Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovams direktorei D. Ž., advokatui Manvydui Šivickui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl darbo ginčo išsprendimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisija (toliau – DGK, komisija) išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-111-1080/2023 pagal A. A. (toliau – ir darbuotojas) prašymą (duomenys neskelbtini) (toliau – darbdavys, (duomenys neskelbtini)) dėl mobingo sustabdymo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo ji prašė dėl mobingo sustabdymo, įpareigojimo padidinti darbo krūvį, padidinti pareiginės algos koeficientą, nustatyti pareigybės lygį atsižvelgiant į turimą išsilavinimą, skirti anglų kalbos pamokas ir būrelius, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, ir 2023-03-16 sprendimu prašymą tenkino iš dalies - įpareigojo (duomenys neskelbtini) iš naujo nustatyti ieškovei A. A. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nuo 2023 m. sausio 1 d. ir pagal naujai nustatytą pareiginės algos pastovios dalies koeficientą perskaičiuoti A. A. darbo užmokestį nuo 2023 m. sausio 1 d.; panaikinti (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. VV-65 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo I skyriaus 3 punktą, kuriuo (duomenys neskelbtini) pareigybė priskirta B lygiui, ir II skyriaus 8.1 punkto dalį, kuriuo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) pareigas; išieškoti iš (duomenys neskelbtini) A. A. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti; kitoje dalyje A. A. prašymą atmetė.

2. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė), nesutikdama su komisijos sprendimu, pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo: panaikinti komisijos 2023-03-16 sprendimą darbo byloje Nr. APS -111-1080/2023 ir atsakovės A. A. (toliau – ir atsakovė) prašymą dėl mobingo atmesti; t.y. darbo ginčą išnagrinėti teisme iš esmės. Priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė nesutinka su darbuotojos prašyme, pateiktame DGK, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias savo 2023-03-16 sprendimą darbo byloje Nr. APS-111-1080/2023 (toliau -Sprendime), iš dalies patvirtino DGK. DGK priimtas sprendimas yra nepagrįstas, neteisingas ir priimtas netinkamai įvertinus teisės aktų nuostatas, byloje surinktus įrodymus bei neatsižvelgus į bylai esminę reikšmę turinčias aplinkybes. Darbuotoja kreipėsi į DGK inicijuodama darbo ginčą dėl teisės (duomenys neskelbtini) dėl mobingo sustabdymo, įpareigojimo padidinti darbo krūvį, padidinti pareiginės algos koeficientą, nustatyti pareigybės lygį atsižvelgiant į turimą išsilavinimą, skirti anglų kalbos pamokas ir būrelius, atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

4. Dėl pareiginės algos pastovios dalies koeficiento nustatymo tvarkos kriterijų ieškinyje nurodoma, kad DGK įpareigojo ieškovą iš naujo nustatyti atsakovei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nuo 2023 m. sausio 1 d. ir pagal naujai nustatytą pareiginės algos pastovios dalies koeficientą atsakovei perskaičiuoti darbo užmokestį nuo 2023 m. sausio 1 d. Ieškovė nesutinka su tokiu DGK įpareigojimu, nes jis yra visiškai nepagrįstas. Atlyginimo koficientai (duomenys neskelbtini) darbuotojams nustatomi vadovaujantis 2022 m. lapkričio 24 d. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymu Nr. XIV (toliau ir Darbo apmokėjimo įstatymas) ir (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo sistema, patvirtinta 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. VV-109. Atsakovė savo poziciją dėl nevienodo požiūrio į darbuotojus iš esmės argumentavo tuo, jog kitiems darbuotojams nustatyti pareiginės algos pastovios dalies koeficientai yra didesni nei leidžiami minimalūs dydžiai, o tik vienai atsakovei nustatytas minimalius koeficientas. (duomenys neskelbtini) direktorė 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. VV-109, patvirtino Darbo apmokėjimo sistemą. Darbo apmokėjimo sistemos 9 punktu nustatė, kad darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1) veiklos sudėtingumą; 2) darbo krūvį (intensyvumas neviršijant nustatyto darbo laiko); 3) atsakomybės lygį; 4) papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas; 5) savarankiškumo lygį; 6 ) darbo funkcijų įvairovę; 7) kitus direktoriaus vertinimu svarbius kriterijus. Darbo apmokėjimo sistemos 11 punktu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius, atsižvelgdamas į 9 punkte nustatytus kriterijus, konkrečiai darbuotojo pareigybei nustato pareiginės algos pastovios dalies dydį. Kuo veikla sudėtingesnė, įvairesnės funkcijos, atsakomybės lygis didesnis, tuo nustatomas didesnis pareiginės algos pastovios dalies koeficientas. Atitinkamai, jeigu veikla nesudėtinga, funkcijos vienodos, veikla nereikalauja papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimo nustatomas mažesnis pareiginės algos pastovios dalies koeficientas. Atsakovei nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo nustatytas 5,9 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas (leistinas koeficientų dydis 5,9 – 10), t.y. minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Iš (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo sistemos matyti, kad (duomenys neskelbtini) ūkio skyriaus vedėjos ir raštinės vedėjos darbo krūvos su metais didėja, nes jų krūvis nepriklauso nuo mokinių skaičiaus. Pagal patvirtintą struktūrą ūkio skyriaus vedėja pavaldume turi 17 darbuotojų, yra Centrinės perkančios organizacijos (CPO) administratorė. Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. viešuosius pirkimus vykdo ir skyriaus K. d. c. viešuosius pirkimus ((duomenys neskelbtini), 4 Ikimokyklinio ugdymo skyriaus ir K. d. c.). Nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. atsakinga už K. d. c. ūkinės veiklos priežiūrą. Nuo 2021 m. kovo 2 d. priklauso Vidaus kontrolės priežiūros darbo grupei. Nuo 2021 m. gruodžio 20 d. atsakinga už ikimokyklinio ugdymo skyriaus gaisrinę saugą; Nuo 2022 m. sausio 1 d. visos sutartys, tiek žodinės (sąskaitos) tiek rašytinės yra viešinamos ir keliamos į CVP IS sistemą. Nuo 2022 m. gruodžio 15 d. darbuotojų išrinkta į galimo smurto ir priekabiavimo darbe atvejų nagrinėjimo komisiją, paskirta jos pirmininke. Nuo 2023 m. sausio 1 d. centralizavus savivaldybių viešuosius pirkimus gimnazija visus pirkimus vykdo per ECO COT sistemą, paskirta pirkimų organizatore. Atsakinga už kasmetinį Ikimokyklinio ugdymo skyriaus ir K. d. c. vaikų žaidimo aikštelių patikrinimą. (duomenys neskelbtini) raštinės vedėja pavaldume turi vieną darbuotoją. Kiekvienais metais didėjant darbuotojų skaičiui didėja ir gimnazijos raštinės vedėjos darbo krūvis, nes didėja rengiamų dokumentų skaičius. (duomenys neskelbtini) (atsakovės) darbo krūvis mažėja, nes mažėja mokinių skaičius, ji pavaldume neturi nė vieno darbuotojo, todėl jai buvo nustatytas minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Visi informacija apie darbo apmokėjimo sistemą yra skelbiama (duomenys neskelbtini) puslapyje (duomenys neskelbtini) ir yra laisvai pasiekiama visiems darbuotojams, todėl laiko, kad yra tinkamai įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros, kaip tai numato Darbo kodeksas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovei nustatydama pareiginės algos pastovios dalies koeficientą ieškovė atsižvelgė į atsakovės veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą, savarankiškumo lygį, darbo funkcijų įvairovę ir kt., palyginus su kitų gimnazijos kvalifikuotų darbuotojų (specialistų) veiklos sudėtingumu, darbo krūviu, atsakomybės lygiu, papildomu įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimu, savarankiškumo lygiu, darbo funkcijų įvairove. Atsakovei yra nustatytas tinkamas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento dydis, todėl DGK įpareigojimas keisti jo dydį yra nepagrįstas.

5. Dėl pareigybės lygio nustatymo ieškinyje nurodoma, kad ieškovė nesutiko su darbdavio sprendimu jos užimamas bibliotekos vedėjos pareigas priskirti B lygiui. Panevėžio DGK Sprendimu panaikino (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. VV-65 patvirtinto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo I skyriaus 3 punktą, kurio (duomenys neskelbtini) pareigybė priskirta B lygiui, ir II skriaus 8.1 punkto dalį, kuriuo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) pareigas. Ieškovė nesutinka su tokiu Panevėžio DGK sprendimu, nes jis yra visiškai nepagrįstas. Darbo apmokėjimo įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, kasmetinį veiklos vertinimą, taip pat įstatymų pagrindais sudarytų komisijų (grupių, tarybų, Teisėjų garbės teismo, darbo arbitražo, Lietuvos mokslo tarybos valdybos ir ekspertų komitetų), finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų ir narių atlygį už darbą. Šio įstatymo tikslas suvienodinti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis vienodos kvalifikacijos ir sudėtingumo darbą, galimybę gauti teisingą apmokėjimą už darbą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų bei kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose institucijose. Darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės yra keturių lygių: 1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas: a) A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu; b) A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės; 2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų; 3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimą ir (ar) įgyta 6 profesinė kvalifikacija; 4) D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai. Biudžetinės įstaigos skirstomos į tris grupes: 1) I grupė – kai pareigybių sąraše yra 201 ir daugiau pareigybių; 2) II grupė – kai pareigybių sąraše yra 51–200 pareigybių; 3) III grupė – kai pareigybių sąraše yra 50 ir mažiau pareigybių. Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės skirstomos į šias grupes: 1) biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, kurių pareigybės priskiriamos A (A1 ar A2) lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti; 2) administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, kurių pareigybės priskiriamos A (A1 ar A2) arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti; 3) darbuotojai, su kuriais sudarytos darbo sutartys dėl mentorystės (įgytos patirties perdavimo), kurių pareigybės priskiriamos A (A1 ar A2) lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti; 4) specialistai, kurių pareigybės priskiriamos A (A1 ar A2) arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti; mokytojų, baleto artistų ir šokėjų, taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės priskiriamos specialistų A2 lygio pareigybių grupei; 5) kvalifikuoti darbuotojai, kurių pareigybės priskiriamos C lygiui; 6) darbuotojai, kurių pareigybės priskiriamos D lygiui (toliau – darbininkai) (Darbo apmokėjimo įstatymo 3 str.). Darbo apmokėjimo įstatymu biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės suskirstytos į grupes atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklos specifiką bei į Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą Lietuvos profesijų klasifikatorių, kuriuo remdamiesi biudžetinių įstaigų vadovai, įsigaliojus Darbo apmokėjimo įstatymui, privalėjo patvirtinti biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių sąrašus, o biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybės aprašyme turėjo būti nurodyta:1) pareigybės grupė; 2) pareigybės pavadinimas; 3) konkretus pareigybės lygis; 4) specialieji reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam darbuotojui (išsilavinimas, darbo patirtis, profesinė kvalifikacija); 5) pareigybei priskirtos funkcijos (Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnis). Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) įstatymo (toliau ir (duomenys neskelbtini) įstatymas) (aktuali redakcija nuo 2023-01-01) 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) sistema įeina ir mokyklų (išskyrus aukštąsias) (duomenys neskelbtini). Mokyklos (išskyrus aukštąsias) gali vykdyti (duomenys neskelbtini) veiklą. Mokyklos (išskyrus aukštosios) (duomenys neskelbtini) yra šios mokyklos struktūrinis padalinys, joje aptarnaujama mokyklos bendruomenė (12 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo įgyvendinimo“ 2.1.1 papunkčiu, 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-177 patvirtino valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo metodiką (toliau ir Pareigybių aprašymo metodika) (aktuali redakcija nuo 2020-01-01), kuria nustatė valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo tvarką. Pareigybių aprašymo metodikos 3 punkte nurodyta, kad biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybės aprašyme nurodoma reikiama biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybės grupė ir lygis: 3.2. biudžetinių įstaigų struktūrinių padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, kurių pareigybės aprašyme nurodomos funkcijos, susijusios su biudžetinės įstaigos struktūrinio padalinio veiklos krypčių nustatymu, biudžeto formavimu ir jo vykdymo kontrolės užtikrinimu, materialiųjų, žmogiškųjų išteklių ir finansinių išteklių naudojimo planavimu ir kontrole, biudžetinės įstaigos struktūrinio padalinio ar biudžetinių įstaigų darbuotojų veiklos stebėsena ir vertinimu; biudžetinės įstaigos struktūrinio padalinio ar biudžetinių įstaigų darbuotojų darbų ir užduočių planavimu ir paskirstymu, ir šioms funkcijoms vykdyti būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis su magistro ar bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintas išsilavinimas arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintas išsilavinimas, arba aukštesnysis išsilavinimas, arba specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų; 3.3 specialistai, kurių pareigybės aprašyme nurodomos funkcijos humanitarinių, socialinių, fizinių, žemės ūkio, biomedicinos, technologijos mokslų ar menų srityse ir šioms funkcijoms vykdyti būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis ar jam prilygintas išsilavinimas arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintas išsilavinimas, arba aukštesnysis išsilavinimas, arba iki 1995 metų įgytas specialusis vidurinis išsilavinimas, taip pat teatrų ir koncertinių įstaigų kultūros ir meno darbuotojai – baleto artistai ir šokėjai, kurie pagal formaliojo profesinio mokymo programas grupinio mokymosi forma kasdieniu mokymo proceso organizavimo būdu įgijo baleto artisto kvalifikaciją, ir 8 kilnojamųjų kultūros vertybių restauratoriai (toliau – specialistai); specialistų pareigybės priskiriamos A arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti, išskyrus baleto artistus ir šokėjus, taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorius, kurių pareigybės priskiriamos A2 lygiui. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad darbdavys nustatydamas kvalifikacinius reikalavimus pareigybei, turi atsižvelgti į kuriai grupei yra priskiriama įstaiga ir tipą, į įstaigos darbuotojo pareigybės grupę ir lygį, ir nustatyti kokie gebėjimai ir kompetencija būtini konkrečioms pareigoms atlikti. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. buvo patvirtintas 72,95 pareigybių skaičius, o 2022 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T-248 nuo 2023 m. sausio 1 d. yra patvirtintas 72,20 pareigybių skaičius. Taigi, vadovaujantis Darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, gimnazija yra priskirtina II grupei. (duomenys neskelbtini) pareigybių etatai formuojami vadovaujantis Biržų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. spalio 27 d. patvirtintu sprendimu Nr. T-249 „Dėl (duomenys neskelbtini) didžiausio leistino pareigybių skaičiaus“ ir Biržų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T-187 patvirtintu Biržų rajono savivaldybės mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašu. 2022 m. balandžio 13 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus atlikto gimnazijos veiklos ir valdymo vidaus audito ataskaitą Nr. T4-6 (toliau ir Vidaus audito ataskaita). Vidaus audito ataskaitos 2.2 punkte buvo nurodyta, kad audito metu buvo peržiūrėti (duomenys neskelbtini) darbuotojų pareigybių aprašymai ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigybė priskirta netinkamam pareigybės lygiui, t.y. nurodyta, kad pareigybės aprašyme nustatant reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį ar aukštąjį koleginį išsilavinimą pareigybės lygis turi būti A2. Panevėžio DGK nepagrįstai konstatavo, kad „...Tačiau atsakovas, priešingai nei nurodyta Vidaus audito ataskaitoje, ne pareigybę priskyrė A2 lygiui, bet pakeitė kvalifikacinius reikalavimus, keliamus darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) pareigas“. (duomenys neskelbtini) direktorius 2017 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. VV-30 patvirtino (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą ir nustatė, kad darbuotojas einantis (duomenys neskelbtini) pareigas turi turėti aukštąjį (universitetinį arba koleginį) arba jiems prilygintą (duomenys neskelbtini) krypties išsilavinimą, o pareigybės lygį priskyrė B lygio 9 pareigybei. 2022 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. VV-65 (duomenys neskelbtini) direktorius nustatė, kad darbuotojas, einantis (duomenys neskelbtini) pareigas turi turėti ne žemesnį kaip aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidutinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų. (duomenys neskelbtini) pareigybės lygis nesikeitė nuo 2017 m. Be to, 2022 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. VV-71, buvo patvirtintas „Rekomendacijų, pateiktų 2022 m. balandžio 13 d. Vidaus audito ataskaitoje Nr. T4-6, „(duomenys neskelbtini) veiklos ir valdymo vidaus auditas“, įgyvendinimo priemonių planas. Minėto plano 3 punkte nurodyta, kad rekomendacija –„Peržiūrėti ir patikslinti darbuotojų pareigybių aprašymus“ buvo įvykdyta 2022 m. gegužės 2 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. VV-65 „Dėl darbuotojų pareigybės aprašymų tvirtinimo“ ir 2022 m. gegužės 5 d. suderinta su Biržų rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja N. K.. Atsakovei yra nustatytas tinkamas pareigybės lygis, todėl DGK sprendimas panaikinti (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. VV-65 patvirtinto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo I skyriaus 3 punktą, kurio (duomenys neskelbtini) pareigybė priskirta B lygiui, ir II skriaus 8.1 punkto dalį, kuriuo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) pareigas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

6. Dėl psichologinio smurto darbe ieškovė teigia, jog atsakovė savo prašyme, o DGK savo sprendime nepagrįstai konstatavo, kad visi ieškovės atstovo veiksmai, pradedant reikalavimu, kad tik viena atsakovė paliktų raktą nuo darbo vietos, nesudarant galimybių dalyvauti atsakovei priskirtų materialinių vertybių inventorizacijoje, vėliau nurodant, kad trūksta 32817 fizinių vienetų dokumentų, reikalaujant pasirašyti (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktą, su kuriuo atsakovė iš anksto nebuvo supažindinta, garsiai jį skaitant dalyvaujant inventorizacijos komisijos nariams, yra susiję su darbdavio tikslu įbauginti, sumenkinti atsakovę ir siekiu nutraukti su atsakove darbo sutartį. Atsakovė buvo nepagrįstai išskirta iš kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų, ieškovė neužtikrino atsakovei tinkamos darbo aplinkos, kurioje ji nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsintasi į jos garbę ir orumą, t.y. atsakovės atžvilgiu buvo pažeistos DK 30 str. 1 d. nuostatos. DGK konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog aukščiau paminėti darbdavio veiksmai nebuvo susiję ir su tuo, kad atsakovė dėl savo pažeistų teisių ne kartą kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją. P DGK pripažinusi Ieškovę piktnaudžiavus savo teisėmis ir pažeidus DK 30 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio 3 dalies reikalavimus, spręsdama dėl neturtinės žalos, pripažino, kad atsakovei buvo padaryta neturtinė žala ir priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė nesutinka, kad atsakovė darbe patyrė psichologinį smurtą ir dėl to yra pagrindas priteisti jai neturtinę žalą. Atsakovė prašyme DGK bei bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad jai yra daromas psichologinis spaudimas, ji yra ignoruojama ir ją siekiama įbauginti. Panevėžio DGK sprendime nurodo iš esmės dvi aplinkybes, kuriomis remiantis konstatavo, kad ieškovė siekė atsakovę įbauginti, sumenkinti. Pirma, kad tik viena atsakovė turėjo palikti raktus nuo darbo vietos budėtojui ir, kad atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti atsakovei priskirtų materialinių vertybių inventorizacijoje, reikalaujant pasirašyti (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktą, su kuriuo atsakovė iš anksto nebuvo supažindinta, garsiai jį skaitant dalyvaujant inventorizacijos komisijos nariams. Su tokių aplinkybių konstatavimu ieškovė nesutinka. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-86 „Dėl (duomenys neskelbtini) inventorizacijos“ (su pakeitimais) buvo sudaryta inventorizacijos komisija. (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. VV-140 patvirtintų (duomenys neskelbtini) inventorizacijos taisyklių 11 punktas nurodo, kad tikrinant ilgalaikio turto, numeruotų ir saugiųjų dokumentų blankų ir atsargų likučius, privalo dalyvauti atsakingas asmuo išskyrus atvejus, kai šis asmuo negali dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių. Jeigu atsakingas asmuo inventorizacijoje dalyvauti negali, turi dalyvauji jį pavaduojantis asmuo. Atsakovė yra atsakinga už (duomenys neskelbtini) turtą, nes ji yra pasirašytinai susipažinusi su pareigybės aprašymu. 2022 m. birželio 6 d. Inventorizavimo komisija informavo atsakovę, kad nuo 2022 m. birželio 8 d. vykdys (duomenys neskelbtini) inventorizaciją. Inventorizacijos metu į komisijos pateikiamus klausimus ji atsakinėjo netinkamai (pvz. iškilus neaiškumui dėl (duomenys neskelbtini) nurašymo pažymėjimo inventorinėje knygoje, ji nurodė, kad tais metais dar nebuvo gimusi (įrašas 1958 m.), radus neatitikimų inventorinėje knygoje su (duomenys neskelbtini), atsakė, kad įrašus darė ne ji). 2022 m. gruodžio 30 d. inventorizacijos komisija parengė (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktą Nr. VL-271 ir pateikė išvadas: 1) dalies (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų inventorizacijos komisija nevertino, nes nebuvo pateikto dokumentų kopijos ((duomenys neskelbtini) išdavimo-grąžinimo lapai, (duomenys neskelbtini) formuliarai); 2) (duomenys neskelbtini) apskaita vedama aplaidžiai, nėra (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų; 3) netvarkoma apskaita inventorinėse knygose, kurios vedamos iki (duomenys neskelbtini) (atsakovės) darbo pradžios; 4) keliose inventorinėse knygose surašytos su vienodais inventoriniais numeriais. Nustatyti pasikartojantys atvejai, kai pagal inventorinį numerį inventorinėje knygoje įrašytas kitas (duomenys neskelbtini) pavadinimas; 5) nesurašomos (duomenys neskelbtini), kurios yra nusidėvėjusios ir/ar vartotojų sugadintos, turinio požiūriu tapo neaktualios, prarastos vartotojų; 6) vartotojų prarasti (duomenys neskelbtini) dokumentais tinkamai neįforminti; 7) nustatytas atvejis, kai mokinys, norėdamas pasinaudoti (duomenys neskelbtini) kompiuteriu, turėjo pasirašyti ant tuščio (duomenys neskelbtini) formuliaro lapo. 2023 m. sausio 11 d. keturi inventorizacijos komisijos nariai apsilankė pas ieškovę, kad supažindintų ją su išvadomis. Komisijos nariai pasiūlė atsakovei susipažinti su (duomenys neskelbtini) patikrinimo aktu (originalu), tačiau ji atsisakė skaityti, nurodydama, kad nėra gavusi patikrinimo akto kopijos. Komisijos nariai pasiūlė palaukti kol atsakovė su patikrinimo aktu susipažins, kad po to komisijos nariai ir atsakovė galėtų aptarti išvadas bei pasiūlymus. Atsakovei buvo nurodyta, kad susipažinusi su patikrinimo aktu ji turės pateikti paaiškinimą dėl (duomenys neskelbtini) inventorizacijos komisijos nustatytų trūkumų bei gaus patikrinimo akto kopiją. Atsakovė kategoriškai atsisakė su komisijos nariais bendradarbiauti. Atsižvelgiant į atsakovės poziciją komisijos nariai priėmė sprendimą patikrinimo aktą perskaityti žodžiu. Atsakovė su pagarsintomis išvadomis nesutiko ir patikrinimo akte pasirašyti atsisakė. 2023 m. sausio 17 d. atsakovei buvo įteiktas pranešimas „Dėl inventorizacijos metu nustatytų trūkumų“, tačiau ir ant šios dokumento ji atsisakė pasirašyti, kad jį gavo. Aplinkybės, kad atsakovės darbo rezultatai yra tikrinami (buvo atliekama atsakovei priskirtų materialinių vertybių inventorizacija), atsakovės buvo pareikalauta pateikti paaiškinimus dėl patikrinimo metu nustatytų trūkumų, reikalaujama tinkamai atlikti jai pavestas pareigas, savaime negali reikšti, kad jos orumas yra žeminamas, ji yra diskriminuojama, žeminama ar pažeidžiamos kitos jos teisės. (duomenys neskelbtini) Darbo tvarkos taisyklių 51.10 punktas nustato, kad kabineto raktus gali turėti tik tie darbuotojai, kurie betarpiškai jame dirba -perduoti raktus kitiems asmenims draudžiama, išskyrus atvejus, kai tai nurodo administracijos darbuotojai. Gaisrinės saugos instrukcijų Nr. GS-1 57 punktas nurodo, kad darbuotojas išeidamas palieka raktus budėtojui. Su šiais reikalavimais atsakovė yra supažindinta pasirašytinai. (duomenys neskelbtini) raktai yra vieni. Atsakovė nesilaikydavo nustatytos tvarkos ir raktų nepalikdavo budėtojui, todėl jai baigus darbą, ir įvykus ekstremaliai situacijai nebūtų galima patekti į patalpas. Valytoja išplauti (duomenys neskelbtini) patalpas galėdavo tik į darbą atvykus atsakovei (nuo 11 val.) Į (duomenys neskelbtini) patalpas atsakovė valytojos iš vis neįleisdavo. Ieškovės atstovai kelis kartus žodžiu prašė atsakovės palikti raktus budėtojui, tačiau į šiuos prašymus atsakovė nereagavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir siekiant, kad būtų laikomasi darbo tvarkos taisyklėse numatytų reikalavimų 2022 m. spalio 12 d. direktoriaus įsakymu Nr. VV-164 „Dėl pavedimo (duomenys neskelbtini) A. A.“ atsakovei buvo nurodyta palikti (duomenys neskelbtini) raktus budėtojui. Aukščiau aptarti ieškovo atstovo veiksmai t.y. atsakovės atliekamų pareigų patikrinimas (atlikta (duomenys neskelbtini) inventorizacija), darbdavio reiklumas ir reikalavimai laikytis nustatytos darbo tvarkos, tinkamai atlikti pavestas užduotis, negali būti traktuojamas psichologiniu smurtu. DGK sprendime nepagrįstai nurodė, kad „Tuo tarpu darbdavio atstovai byloje teigė, kad abejoja ar ieškovė gali atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, kad ieškovė netinkamai atlieka darbo pareigas, pati nebendrauja su kolektyvu. Tokie darbdavio teiginiai dar labiau patvirtina išvadą, kad atsakovas siekia pakirsti ieškovės pasitikėjimą savimi ir priversti išeiti iš darbo“. Pažymėtina, kad darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl ieškovės atstovo išsakyta pozicija ar nurodytos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedimų užduočių atlikimu, negali būti laikomi psichologiniu smurtu, nes išsakyta ieškovės atstovu pozicija išdėstyta korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai. Dalykiškų pastabų, susijusių su darbuotojo tinkamu darbo pareigų vykdymu, teikimas yra darbdavio teisė, todėl DGK nepagrįstai ieškovo atstovų išsakytą poziciją įvertino kaip psichologinį smurtą. Ieškovės atstovų poziciją dėl netinkamai atliekamų pareigų ir netinkamą bendravimą patvirtina kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai: a. 2022 m. gegužės 5 d. Apsilankymo (duomenys neskelbtini) aktas, kuriame nurodyti, kad rasti nesutvarkyti (duomenys neskelbtini) ; b. 2022 m. rugsėjo 13 d. (duomenys neskelbtini) tarybos posėdžio protokolas Nr. M-4, iš kurio matyti, kad atsakovė įpareigota iškilus problemoms komunikuoti su direktore, nenaudoti psichologinio smurto, darbe vadovautis pareiginiais nuostatais; c. atsakovė nevykdė teisėtų (duomenys neskelbtini) direktorės nurodymų, todėl (duomenys neskelbtini) direktorė pavedimus atsakovei pradėjo duoti įsakymais (pvz. 2022 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymas Nr. VV-27); d. netinkamą atsakovės pareigų vykdymą patvirtinta ir kiti rašytiniai įrodymai: 1) 2020 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) ūkio skyriaus vedėjos pranešimas dėl turto likvidavimo; 2) 2022 m. liepos 11 d. raštinė vedėjos pranešimas dėl inventorinės knygos; 3) 2022 m. rugsėjo 27 d. vyr. buhalterės pranešimas; 4) 2022 m. spalio 13 d. budėtojos G. Š. pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) elgesio; 5) 2022 m. spalio 19 d. mokytojos J. G. paaiškinimas dėl (duomenys neskelbtini) darbo; 6) 2022 m. spalio 11 d. (duomenys neskelbtini) ūkio skyriaus vedėjos pranešimas dėl (duomenys neskelbtini) elgesio. Ieškovės vertinimų DGK sprendimu konstatuoto darbdavio veiksmų neteisėtumo neužtenka patirtai neturtinei žalai įrodyti, o kitos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti ir taikyti nenustatytos. Nors Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau ir DK) numato teisę į neturtinės žalos atlyginimą (DK 151 straipsnis), tačiau DK normos nereguliuoja neturtinės žalos nustatymo sąlygų, todėl pasisakant dėl neturtinės žalos atlyginimo sąlygų vadovaujamasi Civilinio kodekso (toliau ir CK) nuostatomis (DK 4 straipsnio 2 dalis). Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais ir pagrindais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas padaryto 14 darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai; situacijose, kai padaryta neturtinė žala nežymi (darbuotojo atleidimo pagrindas nediskredituojantis, nepakenkta darbuotojo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kurių pagrindų galima būtų daryti išvadą, kad ieškovės atstovai atsakovės atžvilgiu vykdo psichologini spaudimą, ji yra ignoruojama ir ją siekiama įbauginti. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovės atstovai atliko neteisėtus veiksmus, taip pat, kad yra ieškovės kaltė. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė kentėjo moraliai ir psichologiškai, išgyveno nepatogumų, didelį nerimą, buvo dvasiškai sukrėsta. Teiginius apie neturtinę žalą, t. y. kad ją patyrė, atsakovė grindė tik savo paaiškinimais, bet nepateikia kitų įrodymų. Nenustačius visų žalos atlyginimo sąlygų, negalima konstatuoti, kad yra pagrindas atlyginti atsakovei neturtinę žalą. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, apie jos patirtą moralinį, psichologinį smurtą, žmogaus orumo pažeminimą, patyčias, patirtą spaudimą, o apsiribojo deklaratyviais teiginiais. Psichologinio smurto darbe atpažinimas priklauso nuo subjektyvaus darbuotojo ar vadovo aplinkos suvokimo, todėl gali pasitaikyti situacijų, kuomet darbuotojas nepagrįstai teisėtus darbdavio veiksmus vertina kaip psichologinį smurtą. Atsakovė savo prašyme dideliu psichologiniu spaudimu laiko 2022 m. birželio mėn. pateiktą pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, tačiau tai negali būti laikoma psichologiniu smurtu. Vadovaujantis DK 54 straipsniu bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokai nepanaudota atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, jis sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Kaip matyti iš teisinio reglamentavimo, siūlyti nutraukti darbo sutartį gali tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Pažymėtina, kad darbuotojas yra laisvas išreikšti savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo ir, nesutikdamas su darbdavio pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu, turi teisę nepasirašyti susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo. Atsakovė subjektyviai įvertino pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl nepagrįstai teisėtus darbdavio veiksmus vertina kaip psichologinį smurtą. Atsakovės atžvilgiu nei (duomenys neskelbtini) direktorė nei kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai jokių mobingo veiksmų nevykdė. Iki atsakovės prašymo DGK nei vienas darbuotojas žodžiu ir (arba) raštu nesikreipė į administraciją dėl darbe galimai patirtų ar patiriamų agresyvių, užgaulių, įžeidžiamų veiksmų savo atžvilgiu, patyčių ir kitokių psichologinio poveikio formų. Nei vienas (duomenys neskelbtini) darbuotojas nediskriminuojamas dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. 2021 m. gruodžio 21 d. atliktas (duomenys neskelbtini) psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimas ir vertinimas (2021 m. gruodžio 21 d. protokolas Nr. P 368/21), įvertinti ergonominiai, fizikiniai, fiziniai ir psichosocialiniai rizikos veiksniai. Su šio dokumento išvadomis atsakovė yra susipažinusi, nes dalyvavo 2022 m. vasario 9 d. mokytojų tarybos posėdyje. Minėtame dokumente pažymima, kad darbo kolektyve nėra prielaidos galimoms horizontalaus (darbuotojas - darbuotojas) ir vertikalaus (vadovas-darbuotojas) mobingo apraiškoms. (duomenys neskelbtini) yra direktoriaus 2017 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. VV-106 patvirtinta Lygių galimybių politikos ir jos įgyvendinimo tvarka, 2022 m. spalio 26 d. direktoriaus įsakymu Nr. VV-174 patvirtinta (duomenys neskelbtini) smurto ir priekabiavimo prevencijos politika, (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. VV-82 patvirtintos Vidaus darbo tvarkos taisyklės. Su visais šiais dokumentais galima susipažinti (duomenys neskelbtini) svetainėje (duomenys neskelbtini). DGK nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė ne tik, kad elgėsi nepakankamai sąžiningai, piktnaudžiavo savo teise ir apribojo ieškovės darbo ir profesinės veiklos galimybes, bet ir pažeidė DK 31 straipsnio 3 dalyje nurodytą reikalavimą draudžiantį persekioti darbuotoją ar kitaip pažeisti jo interesus dėl darbuotojo kreipimosi į valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas su pranešimu apie darbdavio daromus darbo ar kitų teisės normų pažeidimus. (duomenys neskelbtini) direktorei buvo žinoma, kad atsakovė kreipėsi į Švietimo ir mokslo ministeriją, tačiau DGK Sprendime visiškai nemotyvavo, kaip šios aplinkybės žinojimas galėjo prisidėti prie atsakovės tariamo persekiojimo. Atsakovė nagrinėjant prašymą DGK negalėjo nurodyti, kas jai pažadėjo mobingą pašalinti ir nepateikė Švietimo ir mokslo ministerijos atsakymų į jos prašymus. Ieškovei teikiant ieškinį nėra žinoma kokius atsakymus iš Švietimo ir mokslo ministerijos gavo atsakovė.

8. DK 150 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo užmokestis atsakovei nuo 2017 m. vasario 1 d. turėjo būti nustatomas, taikant nuo šios datos įsigaliojusį Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalis), priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą, premijas. Pagal šio įstatymo 7 str. 1 d. biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma koeficientais, pastovioji dalis nustatoma pagal įstatymo 3, 4 priedus, atsižvelgiant į pareigybės lygį, profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas darbas, analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbui, arba atliekamos funkcijos, analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus, atsižvelgiant į pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį.

9. Ieškovė nustatydama kvalifikacinius reikalavimus pareigybei, turi atsižvelgti į įstaigos darbuotojo pareigybės grupę ir lygį, nustatyti, kokie gebėjimai ir kompetencijos būtini konkrečioms pareigoms eiti.

10. Atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigybė (duomenys neskelbtini) patvirtinta 2022 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) direktorės D. Ž.. Pareigybės aprašyme nustatytas B pareigybės lygis. 2022 m. balandžio 13 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus atlikto (duomenys neskelbtini) veiklos ir valdymo vidaus audito ataskaitos Nr. T4­6 (b.l. 238­261) 2.2 punkte nurodyta, kad audito metu buvo peržiūrėti (duomenys neskelbtini) darbuotojų pareigybių aprašymai ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigybė priskirta netinkamam pareigybės lygiui, t.y. nurodyta, kad pareigybės aprašyme nustatant reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą, pareigybės lygis turi būti A2. Ieškovė, priešingai nei nurodyta Vidaus audito ataskaitoje, pareigybės nepriskyrė A2 lygiui, tačiau pakeitė kvalifikacinius reikalavimus, keliamus darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) pareigas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis pasikeitusiomis aplinkybėmis nuo 2022 m. gegužės 2 d. pakeitė kvalifikacinius reikalavimus darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) pareigas. Atsakovė (duomenys neskelbtini) d. įgijo (duomenys neskelbtini) universiteto aukštojo mokslo diplomą, (duomenys neskelbtini) d. įgijo (duomenys neskelbtini) universiteto filologijos bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją, (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) universitete įgijo socialinių mokslų magistro laipsnį.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 2 straipsniu, Biržų rajono savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus (duomenys neskelbtini) veiklos ir valdymo vidaus audito ataskaitos Nr. T4­6 (b.l. 238­261) 2.2 punktu, atsižvelgiant į atsakovės išsilavinimą, turimas kompetencijas, išdirbtą laiką pareigose bei išdėstytus faktus, darytina išvada, kad ieškovės prašymas panaikinti Panevėžio DGK sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022­05­02 įsakymo Nr. VV-65 yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

13. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

14. Byloje keliamas teisingo apmokėjimo už atliekamą darbą bei darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas, darbdaviui atliekant jo atžvilgiu psichologinio spaudimo ir mobingo turinčius veiksmus.

15. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnių praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016).

16. Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Faktinės aplinkybės

17. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikos švietimo sistemos biudžetinė įstaiga, kurios pagrindinė veiklos sritis – švietimas. (duomenys neskelbtini) d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) d. buvo priimta dirbti pilnu vienu etatu ieškovės (duomenys neskelbtini) pareigose, o nuo 2020 m. sausio 1 d. ieškovei nustatytas 0,5 (duomenys neskelbtini) pareigybės darbo krūvis. Atsakovė yra vienintelė (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Atsakovės pareigybė priskirta specialistų grupei. Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) įstatymo (toliau ir (duomenys neskelbtini) įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad į (duomenys neskelbtini) sistema įeina ir mokyklų (išskyrus aukštąsias) bibliotekos. Mokyklos (išskyrus aukštąsias) gali vykdyti bibliotekų veiklą. To paties įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyta, kad mokyklos (išskyrus aukštosios) (duomenys neskelbtini) yra šios mokyklos struktūrinis padalinys, joje aptarnaujama mokyklos bendruomenė.

Dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento, pareigybės lygio nustatymo

18. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento ir pareigybės lygio nustatymo. DK 140 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka. Darbo užmokestis ieškovei nuo 2017 m. vasario 1 d. turėjo būti nustatomas, taikant nuo šios datos įsigaliojusį Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymą. Pagal šį įstatymą darbuotojų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys arba tik pastovioji dalis, jeigu šio įstatymo nustatyta tvarka kintamoji dalis nenustatyta); priemokos; mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą; premijos (Darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis); biudžetinių įstaigų darbuotojų, išskyrus darbininkus, pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma koeficientais (Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis); pastovioji dalis nustatoma pagal Darbo apmokėjimo įstatymo 3 ir 4 priedus, atsižvelgiant į pareigybės lygį, profesinio darbo patirtį, kuri apskaičiuojama sumuojant laikotarpius, kai buvo dirbamas darbas, analogiškas pareigybės aprašyme nustatytam tam tikros profesijos ar specialybės darbui, arba atliekamos funkcijos, analogiškos pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, kitus darbo apmokėjimo sistemoje nustatytus kriterijus atsižvelgiant į pareigybės lygį ir profesinio darbo patirtį (Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis).

19. Darbo apmokėjimo įstatymo 7 straipsnio 10 dalį biudžetinės įstaigos darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą pagal darbo apmokėjimo sistemoje numatytus kriterijus ir koeficientų dydžius nustato į pareigas priimantis asmuo. To paties Darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbdavys privalo nustatyti darbo apmokėjimo sistemą ir padaryti ją prieinamą visiems darbuotojams susipažinti. Prieš nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo nuostatas, detalizuojami biudžetinės įstaigos darbuotojų pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos pastoviosios dalies nustatymo kriterijai (išsilavinimas, profesinio ir (ar) vadovaujamo darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir pagal kiekvieną kriterijų nustatyti konkretūs pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, šio įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytais pagrindais padidintos pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų dydžiai, 7 straipsnio 8 dalyje nustatyti pareiginės algos pastoviosios dalies koeficiento didinimo iki 100 procentų kriterijai ir jų dydžiai, 9 ir 14 straipsniuose nurodytos pareiginės algos kintamosios dalies nustatymo tvarka ir procentiniai dydžiai, 10 ir 12 straipsniuose nustatyta priemokų ir premijų skyrimo, 11 straipsnyje numatyto mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai.

20. Taigi, konkrečių koeficientų nustatymo kriterijai turi būti išdėstyti darbo apmokėjimo sistemoje nustatant aiškius jų nustatymo kriterijus. (duomenys neskelbtini) direktorė 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. VV-109, patvirtino Darbo apmokėjimo sistemą. Darbo apmokėjimo sistemos 9 punktu nustatė, kad darbuotojų pareiginės algos pastovioji dalis nustatoma atsižvelgiant į šiuos kriterijus: 1) veiklos sudėtingumą; 2) darbo krūvį (intensyvumas neviršijant nustatyto darbo laiko); 3) atsakomybės lygį; 4) papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimas; 5) savarankiškumo lygį; 6 ) darbo funkcijų įvairovę; 7) kitus direktoriaus vertinimu svarbius kriterijus. Darbo apmokėjimo sistemos 11 punktu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) direktorius, atsižvelgdamas į 9 punkte nustatytus kriterijus, konkrečiai darbuotojo pareigybei nustato pareiginės algos pastovios dalies dydį. Kuo veikla sudėtingesnė, įvairesnės funkcijos, atsakomybės lygis didesnis, tuo nustatomas didesnis pareiginės algos pastovios dalies koeficientas. Atitinkamai, jeigu veikla nesudėtinga, funkcijos vienodos, veikla nereikalauja papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimo nustatomas mažesnis pareiginės algos pastovios dalies koeficientas. Atsakovei nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo nustatytas minimalus 5,9 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, kai leistinas koeficientų dydis nuo 5,9 iki 10. Iš pateiktų duomenų nėra aišku kuo vadovaujantis atsakovei buvo nustatytas minimalus pareiginės algos pastovios dalies koeficiento dydis. (duomenys neskelbtini) direktorė teismo posėdyje paaiškino, jog nustatė minimalų pareiginės algos koeficientą atsakovei dėl tinkamai neatliekamo darbo, kadangi neįvykdo iki galo jai skirtų užduočių, neįsitraukia į mokyklos bendruomenės veiklą. Iš 2022 m. balandžio 13 d. Vidaus audito ataskaitos Nr. T4-6 (toliau ir Vidaus audito ataskaita) pirmo priedo, matyti, jog (duomenys neskelbtini) tikslai pagal 2021 metų veiklos planą įgyvendinti iš dalies, tačiau iš audito ataskaitos matyti, jog ir kitose (duomenys neskelbtini) veiklos srityse yra trūkumų. Kaip antai neatnaujinti darbuotojų pareigybių aprašymai, ilgalaikio turto apskaitos trūkumai, transporto panaudojimo, viešųjų pirkimų trūkumai, laiku nedeklaruojami viešieji ir privatūs interesai ir kt. Taigi trūkumai nustatyti ne tik (duomenys neskelbtini) veikloje. Tik bylos nagrinėjimo teisme metu (duomenys neskelbtini) direktorė taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) (atsakovės) darbo krūvis mažėja, nes mažėja mokinių skaičius, ji pavaldume neturi nė vieno darbuotojo, todėl jai buvo nustatytas minimalus pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas, tačiau šie motyvai ieškovės vidaus dokumentuose nefiksuoti. Iš nustatytų aplinkybių matyti, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atsakovei nustatydama pareiginės algos pastovios dalies koeficientą atsižvelgė į jos veiklos sudėtingumą, darbo krūvį, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar svarbių einamoms pareigoms žinių turėjimą ir kt., todėl ieškovė įpareigotina iš naujo nustatyti atsakovei pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nuo 2023 m. sausio 1 d. ir pagal naujai nustatytą pareiginės algos pastovios dalies koeficientą perskaičiuoti darbo užmokestį ieškovei nuo 2023 m. sausio 1 d.

21. Darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsnyje nustatyta, kad biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės yra šių lygių: 1) A lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas: a) A1 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su magistro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu; b) A2 lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintu išsilavinimu, taip pat mokytojų, baleto artistų ir šokėjų bei kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės; 2) B lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštesnysis išsilavinimas, įgytas iki 2009 metų, ar specialusis vidurinis išsilavinimas, įgytas iki 1995 metų; 3) C lygio – pareigybės, kurioms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija; 4) D lygio – pareigybės, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai.

22. Biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybės skirstomos į šias grupes: 1) biudžetinių įstaigų vadovai ir jų pavaduotojai, kurių pareigybės priskiriamos A (A1 ar A2) lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti; 2) administracijos padalinių vadovai ir jų pavaduotojai, kurių pareigybės priskiriamos A (A1 ar A2) arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti; 3) darbuotojai, su kuriais sudarytos darbo sutartys dėl mentorystės (įgytos patirties perdavimo), kurių pareigybės priskiriamos A (A1 ar A2) lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti; 4) specialistai, kurių pareigybės priskiriamos A (A1 ar A2) arba B lygiui, atsižvelgiant į būtiną išsilavinimą toms pareigoms eiti; mokytojų, baleto artistų ir šokėjų, taip pat kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių pareigybės priskiriamos specialistų A2 lygio pareigybių grupei; 5) kvalifikuoti darbuotojai, kurių pareigybės priskiriamos C lygiui; 6) darbuotojai, kurių pareigybės priskiriamos D lygiui (toliau – darbininkai) (Darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnis).

23. Darbo apmokėjimo įstatymas numato, jog privaloma tvirtinti biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigybių sąrašus, o biudžetinės įstaigos darbuotojo pareigybės aprašyme turėjo būti nurodyta: 1) pareigybės grupė; 2) pareigybės pavadinimas; 3) konkretus pareigybės lygis; 4) specialieji reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam darbuotojui (išsilavinimas, darbo patirtis, profesinė kvalifikacija); 5) pareigybei priskirtos funkcijos (Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnis).

24. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, vadovaudamasis Darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 253 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo įgyvendinimo“ 2.1.1 papunkčiu, 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-177 patvirtino valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų, išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo metodiką (toliau ir Pareigybių aprašymo metodika), kuria nustatė valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), išskyrus mokytojus, pareigybių aprašymo tvarką. Pagal šią tvarką darbdavys nustatydamas kvalifikacinius reikalavimus pareigybei, turi atsižvelgti į kuriai grupei yra priskiriama įstaiga ir tipą, į įstaigos darbuotojo pareigybės grupę ir lygį, ir nustatyti kokie gebėjimai ir kompetencija būtini konkrečioms pareigoms atlikti.

25. Nustatyta, kad ieškovė 2017 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. VV-30 (b.l. 14-15 ir 209-210) patvirtino (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymą ir nustatė, kad darbuotojas einantis (duomenys neskelbtini) pareigas turi turėti aukštąjį (universitetinį arba koleginį) arba jiems prilygintą (duomenys neskelbtini) krypties išsilavinimą, o pareigybės lygį priskyrė B lygio pareigybei. 2022 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. VV-65 (duomenys neskelbtini) direktorius pakeitė (duomenys neskelbtini) pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir nustatė, kad darbuotojas, einantis (duomenys neskelbtini) pareigas turi turėti ne žemesnį kaip aukštesnįjį išsilavinimą, įgytą iki 2009 metų, ar specialųjį vidutinį išsilavinimą, įgytą iki 1995 metų.

26. (duomenys neskelbtini) direktorė bylos nagrinėjimo menu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus pakeitė po to, kai buvo gauta Vidaus audito ataskaita. Vidaus audito ataskaitos 2.2 punkte nurodyta, kad audito metu buvo peržiūrėti (duomenys neskelbtini) darbuotojų pareigybių aprašymai ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pareigybė priskirta netinkamam pareigybės lygiui, t.y. nurodyta, kad pareigybės aprašyme nustatant reikalavimą turėti aukštąjį universitetinį ar aukštąjį koleginį išsilavinimą pareigybės lygis turi būti A2. Tačiau ieškovė, priešingai nei nurodyta Vidaus audito ataskaitoje, ne pareigybę priskyrė A2 lygiui, bet pakeitė kvalifikacinius reikalavimus, keliamus darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) pareigas. Ieškovė bylos nagrinėjimui nepateikė įrodymų, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis pasikeitusiomis aplinkybėmis vadovaujantis nuo 2022 m. gegužės 2 d. pakeitė kvalifikacinius reikalavimus darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) pareigas.

Dėl mobingo, neturtinės žalos atlyginimo

28. Byloje keliamas darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas, darbdaviui atliekant jo atžvilgiu psichologinio spaudimo ir mobingo turinčius veiksmus.

33. DK ir kituose teisės aktuose nėra apibrėžta psichologinio smurto darbe sąvoka.

35. Taigi psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma, kuri yra sistemingas reiškinys. Esminis psichologinio smurto ir konflikto darbe skiriamasis požymis - prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.

37. Susipažinus su ieškinio turiniu, atsiliepimu į ieškinį, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, išklausius šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais dėl patirto mobingo dėl žemiau nustatytų aplinkybių.

38. (duomenys neskelbtini) direktorė paaiškino teismo posėdyje, jog atsakovė nesusitvarko su jai patikėtomis pareigomis, todėl kiti darbuotojai turi baigti atlikti atsakovei pavestas užduotis, nevykdo (duomenys neskelbtini) direktorės žodinių pavedimų, todėl užduotys jai formuluojamos įsakymų forma, atsakovė, nustačius trūkumus, nepateikia raštu jokių paaiškinimų, komisijai nustačius (duomenys neskelbtini) trūkumą, komisija nuėjo pas atsakovę aptarti rezultatų, tačiau ji su komisija nebendravo, todėl buvo perskaitytas (duomenys neskelbtini) inventorizacijos aktas. Dėl rakto ir atvykimo į (duomenys neskelbtini) direktorė paaiškino, jog atsakovė turėjo vienintelį raktą nuo (duomenys neskelbtini), todėl valytojai buvo sudėtinga patekti į (duomenys neskelbtini), taip pat yra priešgaisriniai reikalavimai, todėl buvo pakeista (duomenys neskelbtini) durų spyna ir vienas raktas paliktas pas budėtoją, o visi darbuotojai patenka į (duomenys neskelbtini) pro ta patį pagrindinį įėjimą, tik fizinio lavinimo mokytojas turi raktus nuo kitų durų, kad patektų su vaikais į lauką sportuoti bei valytoja šiukšlėms išnešti. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė. Iš byloje esančios Vidaus audito išvados matyti, kad (duomenys neskelbtini) įgyvendindama 2021 m. (duomenys neskelbtini) veiklos plano uždavinius nerodo iniciatyvos, pasirenka priemones nederindama su ugdymo planu, bendruomenė apie vykusias parodas informacijos negavo, todėl sunku konstatuoti ar parodos vyko, nepateikė informacijos dėl lankytojų užklausų, todėl negalima dokumentaliai pagrįsti šio fakto; (duomenys neskelbtini) neprižiūrėtas pagal sutartus terminus, nepapildytas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) netyrė poreikio dėl (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, (duomenys neskelbtini) pirkimą inicijavo mokytojos. Šios Vidaus audito metu nustatytos aplinkybės patvirtina (duomenys neskelbtini) direktorės paaiškinimus dėl atsakovės negebėjimo visa apimtimi atlikti (duomenys neskelbtini) pareigas. Iš apsilankymo (duomenys neskelbtini) akto matyti, kad (duomenys neskelbtini) sudėliotos netvarkingai, kartotekoje nesilaikoma abėcėlinės tvarkos, yra skirtukai sovietinėmis temomis („TSRS istorija“, „Jaunieji pionieriai“ ir kt.), (duomenys neskelbtini) neperžiūrėti, nesutvarkyti. Iš 2022 m. spalio 11 d. pranešimo matyti, kad atsakovė pakeltu balsu šaukė ant (duomenys neskelbtini) direktorės. 2022 m. birželio 22 d. komisija, atliekanti (duomenys neskelbtini) inventorizaciją, informavo (duomenys neskelbtini) direktorę, jog įtaria (duomenys neskelbtini) jas filmuojant, todėl jaučiasi darbe emociškai nesaugios. 2020 m. birželio 23 d. pranešime dėl turto likvidavimo nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pateikė nurašomą (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), tačiau tikrinant pagal sąrašus nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) neatitiko sąrašų, turtas nelikviduotas. Iš (duomenys neskelbtini) mokytojos J. G. paaiškinimų matyti, jog atsakovė nemotyvuotai nepasirašo dovanotų leidinių įvertinimo akto, todėl be jos parašo buvo perduotas (duomenys neskelbtini) buhalteriui. Iš šalių paaiškinimų DGK sprendimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) trūkumas. Teisme atsakovė paaiškino, jog nežino dėl ko jis yra susidaręs, komisija, atlikdama inventorizaciją, (duomenys neskelbtini) nešiojo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovei nebuvo leista dalyvauti atliekant inventorizaciją (duomenys neskelbtini). Šios ir Vidaus audito metu nustatytos aplinkybės patvirtina (duomenys neskelbtini) direktorės paaiškinimus dėl atsakovės negebėjimo visa apimtimi atlikti (duomenys neskelbtini) pareigas, pati sudaro konfliktines situacijas , todėl atsakovės teiginiai, kad ji yra diskriminuojama, patiria mobingą, negali būti laikomi pagrįstais. Nagrinėjamas atvejis vertintinas kaip konfliktinė darbinė situacija, kuri, teismo manymu kyla ne iš ieškovės, o iš atsakovės elgesio.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

39. Ieškovė pateikė duomenis, jog patyrė 1175 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ir 107 Eur žyminiam mokesčiui sumokėti, atsakovė – 2280 Eur teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovės atstovas prašo nepriteisti ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, nes jo nuomone (duomenys neskelbtini) yra savivaldybės įstaiga, o savivaldybė turi teisininkus, kurie gali atstovauti ieškovą teisme neatlygintinai.

40. Byloje yra keliamas neturtinės žalos atlyginimo (tarpe kitų) klausimas, kuris reikalauja specifinių teisinių žinių, todėl ieškovei buvo reikalinga kvalifikuota advokato pagalba.

41. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

42. Kadangi ieškovės reikalavimai patenkinti vienu trečdaliu iš atsakovės ieškovui priteistinas trečdalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų – 427 Eur. Atsakovės atžvilgiu patenkinti du trečdaliai reikalavimų, todėl jai iš ieškovės priteistini du trečdaliai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų 1520 Eur. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 1093 Eur bylinėjimosi išlaidų.

43. Laikantis aukščiau nustatytos proporcijos paskirstomos 13,43 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš ieškovės – 8,95 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsnio 2 dalis). Atsakovei tenkanti išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 4,48 Eur, nepriteistina, nes neviršija minimalios valstybei priteistinos išlaidų sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniais, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti ieškovę (duomenys neskelbtini) iš naujo nustatyti atsakovei A. A. pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą nuo 2023-01-01 ir pagal naujai nustatytą pareiginės algos pastovios dalies koeficientą perskaičiuoti darbo užmokestį atsakovei nuo 2023-01-01.

Panaikintini 2022 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. VV-65 patvirtinto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo I skyriaus 3 punktą, kuriuo (duomenys neskelbtini) pareigybė priskirta B lygiui, bei II skyriaus 8.1 punkto dalį, kuriuo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai darbuotojui, einančiam (duomenys neskelbtini) pareigas.

Pripažinti, kad atsakovės A. A. prašymas – dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei A. A.,a.k. (duomenys neskelbtini) vieną tūkstantį devyniasdešimt tris eurus bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), aštuonis eurus 95 ct teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose.