- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- 1-618-993/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-6-00065-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Indrė Averkienė (pirm.)
- Kaltinamasis
- J. L.
- Civilinis ieškovas
- Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Advokatai
- Mantas Šriupša
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.18.8.3Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, siekiant išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (BK 220 str. 1 d.)
- 1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „A. u.“, direktore, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės
J. L., būdama J. V. individualios įmonės (JAR kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) savininke, veikdama šios įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalį, 2 dalį užimamų pareigų pagrindu, būdama tiesiogiai atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalies reikalavimus, užimamų pareigų pagrindu, būdama tiesiogiai atsakinga už įmonės apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą“, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” 30 punktą būdama atsakinga, kad įmonėje būtų laikomasi šių taisyklių, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra neužtikrino teisės aktų reikalaujamos J. V. individualios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir tuo pažeidė šių norminių aktų reikalavimus:
-2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai” reikalavimus, kuris nurodo, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 2 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>“, „Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes J. V. individualioje įmonėje nebuvo apskaitytos visos pajamos, o dalies darbo užmokesčio mokėjimas vykdytas be darbo užmokesčio žiniaraščio, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes pajamos ir darbo užmokesčio mokėjimas neapskaitytas J. V. individualios įmonės buhalterinės apskaitos registruose, 19 straipsnio „Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka“ 1 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 2 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis, nes nebuvo išsaugoti J. V. individualios įmonės apskaitos registrai;
-Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” (2003 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 317 redakcija) 11 punkto reikalavimus, kuris nurodo, kad „...pinigai priimami arba išmokami tik pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, nes laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. J. V. individualios įmonės darbuotojams išmokėjo 9151,01 Eur darbo užmokesčio, 48 062,75 Eur kitų mokėjimų, 4926,95 Eur gautų avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus sumą kurie nebuvo įtraukti į J. V. individualios įmonės apskaitą – neišrašė kasos pajamų orderių, neįtraukė į įmonės kasos knygą, tuo neužtikrino, kad šios pinigų sumos būtų apskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose;
-Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (2002 m. gegužės 29 d. Nr. 780) 12 punkto „PVM sąskaitos-faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip..“ 1 papunkčio „Numeris turi būti sudaromas didėjančia tvarka“ ir 3 papunkčio „PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos-faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija)“ reikalavimus, nes J. V. individualios įmonės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų kai kurie numeriai kartojasi arba neįrašyti didėjančia tvarka,
ir dėl šių veiksmų laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti J. V. individualios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, ji būdama J. V. individualios įmonės (JAR kodas (duomenys neskelbtini) registruotos adresu (duomenys neskelbtini)) savininke, veikdama šios įmonės vardu, jos naudai ir interesais, turėdama teisę įmonės vardu priimti sprendimus ir kontroliuoti jos veiklą, siekdama išvengti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti mokesčius nuo išmokėtų 9151,01 Eur darbo užmokesčio ir 4926,95 Eur avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus, šių sumų tyčia neįtraukė į J. V. individualios įmonės apskaitą ir nedeklaravo:
-PVM (Forma FR0600) deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės pajamas ir mokėtiną į biudžetą PVM, nes neįrašė gautų pajamų – 4926,95 Eur avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 855,00 Eur (4926,95x21/121) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM;
-pelno mokesčio deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės pelną, nes įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apmokestinamąjį pelną – neįrašė nuo 4926,25 Eur gautų pajamų 611,00 Eur mokėtino pelno mokesčio bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 611,00 Eur (4926,95-855x15%=611,00) į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pelno mokesčio;
-pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose (Forma FR0572) įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie mokėtiną į biudžetą gyventojų pajamų mokestį, nes neįrašė 9151,01 Eur darbo užmokesčio ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 1811,19 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą GPM mokesčio (9151,01x15%=1811,19);
-pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (SAM versija 06) įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėtiną į Lietuvos Respublikos biudžetą valstybinio socialinio draudimo (VSD), privalomo socialinio draudimo (PSD), garantinio fondo mokesčius, nes neįrašė darbo užmokesčio 9151,01 Eur ir nuo jo skaičiuojamų privalomų darbuotojo (3%) bei darbdavio (30,98%) valstybinio socialinio draudimo bei privalomo darbuotojo (6%) bei darbdavio (3%) sveikatos draudimo įmokų – 3947,40 Eur, 0,2% garantinio fondo įmokų – 18,30 Eur ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
tokiu būdu išvengė į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų 3947,40 Eur VSD ir PSD mokesčių, 18,30 Eur garantinio fondo įmokų,
ir dėl šių veiksmų, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos biudžetui iš viso buvo padaryta 7242,89 Eur žala.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamoji J. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino ir parodė, kad ji sutinka su teisme atliktos ekspertizės išvadomis ir pakeistame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Analizuojamu laikotarpiu ji buvo atsakinga už J. V. individualios įmonės buhalterinę apskaitą, deklaracijų teikimą, pripažįsta, kad nevisiškai laikėsi įstatymų numatytų reikalavimų ir dėl to negalima nustatyti jos įmonės turto, nuosavo kapitalo, pajamų. Taip siekė, kad būtų sumokama kuo mažiau mokesčių. Neįtraukti tam tikrų sumų į apskaitą nusprendė pati. Būdavo banketai, prailgintos darbo valandos, kai kuriems darbuotojams būdavo išmokamas papildomas atlyginimas, neįrašant jų į buhalteriją, kai kurie banketai taip pat būdavo neįtraukti į apskaitą, o vėliau ir į deklaracijas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi. Sutinka sumokėti ekspertų paskaičiuotus mokesčius į valstybės biudžetą. Pradiniame kaltinime nurodytos sumos buvo nurodytos iš tiesų labai didelės, tokių sumų ji nėra mokėjusi darbuotojams, nes būtų viršyta net įmonės apyvarta, todėl ankčiau ir nepripažino savo kaltės, dabar, kaip minėjo, sutinka su visomis pakeistame kaltinime nurodytomis sumomis ir pažada jas sumokėti.
Liudytoja L. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad užeigoje ji dirbo samdoma virėja. Prieš jai įsidarbinant buvo pasirašyta darbo sutartis. Šiuo metu ji nebepamena, ar atlyginimas jai buvo mokamas vokelyje, ar pervedant į sąskaitą. Ji taip pat nebepamena ir darbo užmokesčio, darbo grafiko. Atlyginimą į kortelę jai pervesdavo buhalterė, o grynaisiais pinigus paduodavo barmenė. Gaudama pinigus, ji nesižymėdavo, kiek gaudavo ir nepamena, ar gavusi pinigus pasirašinėdavo. Atlyginimas nevėluodavo, todėl nebuvo jokių ginčų. Ji išėjo iš darbo, nes gavo kitą pasiūlymą.
Liudytoja L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013 m. spalio 23 d. su J. V. IĮ savininke J. L. sudarė darbo sutartį, dėl darbo kavinėje „S. u.“, (duomenys neskelbtini). Minėtoje įmonėje dirbo iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., virėja. Darbindamasi į minėtą įmonę pokalbyje dėl darbo ji bendravo su J. L., kuri jai paaiškino, kad pagal darbo sutartį ji priima pilnu etatu, dirbti 40 val. darbo savaitę. Pokalbio metu ji suprato, kad pagal darbo sutartį jai turėtų būti mokamas ne mažesnis nei minimalaus darbo užmokesčio dydžio darbo užmokestis, tačiau realiai darbo užmokestis bus mokamas didesnis, t. y. (jei dabar gerai pamena) už kiekvieną darbo dieną J. L. žadėjo mokėti po 80 Lt. Pamena, kad po kurio laiko, tačiau tiksliai neatsimena kada, gal nuo 2014 m. pavasario, jos darbo užmokestis, paskyrus vyresniosios virėjos pareigoms, padidėjo iki 120 ar 130 Lt už darbo dieną. 130 Lt darbo užmokestį už darbo dieną ji gavo tol, kol nutraukė sutartį su J. V. IĮ. Darbo užmokestis jai buvo skaičiuojamas taip, kad buvo suskaičiuojamos darbo dienos, tada padauginama iš nustatytos jos darbo dienos darbo užmokesčio sumos ir tokia pinigų suma būdavo išmokama kaip darbo užmokestis. Daugiau joks darbo užmokestis, t. y. numatytas darbo sutartyje, jai mokamas nebuvo. Darbo užmokestis liudytojai buvo mokamas grynais pinigais, kiek kartų mokant darbo užmokestį per savaitę, nepamena. Pamena, kad darbo užmokestį mokėdavo įvairiai, t. y. ir kas porą dienų, ir kiekvieną darbo dieną. Darbo užmokestį jai paprastai sumokėdavo tą darbo dieną kartu dirbanti barmenė. Žino, kad barmenės apie darbuotojams sumokėtą darbo užmokestį kažkur pažymėdavo, apie tai yra girdėjusi, tačiau, kur barmenės darydavo atžymas apie išmokėtus darbo užmokesčius, nežino. Jos darbo vieta buvo virtuvėje ir į kitas patalpas, į salę ar prie baro neidavo. Jei gerai pamena, J. L. jai nei karto pati nėra sumokėjusi darbo užmokesčio. Kai barmenės sumokėdavo jai pinigus, t. y. darbo užmokestį, jokiuose dokumentuose tą kartą pasirašyti jos neprašydavo. Kad dirbant kavinėje „S. u.“, J. L. ar koks kitas IĮ darbuotojas jai būtų pateikęs pasirašyti algalapius ar kokius kitus dokumentus už jai mokamą darbo užmokestį, nepamena. Kiekvienas kavinės darbuotojas savo darbo užmokestį su J. L. aptardavo individualiai ir konfidencialiai. Taigi kiek gaudavo darbo užmokesčio kiti kavinėje dirbantys darbuotojai, nežino. Su J. V. IĮ darbo sutartį nutraukė savo prašymu, ieškodama geresnių darbo sąlygų. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ji nėra mačiusi, tačiau spėja, kad rankraštiniai įrašai yra daryti barmenų. Sąsiuvinyje nurodytos darbuotojams sumokėtos sumos. Prie jos vardo nurodytas sumas galimai yra gavusi, tačiau nėra visiškai tikra (3 t., b. l. 87-88).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos L. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad pinigai, kuriuos gaudavo į kortelę ir pinigai, kuriuos jai sumokėdavo barmenė, sudarė jos visą atlyginimą. Ji yra įsitikinus, kad per mėnesį neuždirbdavo 1800 Lt.
Liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po jos mamos mirties užeigoje „S. u.“ vyko gedulingi pietūs, tačiau šiuo metu ji nepamena daugiau aplinkybių.
Liudytoja V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugpjūčio 6 d. kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užsakiusi gedulingus pietus, jei gerai pamena – dvidešimčiai asmenų. Po metų, 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, 10 asmenų buvo užsakiusi metines. Abu kartus užsakymais rūpinosi pati asmeniškai. Užsakymus rezervacijai darydavo paskambinusi telefonu, po to nuvykdavo į kavinę derinti meniu bei sumokėti avansą. Šiuo metu nepamena, kiek ir kam buvo sumokėjusi avansą užsakydama gedulingus pietus. Nepamena, nes tai buvo jos mamos laidotuvės ir tuo metu tiesiog nieko nesureikšmino. Užsakydama 2015 m. rugpjūčio mėn. metines pamena, kad sumokėjo 20 Eurų grynais pinigais avansui. Minėtus pinigus sumokėjo kažkuriam iš kavinės darbuotojų, tačiau kam tiksliai neatsimena. Neatsimena ar darbuotojas, kuriam sumokėjo avansą jai davė tai patvirtinantį dokumentą. Su kuo derino gedulingų pietų meniu, o kitais metais metinių maisto meniu, taip pat neatsimena. Už užsakytus gedulingus pietus ir už metines ji sumokėjo grynais pinigais (2 t., b. l. 127-128).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos V. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino.
Liudytoja A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš naujus metus kartu su kolegėmis išsirinko ir užsisakė J. L. priklausančią kavinę. Užsisakydamos kavinę jos nederino kainos, tik susižiūrėjo, ką valgys, vėliau telefonu buvo derinami įvairūs pakeitimai. Už paslaugas ji sumokėjo kortele. Iš pradžių ji sumokėjo avansą, o po to avansas buvo išskaičiuotas.
Liudytoja A. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. ji kartu su savo bendradarbėmis lankėsi kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kavinės pavadinimas tuo metu buvo arba „S. u.“, arba „U. A.“. Kolektyvo narių kartu su ja dalyvavo apie 15 asmenų. Ji buvo tas asmuo, kuri ėmėsi šventės organizacinių reikalų, todėl pati asmeniškai vyko į minėtą kavinę užsakyti meniu ir palikti avansą. Meniu derino ir avansą paliko, kaip suprato, kavinės savininkei. Ji jai kažkaip taip tuo metu ir prisistatė. Užsakydama šventinę vakarienę kavinės savininkei sumokėjo 30 Eur avansą. Avansą sumokėjo grynais pinigais. Moteris paėmusi iš jos avansą, tai ranka pažymėjo kažkokiame dokumente, galimai pinigų priėmimo kvite ir pateikė jai. Buvo paaiškinta, kad sumokėto avanso suma bus vakarėlio metu įskaičiuota į bendrą sumą. Vėliau peržiūrėjusi savo banko sąskaitą prisiminė, kad už šventinę vakarienę 2015 m. gruodžio 11 d. kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo ji, atsiskaitydama banko kortele. Kaip įrodymą pateikia laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 10 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. savo banko sąskaitos išrašą. Iš jos pateikto banko išrašo matyti, kad 2015 m. gruodžio 14 d. (pirmadienį) nuo jos sąskaitos į J. V. IĮ pervesta 205,95 Eurų. Prie šios jos papildomo liudytojo apklausos protokolo pateikė savo sąskaitos išrašą, 1 lapas (2 t., b. l. 130-131, 133-135).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad 205 Eur ji sumokėjo tą pačią dieną išeidama iš vakarėlio.
Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. L. kavinėje šventė įmonės kalėdinį vakarėlį, nuvykę į vietą sumokėjo avansą ir gavo čekį. Po vakarėlio jiems buvo atneštas čekis, kurį ji apmokėjo.
Liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. 11 d. ji kartu su savo dar aštuoniomis draugėmis ir bendradarbėmis lankėsi kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Kavinės pavadinimas, jei gerai pamena, tuo metu buvo „U. A.“. Tai buvusi kavinė „S. u.“. Ji buvo tas asmuo, kuris ėmėsi šventės organizacinių reikalų, todėl pati asmeniškai vyko į minėtą kavinę užsakyti meniu ir palikti avansą. Avansą paliko, kaip suprato, kavinės savininkei J. L.. Taip teigia, nes pokalbio su ja metu, ji davė savo vizitinę kortelę, kurioje ir buvo nurodyti būtent tokie jos duomenys ir kontaktinis telefono numeris. Užsakydama šventinę vakarienę J. L. sumokėjo 30 Eur avansą. Avansą sumokėjo grynais pinigais. Ar J. L. išrašė ir jai padavė minėtai pinigų sumai Pinigų priėmimo kvitą ar kokį kitą dokumentą, patvirtinantį įmokėtus avanso pinigus, nepamena. Už šventinę vakarienę sumokėjo bendrai su draugėmis susidėjusios grynuosius pinigus, tačiau kokią pinigų sumą sumokėjo nepamena ir įvardinti jokios konkrečios sumos negali. Už šventinę vakarienę grynuosius pinigus sumokėjo po vakarienės, aptarnavusiai barmenei – padavėjai (2 t., b. l. 123-124).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino.
Liudytoja D. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kartu su kolegomis nusprendė kavinėje padaryti kalėdinį vakarėlį, nuvyko į kavinę, susitarė dėl vakarėlio dienos ir valandos, paliko avansą. Avansas buvo 20 Lt, jį padavus, jiems padavė lapelį. Po šventės, ji su kolegomis paprašė, kad atneštų čekį ir ji grynais pinigais jį apmokėjo. Jie čekį pasiėmė, į čekį buvo įskaičiuotas avansas.
Liudytoja D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn., jei gerai pamena 11 d. ji kartu su savo bendradarbėmis lankėsi kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini). Šventinėje vakarienėje dalyvavo 8 asmenys. Kadangi ji ėmėsi šventės organizacinių reikalų, todėl pati asmeniškai vyko į minėtą kavinę užsakyti maistą bei aptarti kitus organizacinius klausimus. Nuvykusi į minėtą kavinę, ten buvusios barmenės prie baro pasiteiravo, su kuo galėtų kalbėti dėl šventės užsakymo. Tuomet barmenė pakvietė, kaip ji suprato kavinės direktorę ar savininkę. Atėjusi moteris prisistatė. Būtent su ja liudytoja suderino visas šventės detales, tai yra užsakė šaltąjį maistą ir gėrimus, taip pat tą patį kartą, jos paprašyta paliko avansą – 25 Eur. Avansą sumokėjo grynais pinigais. Tuo metu moteris, kuriai ji sumokėjo avansą ant kažkokio, maždaug 12 cm aukščio ir 6 cm pločio lapuko, ar kokio tai dokumento užrašė ranka jos įmokėto avanso sumą – 25 Eur ir parašė žodį „avansas“ ir minėtą lapuką padavė jai kaip garantą, kad pinigus sumokėjo. Pasirašyti jokiame dokumente apie sumokėtus pinigus neprašė. Moteris su kuria ji kalbėjo dėl užsakymo, savo sąsiuvinyje užsirašė jos vardą, telefono numerį ir užsakyto maisto kiekį bei pavadinimą. Prisimena, kad po šventinės vakarienės aptarnavusi barmenė pateikė sąskaitą, kurioje buvo nurodyta pinigų suma apie 170 Eurų. Visos dalyvavusios šventėje bendradarbės susidėjo po 21 Eurą ir surinktus pinigus padėjo prie barmenės pateiktos sąskaitos. Nematė ar barmenė paėmusi surinktus pinigus įdėjo į kasos aparatą ir nežino, ar ji pinigus apskaitė, tačiau pamena, kad barmenė paėmusi surinktus pinigus vėliau pateikė kažkokį kvitą, kuriame buvo nurodyta sumokėta už maistą ir gėrimus pinigų suma. Tai pamena, nes pagal minėtą kvitą vėliau išsidalino grąžą (2 t., b. l. 141-142).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patikslino ir parodė, kad šventės metu sąskaitą apmokėjo ji.
Liudytoja D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. L. kavinėje šventė mamos jubiliejų. Atvyko į kavinę, sumokėjo avansą, o po šventės ji nuėjo prie baro, prie kasos aparato, ir susimokėjo. Čekyje buvo nurodyta viskas, ką jie buvo suvalgę. Sumokėjus avansą jiems davė dokumentą, kuriame nurodyta, kad jie sumokėjo avansą. Kavinėje mokėtiną suma ji dalinosi kartu su sese.
Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn., kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užsakiusi savo mamos 90-metį. Mamos jubiliejaus šventės užsakymu rūpinosi ji asmeniškai. Pamena, kad nuvykusi į minėtą kavinę tuo metu ten dirbusio personalo pasiteiravo su kuo galėtų kalbėti dėl jubiliejaus užsakymo. Tuomet buvo informuota, kad dėl užsakymo turėtų kalbėti su kavinės savininke. Jai pasakė, kad kaip tik tuo metu savininkės darbe nėra. Pasakė, kada savininkė bus kavinėje ir pasiūlė atvykti kitą kartą. Į kavinę „S. u.“ atvyko kitą kartą, kaip jai ir buvo nurodyta. Tuomet darbuotojai jai pakvietė kavinės savininkę ir jos pradėjo derinti užsakymą. Su minėta moterimi, ji suderino maisto meniu ir aptarė kitus organizacinius reikalus. Po meniu suderinimo moteris, su kuria bendravo dėl šventės užsakymo paprašė palikti avansą. Šiuo metu tikslios avanso sumos nepamena, mano, kad tai galėjo būti nuo 20 iki 30 Eurų suma. Prašomą avansą ji sumokėjo grynais pinigais. Apie jos sumokėtą avansą moteris pasižymėjo savo kalendoriuje – knygoje, tai yra ten pat kur pasižymėjo apie užsakytą maistą. Pinigų priėmimo kvito, ar kokio kito dokumento įrodančio jai sumokėtus pinigus jos akivaizdoje moteris neišrašė, taip pat nepateikė pasirašyti jokiame dokumente. Po šventės už užsakytą maistą ir gėrimus ji atsiskaitė grynais pinigais, pagal pateiktą sąskaitą. Pinigus sumokėjo prie baro barmenui kuris ir buvo pateikęs sąskaitą. Už šventinius pietus sumokėjo apie 160-180 Eur, pinigus sumokėjo pagal kavinės darbuotojo pateiktą sąskaitą, kurioje buvo nurodytas užsakytas maisto – porcijų skaičius ir bendra apmokėjimo suma. Ar barmenas, kuriam sumokėjo pagal sąskaitą pinigus juos įnešė į kavinės kasą ir apskaitė nežino. Tačiau kvitą-čekį kavinės darbuotojas jai davė. Sugrįžusi namo barmeno jai paduotą kvitą – čekį ji nagrinėjosi, tai yra tikslinosi porcijų kiekį, kainą ir sumokėtą pinigų sumą. Viską tikslinosi, nes mamos šventės pietų kainą dalino perpus su savo sese.(2 t., b. l. 151-152).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad avansas buvo sumokėtas, tik ji su sese per klaidą sumokėjo visą sumą, neišskaičiuodamos avanso.
Liudytoja E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad maždaug prieš 4-5 metus, prieš kalėdinį laikotarpį, ji užsakinėjo banketą kavinėje. Tai buvo kolektyvo kalėdinis vakarėlis, kavinė buvo pasirinkta, nes ji buvo arti darbo. Jai buvo pavesta viską suorganizuoti. Dėl banketo ji tarėsi su J. L., paliko jai 30 Eur avansą. Už avansą ji gavo lapelį, patvirtinantį avanso sumokėjimą. Šventės metu ji iškarto atsiskaitė. Iš bendros sąskaitos buvo išskaičiuotas avansas.
Liudytoja E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. gruodžio 11 d. ji kartu su savo bendradarbiais kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), šventė „kalėdinį“ vakarėlį. Ji buvo tas asmuo, kuris organizavo šventę, todėl pati asmeniškai vyko į minėtą kavinę užsakyti meniu. Meniu ir kitus organizacinius reikalus derino su kavinės savininke J. L., kuri davė savo vizitinę kortelę. Vėliau minėtoje vizitinėje kortelėje nurodytu telefono numeriu ji ne kartą skambino norėdama patikslinti maisto meniu ir kalbėjo su ta pačia moterimi, kuri priėmė jos pirmąjį užsakymą. Kai lankėsi kavinėje pirmąjį kartą, tą patį kartą po meniu aptarimo ir laiko rezervacijos kavinės savininkė jos paprašė sumokėti 30 Eurų avansą. Avansą sumokėjo grynais pinigais. Moteris, kuriai ji sumokėjo avansą ant maždaug 12 cm aukščio ir 6 cm pločio lapuko (gal rožinės spalvos), užrašė ranka jos įmokėto avanso sumą – 30 Eur ir parašė žodį „avansas“. Minėtą lapuką padavė jai kaip garantą, kad pinigus sumokėjo. Jos pačios pasirašyti pinigų priėmimo kvite ar kokiame kitame dokumente apie sumokėtus pinigus neprašė. Pamena, kad moteris su kuria ji kalbėjo dėl užsakymo, savo sąsiuvinyje užsirašė jos vardą, telefono numerį ir užsakomo maisto pavadinimą bei kiekį. 2015 gruodžio mėn. 11 d. ji vos atvykusi į kavinę švęsti, priėjo prie baro ir tuo metu dirbančiam barmenui paaiškino, kad nori sumokėti pinigus už užsakytą maistą. Tuomet jis nukreipė pas tą pačią moterį, su kuria ji buvo derinusi šventės rezervaciją, tai yra pas J. L.. Pamena, kad ji ant tokio paties lapuko, kaip ir buvo pažymėjusi apie jos sumokėtą avansą surašė šventei užsakyto maisto pavadinimus, kainas ir viską suskaičiavusi padavė, kad grįžtų pas barmeną ir jam sumokėtų pinigus. Taigi, pinigus už „kalėdinio“ vakarėlio maistą ir gėrimus ji sumokėjo grynais pinigais barmenui, tačiau kiek tiksliai sumokėjo pinigų įvardinti negali. Nematė ar barmenas paėmęs jam paduotus pinigus įdėjo į kasos aparatą, ir nežino ar jam paduotus pinigus jis apskaitė. Ar barmenas padavė jai kvitą, taip pat atsakyti negali, nes nepamena. 2016 m. pavasarį, kovo arba balandžio mėn. ji vėl kreipėsi į minėtą kavinę tikslu užsakyti kolektyvui šventę. Šventę užsakinėjo 10 asmenų. Šventės rezervaciją, maisto meniu ir kitus organizacinius klausimus derino su ta pačia kavinės savininke J. L.. Viskas vyko kaip ir pirmąjį kartą. Ji paprašė 30 Eur avanso. Jai sumokėjus nurodytą pinigų sumą vėl buvo paduotas toks pat lapukas, kuriame J. L. pažymėjo apie sumokėtą avansą. Daugiau jokių dokumentų, kuriame būtų pažymėta apie sumokėtą avansą neišrašė ir jos pasirašyti neprašė. Po šventės atsiskaitė tokiu pačiu principu, barmenui. Už antros šventės maistą ir gėrimus sumokėjo apie 200 Eurų. Ar minėtus pinigus barmenas įnešė į kasą ir juos apskaitė, taip pat ar jai jis padavė kvitą/čekį, pasakyti negali, nes to tiesiog neužfiksavo (2 t., b. l. 144-145).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji juos patvirtino. Avanso lapelis buvo rožinės spalvos, jį išrašė J. L.. Sumokėtas avansas buvo išskaičiuotas iš mokėtinos sumos.
Liudytoja A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad reikėjo draugams suorganizuoti šventę, nusprendė ją daryti kavinėje „A.“, susitiko su J. L., aptarė meniu, padavė avansą, J. L. kažką užsirašė sąsiuvinyje. Po šventės barmenas išrašė sąskaitą, kurioje buvo pažymėtas avansas. Už šventę sumokėjo ji. Avanso sumokėjimo įrodymas buvo užrašytas ant lapelio, tačiau šio lapelio jai nereikėjo pateikti, nes apie avanso sumokėjimą jie jau žinojo. Avansą ji padavė asmeniškai J. L.. Sumokėjusi už šventę, ji kasos kvito negavo. Jų vakarėlis vyko iki kalėdinio laikotarpio. Už šventę ji mokėjo grynaisiais.
Liudytoja J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji J. L. įmonėje dirba virėja. Atlyginimas jai buvo mokamas kartą per mėnesį. Ji dirbo iš viso trijose įmonėse „M.“, „S. u.“, „J.“. Gaudama atlyginimą ji pasirašydavo į kažkokį žurnalą, kuriame būdavo nurodyta algos suma. Jos alga priklausydavo nuo dirbtų dienų skaičiaus ir kiekvieną mėnesį šiek tiek kisdavo.
Liudytoja J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. IĮ dirbo nuo 2013 m. gruodžio mėn. iki 2014 m. gegužės mėn. pabaigos, virtuvės darbuotojos padėjėja. Įsidarbino į šią įmonę radusi skelbimą internetiniame portale. Darbo sutartį pasirašė su įmonės savininke J. L.. Jos darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau J. L. jai buvo pažadėjusi ir mokėjo už vieną darbo dieną po 30 Lt. Kadangi jos darbo vieta buvo nuolatos kintanti, t. y. dažnai perkeldavo dirbti vis į kitą J. V. IĮ priklausančią kavinę, todėl darbo grafikas buvo labai įvairus, jo tiksliai nupasakoti negali. Laikotarpiu, kai dirbo J. V. IĮ, jai yra tekę dirbti kavinėje „M.“, esančioje viešbutyje „Me., kavinėje „S. u.“ ir kavinėje „J.“, esančioje (duomenys neskelbtini) pabaigoje. Darbo užmokestį jai sumokėdavo savininkė J. L.. Per mėnesį darbo užmokestis jai buvo išmokamas per du kartus. Kiekvienam kavinės darbuotojui darbo užmokestis buvo mokamas individualiai, skirtingu laiku ir apie tai, kas darbo užmokestį kuriam darbuotojui išmokėjo bei kokio dydžio, darbuotojai tarpusavyje nekalbėjo. Kiekvienas darbuotojas savo darbo užmokesčio dydį buvo aptaręs individualiai ir apie tai su kitais darbuotojais nekalbėdavo. Be jos ir savininkės įmonėje laikotarpiu, kai ji dirbo nebuvo kitų asmenų sutokiu pat kaip jos vardu, išskyrus ją ir savininkę. Apklausos metu parodžius jai sąsiuvinį „Baras“, paaiškino, kad šį sąsiuvinį mato pirmą kartą (3 t., b. l. 149-150).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiškino, kad šiuo metu negalėtų patvirtinti savo žodžių. Kitame darbe ji pradėjo dirbti 2014 m. liepos 2 d., todėl pas J. L. galėjo dirbti iki 2014 m. gegužės mėn. Teismui apžiūrint sąsiuvinį „Baras“ ji nurodė, kad į šį sąsiuvinį nepasirašinėjo, ji pasirašinėdavo į kitokį sąsiuvinį.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji kavinėje užsakė savo uošviui gedulingus pietus, mokėjo jos vyras R. R.. Kaip jis mokėjo, ji nežino, nes tuo metu išlydėjo svečius. Jie buvo palikę užstatą. Sumokėjus užstatą gavo kažkokį lapelį. Užstatą mokėjo grynais pinigais.
Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d. kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užsakiusi „metinių paminėjimą“, dvidešimt devyniems asmenims. Užsakymu rūpinosi ji asmeniškai. Nuvykusi į minėtą kavinę ir pasiteiravusi dėl „metinių rezervacijos“ buvo informuota, kad kavinės savininkės tuo metu nėra ir jai buvo pasiūlyta dėl užsakymo kalbėti su tuo metu kavinėje dirbančiu barmenu. Su barmenu ji aptarė „metinių paminėjimo“ datą, laiką, meniu bei kitus organizacinius reikalus. Po to barmenas jos paprašė palikti 30 Eur avansą. Prašomą avansą paliko grynais pinigais. Jai įmokėjus minėtą pinigų sumą, barmenas pinigų priėmimo kvito, ar kokio kito dokumento įrodančio jam sumokėtus pinigus jos akivaizdoje neišrašė, taip pat nepateikė pasirašyti jokiame dokumente. Apie jos sumokėtą 30 Eur avansą, jis pažymėjo „sąskaitos“ lapuke, kuriame jis taip pat pažymėjo apie jos užsakyto maisto „variantą“. Tą patį kartą barmenas, lapuke užrašė telefono numerį, kuriuo ji galėtų pasiskambinti norėdama patikslinti asmenų skaičių. Kai skambino barmeno nurodytu telefono numeriu, atsiliepė moteris. Pokalbio su ja metu ji patikslino planuojamo paminėjimo dalyvaujančių asmenų skaičių. Po „metinių paminėjimo“ atsiskaitė grynais pinigais. Pinigus sumokėjo prie baro barmenui. Už pietus sumokėjo apie 250 – 300 Eur. Pinigus sumokėjo pagal kavinės darbuotojų pateiktą sąskaitą, kurioje buvo nurodytas užsakytas maisto – porcijų skaičius ir bendra apmokėjimo suma. Ar barmenas, kuriam sumokėjo pagal sąskaitą pinigus įnešė į kavinės kasą ir apskaitė, nežino, tačiau jos akivaizdoje kasos kvitas išmuštas nebuvo, jai kvito – čekio taip pat nepadavė (2 t., b. l. 148-149).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus A. R. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad jos duomenis turėjo užsirašyti į knygą. Paduotas avansas buvo išskaičiuotas iš galutinės sumos.
Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji su kolektyvu nusprendė surengti kalėdinį vakarėlį, už kurio organizavimą buvo atsakinga ji. Jie pasirinko J. L. priklausančią kavinę dėl rekomendacijų. Dalį sumos bankiniu pavedimu sumokėjo darbovietė, o trūkstamą dalį mokėjo ji su kolegomis grynais. Užsakant kavinę buvo mokamas užstatas.
Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirbant UAB „B. f. e.“ 2015 m. jai buvo patikėta organizuoti šventinį kalėdinį-naujametinį vakarėlį. Tuomet bendraudama su kolegomis ir girdėdama jų teigiamus atsiliepimus apie kavinės aplinką, organizacinius reikalus bei skanų maistą ji asmeniškai kreipėsi į J. V. IĮ, kavinę „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Pradžioje dėl firmos vakarėlio užsakymo kreipėsi į kavinę telefonu ir kalbėjo su J. L., vėliau buvo į kavinę nuvykusi aptarti meniu ir sumokėti avansą. Avansą sumokėjo 30 Eur dydžio grynais pinigais. Avansą sumokėjo J. L.. Kai sumokėjo 30 Eur avansą, jai matant joks dokumentas šiai įmokėtai pinigų sumai išrašytas nebuvo ir jai pateiktas taip pat nebuvo. Pradžioje vakarėlį užsakė 20 asmenų, tačiau vėliau patikslino į 12 asmenų. Už vakarėlį mokėjo bendrovė. Kokią tiksliai pinigų sumą bendrovė „B. f. e.“ sumokėjo J. V. IĮ, kavinei „S. u.“ už kalėdinį-naujametinį vakarėlį nežino, tačiau apmokėjimas buvo daromas banko pavedimu. Vakarėlio metu visi šventėje dalyvavę asmenys, tai yra 12 asmenų bendru susitarimu surinko po 6 Eur ir bendrą sumą – 72 Eur sumą ji asmeniškai po vakarėlio sumokėjo vienai iš juos aptarnavusių barmenių. Ši pinigų suma buvo sumokėta už papildomai užsakytą vakarėlio metu maistą. Ar minėtai pinigų sumai barmenė jai padavė kasos kvitą, nepamena. G. L. ji pažįsta apie 3 metus, kaip buvusį savo bendradarbį – vadovą. Su G. L. nuo 2008 m. iki 2011 m. birželio mėn. dirbo UAB „V. ir K.“ Kauno padalinyje. Jo sutuoktinę J. L. ji pažinojo tik iš matymo. Jokių santykių su šia šeima nepalaiko (2 t., b. l. 116-117).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad sumokėjus 72 Eur, avansas buvo išskaičiuotas. Jos įmonė šioje kavinėje šventė du kartus.
Liudytoja D. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo pas J. V. indų plovėja. Ji dirbdavo nuo ryto iki 17 val. Atlyginimą jai mokėdavo J. L., gaudama atlyginimą ji pasirašydavo ant lapo. Dėl darbo užmokesčio niekada nekildavo nesklandumų.
Liudytoja D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2012 m. vasaros iki 2014 m. pavasario dirbo J. V. IĮ kavinėje „J.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Į minėtą įmonę įsidarbino per darbo biržą. Darbo sutartį dėl darbo minėtoje kavinėje pasirašė su įmonės savininke J. L.. Pamena, kad pokalbio dėl darbo metu su J. L., ji buvo paprašiusi priimti ją į darbą pilnu etatu, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių J. L. jos darbo sutartyje pažymėjo, kad priima 0,5 etato. Liudytoja prašė J. L. darbo sutartį koreguoti įrašu, jog ji dirba pilnu etatu, tačiau J. L. to niekada nepadarė, teigdama, kad tai padarys kitą kartą, arba vėliau. Nors darbo sutartyje buvo pažymėta, jog ji indų plovėjos pareigoms įdarbinta 0,5 etato, tačiau realiai dirbo pilnu etatu. Darbo grafikas buvo slenkantis, t. y. keturias dienas dirbo ir keturias dienas turėjo laisvas. Darbo dieną dirbo nuo 07.00 iki 16.30 val. Pamena, kad už darbą jai buvo mokamas darbo užmokestis grynais pinigais, tačiau kokio dydžio neatsimena. Darbo užmokestį jai sumokėdavo J. L. arba jos sutuoktinis G. L.. Retkarčiais J. L. nurodymu darbo užmokestį jai sumokėdavo barmenės. Darbo užmokestį mokėdavo kas dvi savaites. Išmokant darbo užmokestį jokiuose dokumentuose arba darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose pasirašyti jai nereikėdavo. Tačiau vėliau (ne darbo užmokesčio išmokėjimo metu ir ne tą pačią dieną) į kavinę atvažiuodavo J. L. ir visoms darbuotojoms liepdavo greitai pasirašyti darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje. Tai galimai būdavo oficialus darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis. Minėtame dokumente būdavo nurodytos įmonės darbuotojų pavardės ir prie kiekvienos pavardės pinigų suma. Kai liudytojai pateikdavo pasirašyti dokumentą, tuomet ji matydavo, kad prie jos pavardės yra nurodyta kitokia, mažesnė pinigų suma, nei ta kuri buvo išmokama realiai. Kokios pinigų sumos buvo nurodytos prie kitų darbuotojų pavardžių nežino, nematė, nes J. L. dokumentą pateikdavo akimirkai, tik pasirašyti ir dokumentą pasižiūrėti atidžiau nebuvo galimybių (3 t., b. l. 128-129).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji paaiškino, kad pasirašydavo už gautus pinigus, už gautus pinigus ji pasirašydavo žiniaraščiuose, tačiau nepamena, kada, ar gavus pinigus, ar vėliau. Ji visuomet gaudavo vienodą atlyginimą. Kartai atlyginimą jai mokėdavo barmenas.
Liudytoja A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra buvusi J. L. darbuotoja, dirbo kaip gamybos vadovė. Iš pradžių dirbo „M.“ viešbutyje, o vėliau perėjo į „S. u.“. Ji buvo susitarusi, kad jai išeinant namo ji kiekvieną dieną gaus savo atlyginimą. Ji dirbdavo pilną darbo dieną, o jei būdavo banketai, dirbdavo ir ilgiau. „S. u.“ ji kiekvieną dieną gaudavo po 150 Lt. Gaudama pinigus ji niekur nepasirašinėjo, Sodrai buvo mokami mokesčiai už minimumą. Kai direktorė atnešdavo žiniaraštį, ji pasirašydavo ir tiek, suprasdavo, kad pasirašo ne už gaunamus pinigus. Iš kur gaudavo jai mokamus pinigus, ji nežino. Ji išėjo iš darbo, nes jai buvo nesumokėti atostoginiai. Ji kreipėsi į darbo inspekciją ir jai J. L. turėjo sumokėti atostoginius. Ji dirbo iki 2014 metų rudens. Kartais pasitaikydavo, kad ji gaudavo darbo užmokestį už kelias dienas. „M.“ pamainų nebuvo, o „S. u.“ buvo pamainos.
Liudytojas A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis dirbo pas J. L., virėju. Dirbo „P.“ ir „S. u.“. Iš pradžių jis dirbo vienoje vietoje, o jei trūkdavo darbuotojų, pereidavo į kitą. Darbo sutartį jis sudarė su J. L.. Dirbdavo 12 valandų per dieną, per dieną gaudavo apie 30 Eur. Gaunant pinigus reikėdavo pasirašyti.
Liudytojas A. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. liepos 6 d. su J. V. IĮ savininke J. L. sudarė darbo sutartį, dėl darbo J. V. IĮ, virėjo pareigų. Minėtoje įmonėje dirbo iki 2014 m. kovo 1 d., po to darbo sutartį nutraukė pačiam prašant. Minėtu laikotarpiu dirbo įvairiose IĮ priklausančiose kavinėse, tai yra kavinėje „P.“, esančioje Vilijampolės turgaus teritorijoje, dvejose kavinėse esančiose Urmas patalpose ir kavinėje „S. u.“ arba pervadintoje pavadinimu – „A.“, adresu (duomenys neskelbtini). Visos šios kavinės jo supratimu priklausė J. V. įmonei. Darbindamasis į minėtą įmonę pokalbyje dėl darbo jis bendravo su J. L.. Jis dirbo slenkančiu darbo grafiku, vidutiniškai 3-5 kartus per savaitę, po 12 val. Šiuo metu nepamena ir negali pasakyti, koks darbo užmokestis buvo nurodytas pasirašytoje darbo sutartyje, tačiau už darbą kavinėse „P.“, taip pat urmo bazėje jam buvo mokamas darbo užmokestis už vieną darbo dieną – po 100 Lt. Darbo užmokestis buvo išmokamas du kartus per mėnesį. Darbo užmokestis jam buvo išmokamas grynais pinigais. Darbo užmokestį mokėdavo J. L. arba jos sutuoktinis G. L.. Tą kartą, kai buvo išmokamas darbo užmokestis jo neprašydavo pasirašyti jokiose dokumentuose ar algalapiuose, tačiau kartą per mėnesį J. L. į darbo vietą atveždavo pasirašyti kažkokį dokumentą, galbūt pavadinimu „algalapis“, kuriame būdavo nurodytos visų įmonės darbuotojų pavardės ir šalia pavardžių nurodytos pinigų sumos. Kai pateikdavo jam pasirašyti minėtą dokumentą matydavo, kad prie jo pavardės yra nurodyta pinigų suma mažesnė nei tą, kurią realiai jam sumokėdavo kaip darbo užmokestį. Kiek tiksliai skirdavosi pinigų suma nurodyta algalapyje nuo jam realiai išmokėtos pinigų sumos, neatsimena ir šiuo metu paaiškinti negali. Kaip buvo mokamas darbo užmokestis kitiems jo kolegoms nežino ir paaiškinti negali. Kiekvienas kavinės darbuotojas savo darbo užmokestį su J. L. aptardavo individualiai ir konfidencialiai. Taigi, kiek gaudavo darbo užmokesčio kiti kavinėje dirbantys darbuotojai jis nežino. Jis pats nei karto jokiame sąsiuvinyje ar knygoje apie jam išmokėtą darbo užmokestį nesižymėjo, nesirašė, todėl tikslių jam išmokėtų darbo užmokesčio sumų įvardinti negali. Kavinėje buvo rengiami banketai, furšetai, kitos užsakomos šventės. Maistą minėtoms užsakytoms šventėms ruošdavo virėjai, tačiau už darbą ruošiant maistą banketams ar kitoms užsakytoms šventėms, papildomai nemokėjo. 2014 m. kovo 1 d. nutraukęs darbo sutartį su J. V. IĮ išvyko dirbti į užsienį. Po kurio laiko grįžęs į Lietuvą jis vėl kreipėsi į J. L. dėl darbo J. V. IĮ. Tokiu būdu 2014 m. lapkričio 14 d. buvo pasirašyta nauja darbo sutartis. Jis vėl įsidarbino į virėjo pareigas ir darbo vieta buvo „(duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje. 2014 m. lapkričio 14 d. įsidarbinus į J. V. IĮ darbo sąlygos realiai išliko tokios pačios, kokiomis dirbo pasirašęs pirmąją darbo sutartį. Iki 2014 m. gruodžio 31 d. jam darbo užmokestis buvo mokamas po 100 Lt už vieną darbo dieną, o nuo 2015 m. sausio 1 d. po 30 Eurų. Visos kitos darbo sąlygos, darbo užmokesčio išmokėjimas buvo tokios pat, kaip jau nupasakojo duodamas parodymus apie pasirašytą pirmąją darbo sutartį. Antrąją darbo sutartį jis nutraukė 2015 m. balandžio 3 d. pačiam prašant. Apie sąsiuvinį su užrašu „Baras“ ir jame esančius rankraštinius įrašus laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 7 d. iki 2014 m. kovo 1 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 11 d. iki 2015 m. sausio 3 d. bei 4A formato raudonos spalvos viršeliais sąsiuvinį ir jame esančius įrašus laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. balandžio 3 d. paaiškino, kad sąsiuvinį „Baras“ ir jame esančius įrašus mato pirmą kartą, tačiau jame galimai yra įrašyti darbuotojams išmokėti darbo užmokesčiai (3 t., b. l. 90-92).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo A. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildė, kad jis gaudavo daugiau pinigų, nei buvo nurodyta žiniaraštyje, kuriame jis pasirašydavo. Jo atlyginimas priklausydavo nuo to, kiek dienų jis dirbdavo. Jam dirbant J. L. priklausančiose kavinėse tuo pat metu nedirbo joks kitas vyras su tokiu pat kaip jo vardu. Jis sąsiuvinių nepildydavo. Pinigus jam mokėdavo arba J. L. arba G. L..
Liudytoja R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo pas J. L., padavėja, daugiau nieko nepamena.
Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2014 m. vasario 10 d. iki 2014 m. balandžio mėn. 30 d. dirbo J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, barmenės-padavėjos pareigose. Jei gerai atsimena į šią įmonę įsidarbino radusi skelbimą internetiniame portale. Darbo sutartį, dėl 20 val. darbo valandų savaitėje pasirašė su įmonės savininke J. L.. Pamena, kad su įmonės savininke aptarė ir darbo užmokesčio dydį, tačiau kokį tiksliai, neatsimena. Kokiu darbo grafiku dirbo, neatsimena. darbo užmokestį jai išmokėdavo įmonės savininkė J. L., ar dar kas kitas jai yra išmokėjęs darbo užmokestį tiksliai neatsimena. Apie sąsiuvinį su užrašu „Baras“ negali nieko paaiškinti (3 t., b. l. 173-174).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, jog nepamena, ar jai reikėjo kažką rašyti. Sodroje turėtų būti įrašai apie jos darbą J. L. kavinėje.
Liudytojas A. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie 2-3 mėnesius dirbo pas J. L. „S. u.“ barmenu. Buvo sutarta, kad jis gaus 70 Lt už dieną, dirbo pamainomis, keitėsi su kita mergina. Kada jis išėjo iš darbo, nepamena. Algą jam mokėdavo J. L. arba G. L.. Jis kaip barmenas kartais paduodavo pinigus kitiems darbuotojams, būdavo surašyta kiek ir kam reikia paduoti. Kiek ir kam buvo mokama buvo fiksuojama sąsiuvinyje, o mokami pinigai būdavo paimami iš kasos. Išeidamas jis pats sau išsimokėjimo algą už atidirbtas dienas. Kai jo nebūdavo, kiti barmenai pildydavo sąsiuvinį. Užrašas muzika reiškia, kad buvo mokama muzikantams. Žiniaraščiuose pasirašinėti reikėdavo. Duodami pinigus tai rašydavo sąsiuvinio dešinėje pusėje, o gėrimai buvo kairėje. Po išmokėjimų likusius pinigus padėdavo stalčiuje, kasos aparatas likdavo tuščias. Į kasos aparatą mušdavo viską, išmušdavo Z ataskaitą. Sąsiuvinyje „Baras“ kovo 18 d., balandžio 5, 15 dienomis yra jo raštas. Paimdamas pinigus iš kasos tik užsirašydavo, bet neišmušdavo. Tikros sumos įrašytos sąsiuvinyje „Baras“. Atlyginimas A. B. buvo mokamas kiekvieną dieną.
Liudytojas M. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad apie mėnesį dirbo pas J. L.. Kadangi dirbo trumpai jam pinigus mokėjo vieną kartą ir nepamena, kas sumokėjo atlyginimą.
Liudytojas M. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. sausio mėn. viduryje pradėjo dirbti J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, (duomenys neskelbtini) mieste, padavėjo pareigose. Minėtoje įmonėje jis dirbo maždaug apie tris savaites laiko, po to išvyko dirbti į užsienį. Į šią įmonę įsidarbino per darbo biržą. Darbo sutartį dėl pusės etato pasirašė su įmonės savininke. Nors darbo sutartyje buvo nurodyta, kad dirbo puse etato, tačiau mano, kad kavinėje dirbo pilnu etatu, nes dirbo kiekvieną darbo dieną nuo 10 val. iki 15 ar 16 val. Yra tekę dirbti ir savaitgalio dienomis. Pasirašytoje darbo sutartyje buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau darbo užmokesčio yra gavęs daugiau nei pusę minimalaus darbo užmokesčio. Jeigu neklysta už laikotarpį, kai dirbo kavinėje jam buvo sumokėta apie 500-600 Lt. Darbo užmokestį jam sumokėdavo kavinės savininkė grynais pinigais. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščio ar kokių kitų dokumentų už išmokamą darbo užmokestį pasirašyti nereikėjo. Kiek tiksliai dirbdamas J. V. IĮ yra gavęs oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio pasakyti negali, nežino. Laikotarpiu, kuomet jis dirbo kavinėje nedirbo kitų vyrų su tuo pačiu vardu. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ jis anksčiau nėra matęs (4 t., b. l. 54-55).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo M. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildė, kad nežino, kas pildė sąsiuvinį. Kam buvo atsiskaitoma už banketus ir vakarienes, jis taip pat nežino.
Liudytojas E. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis buvo nuvykęs į J. L. kavinę „S. u.“, rezervavo vietą, paliko savo duomenis, tačiau nemokėjo jokių pinigų. Vėliau jis su kolegomis persigalvojo ir užsisakė kitą vietą.
Liudytoja B. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad „S. u.“ ji dirbo padavėja, o po to barmene. Kavinėje buvo slepiami mokesčiai, nes pinigai nebūdavo mušami į kasą. Klientai už banketus turėdavo susimokėti grynais, nes būdavo nurodoma, kad kasa neveikia. Ji kavinėje „S. u.“ dirbo apie 3 metus. Klientų sumokėtus pinigus ji dėdavo į stalčių direktorės kabinete. Kai klientai atnešdavo avansą, pinigai būdavo įdedami į banketų sąsiuvinį, tačiau į kasą jų niekas nemušdavo. Savaitgaliai buvo gyva muzika ir muzikantams buvo mokama iš kasos, tačiau sumokėjimas niekur neatsispindėdavo, tai buvo įrašoma tik į tam tikrus lapus. Atlyginimus jiems apskaičiuodavo J. L. ir jie viską išsimokėdavo iš kasos, arba atveždavo J. L. vyras. Jie pasirašydavo ne už visus gaunamus pinigus, ji buvo įdarbinta puse etato, tačiau gaudavo algą kaip už pilną. Atlyginimą ji gaudavo du kartus per mėnesį. Per mėnesį jos atlyginimas kisdavo, viskas priklausė nuo dienų skaičiaus. Sąsiuvinis su užrašu „Baras“ buvo darbuotojų atmintinė, kurioje būdavo surašytos darbuotojų algos, išvežimai, nurašymai, o po to viskas būdavo pildoma ataskaitose. Sąsiuvinyje „Baras“ įrašytas vardas ir suma reiškia atlyginimą, kitoje pusėje kava, arbata reiškia, kad daroma kava direktoriams, tai pažymima, kad darant inventorizaciją viskas sutaptų. Sąsiuvinyje 2012 m. sausio 14 d. daryti įrašai yra jos, tai kavos nurašymai, nurodyta, kad buvo išmokėta alga R., L. T., I. D.. 2014 m. sausio 15 d. nurodyta G. L., vadinasi jis atnešdavo grynus pinigus ir išmokėdavo. 2014 m. sausio 14 d. ji iš kasos paėmė 200 litų ir išmokėjo V. L., L. T. pinigus davė G. L.. 200 litų L. T. sumokėjo ji, 300 litų I. D. taip pat sumokėjo ji, paimdama pinigus iš kasos. Direktorė duodavo jiems lapus ir jie išsimokėdavo pinigus. Virėjams būdavo mokama pirmiausia, nes jų alga didžiausia. 2021 m. balandžio 20 d. įrašas „grybai 6 kg 32“ reiškia, kad buvo atvežta produkcija, už kurią reikėjo mokėti. Kituose įrašuose taip pat atsispindi darbuotojams išmokėtos algos arba gauta produkcija arba G. L. paduoti pinigai, sunaudoti maisto produktai. Kai išmokėdavo pinigus, pildydavo lapą ir viską išskaičiuodavo iš apyvartos. Sąsiuvinyje daryti įrašai yra ne tik jos, bet ir kitų darbuotojų.
Liudytoja B. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. bei nuo 2015 m. gegužės 12 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. puse etato ji dirbo J. V. IĮ priklausančiame restorane „S. u.“, esančiame (duomenys neskelbtini), padavėjos-barmenės pareigose. Į šias pareigas buvo priimta J. V. IĮ savininkės ir direktorės J. L.. Buvo sudaryta darbo sutartis ir numatytas už atliktą darbą mokėtinas atlygis, tačiau koks tiksliai negali pasakyti, bet ne mažiau pusė tuo metu buvusios minimalios algos. Atlyginimą grynais pinigais į rankas gaudavo kiekvieno mėnesio pirmą ir penkioliktą dienomis. Pinigus tiek jai, tiek kitiems darbuotojams mokėjo J. V. IĮ vadybininko pareigose dirbantis J. L. sutuoktinis – G. L.. J. L. niekada nėra mokėjusi nei jai nei kitiems darbuotojams atlyginimo, visą laiką tai darydavo G. L.. Už jai išmokėtą atlyginimą pasirašydavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje. Tačiau be oficialaus atlyginimo tiek jai, tiek kitiems darbuotojams buvo mokamas ir neoficialus, jokiuose įmonės dokumentuose nefiksuotas darbo užmokestis, kuris buvo mokamas iš kasos aparate esančių pinigų. Jei kasos aparate nebūdavo atitinkamos pinigų sumos, tuomet atitinkama pinigų suma būdavo paimama iš taip pat į įmonės apskaitą neįtrauktų pinigų, kurie buvo gauti už restorane vykusius banketus, arba už maistą, kuris buvo išvežtas pagal individualius užsakymus. Visais šiais neapskaitytais pinigais darbo dienos metu disponuodavo darbuotojai, kurie viską surašydavo į atskirą lapą, o vakare apyvartos pinigus atiduodavo direktorei J. L. arba jos nurodymu padėdavo jos darbo kabinete. Vien už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. iš J. V. IĮ atsakingų asmenų yra gavusi ne mažesnį, kaip 5000,00 Lt (1448,00 Eur) atlygį, už kurį niekur nėra pasirašiusi jokiuose įmonės apskaitos dokumentuose. Banketų ir užsakymų vykdymu išvežant maistą, rūpindavosi pati J. L.. Ji nurodydavo į apskaitą netraukti gautų pinigų, o vėliau šias pinigais jau disponuodavo G. L.. Iš šių pinigų buvo ne tik mokamas neoficialus atlyginimas, tačiau ir perkamos maisto prekės bei žaliavos maisto gaminimui. Jos paaiškinimo metu pateiktame sąsiuvinyje dalis įrašų yra atlikti jos ranka. Sąsiuvinyje, ties jos vardu įrašytos sumos yra neoficialus ir niekur neapskaitytas jai išmokėtas atlygis. Sąsiuvinyje išmokamas darbuotojams neoficialus darbo užmokestis būdavo įrašomas dešinėje lapo pusėje, o kairėje pusėje esantys įrašai – maisto produktai ar gėrimai, kurios suvartojo įmonės savininkai ar jų svečiai ir už juos nebuvo sumokėta (1 t., b. l. 35-36).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos B. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji juos papildė nurodydama, kad J. L. taip pat dirbdavo barmene arba bent jau atvažiavus mokesčiams prisistatydavo kaip barmenė. Sąsiuvinyje yra daug jos ranka rašytų įrašų, tačiau, kodėl 2014 m. liepos 6 d. tekstas užbrauktas, ji nežino. Kasos likutis su „Z“ ataskaita sutapdavo, nes buvo daromi išėmimai, viskas būdavo nurašoma nuo kasos į didelį lapą. Pinigai būdavo imami iš kasos tik tuomet, kai tai būdavo suderinta, būdavo tikrinama, ar pinigai yra suprekiauti, supajamuoti. Jei pinigai būdavo paimami iš direktorės stalčiuko, tuomet į sąsiuvinį jie nebuvo įrašomi, tiesiog į stalčių būdavo įmetamas raštelis. Jei prie įrašo nėra jokio užrašo, tai tas įrašas gali reikšti algą. Atlyginimą gaudavo du kartus per mėnesį. Pasirašinėdami žiniaraščiuose, pasirašinėjo už mažesnes sumas. Banketų pinigai nebūdavo mušami į kasą, jie būdavo dedami į stalčiuką. Surašydavo visą bendrą apyvartą ir įdėdavo į stalčiuką. Visos pajamos ir realios pajamos nesutapdavo. Banketų avansus sumokėdavo, dažniausiai tai būdavo 100 arba 50 litų. Avansas nebūdavo mušamas į kasą. Sumokant už banketą jie išskaičiuodavo avanso dalį ir žmonės tiesiog turėdavo sumokėti mažiau. Ji nepamena, koks buvo oficialus atlyginimas. Po banketo kvitas būdavo surašomas ranka ir nunešamas klientui. Per metus ji galėjo uždirbti 5000 litų. Be to, turėtų būti ne vienas sąsiuvinis, turėjo būti dar ir antras. Norint sužinoti nelegalaus atlyginimo dalį, reikia iš sumos sąsiuvinyje atimti sumą žiniaraštyje. Iš darbo ji išėjo pati, nes apsipyko su savininke J. L..
Liudytojas M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pas J. L. 2014 m. dirbo padavėju-barmenu. Jis dirbo „S. u.“. Iš pradžių įsidarbino 0,5 etato, o paskui dirbo 0,75 etato. Jis dirbo beveik metus laiko. Atlyginimą gaudavo du kartus per mėnesį. Jis į sąsiuvinį rašydavo, kiek mokėjo, kam mokėjo, kas mokėjo. Pinigus paimdavo arba iš kasos, arba juos duodavo G. L.. R. P. pinigai dažniausiai būdavo išmokami už maisto produktus, kuriuos jis pirkdavo iš savo pinigų. Sąsiuvinyje dalis įrašų yra daryti jo paties. Ten, kur nurodyta daržovėms, nėra atlyginimas. „289,95 pavedimas“ reiškia, kad kažkas už kažką atsiskaitė, šį įrašą galimai darė J. L.. Kitais metais buvo pildomas kitas sąsiuvinis. Papildomų, sąsiuvinyje pažymėtų pajamų jis negaudavo, nebent jam būdavo mokama už viršvalandžius. Jis pasirašydavo žiniaraštyje, tačiau realiai gaudavo pinigų sumą, nurodytą sąsiuvinyje. Per mėnesį jis gaudavo apie 1000 litų. Banketų metu iš pradžių pinigai nebūdavo apskaitomi, vėliau pradėjo juos mušti į kasą. Į kasą avanso nemušdavo, apie jį pasakydavo J. L. darbo pabaigoje. Žmonėms kasos kvitų po banketų jie neduodavo. Darbo grafikai neatitiko tikrovės. Iš darbo jis buvo atleistas.
Liudytoja I. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo pas J. L., barmene. Ji dirbo „M.“ ir „S. u.“. Ji buvo atsakinga už gėrimus ir kasą. Už darbą būdavo atsiskaitoma du kartus per mėnesį. Už gautus pinigus ji pasirašinėdavo žiniaraštyje. Ji gaudavo tokią sumą, kuri būdavo nurodyta žiniaraštyje. Algą gaudavo tuomet, kai pasirašydavo žiniaraštyje. Sąsiuvinis „Baras“ yra matytas, jame buvo rašomos įvairios išlaidos. Jei būdavo mokama už produktus, būdavo rašoma į jį. Jei ji gaudavo algą, ji įrašydavo savo algą į sąsiuvinį. Ji niekam nėra išmokėjusi algos, tačiau jei gaudavo nurodymą, sumokėdavo už gaunamas prekes. Sąsiuvinyje yra jos rašytų įrašų. Tai, kad jie turi viską rašyti į sąsiuvinį ją išmokė M. V.. Į sąsiuvinį ji taip pat surašydavo direktorės ar kitų žmonių išgertas kavas. Kartais būdavo, kad ne visa alga būdavo išmokama iškart, tuomet būdavo mokama dalimis. Į sąsiuvinį ji taip pat užrašydavo, kas ir nuo kelintos valandos dirbdavo.
Liudytoja I. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2012 m. vasario 13 d. iki 2013 m. vasario 14 d. ir nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. birželio 16 d. dirbo J. V. IĮ. Pirmuoju laikotarpiu dirbo padavėja ir jos darbo vieta buvo restorane/kavinėje esančiame „M.“ viešbutyje, adresu (duomenys neskelbtini). Kelias savaites prieš jos darbo pabaigą J. V. IĮ, J. L. nurodymu ji dirbo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), padavėja. Po to iš J. V. IĮ išsidarbino. Antruoju laikotarpiu, tai yra nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. birželio 16 d. dirbo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2015 m. sausio mėn. dirbo padavėja, vėliau iki darbo pabaigos, t. y. iki 2015 m. birželio 16 d. – barmene. Minėtoje įmonėje dirbo 0,5 etato. Darbo sutartį pasirašė ir dėl darbo tarėsi su J. V. IĮ savininke J. L.. Su ja taip pat aptarė ir darbo sąlygas, atsakomybę ir darbo užmokestį. Kokio dydžio darbo užmokestį aptarė, šiuo metu nepamena, tačiau jos darbo užmokestis paprastai buvo panašiai vienodas, kartais kisdavo keliais eurais, nes priklausė nuo išdirbtų dienų skaičiaus. Darbo užmokestį, jei neklysta, skaičiuodavo J. L., kokiu principu skaičiuodavo, nežino. Darbo užmokestį jai išmokėdavo J. L.. Už išmokėtą darbo užmokestį ji pasirašydavo algalapyje, kurį pateikdavo pasirašyti J. L.. Algalapyje prie nurodytos jos pavardės visą laiką būdavo nurodyta tokia išmokamo darbo užmokesčio suma, kuri jai ir buvo išmokama. Jei gerai pamena, darbo užmokestis jai buvo mokamas vieną kartą per mėnesį. Jokių papildomų pinigų susijusių su J. V. IĮ iš J. L. negaudavo. Prie algos papildomai užsidirbdavo tik iš klientų gautų arbatpinigių. Tiesioginis darbas kavinėje „S. u.“ buvo prie baro. Buvo atsakinga už bare esančius alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, taip pat turėjo porą jai priskirtų kavinės patalpoje stalų, prie kurių ji turėdavo aptarnauti klientus. Kavinėje „S. u.“ ji dirbo slenkančiu grafiku. Darbo grafikas buvo derinamas su kolega barmenu M. V.. Ji, kaip ir kavinėje dirbusios padavėjos atvykus klientams į kavinę turėdavo priimti iš jų užsakymus, vėliau paruoštą maistą patiekti klientams ant stalo, vėliau pateikti sąskaitą už jų užsakymą. Kiekvieną kartą priimdama užsakymą iš kliento, prie stalo užsirašydavo jo užsakymą, vėliau prieidavo prie kavinėje esančio baro ir šalia baro esančiame kompiuteryje nuskanuodavo savo darbo, ją identifikuojančią vardinę kortelę ir suvesdavo kliento užsakyto maisto pavadinimą. Suvedus kliento užsakymą į kompiuterį, virtuvės darbuotojai automatiškai gaudavo informaciją apie užsakytą maistą ir pradėdavo jį gaminti. Pagamintą maistą patiekdavo jį užsisakiusiam klientui. Baigus klientui valgyti jam pateikdavo sąskaitą, kurią jis turėdavo apmokėti. Klientui apmokėjus sąskaitą, į kasą įmušdavo tokią pinigų sumą, kurią klientas apmokėjo ir grynuosius pinigus įdėdavo į kasą. Jos darbo laikotarpiu, kai dirbo kavinėje „S. u.“ buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad į kasą grynuosius pinigus įdeda tik barmenas, o padavėjai suprekiautus pinigus laikydavo prie savęs, piniginėse. Taip buvo daroma dėl patogumo, tai yra dėl greitumo aptarnaujant klientus ir dar dėl to, kad visų padavėjų pinigai nesusimaišytų ir darbo pabaigoje kiekvienam padavėjui būtų paprasčiau atsiskaityti finansiškai už jo tą darbo dieną uždirbtus pinigus. Visi padavėjai darbo pabaigoje iš kompiuterio, specialios programos pagalba pasinaudoję savo darbo, vardinėmis kortelėmis, gaudavo savo visos darbo dienos užsakymų suvestinę ir kompiuterio paskaičiuotą bendrą sąskaitą. Tuomet perskaičiuodavo visos dienos gautus iš klientų grynuosius pinigus (kuriuos kaip ir minėjo paprastai laikydavo prie savęs piniginėse) ir atskaičiuodavo tokią pinigų sumą, kurią paskaičiuodavo už užsakymus kompiuteris ir tą pinigų sumą pateikdavo tą darbo dieną dirbusiam barmenui. Likusi pinigų suma likdavo padavėjai, kaip arbatpinigiai. Pagal nusistovėjusią tvarką grynuosius pinigus visais atvejais padavėjos paduodavo tą darbo dieną dirbusiam barmenui. Kadangi ji pati dirbo barmene, todėl padavėjos baigdamos savo darbo dieną pinigus pagal aukščiau nurodytą tvarką pateikdavo jai. Tuomet ji kartu su pinigus paduodančia padavėja pinigus perskaičiuodavo ir įsitikinusi, kad pinigų suma yra teisinga, t. y. atitinka pinigų sumą nurodytą padavėjos darbo dienos užsakymų suvestinėje, juos paimdavo. Taip pat paimdavo ir užsakymų suvestinę, kuri būdavo pasirašyta padavėjo paduodančio pinigus. Paimtus pinigus ir suvestinę padėdavo į kasą. Baigusi darbą, ji būdama atsakinga už kasą, nuimdavo kasos aparate dienos ataskaitą ir susiskaičiuodavo visus kasos aparate esančius pinigus, kad įsitikintų, kad pinigai sutampa su jos pačios ir kavinėje dirbusių tą darbo dieną padavėjų ataskaitomis bendrai. Paprastai darbo pabaigoje pinigus palikdavo kasos aparato stalčiuose. Kasos aparatą užrakindavo ir raktą, pagal susitarimą su J. L., padėdavo į jos nurodytą vietą. Sekančią darbo dieną atėjusi į darbą matydavo, kad kasoje pinigų jau nėra, todėl jai buvo aišku, kad pinigus iš kasos paėmė savininkė J. L.. Jokių problemų ar pretenzijų iš savininkės, dėl tokio pinigų perdavimo ar pinigų trūkumo nėra buvę. Dirbdama barmene ir būdama atsakinga už pinigus esančius kasoje, J. L. nurodymu, paprastai kelis kartus dienoje turėdavo išimti iš kasos jos nurodytą pinigų sumą ir pinigus paduoti tam, kam pasakydavo J. L.. Tai būdavo įvairūs finansiniai atsiskaitymai: kartais būdavo (jei gerai pamena 2-3 kartus mėnesio eigoje) mokėjimai už maisto produktus, už alkoholį, už kitas prekes, kuriuos į kavinę pristatydavo tiekėjai, darbuotojams avanso ar darbo užmokesčio išmokėjimai, ar kitos išlaidos, kurias nurodydavo savininkė. Visais atvejais, J. L. nurodymu išėmusi iš kasos tam tikrą pinigų sumą, apie tai pažymėdavo prie baro esančiame sąsiuvinyje. Į minėtą sąsiuvinį ji taip pat užrašydavo ir tai, ką J. L. jai pasakydavo, t. y. kad ji turi vienokių ar kitokių išlaidų susijusių su kavinės veikla, nors iš kasos pinigų neišimdavo. Sąsiuvinyje ji pažymėdavo apie jos išmokėtus su darbo santykiais susijusius finansinius mokėjimus darbuotojams, taip pat atsiskaitymus su tiekėjais ir pan. Sąsiuvinyje užrašus rašydavo nurodydama tos dienos, kurią būdavo išlaidos, datą. Apie raudonos spalvos A4 formato sąsiuvinį ir jame esančius rankraštinius užrašus laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 5 d. iki 2015 m. birželio 16 d., ji paaiškino, kad šį sąsiuvinį ji yra mačiusi kavinėje „S. u.“. Šis sąsiuvinis gulėdavo po baru iš baro pusės. Laikotarpiu, kai dirbo kavinėje „S. u.“ pati yra ne kartą rašiusi šiame sąsiuvinyje įvairią informaciją. Tai yra tas sąsiuvinis, į kurį rašydavo visas išlaidas ir finansinius atsiskaitymus susijusius su darbu, arba pinigus paimtus iš kasos J. L. nurodymu. Šiame sąsiuvinyje rankraštinius įrašus dažniausiai rašydavo barmenai. Šio sąsiuvinio kairėje pusėje buvo rašoma informacija apie tai, kas buvo išnešta iš baro pačių savininkų J. L. ir G. L. nurodymu. Tai buvo fiksuojama informacija – apskaita apie jiems padarytą kavą, alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus, apie jų nurodymu svečių vaišinimą. Dešinėje sąsiuvinio pusėje buvo rašoma informacija apie išmokėtas pinigų sumas, kurios buvo paimamos iš tos dienos kasos aparato arba pinigų sumos, kurios tiesiog buvo nurodytos pačios J. L., nors pinigai iš kasos ir nebuvo paimti. Šiame sąsiuvinyje buvo pildoma visa informacija susijusi su visomis kavinės išlaidomis, tam kad reikalui esant būtų paprasčiau ir tiksliau susiskaičiuoti kavinės finansus. Kieno nurodymu buvo pildomas šis sąsiuvinis ji tiksliai nežino. Kai pradėjo dirbti kavinėje „S. u.“ šis sąsiuvinis jau buvo pradėtas pildyti. Pati šį sąsiuvinį pildė taip, kaip matė pildytą prieš tai kitų darbuotojų (3 t., b. l. 48-49).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos I. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ji nurodė, kad iš dalies juos palaiko ir paaiškino, kad visuomet dirbo barmene, ji neišimdavo pinigų iš kasos, ji sumokėdavo tik J. L. paliktais pinigais ir tai pažymėdavo sąsiuvinyje. Ji neimdavo pinigų iš kasos, nes po to nesutaptų pinigai. Kai ji dirbo, J. L. neimdavo pinigų iš kasos. 2014 m. lapkričio 20 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. ji negalėjo gauti pinigų, nes tą dieną nedirbo. Kartu dirbę padavėjai negalėjo pildyti sąsiuvinio. Taip pat ji galėjo į sąsiuvinį „Baras“ įrašyti arbatpinigius tiesiog nurodydama sumą.
Liudytoja A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. L. įmonėje ji dirbo nuo 2014 m. rugsėjo. Ji dirbo dvi savaites, bet buvo įdarbinta vienai dienai. Ji dirbo neoficialiai. Ji stovėjo darbo biržoje, nuėjo į įmonę, ją tenkino sąlygos, tačiau susitarė, kad įmonė lauks tam tikros dienos, kol gaus subsidijas, iki to laiko ji dirbo nelegaliai. Tuomet ji nusprendė, kad nebenori dirbti toje įmonėje ir dvi dienos iki minėto termino paskambino ir apie tai pranešė. Ji susitarė su J. L., pasiėmė savo darbo užmokestį, tačiau nepamena, ar kažkur už jį pasirašinėjo. Pas J. L. ji dirbo barmene. Po visos dienos, ji vesdavo apyvartą, išlaidas rašydavo ant lapo. Ji nepamena, ar jos darbo vietoje buvo kažkoks sąsiuvinis.
Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014 m. rugsėjo mėn. pradžioje ji kreipėsi į J. V. IĮ savininkę J. L.. Pamena, kad su J. L. kalbėjo apie darbą kavinėje „J.“, esančioje Urmo bazėje, dėl barmenės darbo. Su J. L. sutarė, kad ji savaitę laiko dirbs nepasirašiusi darbo sutarties, o tada apsispręs ar šis darbas jai tinkamas. Pamena, kad minėtoje kavinėje dirbo apie savaitę laiko po pilną darbo dieną. J. L. jai buvo paaiškinusi, jog jos vienos darbo dienos užmokestis bus 60 Lt ir taip pat priklausys kažkokio dydžio procentas už apyvartą. Maždaug po kelių dienų J. L. paprašė pateikti asmens duomenis. Ji suprato, kad duomenys reikalingi paruošti darbo sutartį, tačiau negalvojo, jog darbo sutartis bus paruošta jai dar neapsisprendus dirbti minėtoje kavinėje. Po kelių dienų, kai apsisprendė, kad J. V. IĮ dirbti ji nenori, apie tai pasakė paskambinusi telefonu, tačiau tuomet iš J. L. sužinojo, kad ji jau yra įdarbinta. Tuomet ji J. L. pasakė, kad buvo tartasi kitaip, kad jai bus duotas bandomasis laikotarpis, kuriuo metu bus leista apsispręsti ir pareiškė, kad dirbti įmonėje ji nežada. Po šio atvejo ji konsultavosi su darbo birža, kuri patarė geranoriškai susitarti su J. V. IĮ savininke, kad ji perrašytų darbo sutartį į terminuotą darbo sutartį, t. y. 1 darbo dienai. J. L. sutiko, tuomet ji atvyko į nurodytą kavinę „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), kur pasirašė visus jai pateiktus dokumentus. Tą patį kartą J. L. jai sumokėjo 500 Lt už išdirbtą laiką kavinėje, esančioje Urmo bazėje. Darbo užmokestis jai buvo sumokėtas grynais pinigais. Apie sąsiuvinyje su užrašu „Baras“ esančius rankraštinius užrašus nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 23 d. ji nurodė, kad šį sąsiuvinį mato pirmą kartą. 2014 m. rugsėjo 23 d. įrašas su jos vardu, šalia kurio nurodyta 500 Lt suma, galima yra jos atlyginimas, nes šią pinigų sumą ji yra gavusi. Pinigus jai padavė J. L. (3 t., b. l. 94-95).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad ji nepasirašė darbo sutarties, bet buvo įdarbinta, buvo susitarta, kad ji gaus algą, nors ir nebuvo įdarbinta. Ji patikslino, kad tikriausiai dirbo 2 savaites, nes 500 Lt už vieną savaitę yra per daug.
Liudytoja Ž. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dirbo J. L. kavinėje „S. u.“, virėja. Atlyginimas jai buvo mokamas du kartus per mėnesį, grynais pinigais, už gautą pinigų sumą reikėdavo pasirašyti. Ji gaudavo tokią sumą, kokia būdavo nurodyta lapelyje. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ji nėra mačiusi.
Liudytoja Ž. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. birželio 18 d. dirbo J. V. IĮ. Darbo sutartį pasirašė su šios įmonės savininke J. L.. Sutartyje buvo pažymėta, kad darbo užmokestis jai bus mokamas ne mažesnis nei LR Vyriausybės nustatytas pusės minimalaus darbo užmokesčio dydžio. Minėtame darbe ji dirbo 0,5 etato, pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką, kiek tiksliai valandų darbo savaitėje nepamena. Jeigu jai pavestus darbus atlikdavo anksčiau, tuomet iš darbo galėdavo išeiti kiek anksčiau, tačiau būdavo, kad reikėdavo dirbti ilgiau nei numatyta jos darbo grafike. Tai paprastai būdavo tuomet, kada buvo rengiami banketai, užsakytos šventės. Laikotarpiu, kai ji dirbo J. V. IĮ, buvo rengti keturi banketai. Prie banketų ruošimo neprisidėdavo, jos darbas būdavo išplauti indus. Kadangi šventės paprastai baigdavosi vėlai vakare, tai švenčių pabaigos ji nelaukdavo, buvo leista indus išplauti sekančios dienos rytą. Darbo vieta buvo kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtoje kavinėje laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2014 m. birželio 18 d. dirbo virtuvės darbuotoja, darbo vieta buvo atskirai nuo kitų patalpų, tai yra konkrečiai indų plovykla. Tiksliai pamena, kad dirbdama J. V. IĮ darbo užmokestį gaudavo grynais pinigais, du kartus per mėnesį – avansą ir darbo užmokestį. Darbo užmokestį išmokėdavo J. L.. Kokias tiksliai pinigų sumas jai buvo išmokėjusi J. L. šiuo metu neapmena. Pamena tik, kad pradėjus dirbti po kurio laiko J. L. jai išmokėjo 50 Lt avansą. Kiek mokėjo sekančius kartus nepamena ir jokių pinigų sumų įvardinti negali. Kai nutraukė darbo sutartį, pačiai prašant, J. L. finansiškai atsiskaitė pilnai maždaug po dviejų savaičių. Ji sumokėjo 270 Lt arba 300 Lt. Kai J. L. jai išmokėdavo darbo užmokestį arba avansą jokiuose dokumentuose pasirašyti nereikėdavo. Tuo metu, kai ji dirbo kartu nedirbo jokia kita darbuotoja su jos vardu. Sąsiuvinio su užrašu „Baras“ ji nėra mačiusi, tačiau nurodė, kad 150 Lt ir 100 Lt iš J. L. yra gavusi, tačiau nėra gavusi 600 Lt (3 t., b. l. 63-64).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinu liudytojos Ž. C. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji papildė, kad už gaunamus pinigus reikėdavo kažką pasirašyti. Ji nepamena, kiek ji uždirbdavo per dieną. Per jos darbo laikotarpį ji galėjo uždirbti 750 Lt. Už papildomus darbus buvo sumokama papildomai. Jai mokėdavo tik direktorė, barmenai niekada nemokėjo. Kai gaudavo pinigus už banketus, jų niekur nepatvirtindavo.
Liudytoja D. A. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš 7 metus dirbo „S. u.“, jos vadovė buvo J. L., ji dirbo virėjos padėjėja. Ji dirbo apie metus laiko, iš pradžių atlyginimas buvo normalus, tačiau tuomet jos paprašė dirbti bazėje, buvo sutartas vienas atlyginimas, tačiau buvo sumokėtas kitas, todėl ji ir išėjo. Bazėse ji nenorėjo dirbti, nes jai nepatiko kolektyvas, virtuvė, trūko erdvės. Gaudama atlyginimą ji niekur nepasirašinėjo. Kaip buvo vedama buhalterija, ji nežino. Darbo užmokestį jai mokėdavo G. L..
Liudytoja D. A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2015 m. birželio 5 d. dirbo J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“, adresu (duomenys neskelbtini), virėjos padėjėja. Dėl darbo tarėsi su J. V. IĮ savininke J. L.. Aptarus darbo sąlygas pasirašė darbo sutartį. Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad yra įdarbinta 0,5 etato. Pirmojo pokalbio su J. L. metu aptarė, kad jos darbo užmokestis bus 70 Lt už vieną darbo dieną. Vėliau, pakitus darbo sąlygoms, nuo 2015 m. sausio 1 d. J. L. perspėjo, kad darbo užmokestis bus kintamas, tai yra priklausys nuo dirbtų dienų skaičiaus, dirbtų valandų skaičiaus, taip pat nuo banketų, furšetų, gedulingų pietų ir kitų užsakymų skaičiaus. Darbo užmokestis jai buvo mokamas du kartus per mėnesį. Darbo užmokestį jai išmokėdavo arba J. L. arba jos sutuoktinis G. L., grynais pinigais. Laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 17 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. kavinės virtuvėje dirbo nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 07 val. iki 18 val. (savaitgaliais nedirbdavo). Šiuo laikotarpiu jos darbo užmokestis per mėnesį buvo apie 1470 Lt. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 5 d. darbo apmokėjimas pakito. Jai buvo mokama už vieną darbo dieną 18 Eur darbo užmokestis, taip pat papildomai buvo mokamas užmokestis už kiekvieną kavinėje rengiamą renginį atskirai. Ruošti renginiams maistą ją, kaip papildomą darbuotoją kviesdavo labai retai, todėl darbo užmokestis per mėnesį buvo apie 378 Eur. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 5 d. renginių ruošimui, ją kaip virėjos padėjėją per mėnesį pakviesdavo maždaug po kelis kartus ir tik kelioms valandoms. Tai iki 2015 m. birželio mėn. buvo padėjusi paruošti maistą apie 10-12 renginių. Už tokią pagalbą J. L. papildomai prie mėnesinio darbo užmokesčio priskaičiuodavo 10-20 Eurų papildomai. Už išmokėtą darbo užmokestį ji turėjo pasirašyti pateiktuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose. Paprastai darbo užmokesčio žiniaraščiuose būdavo nurodyta kiek mažesnė darbo užmokesčio suma, nei jai buvo išmokama. Kaip buvo mokamas darbo užmokestis kitiems J. V. IĮ kavinės darbuotojams nežino, apie tai niekas nekalbėjo. Kokia buvo kavinės „S. u.“ barmenų ir padavėjų darbo tvarka ir koks buvo jų darbo užmokestis, nežino. Kaip ir minėjo, jos darbo vieta buvo virtuvėje ir kavinės patalpose ir prie baro nesilankydavo (3 t., b. l. 40-41).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos D. A. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad kai perėjo dirbti į bazes, jos atlyginimas sumažėjo. Kai kviesdavo padėti į banketus, jai pinigus sumokėdavo ne iškart po banketo, o kartu su atlyginimu. Pinigus už darbą paduodavo G. L.. Ji matydavo, kaip barmenai pildydavo sąsiuvinį su užrašu „Baras“. Galėjo būti, kad ji gavo 90 Eur ir 200 Eur.
Liudytoja A. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. ji kavinėje „S. u.“ dirbo padavėja. Dirbo apie 2-3 mėnesius. Ji dirbo trumpai, nes jos netenkino gaunamas darbo užmokestis. Ji dirbo slenkančiu grafiku, tai su vienu tai su kitu barmenu. Atlyginimas buvo apie 300 Lt. Kai jai būdavo sumokama alga barmenė kažką pasižymėdavo, tačiau ji nepamena, ar turėjo už kažką pasirašinėti. Dėl darbų saugos jie turėdavo pasirašyti, o į žiniaraščius nepasirašydavo. Klientai atsiskaitydavo grynais pinigais, grynus pinigus ji nešdavosi su savimi, o gale darbo reikėdavo susiskaičiuoti ir paduoti pinigus barmenui, o barmenas pinigus kažkur nunešdavo. Algą mokėdavo vieną kartą per mėnesį. Jos žiniomis sąsiuviniuose buvo žymimos kavos. Sąsiuvinyje su užrašu „Baras“ esantis įrašas su jos vardu ir suma gali reikšti, kad jai buvo sumokėta alga. Balandžio 8 d. galėjo būti avansas. Jai algą išmokėdavo barmenė, kuri pinigus paimdavo iš kasos. Kai ji dirbo, tuo metu nedirbo jokia kita mergina su jos vardu.
Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sąsiuvinis su užrašu „Baras“ gulėdavo po baru iš baro pusės. Kaip supranta, šiame sąsiuvinyje rankraštinius įrašus dažniausiai rašydavo barmenai. Kaip supranta, šio sąsiuvinio kairėje pusėje buvo rašoma informacija apie tai, kas buvo išnešta iš baro pačių savininkų, J. L. ir G. L. nurodymu. Tai buvo fiksuojama informacija – apskaita apie jiems padarytą kavą, alkoholinius ir nealkoholinius gėrimus. Dešinėje sąsiuvinio pusėje buvo rašoma, kaip supranta, informacija apie išmokėtas pinigų sumas, kurios buvo paimamos iš tos dienos kasos aparato (3 t., b. l. 35-37).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji paaiškino, kad į sąsiuvinį buvo rašoma pagal direktorių nurodymą, barmenai pasižymėdavo, kiek jiems išmoka, pasižymėdavo pliusiuką, kad sumokėjo pinigus iš kasos. Alga jai galėjo būti išmokėta ir po to, kai ji nebedirbo. Darbo sutartyje buvo nurodytas minimalus darbo užmokestis. Darbo užmokestį ji gaudavo tokio dydžio, koks buvo sutartas darbo sutartyje.
Liudytoja R. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2013 m. arba 2014 m. ji dirbo „S. u.“ indų plovėja. Ją įdarbino J. L., įsidarbinant ji pasirašė darbo sutartį. Jos darbo užmokestis buvo 50 Lt per dieną, tokią sumą ji ir gaudavo, atlyginimas būdavo mokamas 1 kartą per mėnesį, gaudama atlyginimą ji pasirašydavo žiniaraštyje. Algą jai mokėdavo J. L. arba jos vyras. Ant baro ji matydavo ne vieną sąsiuvinį, tačiau nežino, kas juose būdavo rašoma. Ji nepamena, kad būtų gavusi sumas, nurodytas prie jos vardo sąsiuvinyje su užrašu „Baras“. Barmenas jai niekada nemokėjo algos.
Liudytoja R. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad J. V. IĮ, kavinėje „S. u.“ dirbo nuo 2014 m. sausio mėn. pradžios iki 2014 m. balandžio mėn. pabaigos. Darbo sutartį direktorė J. L. jai pateikė pasirašyti maždaug po savaitės laiko nuo realios darbo pradžios. Į šią įmonę įsidarbino rekomenduota pažįstamų L. G. ir S. G., kurios tuo metu jau kurį laiką buvo dirbusios minėtoje kavinėje. Į J. V. IĮ ją priėmė pati J. L., indų plovėjos pareigoms. Aptariant darbo užmokestį su J. L. sutarė, jog už vieną darbo dieną jai mokės po 50 Lt. J. L. užsiminė, kad už papildomas darbo valandas, (švenčių, furšetų metu) jai sumokės papildomai. Jos darbas buvo slenkančiu grafiku, t. y. „trumpa-ilga savaitė“ (viena savaitė – dvi darbo dienos, kita savaitė – penkios darbo dienos). Darbo užmokestį jai mokėjo direktorė J. L. ir gal kelis kartus barmenės, kurių vardų neatsimena. Mėnesio laike darbo užmokestis jai buvo išmokamas per du kartus. Kokias pinigų sumas išmokėdavo šiuo metu tiksliai neatsimena. Jokiuose darbo užmokesčio žiniaraščiuose išmokant darbo užmokestį pasirašyti jos neprašydavo. Pateikdavo pasirašyti tik kažkokiuose juodraščiuose prie nurodytos jai išmokėtos pinigų sumos ir jos pavardės. Ar juodraščiuose buvo nurodytos kitų darbuotojų pavardės ir išmokamų pinigų sumos, neatsimena. Direktorė darbo užmokestį mokėdavo individualiai, pasikviesdama atskirą darbuotoją į kabinetą. Kokį darbo užmokestį gaudavo kiti kavinės darbuotojai nežino, apie tai nekalbėdavo. Iš J. V. IĮ išsidarbino po konflikto su direktore J. L., kai nesutiko eilinį kartą dirbti savo laisvos dienos metu. Pamena, tuo metu J. L. ant jos labai supyko ir iš kitų savo kolegių ji sužinojo, kad direktorė planuoja ją atleisti. Pabijojusi, kad direktorė su ja pilnai neatsiskaitys arba neleis dirbti ir rašys pravaikštas, ji tą pačią dieną kreipėsi į VMI konsultacijos. VMI patarė, kad ji parašytų prašymą ją atleisti iš darbo ir išsiųstų registruotu laišku į J. V. IĮ. Direktorė J. L. supratusi, kad ji savo teises reikalui esant gins atitinkamose institucijoje, su ja atsiskaitė pilnai ir iš savo įmonės atleido pagal įstatymus. Pamena, kad atsiskaitydama finansiškai paskutinį kartą, J. L. jai padavė pasirašyti kažkokius tai dokumentus, kuriuose buvo nurodytos pinigų sumos. Kaip tiksliai vadinosi minėtas dokumentas nepamena, galimai tai buvo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis, tačiau jame nurodytos pinigų sumos tikrai neatitiko jai išmokėtų piniginių sumų. Realiai darbo užmokestis buvo išmokėtas didesnis nei tas, kuris buvo nurodytas darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje. Jos žiniomis tuo laikotarpiu, kuomet ji dirbo kavinėje, toje kavinėje nedirbo daugiau asmenų tuo pačiu vardu. Sąsiuvinį su užrašu „Baras“ ji matė pirmą kartą, tačiau susipažinusi su rankraštiniais įrašais, suprato, kad greičiausiai tai yra barmenų įrašai apie darbuotojus, tame tarpe ir jai sumokėtą darbo užmokestį. Prie jos vardo parašytas sumas yra gavusi (3 t., b. l. 116-118).
5. Pagal tyrimui pateiktas kasos juostų kopijas nustatyta, kad per 2015 m. liepos 31 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį galimai buvo gauta 19 019,66 Eur už banketus, tačiau nėra galimybės nustatyti, ar šios pajamos buvo apskaitytos, nes nebuvo pateiktas kasos aparato operacijų žurnalas. Pagal darbo kalendoriaus išrašus ekspertai paskaičiavo, kad galimai gauta avansų suma – 4726,95 Eur, tačiau, ar ši suma apskaityta, nėra galimybės nustatyti, nes pateiktose PVM sąskaitų-faktūrų pastabose nurodyta tik: maitinimas, konferencijos dalyvių maitinimas, salės nuoma, maistinis aliejus. PVM sąskaitų faktūrų datos nesutampa su įrašais, esančiais sąsiuviniuose, o jei datos sutampa su išrašytos PVM sąskaitos faktūros numeriu, tuomet nesutampa sąsiuviniuose užrašyto asmens vardas, su sąskaitoje įrašytu vardu.
III. Veikų kvalifikavimo motyvai
3.1. Veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 222 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas teismų praktikoje aiškinamas kaip sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-290-699/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kilti būtini padariniai – negalėjimas dėl to visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Byloje nustatyta, kad J. L. individualios įmonės apskaita buvo tvarkoma sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą nuostatas. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, paaiškino, jog siekdama, kad įmonė mokėtų kuo mažiau mokesčių, dalį darbo užmokesčio ir dalį avansų už banketus neįtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Sutinka, kad ekspertizės akte nurodyti mokėjimai darbuotojams buvo atlikti nefiksuojant jų buhalteriškai, taip pat nurodyta avansų sumą nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą. Kaltinamosios kaltę dėl dalies darbo užmokesčio nefiksavimo apskaitos dokumentuose patvirtina ne tik pačios kaltinamosios parodymai, bet ir byloje apklaustų liudytojų, o būtent įmonėje dirbusių darbuotojų L. T., D. K., A. B., A. Z., A. R., M. N., B. V., M. V., I. J., A. S., Ž. C., D. A. P., A. J., R. L., E. B., E. P., J. N., S. Š., T. A., R. G., K. K., A. S., N. B., I. M., I. K., E. B., D. B. parodymai, iš kurių matyti, kad dalis atlyginimų buvo išmokami į rankas, nepasirašant už juos žiniaraščiuose, tačiau pasižymint atskirame sąsiuvinyje. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu apžiūrėtų sąsiuvinių matyti, jog juose buvo pažymima, kokia konkreti suma, kada, už ką ir kam buvo išmokėta. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. kovo 30 d. ekspertizės akte konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir rankraštinius užrašus ekspertai nustatė, kad J. V. individuali įmonė laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sąsiuvinyje nurodytiems asmens galimai išmokėjo 48 062,75 Eur sumą už Taxi, kitas paslaugas ir 9151,01 Eur darbo užmokesčio sumą, kurios nėra įtrauktos į įmonės apskaitą.
Minėtame ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog į įmonės apskaitą galėjo būti neįtraukta ir 4926,95 Eur avansų suma už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus. Byloje apklausti liudytojai V. R., A. N., V. V., D. Š., D. V., E. K., A. M., A. R., I. J. parodė, jog tarėsi su įmonės savininke ar su įgaliotais asmenimis dėl švenčių ir banketų ir norėdami užsisakyti, sumokėdavo avansą, čekių negaudavo, tačiau šie pinigai buvo minusuoti iš bendros sąskaitos. Kaip minėta, kaltinamoji pati pripažino, jog sumokėti avansai buhalterinėje apskaitoje neįforminti.
Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atliktuose tyrimuose taip pat konstatuota, kad dalis darbo užmokesčio ir avansų suma neįtraukta į buhalterinę apskaitą, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės akte pateikti tikslesni skaičiavimai, išvada aiškesnė, atitinkanti surinktą medžiagą. Ekspertų nuomone, mokėjimai, kurių paskirtis nenurodyta, negali būti priskirta darbo užmokesčiui, nes jie galėjo būti skirti ir kitoms įmonės sąnaudoms. Ekspertai M. B. ir J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tik suma, kuri skliausteliuose nurodyta, kaip alga ar avansas gali būti laikoma darbo užmokesčiu, nuo kurių turėjo būti paskaičiuoti mokesčiai, todėl jie išskyrė ir susumavo būtent tokias sumas. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, pagrįstai prokurorė prašė pakeisti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, su kuriomis sutiko ir pati kaltinamoji.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių” (2003 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 317 redakcija) 11 punktas nurodo, kad „...pinigai priimami arba išmokami tik pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną“, tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. kaltinamoji darbuotojams išmokėjo 9151,01 Eur darbo užmokesčio, 48 062,75 Eur kitų mokėjimų, gavo 4926,95 Eur avansą už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus, kurie nebuvo įtraukti į J. V. individualios įmonės apskaitą, t. y. nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai, jie neįtraukti į įmonės kasos knygą, taip neužtikrinant, kad šios pinigų sumos būtų apskaitytos buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių patvirtinimo“ (2002 m. gegužės 29 d. Nr. 780) 12 punkto „PVM sąskaitos-faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip..“ 1 papunktis numato, kad numeris turi būti sudaromas didėjančia tvarka, o 3 papunktis numato, kad PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos-faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija), tačiau J. V. individualios įmonės išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų kai kurie numeriai kartojasi arba neįrašyti didėjančia tvarka. J. L. nagrinėjamu laikotarpiu būdama įmonės vadovė privalėjo užtikrinti tinkamą buhalterijos vedimą, saugojimą, tačiau tyčia to nedarė ir taip pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančias teises normas, dėl ko laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima nustatyti J. V. individualios įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.
Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad J. L. sąmoningai pažeidė Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio „Dokumentų saugojimas“ 1 dalies reikalavimus, kuris nurodo, kad privatūs juridiniai asmenys privalo „saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius“, nes nebuvo išsaugoti J. V. individualios įmonės apskaitos dokumentų registrai, nes šios aplinkybės liko neįrodytos, be to ši aplinkybė esminės reikšmės pripažįstant J. L. apgaulingai tvarkius apskaitą neturi.
3.2. Veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo motyvai
BK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 69 punktas).
Byloje nustatyta, kad J. L., siekdama išvengti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sumokėti mokesčius nuo išmokėtų 9151,01 Eur darbo užmokesčio ir 4926,95 Eur avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus, šių sumų tyčia neįtraukė į J. V. individualios įmonės apskaitą ir nedeklaravo, o būtent PVM deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės pajamas ir mokėtiną į biudžetą PVM, nes neįrašė gautų pajamų – 4926,95 Eur avansų už banketus, gedulingus pietus, jubiliejus bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 855,00 Eur į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM, be to pelno mokesčio deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie įmonės pelną, nes įrašė žinomai neteisingus duomenis apie apmokestinamąjį pelną – neįrašė nuo 4926,25 Eur gautų pajamų 611,00 Eur mokėtino pelno mokesčio bei pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 611,00 Eur į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pelno mokesčio, be to pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijose įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją apie mokėtiną į biudžetą gyventojų pajamų mokestį, nes neįrašė 9151,01 Eur darbo užmokesčio ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu išvengė 1811,19 Eur mokėtino į Lietuvos Respublikos biudžetą GPM mokesčio, o pranešimuose apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie mokėtiną į Lietuvos Respublikos biudžetą valstybinio socialinio draudimo (VSD), privalomo socialinio draudimo (PSD), garantinio fondo mokesčius, nes neįrašė darbo užmokesčio 9151,01 Eur ir nuo jo skaičiuojamų privalomų darbuotojo (3%) bei darbdavio (30,98%) valstybinio socialinio draudimo bei privalomo darbuotojo (6%) bei darbdavio (3%) sveikatos draudimo įmokų – 3947,40 Eur, 0,2% garantinio fondo įmokų – 18,30 Eur ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tokiu būdu išvengė į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtinų 3947,40 Eur VSD ir PSD mokesčių, 18,30 Eur garantinio fondo įmokų.
Kaltinamoji pripažino savo kaltę, teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog minėtų pajamų neįtraukė į apskaitą, o vėliau ir deklaracijose Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pranešimuose Sodrai nenurodė šių sumų, siekdama mažesnių mokesčių. Iš ekspertizės akto, ekspertų paaiškinimų nustatyta, kokie konkrečiai mokesčiai nebuvo sumokėti valstybės biudžetui ir tokiais paskaičiavimais teismui nėra pagrindo netikėti. Taigi, kaltinamosios veiksmai atitinka minėto BK 220 straipsnio 1 dalies objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes dėl kaltinamosios veiksmų, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos biudžetui iš viso buvo padaryta 7242,89 Eur žala. Kaltinamoji buvo atsakinga už teisingų duomenų deklaracijose ir pranešimuose nurodymą, tačiau tyčia į PVM deklaracijas, pelno mokesčio deklaracijas, pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, pranešimus apie apdraustuosius įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip siekdama sumažinti į valstybės biudžetą mokamus mokesčius.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamoji J. L. padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų tyčinius nusikaltimus, veikdama tiesiogine tyčia. J. L. ankščiau neteista, administracine tvarka bausta, pagal byloje esančius duomenis galiojančių nuobaudų neturi, yra dirbanti, dirba vadove UAB „A. u.“. J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamosios prisipažinimas tik bylos nagrinėjimo pabaigoje, po atliktos ekspertizės, nelaikytinas nuoširdžiu, todėl nepripažintinas jos atsakomybę lengvinančiu, nes ankščiau kaltinamoji visiškai nepripažino savo kaltės, nepriklausomai nuo paskaičiuotų nesumokėtų mokesčių dydžio.
Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę (ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2015 metais), sunkią įmonės, kuriai vadovauja, finansinę padėtį, už nusikalstamas veikas jai skirtina baudos bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei bausmės vidurkis. Pažymėtina, kad nusikalstamų veikų padarymo metu už apysunkius nusikaltimus įstatymas numatė iki 1000 Eur baudą, o už nesunkius nusikaltimus – iki 500 MGL (BK 47 straipsnio redakcija nuo 2011 m. balandžio 28 d. Nr. XI-1350). Taip pat nusikalstamų veikų padarymo metu 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur.
Nors gynėjas nurodė, kad skiriant bausmę turėtų būti taikomas BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė mažintina vienu trečdaliu, tačiau šioje byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl minėto straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Tačiau kaltinamosios pozicija (prisipažinimas, gailestis) po ekspertizės atlikimo ir kaltinimo pakeitimo, įvertintina nustatant baudos dydį ir jos sumokėjimo terminą.
Kadangi abi nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, jos bendrinamos apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
V. Sprendimas dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ikiteisminio tyrimo metu pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. L. priteisti 25 609,37 Eur turtinę žalą, t. y. 20 171,45 Eur Pridėtinės vertės mokesčio ir 5437,92 Eur Gyventojų pajamų mokesčio (7 t., b. l. 117-118).
Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš J. L. priteisti 13 220,60 Eur turtinę žalą, t. y. valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (6 t., b. l. 35-37).
Kaltinamoji J. L. sutiko atlyginti ekspertizės akte ir pakeistame kaltinime nurodytas sumas.
Civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu atliktos ekspertizės metu buvo patikslinti J. L. individualios įmonės nesumokėti mokesčiai, kurių pagrindu buvo tikslinamas ir kaltinimas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad kaltinamoji privalo tik iš dalies atlyginti civilinių ieškovų ieškinius, todėl iš jos Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistina 855,00 Eur Pridėtinės vertės mokesčio suma ir 1811,19 Eur Gyventojų pajamų mokesčio suma, iš viso 2666,19 Eur turtinė žala, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteistina 3947,40 Eur turtinė žala dėl nesumokėtų Valstybinio socialinio draudimo ir Privalomojo sveikatos draudimo mokesčių. Kitoje dalyje civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai atmestini.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normos nenumato galimybės nustatyti ilgesnį civilinio ieškinio atlyginimo terminą, tačiau proceso šalys gali susitarti dėl žalos atlyginimo terminų nuosprendžio vykdymo procese.
VI. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo metu kaltinamajai kardomoji priemonė paskirta nebuvo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo ji neskirtina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
-visi prie bylos pridėti įmonės dokumentai bei rankraštiniai užrašai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini J. L.;
-kompaktinis diskas su sąskaitų išrašais, saugomas baudžiamojoje byloje (5 t., b. l. 21), kompaktinis diskas su posėdžio garso įrašu (11 t., b. l. 14), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 90 MGL (3389,40 Eur) baudą.
J. L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472), ir paskirti jai bausmę – 40 MGL (1506,40 Eur) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę ir skirti J. L. galutinę subendrintą bausmę – 90 MGL (3389,40 Eur) baudą.
Įpareigoti J. L. per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokėti į kaltinamosios pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).
Kaltinamajai J. L. kardomosios priemonės neskirti.
Civilinio ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios J. L. civilinio ieškovo naudai 2666,19 Eur turtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamosios J. L. civilinio ieškovo naudai 3947,40 Eur turtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstai veikai tirti ir nagrinėti:
-visus prie bylos pridėtus įmonės dokumentus: J. V. įmonės dokumentų segtuvus, pavadinimais „Asmenų sąskaitos, išėjusių iš darbo“, „Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai“, „Kasos dokumentai“, taip pat Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščius, žalios spalvos segtuvą su sąskaitomis ir rankraščiais, sąsiuvinį „Baras”, juodos spalvos 2014 m. užrašų knygutę, juodos spalvos 2015 metų užrašų knygutę, juodos spalvos 2016 metų užrašų knygutę, sąsiuvinį raudonos spalvos viršeliu ir sąsiuvinį pilkos spalvos viršeliu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti J. L.;
-kompaktinį diską su sąskaitų išrašais ir kompaktinį diską su posėdžio garso įrašu, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.