nusikaltimus – iki 500 MGL (BK 47 straipsnio redakcija nuo 2011 m. balandžio 28 d. Nr. XI-1350). Taip pat nusikalstamų veikų padarymo metu 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur.

Nors gynėjas nurodė, kad skiriant bausmę turėtų būti taikomas BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, tačiau šioje byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl minėto straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Tačiau kaltinamosios pozicija (prisipažinimas, gailestis) po ekspertizės atlikimo ir kaltinimo pakeitimo, įvertintina nustatant baudos dydį ir jos sumokėjimo terminą.

Kadangi abi nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, jos bendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

V. Sprendimas dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. L. priteisti 25 609,37 Eur turtinę žalą, t. y. 20 171,45 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 5437,92 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (7 t., b. l. 117-118).

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. L. priteisti 13 220,60 Eur turtinę žalą, t. y. valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (6 t., b. l. 35-37).

Kaltinamoji J. L. sutiko atlyginti ekspertizės akte ir pakeistame kaltinime nurodytas sumas.

Civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės metu buvo patikslinti J. L. individualios įmonės nesumokėti mokesčiai, kurių pagrindu buvo tikslinamas ir kaltinimas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kaltinamoji privalo tik iš dalies atlyginti civilinių ieškovų ieškinius, todėl iš jos Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistina 855,00 Eur Pridėtinės vertės mokesčio suma ir 1811,19 Eur Gyventojų pajamų mokesčio suma, iš viso 2666,19 Eur turtinė žala, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteistina 3947,40 Eur turtinė žala dėl nesumokėtų Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo mokesčių. Kitoje dalyje civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai atmestini.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato galimybės nustatyti ilgesnį civilinio ieškinio atlyginimo terminą, tačiau proceso šalys gali susitarti dėl žalos atlyginimo terminų nuosprendžio vykdymo procese.

VI. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu kaltinamajai kardomoji priemonė paskirta nebuvo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo ji neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

-visi prie bylos pridėti įmonės dokumentai bei rankraštiniai užrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. L.;

-kompaktinis diskas su sąskaitų išrašais, saugomas baudžiamojoje byloje (5 t., b. l. 21), kompaktinis diskas su posėdžio garso įrašu (11 t., b. l. 14), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 90 MGL (3389,40 Eur) baudą.

J. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472), ir paskirti jai bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir skirti J. L. galutinę subendrintą bausmę – 90 MGL (3389,40 Eur) baudą.

Įpareigoti J. L. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokėti į kaltinamosios pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kaltinamajai J. L. kardomosios priemonės neskirti.

Civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios J. L. civilinio ieškovo naudai 2666,19 Eur turtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios J. L. civilinio ieškovo naudai 3947,40 Eur turtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti:

-visus prie bylos pridėtus įmonės dokumentus: J. V. įmonės dokumentų segtuvus, pavadinimais „Asmenų sąskaitos, išėjusių iš darbo“, „Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai“, „Kasos dokumentai“, taip pat Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, žalios spalvos segtuvą su sąskaitomis ir rankraščiais, sąsiuvinį „Baras”, juodos spalvos 2014 m. užrašų knygutę, juodos spalvos 2015 metų užrašų knygutę, juodos spalvos 2016 metų užrašų knygutę, sąsiuvinį raudonos spalvos viršeliu ir sąsiuvinį pilkos spalvos viršeliu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. L.;

-kompaktinį diską su sąskaitų išrašais ir kompaktinį diską su posėdžio garso įrašu, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Indrė Averkienė