Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. M. ir R. M. skundą dėl 2020 m. birželio 23 d. antstolės S. K. Patvarkymo dėl informacijos pateikimo apie paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys byloje – Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, antstolė S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė S. K. 2020 m. liepos 1 d. Patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skundą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti pareiškėjų R. M. ir R. M. skundą ir 2020 m. birželio 30 d. gautą skundą kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui. Minėtame patvarkyme antstolė nurodė, jog 2019 m. spalio 14 d. skolininkai pateikė skundą, kuriame nesutiko su UAB „Verslavita“ 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta nekilnojamojo turto 26 000 Eur verte. 2020 m. kovo 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai nutartimi Nr. 2YT-812-763/2020 skolininkų skundą atmetė, nurodydami, jog skolininkams priklausantis turtas įvertintas tinkamai. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi Nr. 2S-897-640/2020 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartį paliko nepakeistą, todėl skolininkų teiginys, jog UAB „Verslavita“ 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamai įvertino varžytynių realizuojamą turtą, nenagrinėtinas. Skolininkai nesutinka su nekilnojamojo turto verte, kadangi ekspertizė turto vertei nustatyti atlikta prieš metus, todėl yra neaktuali ir neatitinka rinkos kainų. Kaip įrodymą skolininkai pateikia skelbimą internete, kuriame parduodamo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina - 44 800 Eur. Asmens parduodančio nekilnojamąjį turtą lūkesčiai yra parduoti turtą kuo brangiau, tačiau tai nereiškia, jog skelbime nurodytas turtas bus parduotas už 44 800 Eur. Tai kad toje pačioje vietovėje parduodamas turtas už didesnę kainą negu ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkams priklausantis turtas, kuris įvertintas 26 000 Eur, nereiškia, jog ir skolininkams priklausantis turtas turi būti parduodamas už panašią kainą. Skelbime parduodamo turto buvimo vieta bei pačio turto būklė gali būti ženkliai geresnė negu skolininkams priklausančio turto būklė. Kitų patikimų duomenų, kurie keltų abejonių dėl iš varžytynių realizuojamos turto vertės, skolininkai nepateikia, todėl skirti pakartotinę ekspertizę nėra pagrindo. 2019 m. spalio 14 d. skolininkai pateikdami skundą, nurodė, jog antstolei ir teismui bus pateikti turto vertinimo kvalifikaciją turinčio asmens išvada dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, tačiau nuo 2019 m. spalio 14 d. nekilnojamojo turto vertės išvada antstolei dar nėra pateikta. Antstolė 2019 m. spalio 22 d. suteikė skolininkams galimybę atlikti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, jei skolininkai apmokės už 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) – 250 Eur bei pakartotiną ekspertizę – 300 Eur, viso: 550 Eur. Ekspertizių apmokėjimo klausimas patikslintas 2019 m. lapkričio 13 d. rašte, nurodant skolininkams apmokėti tik 300 Eur už pakartotinę ekspertizę. Skolininkai nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 300 Eur sumos už pakartotinės ekspertizės atlikimą neapmokėjo bei dėl kokių priežasčių negali apmokėti su pakartotinės ekspertizės atlikimu susijusių išlaidų neinformavo. Antstolė padarė išvadą, jog skolininkai vykdymo procese nesiima jokių veiksmų, kad jiems priklausantis turtas būtų realizuotas už jiems priimtiną kainą. Šiais savo veiksmais skolininkai akivaizdžiai vilkina vykdymo procesą, taip pažeisdami išieškotojo teisę kuo greičiau atgauti skolą.

Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimo į skundą nepateikė.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2020 m. liepos 13 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2YT-7052-759/2020 skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2020 m. liepos 20 d. 10 val. 00 min. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti apskundimas reglamentuojamas civilinio proceso kodekso V dalies XXXI skyriaus normų. CPK 510 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Pagal CPK 513 straipsnio 1 dalį, bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tokiu būdu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.

Pareiškėjai skundą grindžia aplinkybėmis, kad 2019 metais vertinant pareiškėjams priklausantį turtą, turto vertintojas UAB „Verslavita“ rėmėsi išimtinai tik nekilnojamojo turto registro, o ne faktiškai egzistuojančiais duomenimis, todėl turto vertinimas buvo atliktas netinkamai. Pareiškėjams priklausantis ir hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), buvo vertintas prieš metus, todėl jo reali vertė neatitinka rinkos kainos varžytynių paskelbimo metu.

Iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, kad 2008 m. spalio 2 d. tarp R. M., R. M. ir Nordea Bank Finland Plc (teisių ir pareigų perėmėjas - Luminor Bank AS) buvo sudaryta būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį pareiškėjams buvo suteiktas 92678 Eur kreditas paskolos iš kito banko refinansavimui bei gyvenamo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), remontui. Pagal kreditavimo sutartį gautą kreditą pareiškėjai įsipareigojo grąžinti Nordea Bank Finland Plc iki 2044 m. rugsėjo 15 d. Užtikrinant pareiškėjų prievolių, kylančių iš kreditavimo sutarties, įvykdymą Nordea Bank Finland Plc buvo įkeistas nekilnojamas turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini): gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), žemės sklypas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), lauko viralinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)). 2010 m. rugsėjo 7 d. tarp pareiškėjų ir Nordea Bank Finland Plc buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) prie 2008 m. spalio 2 d. būsto kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), kurio šalys susitarė pakeisti Kreditavimo sutartį bei ją išdėstyti nauja redakcija. 2019 m. liepos 29 d. antstolė S. K. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo priėmė išieškotojo Luminor Bank AS pateiktą vykdyti dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 72 883,60 Eur išieškojimo iš skolininkų R. M. ir R. M. išieškotojo Luminor Bank AS naudai. 2019 m. rugsėjo 3 d. antstolė S. K. surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo turtą, o turto rinkos vertei nustatyti 2019 m. rugsėjo 3 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo paskyrė ekspertizę. Atlikti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti buvo pavesta UAB „Verslavita“. 2019 m. rugsėjo 20 d. antstolė S. K. priėmė patvarkymą dėl turto rinkos vertės nustatymo, kuriuo antstolė S. K., vadovaudamasi 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjų turtą įvertino 26 000 Eur suma. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartimi pareiškėjų (skolininkų) R. M. ir R. M. skundą dėl antstolės S. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) – dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. patvarkymo dėl turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-897-640/2020 pareiškėjų (skolininkų) R. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų (skolininkų) R. M. ir R. M. skundą dėl antstolės S. K. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. kovo 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas atkreipia dėmesį, kad viešame registre pateikti nekilnojamojo turto duomenys atlieka išviešinimo, bet ne realios vertės nustatančią funkciją. Individualusis turto vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į individualias turto savybes tam tikrą dieną, vertinama atitinkamu turto vertinimo metodu, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos turto ir verslo vertinimo metodikoje (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjų argumentas, jog UAB „Verslavita“ vertinimas buvo atliktas netinkamai ir netiksliai, buvo naudoti seni duomenys, laikytinas nepagrįstu. Kadangi pareiškėjams (skolininkams) priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo pagrįstumas yra konstatuotas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartimi, teismas dėl šio pareiškėjų argumento daugiau nepasisako.

CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą, ar antstolis pagrįstai atsisakė tenkinti skolininko prašymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdymo procese skyrimo, būtina nustatyti, ar skolininko pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę.

Pareiškėjai savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad reali jiems priklausančio turto vertė neatitinka rinkos kainos varžytynių paskelbimo metu. Savo prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo iš esmės grindžia tik prielaidomis, nepateikdami jokių duomenų, kad atlikus pakartotinę ekspertizę, parduodamo iš varžytynių nekilnojamojo turto rinkos kaina pasikeistų ar kad ekspertizės aktu nustatyta turto vertė kelia pagrįstų abejonių dėl atitikimo dabartinėms rinkos kainoms. Pareiškėjai, siekdami išvengti, jų manymu, turto pardavimo už mažesnę kainą, gali siūlyti ir savo turto pirkėją, tačiau tokia teise nepasinaudojo (CPK 704 straipsnio 1 dalis). Kaip įrodymą skolininkai pateikia skelbimą internete, kuriame parduodamo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina - 44 800 Eur. Teismo vertinimu, pareiškėju pateiktas nurodyto nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo kainos pavyzdys iš nekilnojamojo turto portalo www.aruodas.lt negali būti laikomas pakankamu įrodymu vertinant realią būtent pareiškėjams priklausančio turto vertę, kadangi minėtame portale esantys skelbimai parodo tik turto savininkų lūkesčius, o ne tikrąją turto vertę, kurią atspindi tik realiai įvykę turto sandoriai. Pažymėtina, jog kainą gali įtakoti ir pastato statybos metai, jo bendra būklė, įrengimas, pastatas parduodamas su baldais ar ne, bei kitos aplinkybės. Aplinkybė, kad pareiškėjams priklausantis gyvenamasis namas yra didesnės kvadratūros nelemia to, kad jis, palyginus su skelbime parduodamu gyvenamuoju namu, yra įvertintas netinkamai, tai yra nustatyta per maža nekilnojamojo turto rinkos vertė.

Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2019 m. spalio 14 d. skolininkai (pareiškėjai) pateikdami skundą nurodė, jog antstolei ir teismui bus pateikti turto vertinimo kvalifikaciją turinčio asmens išvada dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, tačiau nuo 2019 m. spalio 14 d. nekilnojamojo turto vertės išvada antstolei iki šiol nėra pateikta. Antstolė S. K. 2019 m. spalio 22 d. patvarkyme nurodė, kad ji neabejoja UAB „Verslavita“ atlikta ekspertize, bet suteikė skolininkams galimybę atlikti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti, jei skolininkai apmokės už 2019 m. rugsėjo 12 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) – 250 Eur bei pakartotinę ekspertizę – 300 Eur, viso: 550 Eur. Ekspertizių apmokėjimo klausimas patikslintas 2019 m. lapkričio 13 d. rašte, nurodant skolininkams apmokėti tik 300 Eur už pakartotinę ekspertizę. Skolininkai nuo 2019 m. lapkričio 13 d. 300 Eur sumos už pakartotinės ekspertizės atlikimą neapmokėjo bei dėl kokių priežasčių negali apmokėti su pakartotinės ekspertizės atlikimu susijusių išlaidų neinformavo. Teismas vertina tai, kad 2019 m. spalio 22 d. patvarkymu ir 2019 m. lapkričio 13 d. raštu antstolė suteikė skolininkams galimybę pateikti turto rinkos vertinimą, kuris pagrįstų skolininkų (pareiškėjų) abejones dėl turto rinko vertės, tačiau skolininkai (pareiškėjai) vykdymo procese nesiima jokių veiksmų (išskyrus skundų teikimą), kad jiems priklausantis turtas būtų realizuotas už jiems priimtiną kainą.

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju savo nesutikimą su nustatyta turto rinkos verte pareiškėjai grindė iš esmės vien savo samprotavimais ir įrodymais nepagrįstais deklaratyviais teiginiais, todėl teismas sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti 2020 m. birželio 23 d. Patvarkymą dėl informacijos pateikimo apie paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), atšaukti skolininkams priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes ir skirti pakartotinę skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizę.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, jog antstolės S. K. veiksmai yra teisėti ir atitinkantys įstatyme numatytus reikalavimus, todėl pareiškėjų skundas atmestinas (CPK 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjų R. M. ir R. M. skundą dėl 2020 m. birželio 23 d. antstolės S. K. Patvarkymo dėl informacijos pateikimo apie paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.