- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-19
- Bylos Nr.
- e2A-46-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02934-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ramundas GM“
- Atsakovas
- akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- V. P., akcinė bendrovė Šiaulių bankas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramundas GM“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ramundas GM“ ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys – V. P., akcinė bendrovė Šiaulių bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 17 317,60 Eur draudimo išmoką ir šešių procentų procesines palūkanas. Nurodė, kad šalys 2015-02-28 sudarė įmonių turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas, be kita ko, krautuvas Sennebogen 730 M-HD; naudos gavėjas AB Šiaulių bankas. Pažymėjo, jog 2015-12-21 krovimo darbų metu darbuotojo V. P. valdomas krautuvas apvirto ir buvo apgadintas. Atsakovė nepagrįstai atsisako mokėti draudimo išmoką, nurodydama, kad įvykis nedraudžiamasis. Nurodė, kad atsakovė neįrodė, kad krautuvas apvirto dėl projektinio apkrovimo viršijimo ir, be to, būtent dėl sąmoningo (t. y. tyčinio) apkrovimo viršijimo, taip pat kad krautuvas buvo naudojamas neturint tam reikalingos kvalifikacijos, teisės ar leidimo. Vairuotojo pažymėjimo galiojimo pabaiga savaime nepadidino draudimo rizikos, todėl tai nereikšminga aplinkybė. Ieškovė pabrėžė, kad nedraudžiamieji įvykiai negali būti aiškinami plečiamai. Draudimo išmokos dydį ieškovė įvertino pagal remontui reikalingas išlaidas ir ieškovės patirtas išlaidas pakeliant krautuvą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad krautuvą įvykio metu valdė nei teisės, nei kvalifikacijos neturintis darbuotojas, kurio vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas jau negaliojo 1 metus iki įvykio. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai teigia, kad vairuotojas turėjo visus gebėjimus ir kvalifikaciją valdyti krautuvą, nes tą paneigia įvykio faktas. Be to, pačios ieškovės patvirtintoje instrukcijoje įtvirtintas reikalavimas dėl vairuotojo pažymėjimo, juolab, kad po įvykio V. P. praėjo papildomus mokymus naujam traktorininko pažymėjimui gauti. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad krautuvo vairuotojo paaiškinime nurodyta, jog jis sugriebęs rąstus „staigiai“ pasuko platformą su pakeltais rąstais ir krautuvas neišlaikęs pusiausvyros ėmė virsti ant šono, todėl darytina išvada, kad buvo sąmoningai viršytas krautuvo projektinis apkrovimas. Atsakovė pažymėjo, kad sąmoningumas viršijant apkrovimą nebūtinai turi būti tik tyčinis – gali būti ir neatsargus, tam pakanka suvokimo, kad apkrova viršijama. Juolab atsižvelgiant į ieškovės nurodomą didelę vairuotojo patirtį, toks asmuo turėjo suvokti, kad sąmoningai viršija apkrovą. Atsakovė pabrėžė, kad šiuo atveju sąmoningumas vertintinas būtent veiksmų, o ne jų padarinių prasme. Vairuotojas nežinojo krautuvo naudojimo instrukcijų, tačiau vis tiek kėlė rąstus nežinodamas jų masės, juolab kėlė staigiai, todėl ir konstatuotinas sąmoningas viršijimas. Atsakovė neginčijo draudimo išmokos dydžio.
3. Trečiasis asmuo V. P. nurodė, kad su tokio modelio krautuvu jis dirbo 9 metus, sveikatą tikrindavosi kasmet; apie keliamą apkrovą jis spręsdavo iš patirties. Trečiojo asmens teigimu, siekdamas gauti naują traktorininko pažymėjimą, jis praėjo 20 val. apmokymus, kuriuose buvo ir senų, ir naujų žinių.
4. Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas prašė ieškinį tenkinti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-07 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė; priteisė atsakovei ADB „Gjensidige” iš ieškovės UAB „Ramundas GM“ 25,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.
6. Teismas nurodė, kad nors ir byloje nustatyta, kad krautuvo leistina apkrova buvo viršyta, tačiau bylos duomenys neteikia pagrindo teigti, kad tai buvo padaryta sąmoningai ir (arba) kad ieškovas „žinojo ar privalėjo žinoti“ apie tai, kad tuo konkrečiu atveju keliant būtent tokį kiekį rąstų ir (arba) atliekant tokį manevrą tikrai buvo viršijama krautuvo leistina apkrova. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė (pateikė nepakankamai įrodymų, patvirtinančių), kad krautuvas apvirto sąmoningai (o ne per klaidą) viršijus leistiną apkrovą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, remdamasi draudimo taisyklių III dalies 3.13 punkto nuostatomis, pagal kurias draudimo išmoka nemokama, jeigu apdraustas turtas buvo sunaikintas, sugadintas ar prarastas arba atsirado nuostolių dėl <...> turto projektinio apkrovimo sąmoningo viršijimo, jeigu draudėjas apie šias aplinkybes žinojo ar privalėjo žinoti.
7. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad trečiajam asmeniui V. P. 2004-04-09 išduotas traktorininko pažymėjimas nagrinėjamo įvykio metu jau nebegaliojo, nes buvo pasibaigęs šio pažymėjimo 10 metų galiojimo terminas. Teismas sprendė, jog tai, kad trečiojo asmens V. P. traktorininko pažymėjimo galiojimas įvykio metu buvo pasibaigęs, teikia pakankamą pagrindą konstatuoti, kad toks asmuo neturėjo teisės vairuoti krautuvo. Teismas nurodė, jog draudimo taisyklėse aiškiai nustačius sąlygą apie darbuotojo kvalifikacijos, teisės turėjimą, būtent tokio reikalavimo nesilaikiusiam asmeniui ieškovei (draudėjui) tenka procesinė pareiga įrodyti, jog papildomi mokymai neturėjo esminės reikšmės–įtakos darbuotojo kvalifikacijai bei teisei vairuoti krautuvą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką pagal draudimo taisyklių III dalies 3.20 punktą, t. y. dėl to, kad apdraustas turtas buvo sugadintas ar prarastas todėl, kad jį naudojo asmuo, neturintis tam reikalingos teisės. Nurodytą išvadą, kad atsakovė pagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, teismas laikė pakankamu pagrindu ieškiniui atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Ramundas GM“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai pripažino, kad pažymėjimo galiojimo termino pabaiga ipso jure yra pakankamas pagrindas išvadai, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą remtis Draudimo taisyklių III dalies 3.20 p. numatytu nedraudžiamuoju įvykiu – mobilios mašinos naudojimą asmens, neturinčio tam reikalingos kvalifikacijos, teisės ar leidimo. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog krautuvą vairavo asmuo, neturintis teisės vairuoti krautuvą, nepakanka vien fakto, jog krautuvo vairuotojo V. P. traktorininko pažymėjimo galiojimo terminas 2015-12-20 (įvykio dieną) buvo pasibaigęs (juolab, kad išduodant šį pažymėjimą jo galiojimo terminas nebuvo ribojamas, t.y. išdavimo metu pagal galiojantį reglamentavimą traktorininko pažymėjimas turėjo galioti neterminuotai, ir tik dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo pažymėjimo galiojimo terminas tapo terminuotu, ko tinkamai nebuvo galima suprasti ir faktiškai nesuprato nei V. P., nei ieškovė). Tokiam nedraudžiamajam įvykiui konstatuoti būtina nustatyti, ar įvykio metu egzistavo aplinkybės, kurios leistų pripažinti, kad krautuvą vairavusiam asmeniui įvykio metu galėjo/turėjo būti atimta teisė vairuoti krautuvą.
8.2. Draudimo taisyklių III dalies 3.20 p. nuostatos turi būti aiškinamas ieškovės, kaip draudimo taisyklių sąlygas priėmusios bei draudimo sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies, naudai. Būtent ši aplinkybė yra papildomas pagrindas vienareikšmiai vadovautis ne pirmosios instancijos teismo pritaikytu plečiamuoju Taisyklių III dalies 3.20 p. nuostatos aiškinimu, bet Lietuvos teismų praktiką atitinkančiu vertinimu, kad Taisyklių III dalies 3.20 p. pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jei krautuvą vairuotų asmuo, neturintis kvalifikacijos, įgūdžių, sveikatos dirbti su krautuvu arba kuriam prieš tai buvo atimta teisė vairuoti krautuvą dėl priešingų teisei veiksmų.
8.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar krautuvo apvirtimas 2016-12-20 pagrįstai yra nedraudžiamasis įvykis, atsižvelgė vien į faktą, kad krautuvo vairuotojo V. P. traktorininko pažymėjimo galiojimo terminas 2015-12-20 (įvykio dieną) buvo pasibaigęs. Visi kiti civilinėje byloje esantys įrodymai, patvirtinantys, kad įvykio metu nebuvo jokių aplinkybių, kurios leistų pripažinti, kad pasibaigus krautuvo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui V. P. neturėjo teisės, kvalifikacijos vairuoti krautuvą, teismo nebuvo tinkamai įvertinti.
Atsiliepimas
9. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės UAB „Ramundas GM“ apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
9.1. Sąlygų 3.20 punkte nurodyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikoma, kai mobilią mašiną ir /ar įrenginį naudojo asmuo, neturintis tam reikalingos kvalifikacijos, teisės ar leidimo. Bylos duomenimis, V. P. pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs. Priešingai, nei nurodo apeliantė, vairavimo pažymėjimo galiojimo termino pasibaigimas lemia, kad yra preziumuojama, kad asmuo neatitinka įstatymo leidėjo reikalavimų, keliamų asmenims, norintiems vairuoti transporto priemones. Kitoks teisės aiškinimas lemtų situacijas, kuomet ir asmenys, niekada neturėję vairuotojo pažymėjimo, įrodinėtų, kad faktiškai jie gali valdyti transporto priemonę, nes faktiškai turi ir reikiamą kvalifikaciją, ir sveikatos būklę transporto priemonei valdyti.
9.2. V. P. Asmens medicininė knygelė buvo užvesta 2009-09-23, jam 2009-09-22 įsidarbinus medžio staklių operatoriumi. Atsižvelgiant į pareigybę, jam buvo nustatyti kenksmingi faktoriai (dulkės, vibracija, triukšmas, mikroklimatas, dinaminis darbas, statinis krūvis, darbo poza, liemens palenkimas) ir dėl šių faktorių V. P. buvo tikrinamas sveikatos priežiūros įstaigoje. Tačiau, nepaisant to, jog darbo sutartis su V. P. nuo 2012-08-20 buvo pakeista, jį paskiriant Sennebogen vairuotoju – Asmens medicininėje knygelėje nebuvo pakeisti kenksmingi faktoriai, t. y. V. P. sveikata buvo tikrinama tarsi jis tebedirbtų medžio staklių operatoriumi. Atsižvelgiant į DK 265 str. nuostatas, draudžiančias darbuotojui dirbti darbą nepasitikrinus sveikatos, bei aplinkybę, jog V. P. sveikata nebuvo tikrinama dėl vairuotojo pareigybės – pagrįstai spręstina, jog jis įvykio metu neturėjo teisės dirbti, t. y. naudoti apdraustą mašiną.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų taip pat nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
11. Byloje nustatyta kad apeliantė (ieškovė Ramundas GM, UAB) 2015-02-28 sudarė su atsakove įmonių turto draudimo sutartį, draudimo liudijimas Nr. IB 024148, kuria buvo apdraustas ieškovės valdomas krautuvas SENEBOGEN 730 M-HD, 2007 m., nuo tokių rizikų kaip sunaikinimas, praradimas, sugadinimas dėl be kokių atsitikimų. 2015-12-12 atliekant krovinio darbus krautuvas apvirto, dėl ko buvo sugadintas. Krautuvą vairavo trečiasis asmuo V. P.. Traktorininko pažymėjimas jam buvo išduotas 2004 m. balandžio 9 d., t.y. pagal įvykio metu galiojusių Traktorių ir savaeigių mašinų vairuotojų (traktorininkų) pažymėjimų išdavimo ir keitimo taisyklių, patvirtintų Žemės ūkio ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-498 12 punktą, įvykio metu nebegaliojo. 2015-12-21 apeliantė kreipėsi į atsakovę su pranešimu apie įvykį bei prašymu dėl 40 000 Eur draudimo išmokos už sugadintą krautuvą mokėjimo. 2016-01-20 atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką už sugadintą krautuvą bei pripažino įvykį nedraudžiamuoju pagal Gjensisdige 2014 m. gruodžio 3 d. redakcijos, patvirtintos įsakymu Nr. 01-3.9/64V-14 įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 911 III dalies 3.13 ir 3.20 punktus.
12. Ginčo dėl įvykio faktinių aplinkybių, dėl išmokos dydžio tarp šalių nėra.
13. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo, motyvuojant kad įvykis yra nedraudžiamasis. Ginčo dalykas – šalių draudimo sutarties nuostatų, tarp jų - Draudimo taisyklių III dalies 3.13 p. ir 3.20 p. sąlygų aiškinimas ir taikymas nagrinėjamoje byloje.
14. Draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrįstumas pirmiausia turi būti vertinamas pagal šalių sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygas, reglamentuojančias draudimo objektą, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių sąrašus, bei kitas draudimo sutarties sąlygas, nustatančias draudimo sutarties šalių įsipareigojimų turinį. Nedraudžiamasis įvykis – draudžiamojo įvykio požymius turintis įvykis, tačiau taip pat atitinkantis įstatyme ar draudimo sutartyje apibrėžtus papildomus požymius, kuriems esant draudikas atleidžiamas nuo prievolės mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl jie turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; kt.).
15. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ginčo įvykį kvalifikavo kaip nedraudžiamąjį pagal Draudimo taisyklių III dalies 3.20 p. Pagal šį punktą nedraudžiamuoju laikomas įvykis, kai “Mobilią mašiną ir/ar įrenginį naudojo asmuo, neturintis tam reikalingos kvalifikacijos, teisės ar leidimo”.
16. Kaip jau buvo minėta, įvykio metu krautuvą vairavusio trečiojo asmens V. P. traktorininko pažymėjimo galiojimas įvykio metu buvo pasibaigęs. Apeliantės vertinimu, ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti įvykį nedraudžiamuoju, nes, aiškinant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 1 p. nuostatą teisės vairuoti praradimas yra siejamas su teisės vairuoti transporto priemonių atėmimu; pažymėjimo galiojimo termino pabaiga negali būti tapatinama su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. reglamentuojamais teisės vairuoti atėmimu ir grąžinimu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai pripažino, kad pažymėjimo galiojimo termino pabaiga yra pakankamas pagrindas išvadai, kad atsakovė turėjo pakankamą pagrindą remtis Draudimo taisyklių III dalies 3.20 p. numatytu nedraudžiamuoju įvykiu - mobiliosios mažinos naudojimą asmens, neturinčio reikalingos kvalifikacijos, teisės ar leidimo. Tokiam nedraudžiamajam įvykiui konstatuoti buvo būtina nustatyti, ar įvykio metu egzistavo aplinkybės, kuriuos leistų pripažinti, kad krautuvą vairavusiam asmeniui įvykio metu galėjo/turėjo būti atimtą teisę vairuoti krautuvą.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus; priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pažymėjimo galiojimo termino pabaiga negali būti tapatinama su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 str. reglamentuojamais teisės vairuoti netekimu.
18. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 1 d. nustato, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Šio įstatymo 22 str. 3 d. reglamentuoja, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Vairuodamas motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, vairuotojas privalo vykdyti vairuotojo pažymėjime nurodytas sąlygas.
19. Taigi galiojantis vairuotojo pažymėjimas patvirtina, kad vairuotojui buvo įstatymo nustatyta tvarka suteikta teisę vairuoti motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis, savaeiges mašinas ir pan. Faktas, kad vairuotojas pagal savo kvalifikaciją, įgūdžius, sveikatos būklę gali saugiai vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę, patvirtinamas galiojančiu vairuotojo pažymėjimu. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo argumentu, kad vairavimo pažymėjimo galiojimo termino pasibaigimas vertintinas kaip prezumpciją kad asmuo neatitinka įstatymo leidėjo reikalavimų, keliamų asmenims, norintiems vairuoti transporto priemones.
20. Nagrinėjamu atveju V. P. vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas negaliojo apie 1 metus iki įvykio. Vairuotojo pažymėjimas galioja iki jame nurodytus galiojimo pabaigos datos ir ji pasikeisti reikia nepasibaigus galiojimui. Vairuotojo pažymėjimai keičiami, pateikiant asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, galiojančią asmens sveikatos patikrinimo pažymą, turimą vairuotojo (traktorininko) pažymėjimą.
21. Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant, ar vairuotojas turėjo teisę vairuoti motorinio transporto priemonę įvykio metu, ar padarė kitą KET pažeidimą – vairavo neturėdamas galiojančio vairuotojo pažymėjimo, teismai vertina, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo atlikęs visus privalomus reikalavimus, kad vairuotojo pažymėjimas, kuriuo galiojimas pasibaigęs, būtų pakeistas į naują galiojantį pažymėjimą. Bylos duomenimis trečiasis asmuo V. P. galiojant senam vairuotojo pažymėjimui dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo nesikreipė; vairuotojo pažymėjimas buvo atnaujintas tik 2016 m. Ieškovė, kaip trečiojo asmens darbdavė, taip pat buvo nepakankamai rūpestinga ir leido darbuotojui dirbti, neįsitikinusi, kad jo kvalifikacija yra pakankama tokiam darbui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir tais atvejais, kai nėra pagrindo įvykį pripažinti nedraudžiamuoju, draudėjo nerūpestingas, neatsargus elgesys yra pagrindas atsisakyti mokėti draudimo išmoką pagal CK 6.1013 str. 3 d.: draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti. Ieškovė yra profesionalė savo verslo srityje ir žino, kad vairavimas be galiojančio vairuotojo pažymėjimo vertintinas kaip Kelių eismo taisyklių ir APTK normų pažeidimas. Be to, leidimas dirbti su krautuvu darbuotojui, kurio vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo galiojimo terminas yra pasibaigęs neabejotinai didina draudimo riziką. Apeliantės ginčijama Draudimo taisyklių nuostata negali būti aiškinama taip, kaip pasiūlė apeliantė – kad vairuotojo (traktorininko) pažymėjimo galiojimas įvykio metu neturi reikšmės vertinant nedraudžiamąjį įvykį, o Draudimo taisyklių III dalies 3.20 p. pažeidimas galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jeigu krautuvą vairuotų asmuo, neturintis kvalifikacijos, įgūdžių, sveikatos dirbti su krautuvu arba kuriam prieš tai buvo atimta teisė vairuoti dėl priešingu teisei veiksmų. Apelaintės pasiūlytas sutarties aiškinimas prieštarauja Kelių eismo taisyklių bei APTK nuostatoms, pažeistų draudimo sutarties šalių teisių ir tiesėtų interesų pusiausvyrą.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių ginčas iš esmės kilo dėl aplinkybės, ar ieškovės vairuotojas, trečiasis asmuo V. P., įvykio metu turėjo teis vairuoti (dirbti) krautuvą Sennebogen 730M-HD, t.y. dėl bylos faktinių aplinkybių.
23. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad darbo metu 2015-12-12, kai krautuvas apvirto, trečiasis asmuo V. P. neturėjo teisės vairuoti (dirbti) krautuvą Sennebogen 730M-HD. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad jos duomenimis trečiasis asmuo V. P. 2016-08-12 Rokiškio technologijos verslo ir žemės ūkio mokykloje pasikeitė traktorininko pažymėjimą, jam buvo suteiktos tik TR1 ir SZ kategorijos. V. P. baigė papildomą mokymo kursą ir tik 2016-08-29 Zarasų žemės ūkio mokykla jam išdavė traktorininko pažymėjimą Nr. 0171009, suteikiantį valdyti TR1, TR2, SZ ir SM kategorijų mašinas. 2017-05-17 atsakovės pateiktas į bylą Žemės ūkio ministerijos atsakymas patvirtina, kad krautuvas Sennebogen 730M-HD priskiriamas prie SM kategorijos; kartu pateiktas Žemės ūkio mokyklos raštas patvirtina, kad V. P. teisė valdyti SM kategorijų mašinas buvo suteikta tik 2016-08-29, po papildomo apmokymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti krautuvą, buvo išduotas trečiajam asmeniui po papildomo apmokymo, tikėtina, kad įvykio metu trečiais asmuo V. P. ne tik nebuvo sutvarkęs vairuotojo pažymėjimo, bet ir neturėjo teisės vairuoti krautuvą. Pažymėtina, kad, nors bylos duomenimis V. P. dirba su krautuvu nuo 2012-08-20, Asmens medicininės knygelės duomenimis jo sveikata nebuvo tikrinama dėl vairuotojo pareigybės.
24. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, jog V. P. vairavimo stažas yra virš 20 metu, su krautuvu jis dirbo nuo 2012-08-20, t.y. neabejotinai turi didelę darbo su krautuvu patirtį, kad pagal 2004-04-09 išduotą traktorininko pažymėjimą V. P. buvo suteikta D kategorija, kurį yra pakankama darbui su krautuvu, kaip patvirtina UAB „Vildarsa“ raštas, bei Žemdirbių mokymo centro vyr. specialisto V. L. elektroninis laiškas. Pasibaigus V. P. vairuotojo pažymėjimo galiojimui, apie vienerius metus jo kvalifikacija nebuvo vertinama, sveikata nebuvo tikrinama. Sprendžiama, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepaneigė prezumpcijos, kad įvykio metu V. P. neturėjo reikalingos kvalifikacijos ir teisės vairuoti krautuvą; pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įvykį nedraudžiamuoju pagal Draudimo taisyklių III dalies 3.20 p.
25. Dėl kitų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo dalies teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
26. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių UAB „Ramundas GM“ ieškinį, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, laikėsi įrodinėjimo taisyklių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
27. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą ( CPK 93 str. 1 d.).
28. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantės šios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 str., 302 str.), atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.