- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 2A-1057-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-06300-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Antanas Rudzinskas, Natalja Cikoto
- Atsakovas
- V. Z.
- Ieškovas
- UAB ,,Bokšto valda“
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Jūratės Varanauskaitės, teisėjų Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Bokšto valda“ ieškinį atsakovui V. Z. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB ,,Bokšto valda“ kreipėsi į teismą, prašydamas išreikalauti ieškovui nuosavybės teise priklausantį butą/patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. Z. neteisėto svetimo valdymo, iškeldinant atsakovą V. Z. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, kartu iškraustant visus atsakovui priklausančius daiktus. Nurodė, kad ieškovas 2010 m. liepos 17 d. iš antstolės N. Š. vykdomo turto pardavimo iš varžytynių įgijo nuosavybės teise patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės įgijimo pagrindas – turto pardavimo iš varžytynių aktas 2010-07-19, Nr. 33-445/10, patvirtintas 2011 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-2-534/2011. Visi atsakovo skundai teismams dėl minėtų varžytynių teisėtumo, taip pat dėl išieškojimo pagrindo pagrįstumo ir teisėtumo buvo atmesti, ieškovas įregistravo savo nuosavybės teisę į minėtas patalpas viešajame registre. Ieškovo turimais duomenimis atsakovas minėtame bute negyvena, jį nuomoja, tačiau atsisako perduoti ieškovui kaip teisėtam savininkui, taip pat bute yra atsakovo daiktai.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sandoriai, kurių pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teisę į ginčo butą, yra neteisėti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nusprendė iškeldinti atsakovą V. Z. su visu jam priklausančiu turtu iš 38, 35 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovo V. Z. ieškovo naudai 144 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovas naudojasi ieškovui UAB „Bokšto valda“ nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, be savininko sutikimo. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovo, kaip turto savininko, teises savo nuožiūra naudoti ir tvarkyti nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovo nuosavybės teisė į minėtas patalpas teisme neginčijama (CK 4.98 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčo bute negyvena, todėl ir iškeldinti iš buto nėra pagrindo. Sandoriai, kuriais ieškovas įgijo nuosavybės teisę į butą, yra neteisėti. Be to, yra pateiktas prašymas atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl Kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ neteisėtų veiksmų išduodant kreditą, taip pat savavaldžiavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Bokšto valda“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas, nemotyvuotas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.
Pagal CPK 329 ir 330 straipsnius sprendimas panaikinamas pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas arba pažeidus materialinės teisės normas. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė ginčą dėl atsakovo iškeldinimo nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos kuomet ieškovas – buto savininkas kreipėsi į teismą dėl jo nuosavybės teisės pažeidimo, nors ir nesusijusio su valdymo netekimu (CK 4.98 str.) bei prašė atsakovą iškeldinti iš jam priklausančių patalpų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė pirmiau nurodytą materialinės teisės normą. Toks sprendimas atitinka teismų praktiką, kuomet iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisinių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-790/2003). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad ieškovas yra ginčo buto savininkas, o atsakovas toliau neteisėtai riboja (pažeidinėja) ieškovo nuosavybės teises. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir aiškindamas bei taikydamas įstatymus vadovavosi CK normomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas, nebūdamas sutartinių santykių dalyviu, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jo nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovu, kuris naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovo teisė ginama CK nustatytais būdais, ir vienas iš jų yra tas, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Bokšto valda“ 2010 m. liepos 17 d. varžytynėse iš antstolės N. Š. nupirko 38, 35 kv. m ploto butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusį nuosavybės teise atsakovui V. Z.. Ieškovas 2010 m. liepos 21 d. sumokėjo minėtų patalpų kainą ir pagal antstolės N. Š. 2010 m. liepos 19 d. sudarytą ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. P2-2-534/2011 patvirtintą turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 33-445/10 įgijo nuosavybės teisę į minėtas patalpas (CPK 724 str. 8 d.). Atsakovas V. Z. atskiruoju skundu apskundė teismo nutartį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo, tačiau teismų sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartis, kuria patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 33-445/10, palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-553-232/2012. Taigi sandoris, esantis ieškovo nuosavybės teisių į butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir galiojantis. Daugiau ginčų teisme dėl sandorio, kurio pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teises į ginčo butą, nėra, ieškovo daiktinės teisės į minėtą nekilnojamąjį turtą ir jų atsiradimo pagrindas yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, ką patvirtina nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 5). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo raštu įspėtas dėl išsikeldinimo iš ginčo buto (b. l. 9). Nuo ieškovo raginimo atsakovui išsikelti iki skundžiamo teismo sprendimo praėjo pusė metų, o iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dar papildomai beveik metai. Darytina išvada, kad tiek laiko neteisėtai naudodamasis ieškovo atsakovas akivaizdžiai pažeidžia ieškovo kaip savininko interesus.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas savininko teisių gynimo, o ne turto pardavimo iš varžytynių pripažinimo negaliojančiu klausimas (kuris, beje, yra išnagrinėtas), todėl aplinkybė, jog apeliantas kreipsis su prašymu atnaujinti ikiteisminį tyrimą dėl Kredito unijos ,,Vilniaus taupomoji kasa“ neteisėtų veiksmų išduodant kreditą, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.