Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutarties, kuria patvirtintas 2010-07-19 turto pardavimo iš varžytinių aktas, civilinėje byloje pagal antstolės N. Š. pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytinių akto tvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolė N. Š. LR CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka teismui pateikė tvirtinti 2010-07-19 surašytą turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr., kuriuo ji iš pirmųjų varžytinių pardavė dviejų kambarių butą 38,35 kv.m. bendro ploto, unikalus turto numeris, esantį Didžioji g., Vilniuje, priklausantį V. Z., pirkėjui UAB „Bokšto valda“ už 256 000 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

LR CPK 700 str. nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytynių yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Tai priverstinis turto perleidimas kito asmens nuosavybėn specialia įstatyme nustatyta tvarka, siekiant gauti lėšas atsiskaityti su turto savininko kreditoriais. Iš vykdomosios bylos Nr. 33-445-2010 medžiagos nustatyta, kad antstolė N. Š. 2010-05-07 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojo (išieškotojo atstovo) Vilniaus taupomoji kasa kredito unija 2010-05-07 pateiktą vykdyti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-04-20 išduotą vykdomąjį raštą Nr.1-237V/2010 dėl 65 532,66 Lt skolos išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojo Vilniaus taupomoji kasa kredito unija naudai, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį turtą. Priverstinai parduoti iš varžytinių nekilnojamąjį daiktą –kv.m. ploto dviejų kambarių butą, esantį Didžioji g., Vilniuje, nuosavybės teises priklausantį V. Z.. 2010-05-10 surašytas turto arešto aktas, kuriuo buvo areštuotas minėtas turtas - 2 kambarių butas, esantis g., Vilniaus m., priklausantis V. Z. (v.b. b.l. 1-4). 2010-05-10 patvarkymu dėl ekspertizės paskyrimo antstolė N. Š. nutarė skirti 2010-05-10 turto arešto aktu areštuoto turto ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB „Auditas ir konsultacijos“, ekspertizės tikslas nustatyti, buto, esančio g., Vilniaus m., rinkos vertę (v.b. b.l. 12). Minėtas patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo išsiųstas skolininkui ir išieškotojui susipažinimui, skolininkui V. Z. įteiktas asmeniškai 2010-05-17 (b.l. 14). Pagal 2010-06-02 surašytą Nekilnojamojo turto įvertinimo eksperto išvadą, vertinamojo nekilnojamojo turto – buto, esančio g., Vilniaus m., rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės metodu, vertinimo metu (2010-06-01) yra 310 600 Lt (v.b. b.l. 19-34).

2010-06-14 viešai buvo paskelbta apie minėto buto pardavimą iš pirmųjų varžytinių už 248 480 Lt (310 600 Lt x 80 proc.) (v.b. b.l. 37-38). Apie varžytines buvo informuoti skolininkas ir išieškotojai (v.b. b.l. 40), skolininkui (apeliantui) pranešimas įteiktas 2010-06-17 (v.b. b.l.b41). 2010-07-19 buvo surašytas turto pardavimo iš varžytinių protokolas (v.b. b.l. 60-62), o 2010-07-19 turto pardavimo iš varžytinių aktas, kuriuo antstolė N. Š. iš pirmųjų varžytinių pardavė dviejų kambarių butą 38,35 kv.m. bendro ploto, unikalus turto numeris, esantį g., Vilniuje, priklausantį V. Z., pirkėjui UAB „Bokšto valda“ už 256 000 Lt.

Varžytinių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą, t.y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, teik išieškotojų interesus. Varžytinių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytinių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytinės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytinių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais.

Apeliantas savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia ta aplinkybe, jog areštuotas turtas įkainotas ir parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Siccum“ v. antstolis L. G., M. M., D. G., V. V., ir kt., bylos Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje D. B., R. B. v. antstolė B. P., J. V., J. K., A. K., AB Sampo bankas, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. S., M. K., O. P., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“, ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009; kt.). CPK 681 straipsnis nustato areštuoto turto įkainojimo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkymo kopijos siunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalys šio Kodekso 598 str. nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pagal CPK 682 str. 2 d. jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolis LR CPK 681 str. 2 d. ir 682 str. 1 d. nustatyta tvarka 2010-05-10 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo skolininko turtui - butui, esančiam g., Vilniaus m., vertei nustatyti. Patvarkymu ekspertizę atlikti pavesta UAB „Auditas ir konsultacijos“. Taigi antstolis pasinaudojo įstatymine teise pasitelkti ekspertą turto objekto rinkos vertei nustatyti. Apie patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo, apeliantas sužinojo 2010-05-17, kai asmeniškai apeliantui buvo įteiktas patvarkymas dėl turto ekspertizės skyrimo (v.b. b.l. 14). Tačiau apeliantas šio antstolio atlikto procesinio veiksmo įstatyme nustatytais terminais neskundė, ir būdamas supažindintas su jo, kaip skolininko, procesinėmis teisėmis vykdymo procese, nepasinaudojo teise CPK 598 str. nustatyta tvarka pareikšti antstolio patvarkymu paskirtam ekspertui nušalinimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nesutiko su turto įkainavimu. Kaip minėta prieštaravimai turi būti motyvuoti bei pagrįsti įrodymais, pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, jog pareiškėjas nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą buto rinkos vertės nustatytą.

Apeliantas kelia ginčą dėl netinkamai nustatytos areštuoto turto vertės, tačiau jis nepaneigė, kad byloje esančiame UAB „Auditas ir konsultacijos“ nekilnojamojo turto įvertinimo eksperto išvadoje Nr. nurodyta turto vertė neatitinka rinkos kainų. Vadovaujantis ekspertizės išvada, ginčo turto vertė 2010-06-01 buvo 310 600 Lt. Buto rinkos vertės nustatytą atliko kompetetinga nekilnojamojo turto vertintoja – A. K., kuri įrašyta į LR teismo ekspertų sąrašą kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, verslo, įmonės apskaitos ir atskaitomybės srityje. Turto rinkos vertė nustatyta lyginamosios vertės metodu t.y. grindžiamas analogiško vertinamajam turtui pirkimo-pardavimo sandorų kainų lyginimu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog antstolis turėjo suabejoti UAB „Auditas ir konsultacijos“ nustatyta turto verte. Skolininkas pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog areštuoto turto vertė yra 400 000 Lt. Apelianto pateiktos ištraukos iš internetinio puslapio www.aruodas.lt bei šiame puslapyje pateiktos įvairaus nekilnojamojo turto kainos negali būti įrodymu ginčo turto vertei nustatyti, nes iš šiame internetiniame puslapyje pateiktų kainų neįmanoma nustatyti individualius požymius turinčio nekilnojamojo turto rinkos vertės kainos, todėl vien internetiniame tinklapyje patalpinti įvairūs skelbimai su butų kainomis negali pagrįsti, jog ginčo turto vertė yra 400 000 Lt.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad įkeisto buto įkainojimas neatitiko realios rinkos kainos. Apeliantas, vadovaudamasi CPK 682 straipsnio 2 dalimi, antstoliui nepareiškė motyvuotų prieštaravimų dėl ekspertizės išvados, neprašė skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepateikė duomenų apie areštuoto turto vertės pasikeitimą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto interesai dėl areštuoto turto įkainojimo nėra pažeisti, todėl atskirasis skundas yra nepagrįstas.

Teismų informacinės sistemos „LITEKO“, kurioje privalomai yra fiksuojami visi byloje atliekami procesiniai veiksmai, duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2011-12-16 nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 29 d. sprendimą, kuriuo ieškovo V. Z. ieškinys atsakovams Danske bank A/S Lietuvos filialui ir Kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretysis asmuo atsakovų pusėje UAB „Bokšto valda“ atmestas, paliko nepakeistą. Todėl apelianto atskirajame skunde nurodytas motyvas, jog apeliantas yra iškėlęs bylą išieškotojui dėl sandorio, kuriuo šis perėmė teises iš kito kreditoriaus į išieškojimą iš pareiškėjų hipoteka įkeisto turto, netenka prasmės t.y. teisiškai neaktualus.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atskirojo skundo padavimas nereiškia piktnaudžiavimo teise, apeliantas (skolininkas) pateikė atskirtąjį skundą įgyvendindami teisę į apeliaciją. Duomenų, kad apeliantas piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis ar siektų vilkinti procesą byloje nėra. Apelianto atskirojo skundo netenkinamas savaime nesudaro prielaidų teigti, jog apeliantas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ar siekia vilkinti procesą. Todėl suinteresuoto asmens UAB „Bokšto valda“ prašymas paskirti apeliantui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėja

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.