Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valerij Lauš, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams; pagal BK 243 straipsnį ir nuteistas areštu 30 (trisdešimčiai) parų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. K. nustatyta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. V. K. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones 5 (penkiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. K. išieškota automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, t. y. 3 150 (trys tūkstančiai vienas šimtas penkiasdešimt) Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra prašoma nuosprendžio dalį, kuria V. K. pripažintas kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, panaikinti ir dėl šios veikos jį išteisinti, ginčijama V. K. paskirta bausmė pagal BK 243 straipsnį ir prašoma paskirtą arešto bausmę pakeisti švelnesne bausme - bauda.

Dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1.51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aprašyti įrodymai patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 3 d., apie 18.43 val., Vilniuje, Gariūnų g. išvažiavime link A1 kelio, V. K. vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šių faktinių aplinkybių apeliantas neginčija, dėl jų abejonių nekilo ir teisėjų kolegijai. Byloje iš esmės ginčijamas tik vienas iš BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties būtinųjų požymių – automobilį vairavusio asmens neblaivumas, o tiksliau – konkretus neblaivumo laipsnis. Pagal nurodytą teisės normą baudžiamoji atsakomybė yra galima tik tuo atveju, kai bylos įrodymai patikimai ir neabejotinai patvirtina, kad asmens neblaivumas buvo 1.51 ir daugiau promilių. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus bei atlikusi dalinį įrodymų tyrimą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas V. K. neblaivumo laipsnį nustatė teisingai, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėtis konstatuota pagrįstai.

Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1713731 patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo buvo tikrintas V. K. neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, matavimo priemonė pripažinta tinkama naudoti, sertifikato galiojimo laikas – iki 2023 m. sausio 11 d. (b. l. 11). Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK0165 duomenų nuskaitymo rezultatai patvirtina, kad V. K. buvo atliktas jo neblaivumo tikrinimas alkotesteriu bei gauti tokie rezultatai: 19.01 val. nustatytas 1.89 promilės neblaivumas, o 19.19 val. – 1.79 promilės neblaivumas (b. l. 9–10, 15, 34, 39, 54–55, 119). Taigi, V. K. neblaivumas buvo patvirtintas nustatyta tvarka atliekant neblaivumo patikrinimą alkotesteriu.

Pagal BPK reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles ir teismų praktiką, baudžiamajame procese yra įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad visos įrodymų rūšys yra vienodos, jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios ir nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą. Visi teisiamajame posėdyje išnagrinėti duomenys vertinami pagal tas pačias taisykles: teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K–113/2013, Nr. 2K-495-697/2015, Nr. 2K-138-489/2022). Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2019 m. balandžio 1 d. galiojančioje BK 281¹ straipsnio 1 dalies redakcijoje (2019 m. sausio 11 d. įstatymas Nr. XIII-1929) nebėra įvardyta, kokioje konkrečiai žmogaus organizmo biologinėje terpėje turi būti nustatoma etilo alkoholio koncentracija. Jokia konkreti terpė nėra įvardyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 punkte, apibrėžiančiame neblaivumą kaip etilo alkoholio vartojusio asmens būseną, kai šio alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse (iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose) viršija įstatymų nustatytą leidžiamą normą. Taisyklių 2.3 punkto nuostatos neblaivumo tikrinimą apibrėžia kaip veiksmus, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatomas asmens neblaivumas. Neblaivumo tikrinimo metrologiškai patikrintu alkotesteriu duomenys yra pripažįstami bei vertinami kaip patikimi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-121-697/2018, Nr. 2K-289-895/2018 ir kt.). Taigi, duomenys, gauti alkotesteriu atlikus alkoholio koncentracijos matavimus V. K. iškvėptame ore, kaip ir duomenys, gauti atlikus jo kraujo laboratorinį tyrimą, yra leistini baudžiamajame procese, įrodomąja prasme neturi jokio pranašumo vienas prieš kitą ir turi būti vertinami pagal tas pačias įrodymų vertinimo taisykles.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti alkotesterio rezultatais, šie įrodymai atitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintus įrodymų leistinumo reikalavimus. Byloje nustatyta, kad alkoholio koncentracijos V. K. iškvėptame ore tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas po vairavimo praėjus labai mažai laiko (įvykio laikas - apie 18.43 val., pirmasis tikrinimas – 19.01 val.). Tuo tarpu nuteistojo kraujas tyrimui paimtas 20.20 val., t. y. nuo vairavimo praėjus apie 1 val. 33 min. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 4012/2022 patvirtina V. K. kraujyje, kuris paimtas 2022 m. rugpjūčio 3 d. 20.20 val., etilo alkoholio koncentraciją (1.42 promilės), tačiau nepatvirtina neblaivumo buvusio būtent vairavimo momentu, t. y. 2022 m. rugpjūčio 3 d. 19.01 val. Jam pareikštame kaltinime nurodomu laiku neblaivumas nustatytas alkotesterio rezultatais, kuriais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas.

Nustačius, kad V. K. blaivumo patikrinimo metu gauti rezultatai siekė 1.89 ir 1.79 promilės, o paėmus nuteistojo kraują tyrimui nustatyta 1.42 promilės etilo alkoholio, darytina išvada, kad nuteistojo neblaivumo laipsnis iš pradžių didėjo (pagal užfiksuotus duomenis, pasiekė 1,89 promiles), o po to, kaip ir nurodė ekspertas, sumažėjo, šioje byloje gautais kraujo tyrimo rezultatais - iki 1.42 promilės. Vien tai, kad atlikus kraujo tyrimą buvo nustatytas mažesnis V. K. neblaivumo laipsnis, savaime nepaneigia tikrinimo alkotesteriu rezultatų. Teisėjų kolegija pažymi, kad tikrinimas alkotesteriu buvo atliktas netrukus po vairavimo, minėti duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka, todėl pagrindo jais nesivadovauti nėra. Būtent šie duomenys atspindi V. K. neblaivumo laipsnį vairavimo metu, o rezultatai, gauti ištyrus kraują, nesudaro pagrindo vertinti, kad toks neblaivumas buvo ir vairavimo metu. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas teismo medicinos ekspertas O. P. patvirtino, kad alkoholio koncentracijos didėjimo trukmė yra nuo pusvalandžio iki 3 valandų, alkoholio absorbcija palaipsniui didėja, pasiekia ribą ir pradeda mažėti. Ekspertas, be kita ko, nurodė, kad alkoholio šalinimo iš organizmo greitis priklauso nuo to, kaip greitai buvo suvartotas alkoholis, svarbi žmogaus kūno masė, ką žmogus valgė, kokios oro sąlygos (karštis, šaltis), kokia fizine veikla užsiima žmogus. Teisėjų kolegija tuo pačiu pastebi, kad apeliaciniame skunde nurodomi specialistų paaiškinimai kitose baudžiamosiose bylose šioje byloje yra neaktualūs – kiekviena byla yra individuali ir teismas vertina tik nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus.

Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad pagal kasacinio teismo praktiką, laikantis tiek nekaltumo prezumpcijos, tiek in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų nuostatų, asmens neblaivumas turi būti nustatomas praėjus kuo trumpesniam laikui nuo automobilio vairavimo fakto, įvertinant ir tai, kad alkoholio koncentracija kraujyje kurį laiką gali didėti net ir asmeniui nustojus vartoti alkoholį, baigus vairuoti automobilį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-495/2021). Todėl šiuo atveju nustatant V. K. neblaivumo laipsnį vairavimo metu, turėjo būti vadovaujamasi tikrinimo sertifikuotu alkotesteriu rezultatais, ką pirmosios instancijos teismas ir padarė.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs baudžiamojo įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, konstatuoja, kad V. K. paskirta bausmė už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir nustatytas jos dydis yra proporcinga ir nėra per griežta.

Dėl bausmės, paskirtos pagal BK 243 straipsnį

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022).

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas taip pat atsižvelgia į asmens teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.

Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – bauda arba areštas. V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje padarymą paskirta bausmė – areštas 30 parų. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį pagal apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. K. paskirtoji bausmė nėra per griežta, o pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą atsižvelgė į tai, kad ši veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, ją V. K. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis (teistas, paskutinį kartą – už analogišką veiką, baustas administracine tvarka, dirba) ir skyrė arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą bausmės vidurkiui.

Baudžiamosios bylos duomenimis V. K. nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, anksčiau teistas šešis kartus (b. l. 80). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu V. K. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, ir jam taikant BK 68 straipsnį, uždrausta penkerius metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 13 d. (b. l. 91–93). Šis baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. balandžio 6 d. V. K., nepaisydamas to, būdamas neblaivus, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. K. už įvykdytas nusikalstamas veikas buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, jam buvo skiriamos ir baudos bausmės (net 4 kartus), o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta arešto bausmė. V. K. teistas ir užsienio valstybėje (b. l. 80–85). Sodros duomenimis nustatyta, kad nuteistasis dirba (b. l. 88). Be kita ko, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad nuteistasis V. K. buvo baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 89), taip pat iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad laikotarpiu 2019 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d. V. K. baustas 2 kartus už ANK 416 straipsnyje numatyto nusižengimo (Nustatyto greičio viršijimas) padarymą, net 6 kartus baustas pagal ANK 415 straipsnį (Transporto priemonių dalyvavimo viešajame eisme reikalavimų pažeidimas), baustas pagal ANK 432 straipsnį (Naudojimosi saugos diržais, vaikų ūgiui ir svoriui pritaikytomis atitinkamos grupės sėdynėmis, motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas) ir ANK 417 straipsnį (Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas) (b. l. 70–71). Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad V. K. administracinius nusižengimus daro sistemingai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. K. charakterizuojamas teigiamai. Iš tikrųjų byloje yra pateikta UAB „A“ 2023 m. kovo 29 d. charakteristika, kurioje nurodyta, kad V. K. yra itin darbštus darbuotojas, pasižymintis geru strateginiu mąstymu, kūrybiškumu, jis labai vertinamas kolektyvo dėl jo gebėjimo bendrauti, taip pat nurodyta, kad V. K. yra vienintelis jų įmonėje dirbantis technologas ir surasti kitą kvalifikuotą technologą būtų sunku (b. l. 140). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino V. K. charakterizuojančius duomenis, o pateikta darbdavio charakteristika nesudaro pagrindo švelninti paskirtąją jam bausmę.

Teisėjų kolegijai pateikti duomenys, kad V. K. turi du mažamečius vaikus(b. l.141). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad jis esmingai prisideda prie jų išlaikymo. Aplinkybė, kad V. K. turi nepilnamečius vaikus, nesulaikė jo nuo pakartotinių nusikalstamų veikų padarymo, taigi jis pats nurodytų aplinkybių nelaikė svarbiomis. Be kita ko, V. K. atžvilgiu priimtas ne vienas nuosprendis dar tuo metu, kai jo vaikai buvo tik kelerių metų, tačiau, nepaisydamas to, žinodamas apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę, jis vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Pastebėtina, kad V. K. 2022 m. rugpjūčio 3 d. buvo paleistas iš Alytaus pataisos namų atlikus arešto bausmę, tačiau tą pačią dieną jis padarė šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas (b. l. 83). Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis V. K. yra linkęs nesilaikyti įstatymų reikalavimų ir nusikalsti, anksčiau taikytos bausmės teigiamos įtakos jo elgesio pokyčiams neturėjo, nebuvo veiksmingos, nuteistasis ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas ir administracinius nusižengimus, be to, nuteistasis padarė analogiško pobūdžio veikas, tačiau išvadų dėl elgesio pakeitimo nepadarė.

Nors skunde prašoma skirti švelnesnę bausmę – baudą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam V. K. baudos skyrimas nebūtų efektyvi bausmė, o parinkta arešto bausmė, kurios dydis nežymiai viršija už baudžiamąjį nusižengimą skirtinos šios rūšies bausmės vidurkį, yra adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta. Švelnesnė bausmė, numatyta BK 243 straipsnyje (bauda), nagrinėjamu atveju yra nepakankama daryti teigiamą įtaką nuteistojo V. K. elgesiui ir neužtikrintų bausmės tikslų, be kita ko, nustatyta, kad V. K. buvo ne kartą skiriama baudos bausmė. Jis už padarytus administracinius nusižengimus paskirtų nuobaudų – baudų nesumokėjo. Taigi, švelninti paskirtą bausmę ar vertinti, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti švelnesnėmis bausmėmis, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam V. K. pagal BK 243 straipsnį 30 parų arešto bausmę, šią bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrino su griežtesne 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, ir nustatė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes pagrįstai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, be to, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad taikytas bausmių apėmimo būdas buvo parinktas tinkamai, nėra pagrindo išvadai, kad subendrinta bausmė yra per griežta ar neteisinga padarytoms nusikalstamoms veikoms. Atitinkamai nėra pagrindo švelninti paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės termino.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. K. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.