Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 1A-292-966/2024

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-07
Bylos Nr.: 1A-292-966/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-02-2-00555-2019-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurga Vasiliauskienė, Vitalija Norkūnaitė, Jolanta Čepukėnienė
Nuteistasis: A. K.
Civilinis ieškovas: UAB „M.“
Kaltinamasis: A. K.
Advokatai: Tomas Vildžiūnas, Rimondas Kuzminas

Kategorijos

14.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.16.1.6Užstatas (BPK 133 str.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)
2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-292-966/2024Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00555-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6.1; 2.1.16.1.6; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei,nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Tomui Vildžiūnui,civilinio ieškovo UAB „M.“ atstovui advokatui Rimondui Kuzminui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Tomo Vildžiūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį, perkvalifikavus iš BK 183 straipsnio 2 dalies, 200 MGL (10 000 (dešimties tūkstančių) Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – 15 000 (penkiolikos tūkstančių) Eur piniginis užstatas palikta galioti iki nuosprendžio įvykdymo.

Civilinio ieškovo UAB „M.“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš kaltinamojo A. K. civilinio ieškovo UAB „M.“ naudai priteista 14 344,87 Eur (keturiolika tūkstančių trys šimtai keturiasdešimt keturi eurai ir 87 centai) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. K. pripažintas kaltu ir pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteistas už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:

jis, eidamas UAB „M.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vadybininko pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti jam patikėtą UAB „M.“ priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. liepos 12 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščius, debetinę ir kreditines PVM sąskaitas-faktūras iš UAB „M.“ įmonės sandėlio bei iš įmonės klientų perėmė 386 vnt. įvairių modelių padangų, kurių bendra vertė 13 344,87 Eur, kurias turėjo parduoti klientams arba grąžinti į sandėlį, tačiau to nepadarė bei nepateikė prekių pardavimą ir grąžinimą į sandėlį patvirtinančių dokumentų, ir tokiu būdu pasisavino:

1) 2017 m. lapkričio 30 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 13354 4 vnt. padangų 235/50 R19 99V STATURE MS (prekės kodas M0112164), bendros 251,96 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

2) 2017 m. gruodžio 4 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 13418 4 vnt. padangų 205/50 R17 93H V905 (prekės kodas M999221), bendros 297,55 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

3) 2018 m. sausio 8 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 13780 4 vnt. padangų 245/40 R18 97V STATUS PRO WINTER (prekės kodas M0112048), bendros 150,53 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

4) 2018 m. sausio 22 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 13881 4 vnt. padangų 215/65 R16C 109/107R EUROVAN WINTER 2 (prekės kodas M0112145), bendros 216,53 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

5) 2018 m. kovo 21 d. pagal UAB „R.” išrašytą debetinę sąskaita dėl prekių grąžinimo Nr. RIV-0002402 4 vnt. padangų 225/45 R17 94V WinterSafe XL (prekės kodas M0112213), bendros 115,22 Eur vertės;

6) 2018 m. gegužės 14 d. pagal UAB „G.“ kreditinę sąskaitą dėl prekių grąžinimo Nr. 20180427 4 vnt. padangų 205/65 R15 94H NS805+ (prekės kodas M0112113) po 22,4025 Eur, bendros 89,61 Eur vertės;

7) 2018 m. birželio 8 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 16322 4 vnt. padangų 225/50 R17 98W HD927 (prekės kodas M0113333) po 25,86 Eur, bendros 103,44 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

8) 2018 m. birželio 9 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 16323 1 padangą 100/90 R19 57H AMERCAN ELITE (prekės kodas M94316) 88 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

9) 2018 m. birželio 12 d. pagal UAB „R. P.“ kreditinę sąskaitą dėl prekių grąžinimo Nr. AK20180612-01 2 vnt. padangų 265/50 R20 111W HD927 (prekės kodas M0012144), bendros 77,43 Eur vertės;

10) 2018 m. birželio 21 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 16438 4 vnt. padangų 205/50 R17 93W HD927 (prekės kodas M0012130) po 21,9825 Eur, bendros 87,93 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

11) 2018 m. rugsėjo 17 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 17232 4 vnt. padangų 195/65 R15 91T ALTIMAX WINTER 3 (prekės kodas M0111994) po 28,3375 Eur bendros 113,35 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

12) 2018 m. rugsėjo 18 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 17174 10 vnt. padangų 195/65 R15 91T WP1000 (prekės kodas M0112083) po 22,926 Eur bendros 229,26 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

13) 2018 m. rugsėjo 18 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 17174 4 vnt. padangų 245/40 R18 97V (duomenys neskelbtini) XL (prekės kodas M0113294) po 34,135 Eur, bendros 136,54 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

14) 2018 m. rugsėjo 18 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 17242 2 vnt. padangų 205/55 R16 91H WH1000 (prekės kodas M0112090)po 24,63 Eur, bendros 49,26 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

15) 2018 m. rugsėjo 24 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 17352 8 vnt. padangų 205/55 R16 91H WH1000 (prekės kodas M0112090) po 24,62875 Eur, bendros 197,03 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

16) 2018 m. rugsėjo 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 17414 4 vnt. padangų 195/65 R15 91T ALTIMAX WINTER 3 (prekės kodas M0111994) po 28,3375 Eur, bendros 113,35 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

17) 2018 m. rugsėjo 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 17414 4 vnt. padangų 205/55 R16 91H WH1000 (prekės kodas M0112090) po 24,6275 Eur, bendros 98,51 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

18) 2018 m. rugsėjo 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 17414 4 vnt. padangų 225/50 R17 98V NS805+ XL (prekės kodas M0112033) po 30,185 Eur, bendros 120,74 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

19) 2018 m. rugsėjo 28 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 17478 4 vnt. padangų 195/65 R15 91T ALTIMAX WINTER 3 (prekės kodas M0111994) po 28,3375 Eur, bendros 113,35 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

20) 2018 m. rugsėjo 28 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 17486 4 vnt. padangų 225/50 R17 94V WH1000 (prekės kodas M0114884) po 30,685 Eur, bendros 122,74 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

21) 2018 m. spalio 12 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 17955 4 vnt. padangų 225/45 R17 94H WH1000 XL (prekės kodas M0112103) po 27,455 Eur, bendros 109,82 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

22) 2018 m. spalio 12 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 17958 4 vnt. padangų 215/50 R17 95V ALTIMAX WINTER 3 XL (prekės kodas M0112141) po 46,06 Eur, bendros 184,24 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

23) 2018 m. spalio 15 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18048 4 vnt. padangų 225/50 R17 94V WH1000 (prekės kodas M0114884) po 30,685 Eur, bendros 122,74 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

24) 2018 m. spalio 17 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18251 4 vnt. padangų 225/50 R17 98V NS805+ XL (prekės kodas M0112033) po 30,185 Eur, bendros 120,74 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

25) 2018 m. spalio 18 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18278 4 vnt. padangų 205/55 R16 91H WH1000 (prekės kodas M0112090) po 24,6275 Eur, bendros 98,51 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

26) 2018 m. spalio 19 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18336 4 vnt. padangų 205/55 R16 91T V905 (prekės kodas M94598) po 41,105 Eur, bendros 164,42 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

27) 2018 m. spalio 19 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18326 4 vnt. padangų 225/45 R17 94H WH1000 XL (prekės kodas M0112103) po 27,455 Eur, bendros 109,82 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

28) 2018 m. spalio 19 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18347 4 vnt. padangų 205/55 R16 91H WH1000 (prekės kodas M0112090) po 24,6275 Eur, bendros 98,51 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

29) 2018 m. spalio 19 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18347 2 vnt. padangų 245/45 R18 100V WH1000 (prekės kodas M0114901) po 35,410 Eur, bendros 70,82 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

30) 2018 m. spalio 22 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18443 4 vnt. padangų 205/55 R16 91H WH1000 (prekės kodas M0112090) po 24,6275 Eur, bendros 98,51 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

31) 2018 m. spalio 22 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18507 4 vnt. padangų 225/45 R17 94H WH1000 XL (prekės kodas M0112103) po 27,455 Eur, bendros 109,82 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

32) 2018 m. spalio 22 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18507 4 vnt. padangų 245/45 R19 102V (duomenys neskelbtini) XL (prekės kodas M0114809) po 39,528 Eur, bendros 158,11 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

33) 2018 m. spalio 23 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18528 4 vnt. padangų 205/55 R16 91H WH1000 (prekės kodas M0112090) po 24,6275 Eur, bendros 98,51 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

34) 2018 m. spalio 23 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18528 2 vnt. padangų 205/55 R16 91T KELLY WINTER HP (prekės kodas M0011728) po 29,405 Eur, bendros 58,81 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

35) 2018 m. spalio 24 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18699 4 vnt. padangų 275/55 R19 111Q G075 (prekės kodas M0114922) po 115,8925 Eur, bendros 463,57 Eur vertės iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

36) 2018 m. spalio 25 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18763 4 vnt. padangų 245/45 R18 100V NS805+ XL (prekės kodas M0112037) po 33,475 Eur, bendros 133,90 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

37) 2018 m. spalio 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 18893 4 vnt. padangų 225/45 R17 94H WH1000 XL (prekės kodas M0112103) po 27,455 Eur, bendros 109,82 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

38) 2018 m. spalio 29 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 19000 4 vnt. padangų 205/55 R16 91T V905 (prekės kodas M94598) po 41,105 Eur, bendros 164,42 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

39) 2018 m. spalio 29 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 19085 4 vnt. padangų 205/55 R16 94H SNOWBLAZER XL (prekės kodas M0114933) po 22,8125 Eur, bendros 91,25 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

40) 2018 m. spalio 30 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 19166 4 vnt. padangų 205/55 R16 94H ALTIMAX WINTER 3 XL (prekės kodas M0115113) po 37,01 Eur, bendros 148,04 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

41) 2018 m. spalio 30 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 19166 2 vnt. padangų 225/45 R17 94H WH1000 XL (prekės kodas M0112103) po 27,455 Eur, bendros 54,91 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

42) 2018 m. lapkričio 2 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 19326 4 vnt. padangų 205/55 R16 91T V905 (prekės kodas M94598) po 41,2025 Eur, bendros 164,81 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

43) 2018 m. lapkričio 5 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 19481 4 vnt. padangų 255/50 R19 107V V905 (prekės kodas M0114921) po 120,79 Eur, bendros 483,16 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

44) 2018 m. lapkričio 5 d. pagal UAB „D.” išrašytą kreditinę sąskaitą dėl prekių grąžinimo Nr. AK20181105-01 4 vnt. padangų 245/45 R18 100V NS805+ XL (prekės kodas M0112037) po 33,475 Eur, bendros 133,90 Eur vertės;

45) 2018 m. lapkričio 5 d. pagal UAB „D.” išrašytą kreditinę sąskaitą dėl prekių grąžinimo Nr. AK20181105-01 4 vnt. padangų 215/65 R16 98H WP1000 (prekės kodas M0112093) po 31,7567 Eur, bendros 125,46 Eur vertės;

46) 2018 m. lapkričio 13 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 19994 20 vnt. padangų 205/55 R16 94H SNOWBLAZER XL (prekės kodas M0114933) po 22,813 Eur, bendros 456,26 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

47) 2018 m. lapkričio 13 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 20010 4 vnt. padangų 205/60 R16 92H WinterSafe (prekės kodas M0112208) po 25,515 Eur, bendros 102,06 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

48) 2018 m. lapkričio 16 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 20181 4 vnt. padangų 215/65 R16 98H WP1000 (prekės kodas M0112093) po 30,1926 Eur, bendros 121,19 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

49) 2018 m. lapkričio 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 20412 4 vnt. padangų 205/60 R16 92H WinterSafe (prekės kodas M0112208) po 25,515 Eur, bendros 102,06 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

50) 2018 m. lapkričio 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 20412 2 vnt. padangų 205/75 R16C 110/108R WinterSafe Van (prekės kodas M0114965) po 35,9715 Eur, bendros 71,94 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

51) 2018 m. lapkričio 26 d. pagal UAB „L.“ išrašytą pirkimo PVM sąskaitą-faktūrą Nr. U18-428495 4 vnt. padangų 195/80R15 FALK EPZ2 SUV Pada 96R SL (prekės kodas M99747) po 54,60 Eur, bendros 218,40 Eur vertės;

52) 2018 m. gruodžio 3 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 20525 2 vnt. padangų 185/65 R14 90T MK617 (prekės kodas M0114786) po 19,7353 Eur, bendros 39,47 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

53) 2018 m. gruodžio 5 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 20566 4 vnt. padangų 205/75 R16C 110/108R WinterSafe Van (prekės kodas M0114965) po 35,9715 Eur, bendros 143,89 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

54) 2018 m. gruodžio 6 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 20580 4 vnt. padangų 225/55 R16 99H WinterSafe XL (prekės kodas M0112211) po 30,6025 Eur, bendros 122,41 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

55) 2018 m. gruodžio 7 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 20600 2 vnt. padangų 225/50 R17 98V NS805+ XL (prekės kodas M0112033) po 30,185 Eur, bendros 60,37 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

56) 2018 m. gruodžio 11 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 20653 2 vnt. padangų 195/70 R15C 104/102S WV1000 (prekės kodas M0112085), po 30,976 Eur, bendros 61,95 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

57) 2018 m. gruodžio 28 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 20820 2 vnt. padangų 235/55 R17 99T MK617 (prekės kodas M0114803) po 31,53 Eur, bendros 63,06 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

58) 2019 m. sausio 30 d. pagal UAB „P.” išrašytą kreditinę sąskaitą dėl prekių grąžinimo Nr. AK20190130-01 4 vnt. padangų 215/65 R16 98H WP1000 (prekės kodas M0112093) po 30,1926 Eur, bendros 120,77 Eur vertės;

59) 2019 m. vasario 26 d. pagal UAB „A” išrašytą kreditinę sąskaitą dėl prekių grąžinimo Nr. AK20190226-02 4 vnt. padangų 215/55 R16 97T MK617 (prekės kodas M0114787) po 26,9412 Eur, bendros 107,76 Eur vertės;

60) 2019 m. vasario 26 d. pagal UAB „F“ išrašytą kreditinę sąskaitą dėl prekių grąžinimo Nr. AK20190226-01 4 vnt. padangų 185/65 R15 88T ALTIMAX COMFORT (prekės kodas M9999762) po 25,5654 Eur, bendros 102,26 Eur vertės;

61) 2019 m. kovo 7 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21392 4 vnt. padangų 225/65 R17 102H DYNTRAC (prekės kodas M0344881) po 31,7558 Eur, bendros 127,02 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

62) 2019 m. kovo 13 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21471 4 vnt. padangų 225/45 R17 94W NS601 XL (prekės kodas M0113428) po 24,2239 Eur, bendros 96,90 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

63) 2019 m. kovo 13 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21471 2 vnt. padangų 235/40 R18 95W NS601 (prekės kodas M0113389) po 26,7931 Eur, bendros 53,59 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

64) 2019 m. kovo 13 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21469 1 vnt. padangą 205/60 R16 92H ALTIMAX WINTER 3 (prekės kodas M0112184) 38,90 Eur vertės, iš UAB „M.“, (duomenys neskelbtini);

65) 2019 m. kovo 19 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21557 4 vnt. padangų 235/40 R18 95W NS601 (prekės kodas M0113389) po 26,7931 Eur, bendros 107,17 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

66) 2019 m. kovo 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21699 8 vnt. padangų 205/55 R16 94W NS601 (prekės kodas M0344836) po 20,1763 Eur, bendros 161,41 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

67) 2019 m. kovo 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21699 8 vnt. padangų 205/60 R16 92V NS601 (prekės kodas M0344842) po 22,6363 Eur, bendros 181,09 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

68) 2019 m. kovo 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21699 2 vnt. padangų 225/45 R18 95Y HP2000 VFM XL (prekės kodas M0345016) po 26,9297 Eur, bendros 53,86 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

69) 2019 m. kovo 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21699 2 vnt. padangų 255/50 R19 107Y X-PRIVILO TX3 XL (prekės kodas M0113354) po 40,7476 Eur, bendros 81,50 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

70) 2019 m. kovo 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21699 2 vnt. padangų 275/40 R20 106W X-SPORT F110 XL (prekės kodas M0113348) po 40,748 Eur, bendros 81,50 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

71) 2019 m. kovo 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21699 2 vnt. padangų 285/45 R19 111Y X-PRIVILO TX3 XL (prekės kodas M0344783) po 42,8766 Eur, bendros 85,75 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

72) 2019 m. kovo 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21699 2 vnt. padangų 315/35 R20 110W X-SPORT F110 (prekės kodas M0113322) po 45,6357 Eur, bendros 91,27 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

73) 2019 m. kovo 28 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21778 4 vnt. padangų 235/40 R18 95W NS601 (prekės kodas M0113389) po 26,7931 Eur, bendros 107,17 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

74) 2019 m. balandžio 1 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21863 4 vnt. padangų 255/55 R18 109Y GRABBER GT XL (prekės kodas M93341) po 61,6483 Eur, bendros 246,59 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

75) 2019 m. balandžio 1 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21865 4 vnt. padangų 205/55 R16 91V BLUEARTH AE50 (prekės kodas M99811) po 39,7259 Eur, bendros 158,90 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

76) 2019 m. balandžio 3 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21968 4 vnt. padangų 245/40 R18 97W NS601 (prekės kodas M0113392) po 28,3271 Eur, bendros 113,31 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

77) 2019 m. balandžio 3 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 21988 4 vnt. padangų 235/55 R17 103V SU1000 VFM XL (prekės kodas M0113515) po 32,2588 Eur, bendros 129,04 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

78) 2019 m. balandžio 5 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22088 4 vnt. padangų 225/40 R18 92W NS601 (prekės kodas M0113387) po 23,9285 Eur, bendros 95,71 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

79) 2019 m. balandžio 5 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22088 2 vnt. padangų 275/40 R20 106Y GRABBER GT XL (prekės kodas M9999553) po 86,22 Eur, bendros 177,64 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

80) 2019 m. balandžio 5 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22090 6 vnt. padangų 195/65 R15 91V NS601 (prekės kodas M0113314) po 18,7494 Eur, bendros 112,50 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

81) 2019 m. balandžio 5 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22089 6 vnt. padangų 205/55 R16 94W NS601 (prekės kodas M0344836) po 20,1763 Eur, bendros 121,06 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

82) 2019 m. balandžio 8 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22142 2 vnt. padangų 185/65 R14 86T EFFICENT GRIP COMPACT (prekės kodas M0112005) po 45,73 Eur, bendros 91,46 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

83) 2019 m. balandžio 9 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22209 2 vnt. padangų 225/40 R18 92Y ALTIMAX ONE S XL (prekės kodas M0344924) po 39,6908 Eur, bendros 79,38 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

84) 2019 m. balandžio 9 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22209 4 vnt. padangų 225/50 R17 98W NS601 XL (prekės kodas M0344869) po 27,6435 Eur, bendros 110,57 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

85) 2019 m. balandžio 15 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22399 4 vnt. padangų 245/45 R19 102Y X-PRIVILO TX3 XL (prekės kodas M0113353) po 36,1835 Eur, bendros 144,73 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

86) 2019 m. balandžio 17 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22525 2 vnt. padangų 275/30 R19 96Y BU66 XL (prekės kodas M0345899) po 45,92 Eur, bendros 91,84 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

87) 2019 m. balandžio 17 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22526 2 vnt. padangų 275/40 R20 106Y PXTSS (prekės kodas M91982) po 129,25 Eur, bendros 258,50 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

88) 2019 m. balandžio 17 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22526 2 vnt. padangų 315/35 R20 106W PXTSS (prekės kodas M85520) po 142,65 Eur, bendros 285,30 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

89) 2019 m. balandžio 23 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22644 4 vnt. padangų 235/55 R18 104V SU1000 VFM XL (prekės kodas M0344985) po 34,2012 Eur, bendros 136,80 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

90) 2019 m. birželio 27 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 23440 4 vnt. padangų 205/60 R16 96V ZT4000 4S (prekės kodas M0344756) po 27,5821 Eur, bendros 110,38 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

91) 2019 m. birželio 27 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 23441 4 vnt. padangų 205/60 R16 96H KELLY WINTER HP XL (prekės kodas M0011572) po 33,0991 Eur, bendros 132,40 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

92) 2019 m. birželio 29 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 23457 2 vnt. padangų 205/65 R15 94H SW608 (prekės kodas M0346206) po 30,37 Eur, bendros 60,74 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

93) 2019 m. liepos 8 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 23521 2 vnt. padangų 205/55 R16 94H SNOWBLAZER XL (prekės kodas M0114933) po 22,815 Eur, bendros 45,63 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

94) 2019 m. liepos 17 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 23607 6 vnt. padangų 225/45 R17 94W NS601 XL (prekės kodas M0113428) po 24,2239 Eur, bendros 145,34 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

95) 2019 m. liepos 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 23710 4 vnt. padangų 235/50 R19 99V STATURE HT (prekės kodas M0012196) po 49,6056 Eur, bendros 198,42 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

96) 2019 m. liepos 26 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 23714 4 vnt. padangų 195/55 R16 91V X-PRIVILO TX1 XL (prekės kodas M0113343) po 21,1037 Eur, bendros 84,41 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

97) 2019 m. liepos 31 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 23759 4 vnt. padangų 265/45 R20 108W SA37 XL (prekės kodas M0345777) po 61,9835 Eur, bendros 247,93 Eur vertės, iš UAB „M.“ bazės, (duomenys neskelbtini);

98) 2019 m. kovo 27 d. pagal IĮ „I.” išrašytą kreditinę sąskaitą dėl prekių grąžinimo AK20190327-03 2 vnt. padangų 185/65 R14 86T WP1000 (prekės kodas M0114880) po 21,4422 Eur, bendros 42,89 Eur vertės;

99) 2019 m. balandžio 9 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22208 2 vnt. padangų 255/35 R18 94Y ALTIMAX SPORT XL (prekės kodas M0111659) po 50,8733 Eur, bendros 101,75 Eur vertės, iš UAB „M.“, (duomenys neskelbtini);

100) 2019 m. balandžio 24 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 22678 4 vnt. padangų 195/65 R15 91T ALTIMAX ONE (prekės kodas M0345630) bendros 107,53 Eur vertės, iš UAB „M.“, (duomenys neskelbtini);

101) 2019 m. liepos 12 d. pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį Nr. 23557 4 vnt. padangų 205/55 R16 91H WinterSafe (prekės kodas M0112240) po 26,0475 Eur, bendros 104,19 Eur vertės, iš UAB „M.“, (duomenys neskelbtini),

viso: 386 vnt. įvairių modelių padangų, kurių bendra vertė 13 344,87 Eur,

po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2019 m. liepos 12 d. pagal UAB „M.“ vardu išrašytą 2019 m. liepos 12 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. ABU-3502955 iš UAB „R.“ projektų vadovo R. Š. paėmė 1000 Eur ir šių lėšų neįnešė į UAB „M.“ kasą, o jas pasisavino, tokiu būdu jis pasisavino 14 344,87 Eur vertės svetimą UAB „M.“ priklausantį turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. K. gynėjas advokatas Tomas Vildžiūnas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendį ir priimti A. K. naują – išteisinamąjį nuosprendį.

3. Nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, apeliantas teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

3.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Anot nuteistojo gynėjo, apygardos teismas vertino tik tuos A. K. parodymus, kurie, teismo įsitikinimu, pagrindžia jo kaltę, tuo tarpu kitos jo nurodytos aplinkybės liko neįvertintos. Be to, anot apelianto, apygardos teismas objektyviai neįvertino ir byloje apklaustų liudytojų parodymų.

3.3. Aptaręs BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – turto pasisavinimo – sudėties požymius bei aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliantas teigia, kad baudžiamojoje byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad: 1) byloje nėra jokių duomenų, jog turtas, dėl kurio pasisavinimo A. K. buvo pripažintas kaltu, buvo perduotas jo žinion. Kaltinime nurodytos prekės buvo perkeliamos „virtualiai“; 2) UAB „M.“ nebuvo nustatyta sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių naudojimo, saugojimo ir perdavimo tvarka; 3) UAB „M.“ atsiskaitymai už parduotas prekes vykdavo grynaisiais pinigais tiek išrašant kasos pajamų orderius, tiek ir be jų (perduodant pinigus vadybininkams arba sandėlininkui); 4) UAB „M.“ už parduodamas prekes (tarp jų ir už į A. K. virtualų sandėlį perkeltas prekes) buvo galima atsiskaityti sumokant grynais pinigais į kasą. Grynuosius pinigus į kasą galėjo įnešti bet kuris darbuotojas; 5) UAB „M.“ parduotos prekės (tarp jų ir A. K.) buvo grąžinamos pagal debetines ir kreditines sąskaitas.

3.4. Nuteistojo gynėjo teigimu, apygardos teismas neįvertino byloje apklaustų liudytojų R. Š., D. B., V. S. (V. S.), I. S. (I. S.), E. L., R. G., R. P. ir T. B., J. M. parodymų, kurie kartu su pirmiau apeliaciniame skunde paminėtomis aplinkybėmis, kitais byloje esančiais įrodymais patvirtina, kad: 1) A. K. virtualiame sandėlyje buvusios prekės galėjo būti parduotos už grynus pinigus, bet kuriam UAB „M.“ darbuotojui įnešant juos į kasos aparatą; 2) A. K. parduotos prekės galėjo būti (ir buvo) grąžintos UAB „M.“ pagal debetines ir kreditines sąskaitas; 3) už A. K. parduotas prekes gautus grynus pinigus gavo vairuotojai, kurie juos perdavė (arba neperdavė) kitiems asmenims; 4) A. K. galėjo parduoti prekes ir išrašyti sąskaitas faktūras, tačiau šios sąskaitos faktūros, atsižvelgiant į tai, kad įmonėje nebuvo nustatyta sąskaitų faktūrų saugojimo, laikymo vieta, nėra išlikusios; 5) grynieji pinigai už A. K. parduotas prekes buvo sumokėti, tačiau nėra išlikę kasos pajamų orderiai.

3.5. Apeliantas nurodo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie debetines ir kreditines sąskaitas, kasos pajamų orderius, taip pat nėra duomenų iš įmonės kasos aparato. Nesant tokio pobūdžio duomenų, anot apelianto, neįmanoma nustatyti nei prekių trūkumo, nei už tai atsakingo asmens. Nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį, kad skundžiamame nuosprendyje remiamasi UAB „M.“ 2020 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 200828/1, kuriuo pateikti 2017 m. lapkričio 1 d.–2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio apskaitos registrų išrašai dėl A. K. pasisavintų vertybių apskaitymo per tarpinį sandėlį – „AK“, kuriame nurodyta bendra suma 13 344,87 Eur. Šis dokumentas, nuteistojo gynėjo teigimu, surašytas ir pateiktas UAB „M.“ darbuotojų, kurie ne tik tiesiogiai ir betarpiškai suinteresuoti bylos baigtimi, bet ir neturi specialių žinių bylai svarbių faktų konstatavimui. Apeliantas pažymi, kad byloje nebuvo atliktas specialių žinių reikalaujantis tyrimas, todėl nėra aišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas, neturėdamas duomenų iš kasos aparato, kreditinių ir debetinių sąskaitų, kasos pajamų orderių, padarė kategorišką išvadą dėl A. K. kaltės.

3.6. Nuteistojo A. K. gynėjas, aptaręs BK 183 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvios pusės požymius bei kaltės turinį, aktualią teismų praktiką, teigia, kad A. K. atlikdamas savo tiesiogines darbines pareigas neturėjo galimybių suvokti, kad dėl jo teisėtų veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai. Todėl, gynėjo teigimu, galima konstatuoti, kad A. K. veikoje nėra nei intelektualinio, nei valinio kaltės momento.

3.7. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, susijusiais su civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimu, taip pat teigiama, kad tarp UAB „M.“ ir A. K. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Todėl net ir tuo atveju, jei UAB „M.“ buvo nustatytas tam tikras prekių trūkumas, tokia situacija turėjo būti vertinama kaip kaltininko žinion perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas, o ne kaip pagrindas atsirasti baudžiamajai atsakomybei. Juo labiau, kad A. K. neatliko jokių veiksmų, kurie apsunkintų kitai šaliai ginti pažeistas teises civilinio proceso tvarka.

3.8. Vadovaudamasis BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatomis, baudžiamojoje teisėje įtvirtintu in dubio pro reo principu, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, kad visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o apeliaciniame skunde nurodyti pažeidimai yra esminiai, nes jie sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

3.9. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisėtai ir nepagrįstai A. K. paskirtą kardomąją priemonę – 15 000 Eur užstatą – paliko galioti iki nuosprendžio įvykdymo. Apeliantas pažymi, kad skundžiamu nuosprendžiu A. K. skirta bauda išieškoma įstatymų nustatyta tvarka, nuteistasis sutikimo panaudoti užstatą baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti, baudai sumokėti, civiliniam ieškiniui patenkinti ar patirtoms proceso išlaidoms išieškoti, kaip tai numatoma BPK 133 straipsnio 7 dalyje, nėra davęs.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo A. K. gynėjas advokatas T. V. prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir civilinio ieškovo UAB „M.“ atstovas advokatas R. Kuzminas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo A. K. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

5. Skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. liepos 12 d. UAB „M.“ užimamų vadybininko pareigų pagrindu pasisavino jam patikėtą UAB „M.“ turtą – 386 vnt. padangų, kurių bendra vertė 13 344,87 Eur, bei iš UAB „R.“ kaip atsiskaitymą už parduotas prekes gautus 1000 Eur.

6. Nesutikdamas su A. K. nuteisimu nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, nepagrįstai kriminalizavo iš darbo santykių atsiradusius civilinius santykius. Apelianto teigimu, apkaltinamuoju nuosprendžiu nebuvo įrodytos aplinkybės, kad A. K. buvo perduotos jo virtualiame sandėlyje buvusios prekės. Be to, nuteistojo gynėjas teigia, jog priešingai nei sprendė teismas, byloje nebuvo paneigtos aplinkybės, kad jo virtualiame sandėlyje buvusios prekės galėjo būti parduotos už grynus pinigus be apskaitos dokumentų arba šiuos pinigus bet kuriam įmonės darbuotojui įnešant į kasą; kad iš jo virtualaus sandėlio parduotos prekės galėjo būti grąžintos; kad nesant įmonėje nustatytos buhalterinių dokumentų saugojimo, laikymo ir perdavimo tvarkos, kai kurie dokumentai galėjo dingti. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apygardos teismas nepagrįstai nuteistajam paskirtos kardomosios priemonės – užstato – pabaigą susiejo su skundžiamo nuosprendžio įvykdymu.

7. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji A. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą bei nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai A. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje. Visgi skundžiamame nuosprendyje apygardos teismas teisingai nustatė ne visas nuteistajam inkriminuotas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, be to, nepagrįstai pratęsė kardomosios priemonės – užstato taikymą iki nuosprendžio įvykdymo, todėl šios nuosprendžio dalys keistinos (BPK 328 straipsnio 3 ir 4 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas, ir taip padaroma žala turto savininkui. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑175‑1073/2019, Nr. 2K‑136‑489/2023, Nr. 2K-59-1073/2024). Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kai kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise), taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑163/2009, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-150-628/2018, Nr. 2K‑322‑1073/2019).

9. Visų pirmiausia, iš apeliacinio skundo argumentų galima spręsti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog kaltinime nurodytos prekės buvo perduotos jo žinion. Anot apelianto, prekės buvo perkeliamos tik į jo virtualų sandėlį. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius tiek paties nuteistojo duotiems parodymams, tiek kitiems byloje ištirtiems įrodymams.

10. Turto pasisavinimo subjektas – specialusis, todėl pagal BK 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-1073/2019). Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad A. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „M.“ vadybininku (t. 1, b. l. 111–113) ir pagal jam priskirtas vadybininko pareiginėse instrukcijose nurodytas pareigas, be kita ko, turėjo organizuoti ir užtikrinti savalaikį prekių pristatymą į prekybos ir paslaugų centrus (2.2 punktas), laiku perduoti ir teisingai įforminti buhalterinės apskaitos dokumentus (2.4 punktas), kontroliuoti prekių likučių atitikimą su apskaitos dokumentais (2.6 punktas), užtikrinti prekių, materialinių vertybių, biuro patalpų ir biuro technikos apsaugą (2.7 punktas), turi atsakyti už pirminių dokumentų teisingumą ir jų savalaikį pateikimą buhalterijai (4.1 punktas), be to, nustatoma, kad vadybininkas yra materialiai atsakingas asmuo (4.4 punktas) (t. 1, b. l. 114–115). A. K. pasirašydamas 2015 m. liepos 27 d. darbo sutartį savo parašu patvirtino susipažinęs su jam pateiktais darbo sutarties priedais, tarp kurių buvo ir minėti pareiginiai nuostatai (t. 1, b. 113).

11. Teisme apklausti nuteistasis A. K. (t. 12, b. l. 48–51) bei liudytojai UAB „M.“ darbuotojai parodė, kad viena iš UAB „M.“ veiklos sričių – padangų prekyba. Didmeninę prekybą įmonėje vykdė vadybininkai, tarp jų ir A. K.. Liudytojai UAB „M.“ vykdomoji direktorė R. P. (t. 11, b. l. 140–143), vyriausioji finansininkė J. Č. (t. 11, b. l. 143–146), komercijos direktorius T. B. (t. 11, b. l. 146–147), finansininkė S. N. (t. 11, b. l. 176–179) paaiškino, kad vadybininkų pareiga buvo ieškoti klientų, parduotoms prekėms išrašyti PVM sąskaitas faktūras, organizuoti prekių pristatymą bei kontroliuoti klientų atsiskaitymus. Vadybininkai prekes imdavo iš fizinio sandėlio, kurio vadovas D. M. prekių išdavimą patvirtindavo savo parašu, o vadybininkas pasirašydavo, kad prekes priėmė. Siekiant aiškesnės apskaitos vadybininkams buvo sukurti tarpiniai virtualūs sandėliai, į kuriuos pagal klientų užsakymus jie iš pagrindinio sandėlio persikeldavo padangas ir joms išrašydavo PVM sąskaitas faktūras. A. K. taip pat turėjo tokį virtualų sandėlį „AK“. Iš fizinio sandėlio prekės būdavo išduodamos tik sandėlininkui pateikus vadybininko išrašytą ir pasirašytą medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštį arba klientui pateikus vadybininko išrašytos PVM sąskaitos faktūros kopiją, šie dokumentai likdavo sandėlyje iki inventorizacijos, tuo tarpu PVM sąskaitos faktūros originalą jį išrašęs vadybininkas turėdavo pristatyti į buhalteriją.

12. Įvertinus tiek aptartus vidinius bendrovės teisės aktus, pagal kuriuos vadybininkas atsako už jam patikėtų materialinių vertybių saugojimą, tiek UAB „M.“ veiklos modelį, pagal kurį kiekvienas bendrovės vadybininkas buvo atsakingas už konkrečių prekių tiekimą atitinkamiems pirkėjams (t. y. vadybininkas pagal konkretaus pirkėjo užsakyme išdėstytą poreikį iš bendrovės sandėlio gaudavo padangas, organizuodavo ir kontroliuodavo jų pristatymą klientui, pats išrašydavo ir sąskaitas faktūras, organizuodavo ir kontroliuodavo gražinamų prekių pristatymą atgal į bendrovės sandėlį, taip pat pats išrašydavo ir kreditines sąskaitas faktūras, išrašydavo grynųjų pinigų priėmimo kvitus (jei apmokama grynais), kontroliuodavo prekių likučių atitikimą su apskaitos dokumentais), darytina išvada, jog prekės – padangos – buvo patikėtos A. K. darbinių santykių pagrindu, taigi jis atitinka specialiojo subjekto požymius pagal BK 183 straipsnį.

13. Šiame kontekste taip pat svarbios R. P. (t. 11, b. l. 141–143; t. 12, b. l. 44–45), J. Č. (t. 11, b. l. 144–146), T. B. (t. 11, b. l. 146–147; t. 12, b. l. 46) bei D. M. (t. 11, b. l. 179–180) nurodytos aplinkybės apie tai, kad po 2018 m. ir 2019 m. pavasario sezono A. K. virtualiame sandėlyje buvo pastebėtas neproporcingai didelis neparduotų padangų likutis. Tai pastebėjus, dalyvaujant R. P., T. B. apie tai informavo A. K. ir pastarasis pažadėjo viską sutvarkyti išrašydamas PVM sąskaitas faktūras arba kreditines faktūras grąžinamoms prekėms. Tačiau situacija negerėjo. T. B. grįžus iš atostogų, A. K. pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą ir darbe nebepasirodė. Tuomet 2020 m. sausio mėnesį A. K. virtualiame sandėlyje „AK“ buvo atlikta inventorizacija, kurios metu buvo nustatyta, kad A. K. į savo virtualų sandėlį persikeltoms padangoms, kurios pagal medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščius buvo fiziškai išvežtos iš centrinio sandėlio, nebuvo išrašęs sąskaitų faktūrų, kas reiškia, kad jos nebuvo parduotos ir už jas pinigai nebuvo įnešti į įmonės kasą. Duomenys iš A. K. tarpinio sandėlio po inventorizacijos buvo sutikrinti su pagrindinio sandėlio duomenimis, taip pat su apskaitoje esančiais dokumentais, prekių likučių ir skolų suderinimais su klientais.

14. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų matyti, kad UAB „M.“ į bylą pateikė 2020 m. sausio 4 d. Inventorizacijos aktą, kuriuo UAB „M.“ sudaryta komisija, susidedanti iš pirmininko – Komercijos direktoriaus T. B. bei narių Sandėlio–logistikos vadovo D. M. ir Sandėlio darbuotojo V. T., atlikusi inventorizaciją, nustatė, kad tarpinio sandėlio „AK“ registro išrašuose nurodytų vertybių trūkumas yra 386 vnt. įvairaus modelio padangų (t. 1, b. l. 210–214). Detalizuodama inventorizacijos duomenis UAB „M.“ į bylą taip pat pateikė laikotarpio nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. apskaitos registrų išrašus dėl A. K. pasisavintų vertybių apskaitymo per tarpinį sandėlį – AK (t. 3, b. l. 7–15), 2018 m. lapkričio 1 d.–2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio apskaitos registrų išrašus dėl A. K. perduotų / grąžintų vertybių apskaitymo per tarpinį sandėlį – AK (t. 1, b. l. 121–205) bei 2017 m. lapkričio 1 d.–2018 m. spalio 31 d. laikotarpio apskaitos registrų išrašus dėl A. K. perduotų / trūkstamų vertybių apskaitymo per tarpinį sandėlį – AK (t. 1, b. l. 206–209), kuriuose fiksuotas prekių judėjimas į / iš virtualaus tarpinio AK sandėlio, ir kuriuose taip pat nurodoma, kad bendrai laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. liepos 12 d. AK virtualiame sandėlyje iš viso nustatytas 386 vnt. padangų, kurių vertė 13 344,87 Eur, trūkumas.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nesant byloje duomenų apie UAB „M.“ debetines ir kreditines sąskaitas, kasos pajamų orderius, kasos aparato duomenis, neatlikus specialių žinių reikalaujančio tyrimo nėra galimybės byloje nustatyti nei prekių trūkumo, nei už tai atsakingo asmens. Be to, anot apelianto, į bylą UAB „M.“ pateikti 2017 m. lapkričio 1 d.–2019 m. rugsėjo 30 d. laikotarpio apskaitos registrų išrašai dėl A. K. pasisavintų vertybių apskaitymo per tarpinį sandėlį – AK negali būti vertinami kaip patikimi įrodymai, kadangi šiuos duomenis pateikė bylos baigtimi suinteresuoti, specialių žinių neturintys UAB „M.“ darbuotojai. Tačiau tokie nuteistojo gynėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K‑509/2010, Nr. 2K‑P‑89/2014, Nr. 2K‑281‑139/2015, Nr. 2K‑236‑648/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, UAB „M.“ į bylą pateikė visus bylai reikšmingus dokumentus, susijusius su A. K. inkriminuotais kaltinimais. Sulyginusi pirmiau paminėtuose inventorizacijos akte bei apskaitos registrų išrašuose pateiktus duomenis su UAB „M.“ pateiktais buhalteriniais dokumentais (medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščiais, debetinėmis ir kreditinėmis sąskaitomis dėl prekių grąžinimo ir UAB „M.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą) (t. 3, b. l. 3–100), teisėjų kolegija sprendžia, kad juose nurodyti duomenys tarpusavyje sutampa, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti. Be to, juos patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai – liudytojų (UAB „M.“ darbuotojų, šios įmonės klientų atstovų) parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Aplinkybė, kad šiuos duomenis pateikė UAB „M.“ atsakingi asmenys, kurie, kaip nurodo A. K. gynyba, yra suinteresuoti bylos baigtimi ir todėl apkalba nuteistąjį, taip pat nesuteikia pagrindo šių liudytojų parodymus bei jų į bylą pateiktus duomenis savaime atmesti kaip subjektyvius ir nepagrįstus. Absoliučioje daugumoje bylų, kuriose yra padaryta žala, žalą apskaičiuoja ir įrodinėja pats žalą patyręs asmuo ir dažnai tokiems skaičiavimams nereikia taikyti sudėtingesnių tyrimų. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo kaltė byloje grindžiama ne pavieniais selektyviai atrinktais byloje esančiais įrodymais, bet jų visumos analize.

16. Prekių iš įmonės pagrindinio sandėlio išdavimo tvarką detalizavo liudytojais apklausti UAB „M.“ sandėlio vedėjas D. M. bei sandėlininkai V. T., J. R., V. S. ir V. S.. Liudytojo D. M. teigimu, A. K. prieš išrašydamas sąskaitą faktūrą turėdavo iš centrinio sandėlio jam reikalingas prekes persikelti į savo virtualų sandėlį „AK“. Jam (nuteistajam) iš centrinio sandėlio perkėlus prekes į savo sandėlį, pagrindiniame sandėlyje šių prekių nebelikdavo. Visus A. K. perkėlimus liudytojas D. M. persižiūrėdavo ir pasižymėdavo savo programoje, kad prekės atiduotos A. K.. Anot liudytojo, padangos iš sandėlio būdavo išvežamos keliais būdais. Tais atvejais, kai padangas veždavo pats A. K. arba įmonės vairuotojai, A. K. išrašydavo prekių perkėlimo įmonės viduje važtaraštį, pagal jį sandėlyje prekės būdavo pakraunamos į transportą. Jei prekes veždavo vairuotojas, tai jis kreipdavosi į A. K. dėl sąskaitos faktūros išrašymo. Kitas būdas būdavo, kai A. K. klientas pats atvykdavo pasiimti prekių. Tokiu atveju A. K. savo klientui išrašydavo ir pasirašydavo prekių perkėlimo įmonės viduje važtaraštį, kurį klientas pristatydavo į sandėlį. Sandėlio darbuotojai matydami, kad yra vadybininko parašas, prekes išduodavo. Tais atvejais, kai prekes išveždavo kurjeriai, A. K. į sandėlį turėdavo pristatyti prekių perkėlimo įmonės viduje važtaraštį ir tam tikrus lipdukus, o sandėlio darbuotojai pagal išduotus dokumentus suruošdavo krovinį ir perduodavo kurjerių tarnyboms. Visais aptartais atvejais prekės iš sandėlio būdavo išduodamos remiantis prekių perkėlimo važtaraščiu arba sąskaita faktūra, ant kurių privalomai turėjo būti vadybininko parašas. Be to, visais atvejais sandėlyje likdavo perkėlimo į „AK” sandėlį dokumentas su A. K. parašu, kad jis (A. K.) realiai paėmė tas padangas arba pasirašyta vadybininko sąskaitos faktūros kopija, arba abu šie dokumentai (t. 11, b. l. 179–180).

17. Iš esmės analogiškas aplinkybes parodė ir teisme apklausti UAB „M.“ sandėlio darbuotojai V. T. (t. 11, b. l. 180–182), J. R. (t. 11, b. l. 190–191), V. S. (t. 11, b. l. 192–193) ir V. S. (t. 12, b. l. 11–12). Anot jų, vadybininkas suradęs pirkėją iš centrinio sandėlio į savo virtualų sandėlį perkeldavo prekes, tuomet atspausdindavo prekių perkėlimo įmonės viduje važtaraštį (jų teigimu – „baltą lapą“), jame pasirašydavo ir pateikdavo sandėliui arba pirkėjui, kuris įsigijo prekę. Jei prie važtaraščio būdavo pridėta ir sąskaita faktūra, tai pirkėjas vieną egzempliorių pasirašydavo ir palikdavo sandėlyje. Sandėlio darbuotojai, gavę minėtą perkėlimo įmonės viduje važtaraštį pagal jame nurodytus prekių duomenis suruošdavo prekes, o prekių perkėlimo įmonės viduje važtaraštį palikdavo sandėlyje kaip dokumentą, patvirtinantį prekių išdavimą. Suruoštas prekes klientams galėjo išvežti A. K., įmonės vairuotojai, kurjerių tarnyba arba į sandėlį atvykę patys klientai. Liudytojai kategoriškai tvirtino, kad be vadybininko, kurio vardu prekės perduodamos, parašo iš sandėlio prekės nebūdavo išvežamos. Be to, liudytojai patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems parodytuose medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščiuose nurodytas prekes – padangas jie perdavė arba pačiam A. K., arba pastarojo nurodytam klientui.

18. Taigi, iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad pagal įmonėje numatytą prekių apskaitos ir išdavimo tvarką į savo virtualų sandėlį perkeltomis prekėmis A. K. galėjo disponuoti, t. y. išrašius šioms virtualiame sandėlyje esančioms prekėms medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščius sandėlio darbuotojai, net ir neturėdami informacijos apie šių padangų pardavimą, dokumentuose nurodytas prekes perduodavo tiek paties nuteistojo, tiek jo nurodytų asmenų (klientų, kurjerių tarnybų) žinion. Tokias liudytojų nurodytas aplinkybes apie padangų perdavimą A. K. patvirtina ir UAB „M.“ į bylą pateikti 73 medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščiai, iš kurių dalis yra įmonės centriniame sandėlyje rasti originalūs nuteistojo pasirašyti dokumentai arba jų kopijos, o dalis – atspausdinti iš apskaitos programos, kurioje minėtus dokumentus supildė pats nuteistasis (t. 3, b. l. 16–74, 87–100). Lietuvos teismo ekspertizės centro 2021 m. sausio 20 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktuose 54 UAB „M.“ medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščiuose grafoje „Gavo“ pasirašė ir rankraštinius įrašus dokumentų viršuje parašė būtent nuteistasis A. K. (t. 3, b. l. 116–119).

19. Apklaustas teisme nuteistasis A. K. teigė negalintis detalizuoti kiekvieno kaltinime jam inkriminuoto medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščio, debetinių ir kreditinių PVM sąskaitų faktūrų, kadangi, jo teigimu, sezono metu jie parduodavo daugybę padangų, jis dažnai būdavo išvykęs iš ofiso, todėl skambindavo telefonu savo kolegoms T. B., R. G., S. K. ir prašydavo, kad jie išrašytų būtinus dokumentus, o grįžęs juos pasirašydavo. Nuteistojo tvirtinimu, perkėlimą į bet kurį virtualų sandėlį galėjo atlikti bet kuris UAB „M.“ darbuotojas, kuris turėjo prieigą prie apskaitos sistemos. Anot nuteistojo, nors jis ir turėjo prisijungimo prie savo virtualaus sandėlio „AK“ slaptažodį, tačiau nėra užtikrintas, kad jo nežinojo kiti įmonės darbuotojai, galimai galėjo žinoti jo vadovas T. B., kadangi jis buvo sistemos administratorius (t. 12, b. l. 48–51). Tačiau teisėjų kolegija atmesdama tokius nuteistojo parodymus vertina, kad A. K. teiginiai apie galimybę kitiems įmonės darbuotojams prisijungti prie jo virtualaus sandėlio yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Pats nuteistasis teigė neprisimenantis, kad savo unikalų slaptažodį būtų įvardinęs kitiems asmenims. Be to, jo teiginius paneigia ir kiti byloje surinkti duomenys. Apklausti liudytojai R. P. (t. 12, b. l. 44), T. B. (t. 11, b. l. 146), R. G. (t. 11, b. l. 190) parodė, kad sukūrus A. K. jo asmeninį virtualų sandėlį, jam buvo perduotas prisijungimo slaptažodis. Tuomet A. K. suteiktą slaptažodį pasikeitė į savo originalų slaptažodį ir prie savo asmeninio sandėlio jungėsi kaip unikalus vartotojas. Liudytojai kategoriškai paneigė, kad prie A. K. sandėlio, su jo prisijungimo duomenimis, galėjo prisijungti T. B. ar kiti įmonės darbuotojai. Tokius parodymus patvirtina ir UAB „M.“ įdiegtos apskaitos sistemos administratorius UAB „P“. Šios įmonės 2024 m. sausio 11 d. pateiktame rašte Nr. 20240111P01 nurodyta, kad kiekvienos „EuroSkaita“ operacijos sukūrimo metu sistema duomenų bazėje fiksuoja vartotoją, kuris tą operaciją sukūrė ir laiką, kada operacija buvo sukurta; vartotojo vardas yra susietas SQL serverio prisijungimu (login); vartotoją identifikuoja unikalus prisijungimo vardas, o vartotojo slaptažodį saugo ir administruoja SQL serveris; UAB „Prototechnika“ nurodė, kad jai nėra žinoma jokių techninių priemonių, kurios leistų sužinoti bet kurio vartotojo slaptažodį; programoje, „EuroSkaita“ kiekvienas vartotojas yra susiejamas su kuriuo nors vienu asmeniu (Vardas, pavardė). Prie minėto rašto buvo pridėtos dvi atsitiktinai pasirinktos, ir byloje esančios medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščių Nr. 17414 (2018.09.26) ir Nr. 21778 (2019.03.28) kopijos kartu su kompiuterio ekrano kopijomis, iš kurių matyti, kad į programos operacijos langą įvedus dokumento numerį, matoma, jog operaciją atliko A. K. (t. 12, b. l. 54–59).

20. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, jog virtualiame sandėlyje buvusios prekės nebuvo perduotos A. K. žinion, paneigia ir paties A. K. parodymai. Apklaustas teisme nuteistasis teigė, kad vengdama mokėti pelno mokestį UAB „M.“ daugelį metų vykdė neapskaitytų prekių pardavimą. Medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščiai buvo naudojami tuomet, kai buvo atsiskaitoma grynaisiais pinigais, įnešant į kasą atsiskaitymus su minimaliu pelnu, tuo tarpu kiti neapskaityti iš klientų gauti pinigai buvo perduodami T. B., R. P. arba R. G.. Anot nuteistojo, buvo normali praktika, kad iš pradžių klientams būdavo išduodamos prekės, o klientai patys nusprendžia, kurioms iš jų reikalingos PVM sąskaitos faktūros, o kurioms, ne. Iš jų padangas įsigiję pirkėjai vėliau jas pardavę už grynuosius pinigus be PVM, atsiskaitydavo su UAB „M.“ grynaisiais, kuriuos perduodavo tiek jam, tiek kitiems UAB „M.“ darbuotojams (T. B., kitiems vadybininkams ar vairuotojams), šie dalį šių pinigų įnešdavo į kasą, o likusią neapskaitytą dalį perduodavo T. B., R. P. arba R. G.. Kaip teigė nuteistasis, padangų likutis virtualiame sandėlyje buvo įprasta tiek jo, tiek kitų vadybininkų darbo praktika, apie kurią žinojo ir vadovas T. B.. A. K. teigimu, būtent taip vyko ir nagrinėjamu atveju, T. B. po 2019 m. pavasario sezono paklausus, kodėl jo sandėlyje susidarė toks padangų likutis, jis (A. K.) nuvyko pas klientus, susirinko pinigus ir atidavė juos R. P. (t. 12, b. l. 48–51). Taigi iš tokių A. K. parodymų galima spręsti, kad nuteistasis iš esmės ir neneigia, kad nagrinėjamu laikotarpiu į jo virtualų sandėlį perkeltos padangos buvo paimtos iš UAB „M.“ virtualaus sandėlio ir patikėtos jam, tačiau, jo teigimu, šios prekės UAB „M.“ atsakingų asmenų pavedimu jo paties buvo parduotos už grynuosius pinigus įmonės klientams be apskaitos dokumentų, taip siekiant išvengti pelno mokesčių. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai tokius nuteistojo argumentus (dėl prekybos neapskaityta produkcija) vertino kaip bylos duomenims prieštaraujančią jo gynybinę versiją ir ja nesivadovavo.

21. Šiame kontekste svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią turto pasisavinimo bylose vien tai, kad kaltininkas nurodo, kad bendrovės turtas buvo panaudojamas ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) šis turtas buvo naudojamas. Gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K‑368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-197/2012). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek paties A. K. parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai vadovavosi paminėta teismų praktika, pagal kurią vien nuteistojo deklaratyvaus tvirtinimo, kad UAB „M.“ vykdė buhalterinėje apskaitoje neapskaitytą prekių pardavimą ar kitokiais būdais siekė sumažinti mokėtiną pelno mokestį, o visi iš klientų už parduotas prekes gauti pinigai buvo grąžinti įmonei, nepagrindžiant to jokiais objektyviais duomenimis, nepakanka.

22. Byloje apklausti liudytojai R. P., J. Č., D. M., T. B. kategoriškai paneigė, kad įmonė prekes didmenos klientams parduodavo apeidama įstatymų reikalavimus. Liudytojų teigimu, visos UAB „M.“ turimos prekės yra pajamuojamos sandėlyje, o jas pardavus klientams išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Liudytojų R. P., T. B., J. Č. teigimu, su didmenos klientais bendraudavo konkretus vadybininkas, todėl būtent jis ir būdavo atsakingas už PVM sąskaitų faktūrų išrašymą, prekių pristatymą, klientų atsiskaitymą už prekes. Todėl tais atvejais, kai A. K. klientai atsiskaitydavo grynaisiais, nuteistasis turėdavo važiuoti pas klientą, paimti pinigus, išrašyti pinigų priėmimo kvitą (10 forma), tuomet šiuos pinigus pristatyti į buhalteriją. Jei klientas pervesdavo pinigus į UAB „M.“ banko sąskaitą, A. K. apie tai taip pat žinodavo, kadangi didmenos prekyboje atsiskaityti buvo galima ir su atidėjimu, todėl vadybininkas turėdavo matyti savo klientų skolas. Be to, UAB „M.” vadybininkai kiekvieną savaitę gaudavo savo klientams išrašytų sąskaitų išrašus ir matydavo, ar sąskaitos apmokėtos, ar ne. Liudytojų teigimu, su klientais buvo daromi ir skolų suderinimai, kurie tiek įmonėje „M.“, tiek pas klientus turėdavo sutapti.

23. Aplinkybę, kad iš UAB „M.“ už grynuosius pinigus be apskaitos dokumentų buvo įsigyjamos padangos, kategoriškai paneigė ir byloje liudytojais apklausti iš UAB „M.“ padangas pirkę juridinių asmenų atstovai. Liudytojai UAB „A“ direktorius D. B., UAB „P.“ direktorius D. V. ir gamybos vadovas B. V., UAB „R. P.“ direktorius T. B., individualios įmonės direktorė J. E.-Ž., UAB „R.“ direktorius R. Š. ir projektų vadovas R. Š. parodė, kad iš UAB „M.“ padangos būdavo įsigijamos išrašant PVM sąskaitas faktūras, kurias atveždavo prekes pristatę asmenys. Už padangas būdavo atsiskaitoma bankiniu pavedimu arba grynaisiais pinigais išrašant pinigų paėmimo kvitą. Liudytojų teigimu atvejų, kad būtų atsiskaitoma grynaisiais negavus jokio buhalterinės apskaitos dokumento, nėra buvę, kadangi pinigų perdavimo faktas turi būti apskaitytas ir jų buhalterinėje apskaitoje. Prekes dažniausiai pristatydavo UAB „M.“ vairuotojai, kurjeriai, A. K. arba nuvykdavo patys į UAB „M.“. Liudytojai D. B., B. V., D. V., T. B., J. E.-Ž., R. Š. patvirtino ir tai, kad juos aptarnaudavo jiems priskirtas UAB „M.“ vadybininkas A. K., tuo tarpu su T. B. ar kitais vadybininkais jie bendraudavo retai, pavyzdžiui, A. K. atostogaujant ar esant nepasiekiamam. Liudytojų nurodytas aplinkybes, susijusias su padangų įsigijimu iš UAB „M.“, atsiskaitymu už jas, patvirtina ir šių įmonių į bylą pateikti dokumentai (t. 6, b. l. 55–60, 116–127; t. 7, b. l. 149–204; t. 8, b. l. 105–188; t. 9, b. l. 3–223).

24. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmiau aptartų liudytojų UAB „M.“ darbuotojų bei jų klientų atstovų parodymų bei rašytinių įrodymų nepaneigia liudytojais apklaustų UAB „M.“ vairuotojų J. M., I. S. ir E. L. parodymai. Apklaustas teismo posėdyje liudytojas J. M. teigė, kad jis padangas veždavo tiek klientams, tiek į kitus UAB „M.“ padalinius. Vežant prekes klientams jam būdavo išduodama PVM sąskaita faktūra, kurios vienas egzempliorius likdavo užsakovui, o kitą jis grąžindavo į UAB „M.“. Yra buvę, kad klientai jam perduodavo grynuosius pinigus, tačiau tokiais atvejais su PVM sąskaita faktūra jam būdavo išduodamas ir pinigų priėmimo kvitas (10 forma). Tuomet jam duotus pinigus ir kliento pasirašytą kasos priėmimo kvitą jis pristatydavo į UAB „M.“ buhalteriją. Anot liudytojo J. M., jis nėra vežęs padangų pagal iš sandėlio „AK“ išrašytą prekių perkėlimo įmonės viduje važtaraštį (t. 11, b. l. 191–192). Liudytojas I. S. taip pat teigė, kad jis prekes pirkėjams veždavo tik su išrašyta PVM sąskaita faktūra, pristatant prekes į kitą įmonės padalinį – jo tiesioginis vadovas D. M. išduodavo jam vietinį perkėlimą patvirtinantį dokumentą. Iš liudytojo parodymų matyti, kad A. K. nurodymu padangų jis klientams nevežiodavo (t. 12, b. l. 13–14). Taigi, liudytojai J. M. ir I. S. paneigė A. K. teiginius apie prekių vežimą klientams be PVM sąskaitų faktūrų ir grynųjų pinigų surinkimą be apskaitos dokumentų. A. K. teigimu, byloje apklausti liudytojai UAB „M.“ darbuotojai yra subjektyvūs, todėl norėdami išvengti konfliktų su darbdaviu jie byloje duoda neteisingus parodymus. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir prisiekę, jų parodymai tarpusavyje iš esmės sutampa, todėl teismas netikėti jais neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, liudytojo J. M. teigimu jis UAB „M.“ nebedirba jau nuo 2021 m. (t. 11, b. l. 191), todėl teisėjų kolegija neįžvelgia priežasčių, kodėl šis liudytojas teisme turėtų nurodyti neteisingas aplinkybes.

25. Priešingai nei pirmiau apklausti liudytojai, tarp jų ir UAB „M.“ vairuotojai, teisme apklaustas liudytojas E. L. iš tiesų parodė, kad nors įprastai padangas klientams veždavo tik su vadybininkų išrašyta PVM sąskaita faktūra, tačiau yra tekę prekes pristatyti su perkėlimo įmonės viduje važtaraščiu, ant kurio būdavo užrašytas prierašas, kad reikia paimti pinigus. Pristačius šias prekes pirkėjas ant vieno šio dokumento egzemplioriaus pasirašydavo gavęs prekes ir jis (E. L.) šį egzempliorių kartu su grynaisiais pinigais pristatydavo vadybininkui, kuris išrašydavo perkėlimo važtaraštį. Ar vadybininkai vėliau šioms prekėms išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, jam nėra žinoma. Anot liudytojo, jis daugiausiai dirbo su A. K., todėl nuteistasis jam ir pasakydavo, ar reikia paimti grynuosius pinigus. Tačiau tokiu būdu, kaip teigia liudytojas, yra tekę vežti grynuosius pinigus ir kitam vadybininkui. E. L. teigimu, kartais būdavo ir taip, kad grynuosius pinigus iš klientų reikėdavo paimti ir su pinigų priėmimo kvitu (10 forma), tuomet vadybininkas jam išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą ir kasos priėmimo kvitą (t. 12, b. l. 14–16). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad E. L. parodymais abejoti nėra pagrindo, kadangi jis įmonėje jau nebedirba, todėl ir suinteresuotumo duoti neteisingus buvusiam darbdaviui palankius parodymus neturi pagrindo. Tačiau nepaisant to, E. L. nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmiau aptartų liudytojų parodymų ir neleidžia daryti išvados, kad UAB „M.“ vykdė buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų prekių pardavimą ar kitais būdais vengdavo mokesčių. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis liudytojo E. L. parodymais, jei prekės klientams būdavo pristatomos pagal prekių perkėlimo įmonės viduje važtaraščius, tai vadybininkas išduodavo du šio dokumento egzempliorius, iš kurių viename klientas pasirašydavo gavęs padangas. Būtent šį dokumentą, anot liudytojo, jis turėdavo pristatyti į UAB „M.“ sandėlį kaip patvirtinimą apie prekių pristatymą. Tačiau pažymėtina, kad nei viename iš UAB „M.“ į bylą pateiktų A. K. pasirašytų prekių perkėlimo įmonės viduje važtaraščių klientų parašų nėra, juose yra tik sandėlio darbuotojų, išdavusių prekes, bei A. K., patvirtinančio prekių gavimą, parašai. Taip pat ant važtaraščių nėra jokių liudytojo minėtų įrašų dėl grynųjų pinigų paėmimo iš klientų. Taigi, nėra jokio pagrindo spręsti, kad kaltinime minimuose prekių perkėlimo įmonės viduje važtaraščiuose nurodytos prekės buvo parduotos su UAB „M.“ žinia E. L. nurodytomis aplinkybėmis. Kita vertus, teisme apklausta liudytoja UAB „M.“ vyriausioji finansininkė J. Č. teigė, kad jų įmonėje vairuotojai nėra materialinės atsakomybės asmenys, turintys prieigą prie piniginių lėšų. Surinkti grynuosius pinigus iš klientų yra vadybininkų, įgyvendinusių pardavimo sandorį, o ne kitų įmonės darbuotojų atsakomybė. Todėl, anot liudytojos, situacijos, kuomet vadybininko prašymu vairuotojas surenka iš klientų grynuosius pinigus, yra jų asmeninio pobūdžio susitarimai, kurie prieštarauja įmonėje nustatytai grynųjų pinigų atsiskaitymo tvarkai bei rodo vadybininko siekį išvengti savo tiesioginių darbo funkcijų (t. 12, b. l. 26). Kaip pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, E. L. įprastai dirbdavo su A. K., būtent iš pastarojo dažniausiai ir gaudavo nurodymus paimti grynuosius pinigus iš klientų. Nors apklaustas pripažino, kad grynuosius pinigus yra vežęs ir kitam įmonės vadybininkui, tačiau neigė, jog tokį nurodymą kada nors buvo gavęs iš komercijos direktoriaus T. B. ar kitų atsakingų įmonės asmenų. Be to, liudytojas pripažino ir tai, kad tokie atvejai, kuomet prekės buvo vežamos klientams tik su važtaraščiu ir iš klientų reikėdavo paimti pinigus be dokumentų, buvo reti, konkrečių atvejų nenurodė. Taigi nesant kitų objektyvių duomenų apie neteisėtus įmonės atsakingų asmenų nurodymus rinkti grynuosius pinigus be apskaitos dokumentų iš įmonės klientų, atitinkami E. L. veiksmai vertinti tik kaip asmeninio pobūdžio jo ir A. K. susitarimai.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nepasitvirtino ir apeliacinio skundo argumentai, kad už A. K. virtualiame sandėlyje esančias prekes buvo atsiskaityta kitiems UAB „M.“ darbuotojams iš klientų gautus pinigus įnešant į kasą. Iš tiesų, tiek A. K., tiek liudytojai R. P., J. Č., R. G. patvirtino, kad atsiskaityti už parduotas prekes buvo galima ir įmonės ofise UAB „M.“ vadybininkui įnešant pinigus į kasą. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, liudytojų T. B., R. P. teigimu už savo klientus buvo atsakingas A. K., todėl be jo žinios atsiskaitymai su klientais nevykdavo. Tą patvirtino ir įmonės buhalterijos darbuotojos J. Č. ir S. N.. Jų teigimu, didmenos prekyboje gavus iš klientų atsiskaitymus už parduotas prekes (tiek bankiniu pavedimu, tiek grynaisiais) jos sudengdavo pirkėjų skolas, apie atliktus atsiskaitymus būdavo informuojamas ir konkretus vadybininkas. Be to UAB „M.“ buhalterijos darbuotojos dažniausiai kartą į ketvirtį su kiekvienu klientu suderindavo tarpusavio įsiskolinimus ir surašydavo skolų suderinimo aktą (t. 11, b. l. 144, 176–177). Šių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad analizuojant liudytojų UAB „M.“ klientų atstovų parodymus matyti, jog vienintelis liudytojas UAB „R.“ direktorius R. Š. yra patvirtinęs, kad už prekes yra atsiskaitęs ir UAB „M.“ ofise. Tačiau jo teigimu, tokiais atvejais A. K., o jo nesant T. B. ar kitas vadybininkas, jam išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Be šio dokumento liudytojas UAB „M.“ pinigų nėra sumokėjęs (t. 12, b. l. 36–37). Taigi nė vienas iš UAB „M.“ padangas pirkusių ir byloje apklaustų asmenų nenurodė, kad UAB „M.“ ofise būtų atsiskaitę per kasos aparatą, išmušant atsiskaitymą patvirtinantį kasos čekį. Kasos čekiai nėra pridėti ir prie šių įmonių ikiteisminio tyrimo metu pateiktų buhalterinių dokumentų, patvirtinančių tokio pobūdžio atsiskaitymus su UAB „M.“ (t. 6, b. l. 55–60, 116–127; t. 7, b. l. 149–204; t. 8, b. l. 105–188; t. 9, b. l. 3–223). Kita vertus, liudytoja J. Č. taip pat parodė, kad dalis prekių yra įmonės sandėlyje ir jos gali būti parduodamos atsiskaitymo metu, tačiau nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas pageidauja sąskaitos faktūros, ar ne, ji buhalterinėje apskaitoje vis tiek yra suformuojama. Taigi, anot liudytojos, kiekvienas pirkėjas yra tam tikra prasme identifikuojamas, t. y. gauti pinigai turi atitikti įvykusį pardavimą (t. 12, b. l. 26). Apklaustos liudytojos R. G. ir S. N. parodė, kad už įmonės kasos aparatą buvo atsakinga R. G.. Liudytojų teigimu, R. G. kiekvieną dieną suskaičiuodavo kasos aparate esančius pinigus ir sulygindavo juos su kasos aparato ataskaitoje nurodytu pinigų likučiu, tuomet šiuos pinigus ji pristatydavo į buhalteriją kasininkei S. N., kuri išrašydavo kasos pajamų orderį. Tuo tarpu liudytoja S. N. kasos žurnalus tikrindavo kiekvieną mėnesį (t. 11, b. l. 177, 189). Taigi, galima pagrįstai spręsti, kad bet kokie kasos aparato grynųjų pinigų neatitikimai UAB „M.“ už kasą atsakingų darbuotojų būtų gana greitai pastebėti. Šiuo atveju tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos. Be to, nebuvo nustatytos ir aplinkybės, kad kaltinime nurodyti iš UAB „M.“ padangas pirkę juridiniai asmenys už prekes būtų atsiskaitę grynais pinigais per UAB „M.“ kasos aparatą.

27. Kaip nepagrįstus ir deklaratyvius teiginius teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad A. K. klientams išrašytos PVM sąskaitos faktūros, įmonėje nesant nustatytos sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių naudojimo, saugojimo bei perdavimo tvarkos, galėjo pradingti. Teisme nuteistasis tvirtino, kad sąskaitas faktūras už jo parduotas prekes galėjo išrašyti ne tik jis, bet ir visi, kas turėjo prieigą prie apskaitos sistemos. Anot jo, išrašytos sąskaitos faktūros buvo laikomos ofise, tam skirtame dokumentų dėkle, visiems prieinamoje vietoje, be to, šie dokumentai galėjo būti tiek pas sandėlio vedėją D. M., tiek pas vairuotojus. Ilgainiui buhalterijos darbuotojos šiuos dokumentus susirinkdavo (t. 12, b. l. 51). Visų pirmiausia, kaip jau pirmiau minėta, byloje paneigti A. K. teiginiai, kad PVM sąskaitas faktūras apskaitos sistemoje jo vardu galėjo išrašyti ir kiti įmonės darbuotojai. Kita vertus, apklaustos liudytojos R. P. (t. 11, b. l. 141) ir J. Č. (t. 12, b. l. 26) teisme paaiškino, kad vadybininkui persikėlus į savo virtualų sandėlį prekes, jas pardavus, tas pats vadybininkas kompiuterinėje programoje virtualiame sandėlyje suformuodavo pardavimą patvirtinantį dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą. Tokiu būdu išrašius PVM sąskaitą faktūrą šis dokumentas automatiškai patenka į įmonės buhalterinę apskaitą, kur jai suteikiamas numeris apskaitoje. Todėl net jei vadybininkas fiziškai sąskaitos faktūros buhalterijai ir nepristato, šis finansinės apskaitos dokumentas apskaitoje figūruoja. Analogiškai vertinami ir apeliacinio skundo argumentai, kad galėjo dingti ir atsiskaitymus patvirtinantys pinigų priėmimo kvitai ar kasos pajamų orderiai. Liudytojos S. N. teigimu vadybininkai, iš klientų gavę atsiskaitymą grynaisiais pinigais, turi išrašyti pinigų priėmimo kvitą, kurį kartu su pinigais turi pristatyti jai į buhalteriją. Tuomet ji gautus pinigus įnešdavo į įmonės kasą ir išrašydavo kasos pajamų orderį, kuriame nurodydavo, koks vadybininkas kokią pinigų sumą įnešė už konkretų klientą. Tuomet kasos pajamų orderį ir prie jo prisegtą pinigų priėmimo kvitą ji įdėdavo į kasos knygą, o šiuos duomenis įvesdavo į apskaitos programą. Liudytoja taip pat parodė, kad kasos pajamų orderis turi dvi šakneles, todėl vieną jos pasirašytą dokumento šaknelę turi teisę pasiimti vadybininkas kaip įrodymą, patvirtinantį pinigų perdavimą, tačiau vadybininkai įprastai jų neimdavo, todėl jos likdavo pas ją (t. 11, b. l. 176). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nesivadovauti tokiais liudytojos parodymais, kadangi jie ne tik logiški, bet ir atitinka normalią tinkamos buhalterinės apskaitos organizavimo tvarką. Kita vertus, kaip jau minėta pirmiau, savo klientų skolas turėdavo sekti pirmiausia pats A. K., be to, UAB „M.“ buhalterija taip pat derindavo skolas su įmonės klientais, todėl jei grynieji pinigai būtų įnešti į kasą nepriskiriant jų konkrečiam pirkėjui, šis neatitikimas būtų pastebėtas tiek A. K., tiek UAB „M.“ buhalterijos darbuotojų, tiek ir pačių prekes įsigijusių klientų.

28. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad UAB „M.“ parduotos prekės, tarp jų ir A. K. iš jo virtualaus sandėlio, galėjo būti ir buvo grąžinamos pagal kreditines ir debetines sąskaitas.

29. Iš UAB „M.“ rašto Nr. 200828/1 ir prie šio rašto ikiteisminiam tyrimui pateiktų dokumentų matyti, kad su A. K. tarpiniu virtualiu sandėliu AK yra susietos A. K. išrašytos kreditinės PVM sąskaitos faktūros bei debetinė sąskaita faktūra, t. y.: 2018 m. kovo 21 d. įmonės UAB „R.” išrašyta debetinė sąskaita dėl prekių grąžinimo Nr. RIV-0002402; 2018 m. gegužės 14 d. įmonei UAB „G. R.“ išrašyta kreditinė sąskaita dėl prekių grąžinimo Nr. 20180427; 2018 m. birželio 12 d. įmonei UAB „R. P.“ išrašyta kreditinė sąskaita dėl prekių grąžinimo Nr. AK20180612-01; 2018 m. lapkričio 5 d. įmonei UAB „D.” išrašyta kreditinė sąskaita dėl prekių grąžinimo Nr. AK20181105-01; 2019 m. sausio 30 d. įmonei UAB „P.” išrašyta kreditinė sąskaita dėl prekių grąžinimo Nr. AK20190130-01; 2019 m. vasario 26 d. įmonei UAB „A” išrašyta kreditinė sąskaita dėl prekių grąžinimo Nr. AK20190226-02; 2019 m. vasario 26 d. įmonei UAB „F“ išrašyta kreditinė sąskaita dėl prekių grąžinimo Nr. AK20190226-01; 2019 m. kovo 27 d. įmonei IĮ „I.” išrašyta kreditinė sąskaita dėl prekių grąžinimo Nr. AK20190327‑03, bei 2018 m. lapkričio 26 d. įmonės UAB „L.“ išrašyta pirkimo PVM sąskaita faktūra Nr. U18-428495, pagal kurias į UAB „M.“ sandėlį turėjo būti grąžinti ir perduoti 36 vnt. įvairaus modelio padangų, kurių bendra vertė 1133,70 Eur (t. 3, b. l. 7–15, 75–86).

30. Apklaustas teisme nuteistasis teigė, kad prekių grąžinimo procese jis dažniausiai nedalyvaudavo. Anot jo, įprastai jis dalyvaudavo iš mažesnių miestelių klientų atliekamose grąžinimuose arba duodavo sąrašą grąžinamų padangų sandėlio vedėjui D. M., kuris pasiimti padangų nusiųsdavo kurį nors vairuotoją. Jis (A. K.) grąžintų prekių neperskaičiuodavo, apie grąžintų padangų kiekį jam pranešdavo D. M.. Jo (A. K.) parduotos, o vėliau grąžintos prekės būdavo įforminamos arba klientui pačiam išrašant debetinę sąskaitą, arba T. B. ar R. G. išrašius kreditinę sąskaitą. Padangų grąžinimai vykdavo tiek dėl fiktyvių, tiek dėl nefiktyvių pardavimų, todėl į sandėlį grįždavo tik dalis prekių ir tik už dalį jų būdavo atsiskaitoma per kasą (t. 112, b. l. 51). Tačiau tokius nuteistojo A. K. teiginius paneigia ne tik byloje apklausti liudytojų parodymai, bet ir kiti byloje ištirti įrodymai.

31. Apklausti liudytojai R. P. (t. 11, b. l. 143; t. 12, b. l. 45), T. B. (t. 12, b. l. 45–46), D. M. (t. 11, b. l. 180) parodė, kad daliai klientų padangos būdavo parduodamos konsignacijos pagrindais, t. y. su UAB „M.“ būdavo atsiskaitoma tik už parduotas padangas, o neparduotos prekės būdavo grąžinamos UAB „M.“. Tuomet suderinus grąžinamų prekių kiekius būdavo išrašomos debetinės (kai sąskaitą išrašydavo klientai) arba kreditinės (kai sąskaitą išrašydavo UAB „M.“ vadybininkas) sąskaitos. Po to, vadybininkas organizuodavo prekių parvežimą į pagrindinį sandėlį. Parvežti prekes galėjo patys klientai, UAB „M.“ vairuotojai, kurjeriai ir pats A. K.. Atvežus prekes į pagrindinį sandėlį debetinė arba kreditinė sąskaita buvo perduodama sandėlio darbuotojams, kurie fiksuodavo pristatytas padangas. Tuomet grąžintos padangos įtraukiamos į sandėlio apskaitos programą ir pagal faktą perkeliamos iš konkretaus vadybininko virtualaus sandėlio į centrinį sandėlį. Anot liudytojų, jei padangos neatvažiuoja, vadybininkas negali įrodyti tų prekių grįžimo fakto, jos lieka vadybininko virtualaus sandėlio apskaitoje. Liudytojai taip pat kategoriškai paneigė nuteistojo teiginius, kad A. K. šiame procese nedalyvaudavo. Anot jų, tik nuteistasis buvo atsakingas už savo klientus, būtent jis derindavo su didmenos pirkėjais parduotų ir grąžinamų prekių likučius bei patį grąžinimo procesą. Nei T. B., nei kiti įmonės vadybininkai A. K. klientų neaptarnaudavo ir sąskaitų neišrašinėdavo. Aplinkybes, kad dėl grąžinimo buvo tariamasi būtent su A. K., kad pats nuteistasis dažnai atvykdavo pasiimti padangų, iš esmės patvirtino ir liudytojai, iš UAB „M.“ padangas per A. K. pirkusių juridinių asmenų atstovai, D. B. (t. 12, b. l. 12–13). B. V. (t. 12, b. l. 13), T. B. (t. 12, b. l. 23–24), D. V. (t. 12, b. l. 34), J. E.-Ž. (t. 12, b. l. 35), R. Š. (t. 12, b. l. 36–37). Be to, nuteistojo teiginius, kad jis grąžinimo procese nedalyvaudavo ir kreditinių sąskaitų neišrašinėdavo, paneigia ir rašytiniai bylos duomenys. Iš į bylą UAB „M.“ bei klientų pateiktų kreditinių sąskaitų matyti, kad visose jose fiksuoti būtent A. K. kaip vadybininko identifikavimo duomenys (t. 3, b. l. 79–86). Kaip jau ne kartą minėta pirmiau, joks kitas UAB „M.“ darbuotojas prisijungti prie A. K. asmeninio virtualaus sandėlio ir jo vardu išrašyti kreditinių sąskaitų ar įvesti duomenis apie debetines sąskaitas negalėjo, kadangi neturėjo nuteistojo asmeninių prisijungimo prie apskaitos sistemos duomenų.

32. Kaip matyti iš 2018 m. gegužės 14 d. įmonei UAB „G. R.“ išrašytos kreditinės sąskaitos Nr. 20180427; 2018 m. birželio 12 d. įmonei UAB „R. P.“ išrašytos kreditinės sąskaitos Nr. AK20180612-01; 2019 m. sausio 30 d. įmonei UAB „P.” išrašytos kreditinės sąskaitos Nr. AK20190130-01; 2019 m. vasario 26 d. įmonei UAB „A” išrašytos kreditinės sąskaitos Nr. AK20190226-02 bei 2019 m. vasario 26 d. įmonei UAB „F“ išrašytos kreditinės sąskaitos Nr. AK20190226-01 turinio, šiuose dokumentuose A. K. deklaravo 1 pozicijos, t. y. tam tikro modelio padangų grąžinimą, nurodydamas padangų kiekį, prekės pardavimo duomenis bei jų kainą (t. 3, b. l. 80– 81, 83–85). Apklaustas teisme liudytojas T. B. (UAB „R. P.“) patvirtino, kad dalį padangų jis grąžindavo UAB „M.“. Tokiu atveju jis susisiekdavo su A. K. ir susiderindavo padangų paėmimą. Padangas paimdavo „Venipak“, UAB „M.“ vairuotojai arba pats A. K.. Prieš išvežant padangas, jų kiekis, anot liudytojo, būdavo sutikrinamas. Kelių dienų bėgyje jam (liudytojui) atsiųsdavo kreditinę sąskaitą, kurioje buvo nurodyti grąžintų padangų kiekiai. Liudytojo teigimu, grąžintos padangos ir UAB „M.“ atsiųstuose dokumentuose nurodyti padangų kiekiai sutapdavo (t. 12, b. l. 23–24). Be to, UAB „G. R.“, UAB „P.“ bei UAB „A“ baudžiamojoje byloje yra pateikę jiems A. K. išrašytas kreditines sąskaitas: 2018 m. gegužės 14 d. kreditinę sąskaitą Nr. 20180427 (t. 8, b. l. 78), 2019 m. sausio 30 d. kreditinę sąskaitą Nr. AK20190130-01 (t. 6, b. l. 78) bei 2019 m. vasario 26 d. kreditinę sąskaitą Nr. AK20190226-02 (t. 8, b. l. 172), kuriuose nurodyti padangų modeliai, kiekiai bei kaina atitinka A. K. inkriminuotame kaltinime nurodytų jo virtualiame sandėlyje išrašytų dokumentų turinį. Kaip galima spręsti iš liudytojos R. P., D. M., T. B. parodymų, apskaitos sistemoje vadybininkui A. K. išrašius kreditinę sąskaitą, anksčiau jo parduotos konkretaus kiekio ir modelio padangos vėl atsirasdavo nuteistojo virtualiame sandėlyje iki tol, kol jas pristačius į sandėlį sandėlio darbuotojai iš klientų realiai gautas padangas persikeldavo į pagrindinį UAB „M.“ sandėlį. Tačiau iš liudytojų R. P., D. M., T. B. parodymų, 2020 m. sausio 4 d. inventorizacijos akto (t. 1, b. l. 210–212) bei aktualaus laikotarpio apskaitos registrų išrašų apie per A. K. virtualų sandėlį jam perduotų trūkstamų vertybių apskaitymo duomenis (t. 1, b. l. 116–209) matyti, kad pagal šias sąskaitas grąžinamos prekės į UAB „M.“ pagrindinį sandėlį nebuvo pristatytos ir liko apskaitytos nuteistojo virtualiame sandėlyje, t. y. liko patikėtos A. K.. Be to, liudytojų R. P., J. Č., S. N., T. B. parodymais taip pat nustatyta, kad pradėjus aiškintis dėl A. K. virtualiame sandėlyje likusių prekių, kreditinėse sąskaitose nurodytų padangų buvo ieškoma ne tik pačios įmonės sandėlyje, bet ir pas klientus, tačiau jos nebuvo rastos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir nesivadovauti tokiais pirmiau aptartais liudytojų parodymais bei į bylą pateiktais dokumentais, kadangi jie vieni kitiems neprieštarauja, yra logiški ir atitinka kitas byloje nustatytas aplinkybes. Tuo tarpu A. K. nurodytų padangų grąžinimo aplinkybių, kad šios padangos buvo grąžintos į sandėlį be apskaitos, kad padangas vežė vairuotojai, kad kreditines sąskaitas išrašydavo ir už padangų grąžinimą buvo atsakingi T. B. ir R. G., kaip jau aptarta pirmiau, iš esmės nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Taip pat, kaip matyti iš 2018 m. lapkričio 26 d. įmonės UAB „L.“ pirkimo PVM sąskaitos faktūros Nr. U18-428495 (t. 3, b. l. 75) bei UAB „M.“ pateiktų apskaitos registrų išrašų (t. 3, b. l. 7–15), UAB „M.“ iš padangų tiekėjo UAB „L.“ įsigijo 4 vnt. padangų už 218,40 Eur be PVM. Šios padangos yra apskaitytos A. K. virtualiame sandėlyje, kas rodo, kad šių padangų įsigijimą iš tiekėjo inicijavo A. K.. Liudytojas T. B. patvirtino, kad į apskaitą ši PVM sąskaita faktūra įkelta paties A. K., ką patvirtina sąskaitoje esantis įrašas „(duomenys neskelbtini)“. Inventorizacijos aktas (t. 1, b. l. 210–212) patvirtina, kad šių padangų UAB „M.“ sandėlyje nėra, jokių duomenų, kad A. K. šias padangas būtų pardavęs, taip pat nėra. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia pasitvirtinus bylos aplinkybėms, kad A. K. pagal savo išrašytus ir apskaitytus dokumentus, t. y. 2018 m. gegužės 14 d. įmonei UAB „G. R.“ kreditinę sąskaitą Nr. 20180427; 2018 m. birželio 12 d. įmonei UAB „R. P.“ kreditinę sąskaitą Nr. AK20180612-01; 2018 m. lapkričio 26 d. įmonės UAB „L.“ pirkimo PVM sąskaitą faktūrą Nr. U18-428495; 2019 m. sausio 30 d. įmonei UAB „P.” kreditinę sąskaitą Nr. AK20190130-01; 2019 m. vasario 26 d. įmonei UAB „A” kreditinę sąskaitą Nr. AK20190226-02 bei 2019 m. vasario 26 d. įmonei UAB „F“ kreditinę sąskaitą Nr. AK20190226-01, iš minėtų UAB „M.“ klientų bei tiekėjo perėmė 22 vnt. grąžinamų ir perduotinų į sandėlį padangų, kurių bendra vertė 716,23 Eur, tačiau šių padangų į UAB „M.“ centrinį sandėlį negrąžino ir neperdavė.

33. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu byloje nėra pakankamai duomenų spręsti, kad A. K. pasisavino ir 4 vnt. padangų pagal UAB „R.“ 2018 m. kovo 12 d. išrašytą debetinę sąskaitą RIV Nr. 0002402 (sąskaitoje nurodomas bendras grąžinamų padangų kiekis – 62 vnt.), 8 vnt. padangų pagal 2018 m. lapkričio 5 d. įmonei „D.“ išrašytą kreditinę sąskaitą Nr. AK20181105-01 (sąskaitoje nurodomas bendras grąžinamų padangų kiekis – 44 vnt.) ir 4 vnt. padangų pagal 2019 m. kovo 27 d. individualiai įmonei „I.“ išrašytą kreditinę sąskaitą Nr. AK20190327‑01 (sąskaitoje nurodomas bendras grąžinamų padangų kiekis – 12 vnt.) (t. 3, b. l. 76–78, 82, 86).

34. Priešingai nei pirmiau aptartu prekių grąžinimo atveju, iš šių grąžinimą įforminančių dokumentų matyti, kad A. K. yra kaltinamas tik dėl dalies jose nurodytų prekių – padangų pasisavinimo. Byloje nėra ginčo, kad kita dalis padangų, nurodytų sąskaitose, buvo pristatytos į UAB „M.“ pagrindinį sandėlį ir iš virtualaus A. K. sandėlio perkeltos į centrinio sandėlio apskaitą. Kaip jau minėta pirmiau, teismo posėdyje UAB „M.“ komercijos direktorius liudytojas T. B. parodė, kad padangas atvežus į sandėlį sandėlio vedėjui perduodama debetinė ar kreditinė sąskaita, pagal kurią sandėlio darbuotojas sutikrina grąžintas padangas. Pagal faktą grąžintos padangos iš A. K. virtualaus sandėlio perkeliamos į pagrindinį sandėlį. Anot liudytojo, jei padangos, kurios buvo nurodytos vadybininko išrašytoje kreditinėje sąskaitoje, neatvežamos į UAB „M.“ sandėlį, tai vadybininkas iš esmės negali įrodyti fakto, kad šios prekės yra grąžintos (t. 12, b. l. 45). Ikiteisminio tyrimo metu paklaustas, kaip buvo nustatyta, kad pagal minėtas debetines ir kreditines sąskaitas į UAB „M.“ sandėlį grįžo tik dalis šiuose dokumentuose nurodytų padangų, T. B. taip pat teigė, kad minėtus dokumentus į apskaitos programą įvedė A. K., kuris ir turėjo sukontroliuoti minėtų prekių grąžinimą (t. 4, b. l. 84). Tačiau šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nei T. B. nurodytos aplinkybės, nei tai, kad dėl prekių grąžinimo su klientais tarėsi A. K. ir kad jis apskaitos programoje išrašė kreditines sąskaitas, dar nepatvirtina, jog jis pasisavino pagal minėtus grąžinimą patvirtinančius dokumentus į UAB „M.“ sandėlį nepristatytas prekes.

35. Byloje apklausti liudytojai UAB „R.“ direktorius R. Š., projektų vadovas R. Š., UAB „D.“ direktorius D. V. ir gamybos vadovas B. V. teisme patvirtino, kad yra grąžinę padangas įmonei „M.“ pagal debetines ir kreditines sąskaitas. Tačiau liudytojas R. Š. teismo posėdyje detalizavo, kad jei debetinę sąskaitą išrašydavo jo vadovaujama UAB „R.“, tai atvykęs vairuotojas pasirašydavo debetinėje sąskaitoje už jam pakrautas padangas, tuomet vienas šios sąskaitos egzempliorius likdavo jiems (UAB „R.“), kitą pasiimdavo atvykęs vairuotojas. Tuo tarpu jei kreditinę sąskaitą išrašydavo įmonė „M.“, tai šio dokumento du egzempliorius atsiveždavo UAB „M.“ vairuotojas. Tuomet, analogiškai, pakraunamos padangos suskaičiuojamos, pasirašomi dokumentai ir vienas egzempliorius lieka jiems (UAB „R.“), o kitą kartu su prekėmis išsiveža UAB „M.“ vairuotojas (t. 12, b. l. 36–37). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojui R. Š. parodžius 2018 m. kovo 21 d. UAB „R.“ įmonei UAB „M.“ išrašytą debetinę sąskaitą serija RIV Nr. 0002402 dėl 62 vnt. padangų grąžinimo, liudytojas parodė, kad šį dokumentą išrašė ir jį pasirašė pats liudytojas R. Š.. Patvirtino, kad minėtos padangos buvo perduotos UAB „M.“. Liudytojo teigimu, kadangi grąžinamų padangų kiekis didelis, tai jos turėjo būti išvežamos UAB „M.“ krovininiu transportu, kadangi UAB „R.“ didelio transporto neturėjo. Liudytojas negalėjo prisiminti, ar šias padangas išvežė A. K. ar UAB „M.“ vairuotojas. Kodėl ant sąskaitos nėra padangas perėmusio UAB „M.“ darbuotojo parašo, liudytojas negalėjo nurodyti. R. Š. teigimu, jei į UAB „M.“ sandėlį buvo pristatytos ne visos sąskaitoje nurodytos padangos UAB „M.“ sandėlio darbuotojai turėjo juos apie tai informuoti, tačiau UAB „R.“ tokios informacijos negavo (t. 5, b. l. 12–13). Taigi, iš tokių liudytojo R. Š. parodymų galima spręsti, kad atvykus transportui paimti grąžinamų prekių, padangos būdavo suskaičiuojamos ir tai buvo patvirtinama padangas perduodančio juridinio asmens atstovo ir padangas perėmusio UAB „M.“ darbuotojo parašais. UAB „R.“ ikiteisminio tyrimo metu į bylą, be kita ko, pateikė iš viso 10 jų pačių išrašytų debetinių sąskaitų, patvirtinančių prekių grąžinimus UAB „M.“ (t. 12, b. l. 151–152, 154, 156, 176–179). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad išskyrus bylai aktualią UAB „R.“ 2018 m. kovo 12 d. išrašytą debetinę sąskaitą RIV Nr. 0002402 bei dar vieną debetinę sąskaitą, visi kiti dokumentai yra pasirašyti ir UAB „M.“ darbuotojų, kas iš esmės patvirtina liudytojo R. Š. teiginius, kad perduodant prekes UAB „M.“ darbuotojai savo parašu turėdavo patvirtinti sąskaitose nurodytą prekių kiekį perėmę iš UAB „R.“. Tokią išvadą galima daryti ir iš individualios įmonės „I.“ į bylą pateiktos įmonės „M.“ vadybininko A. K. 2019 m. kovo 27 d. išrašytos kreditinės sąskaitos faktūros Nr. AK20190327-03 (t. 7, b. l. 141), iš kurios matyti, jog individualios įmonės „I.“ atstovas M. R. savo parašu patvirtino UAB „M.“ perdavęs visus 12 vnt. kreditinėje sąskaitoje nurodytų padangų. Jokių rankraštinių įrašų, kad dalis padangų liko neperduotos, šiame dokumente nėra fiksuota. Tuo tarpu UAB „D.“ ikiteisminio tyrimo metu dokumento, patvirtinančio 44 vnt. padangų grąžinimą įmonei „M.“ pagal pastarosios 2018 m. lapkričio 5 d. išrašytą kreditinę sąskaitą Nr. AK20181105-01, apskritai nepateikė (t. 6, b. l. 55–58). Šiame kontekste itin svarbu tai, kad iš tiesų didžioji dalis padangų pagal aptariamas kreditines ir debetinę sąskaitas į UAB „M.“ sandėlį buvo pristatytos, tačiau nei iš šių sąskaitų, nei iš kitų bylos duomenų nėra aišku, koks konkretus UAB „M.“ darbuotojas šias prekes paėmė atitinkamai iš UAB „R.“, UAB „D.“ ir individualios įmonės „I.“, kiek prekių paėmė, kiek pristatė į centrinį UAB „M.“ sandėlį, kadangi ant sąskaitų nėra padangas perėmusių bei į sandėlį atvežusių asmenų parašų bei sandėlio darbuotojo pastabų, kad atvežtos ne visos kliento perduotos sąskaitoje nurodytos padangos (t. 3, b. l. 76–79, 82, 86). Tokiu atveju, vien aplinkybė, kad A. K. kaip UAB „M.“ vadybininkas buvo atsakingas už prekių grąžinimo procesą, dar nepatvirtina jo kaltės dėl dalies pagal minėtas sąskaitas į UAB „M.“ sandėlį vežtų ir neatvežtų padangų pasisavinimo. Atsižvelgiant į tai, iš nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaip neįrodytos šalintinos aplinkybės, kad A. K. pasisavino 4 vnt. padangų pagal UAB „R.“ 2018 m. kovo 12 d. išrašytą debetinę sąskaitą RIV Nr. 0002402 (kaltinimo 5 pozicija), 8 vnt. padangų pagal 2018 m. lapkričio 5 d. įmonei „D.“ išrašytą kreditinę sąskaitą Nr. AK20181105-01 (kaltinimo 44 ir 45 pozicijos) ir 4 vnt. padangų pagal 2019 m. kovo 27 d. individualiai įmonei „I.“ išrašytą kreditinę sąskaitą Nr. AK20190327‑01 (kaltinimo 98 pozicija), t. y. 16 vnt. padangų, kurių bendra vertė 417,47 Eur.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pasitvirtino kaltinimo aplinkybės, kad A. K. pasisavino iš UAB „R.“ projektų vadovo R. Š. pagal 2019 m. liepos 12 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. ABU-3502955 gautus 1000 Eur. Apklaustos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu už UAB „M.“ buhalterinę apskaitą atsakingos liudytojos J. Č. (t. 11, b. l. 145) ir S. N. (t. 11, b. l. 177; t. 4, b. l. 127–131) parodė, kad 2019 m. spalio mėnesį, tuo metu kai A. K. įmonėje jau nebedirbo, derinant skolas su UAB „R.“ buvo nustatyta, jog į UAB „M.“ kasą A. K. neįnešė 1000 Eur, kurie buvo gauti pagal pinigų priėmimo kvitą. UAB „R.“ atstovai R. Š. ir R. Š. patvirtino buvus atvejį, kuomet atvykusiam A. K. už prekes buvo sumokėti 1000 Eur grynaisiais, tačiau A. K. jiems pinigų priėmimo kvito nedavė, paaiškinęs kad turimą kvitą sugadino. Po kurio laiko A. K. jiems atsiuntė skanuotą pinigų priėmimo kvitą 1000 Eur sumai ir nurodė, kad pinigų priėmimo kvitą atveš vairuotojas. Anot liudytojų, pinigų priėmimo kvitą jiems netrukus atvežė UAB „M.“ vairuotojas (t. 12, b. l. 35–37).

37. Apklaustas teismo posėdyje nuteistasis A. K. iš tiesų patvirtino gavęs 2019 m. liepos mėnesį 1000 Eur iš UAB „R.“ atstovų, tačiau neigė juos pasisavinęs. Nuteistojo teigimu, jis dvi savaites po pinigų gavimo bandė S. N. į buhalteriją atiduoti pinigų priėmimo kvitą. Vėliau tiek pinigų priėmimo kvitą, tiek 1000 Eur kartu su kitais iš klientų surinktais pinigais jis perdavė R. P.. Tai padarė po to, kai gavo traumą darbe ir R. P. paskambinusi jį apšaukė, liepė kuo greičiau grąžinti iš klientų gautus pinigus. Tuomet jie susitiko netoli R. P. namų ir jis jai perdavė apie 12 000 Eur grynaisiais. Todėl, nuteistojo įsitikinimu, jis UAB „M.“ nėra nieko skolingas (t. 12, b. l. 48–50). Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokie A. K. parodymai yra ne tik prieštaringi ir nenuoseklūs, bet ir neatitinkantys byloje surinktų įrodymų. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apygardos teismas, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu A. K. aplinkybių apie tai, kad dvi savaites bandė pinigų priėmimo kvitą perduoti liudytojai S. N., nenurodė (t. 10, b. l. 10–14, 16–19, 33–36, 39–42). Be to, nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad 2019 m. rugpjūčio mėnesį jam paskambinusi R. P. pareikalavo atiduoti 11 000 Eur iš klientų surinktų neapskaitytų pinigų ir 1000 Eur, gautų iš UAB „R.“ pagal pinigų priėmimo kvitą (t. 10, b. l. 10). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog R. K. iš UAB „R.“ atstovų buvo gavęs 1000 Eur pagal 2019 m. liepos 12 d. pinigų priėmimo kvitą įmonėje „M.“ paaiškėjo tik buhalterijai derinant tarpusavio skolas, t. y. 2019 m. spalio mėnesį, tuo metu, kai nuteistasis įmonėje jau nebedirbo. Taigi, R. P., kuri be kita ko, su A. K. klientais nedirbo, negalėjo būti žinomos aplinkybės apie 1000 Eur gavimą iš minėtos įmonės. Be to, nuteistojo teiginius apie bandymus pinigų priėmimo kvitą perduoti į buhalteriją paneigė ir liudytoja S. N., kurios tvirtinimu pinigų priėmimo kvitas jai perduodamas kartu su pinigais, o ne atskirai. Jos teigimu, nėra buvę situacijos, kad ji dėl užimtumo nepriimtų pinigų iš vadybininkų ir prašytų jų ateiti vėliau (t. 11, b. l. 177). A. K. teiginius apie jai neva perduotus grynuosius pinigus paneigė ir liudytoja R. P.. Pastarosios teigimu, T. B. nustačius A. K. virtualiame sandėlyje didelį neparduotų prekių likutį ir liepus nuteistajam tai sutvarkyti, pastarasis netrukus pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą ir darbe nebepasirodė, o per kurjerį, be kita ko, atsiuntė ir du prašymus atleisti iš darbo. Šiuose prašymuose A. K. buvo įrašęs teiginius ir apie tai, kad atleisdama A. K. įmonė jokių pretenzijų jam neturi, arba tai, kad nuteistasis jai atidavė 12 000 Eur (t. 11, b. l. 142). Tokius liudytojos parodymus iš tiesų patvirtina ir UAB „M.“ į bylą pateikti A. K. pasirašytų 2019 m. rugpjūčio 22 d. prašymų dėl atleidimo iš darbo kopijos (t. 1, b. l. 97, 98). Teisėjų kolegija pažymi, kad A. K. nei ikiteisminio tyrimo, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jokių duomenų, patvirtinančių pinigų perdavimą R. P., nepateikė. Todėl teisėjų kolegija nuteistojo teiginius apie 12 000 Eur sumą, neva surinktą iš klientų už parduotas padangas, vertina kaip deklaratyvius ir niekuo nepagrįstus. Kita vertus, tokios nuteistojo nurodytos aplinkybės, taip pat paties nuteistojo į UAB „M.“ biurą 2019 m. rugsėjo 12 d. atsiųsti prašymai atleisti iš darbo, kuriame irgi minima neva jo grąžinta 12 000 Eur suma (t. 1, b. l. 34–35), rodo, kad A. K. iš esmės pripažino turintis UAB „M.“ neįvykdytų turtinių įsipareigojimų.

38. Kaip prieštaraujančius bylos objektyviems duomenims, teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentus, kad A. K. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios pasisavinti svetimą turtą.

39. Teisėjų kolegijos manymu, A. K. padaryto nusikaltimo mechanizmas, neteisėtų veiksmų trukmė ir jų sistemingumas neabejotinai patvirtina, kad jis veikė suvokdamas savo neteisėtų veiksmų pobūdį ir turėdamas tikslą – pasisavinti jam, kaip UAB „M.“ vadybininkui, patikėtas prekes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. liepos 12 d. A. K. iš viso disponavo 80 dokumentų (tiek paties per savo virtualų sandėlį, tiek klientų išrašytais dokumentais), pagal kuriuos jis iš viso perėmė 370 vnt. padangų, kurių bendra vertė 12 927,40 Eur bei kaip atsiskaitymą iš kliento gavo 1000 Eur. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių, kad šiai nusikalstamai veikai įvykdyti A. K. pasinaudojo savo nuo 2015 m. įmonėje „M.“ įgyta vadybininko patirtimi, žinoma prekių perdavimo įmonėje bei atsiskaitymo už jas tvarka ir jam kaip įmonės vadybininkui suteikta pakankamai didele veikimo laisve tiek perimant prekes savo žinion, tiek bendraujant su įmonės klientais. Be to, A. K. tyčia pasisavinti jam užimamų pareigų pagrindu patikėtas prekes patvirtina ir jo veiksmai, kuomet nuteistojo tiesioginiam vadovui T. B. pastebėjus neįprastai didelius neparduotų padangų likučius jo virtualiame sandėlyje, apie tai informavus nuteistąjį ir pareikalavus pateikti mokėjimo dokumentus arba paaiškinti, kur yra prekės, A. K. to nepadaręs netrukus iš darbo išėjo, su įmonės atsakingais įmonės darbuotojais nebendravo ir per pašto siuntas atsiuntė prašymus atleisti jį iš darbo. Šių aplinkybių visuma apygardos teismui leido pagrįstai spręsti, kad A. K. suprato, jog jis savo veiksmais savinasi UAB „M.“ jam patikėtą turtą bei taip pažeidžia savininko interesus, ir numatė, kad dėl tokių jo veiksmų bendrovė neteks turto, patirs turtinės žalos, ir tokių pasekmių siekė. Taigi A. K., priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, veikė tiesiogine tyčia.

40. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad tarp UAB „M.“ ir A. K. buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, todėl net ir nustačius, kad dėl A. K. kaltės UAB „M.“ atsirado prekių trūkumas, tai neturėtų būti vertinama kaip pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais nuteistojo gynėjo argumentais nesutinka ir juos atmeta.

41. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad kaltininkui patikėto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žalos arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Taigi, civiliniai teisiniai santykiai, laikantis proporcingumo principo reikalavimų, gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sąlygoms. Šios sąlygos, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių gali būti įvairios, tačiau visų jų esmė ta, kad viena iš šalių yra sąmoningai sudariusi situaciją, jog nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, neperspektyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑255/2011, Nr. 2K‑191/2012, Nr. 2K-210/2012). Pirmiau byloje aptartais duomenimis nustatyta, kad A. K. nusikalstamais veiksmais pasisavino jam patikėtą svetimą UAB „M.“ turtą, tokiu būdu padarydamas šiai įmonei 13 927,40 Eur dydžio žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad A. K. sąmoningai sukūrė situaciją, kuomet be teisėsaugos pareigūnų pagalbos nebuvo įmanoma surasti nuteistojo žinioje buvusio UAB „M.“ turto buvimo vietos, t. y. teigdamas, kad padangos neva buvo parduotos be apskaitos dokumentų konkrečiai nenurodytiems asmenims, nepateikė jokių, tokius savo teiginius patvirtinančių duomenų; taip pat nenurodė, iš kokių konkrečių klientų ir už kokias konkrečias prekes A. K. neva surinko ir perdavė R. P. 12 000 Eur. Be to, iš bylos duomenų matyti ir tai, kad po to, kai UAB „M.“ vadovai T. B. ir R. P. ėmė domėtis A. K. virtualiame sandėlyje esančių neparduotų prekių likučiu, nurodė nuteistajam iki T. B. atostogų pabaigos išsiaiškinti su klientais dėl prekių pardavimo arba jų grąžinimo, išrašyti PVM sąskaitas faktūras ar grąžinimą patvirtinančius dokumentus, T. B. grįžus iš atostogų A. K. tą pačią dieną buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris buvo tęsiamas iki 2019 m. rugsėjo 6 d. Tačiau A. K. į darbą taip ir nebegrįžo, o 2019 m. rugsėjo 12 d. pašto siunta jis įmonei „M.“ atsiuntė du prašymus atleisti jį iš darbo (t. 1, b. l. 34–35). Teisėjų kolegijos vertinimu dėl tokių pirmiau aptartų A. K. veiksmų UAB „M.“ turtinių teisių veiksminga gynyba iš esmės buvo suvaržyta. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad tarp A. K. ir UAB „M.“ susikūrę civiliniai teisiniai santykiai peržengė baudžiamosios atsakomybės ribas.

42. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, grįsdamas A. K. kaltę dėl UAB „M.“ prekių – padangų pasisavinimo, įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, aptardamas tiek aktualius įrodymus atskirai, tiek aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina. Byloje nustatyta, jog A. K., užimamų pareigų pagrindu, turėdamas teisę valdyti jam patikėtą UAB „M.“ turtą iš įmonės pagrindinio sandėlio pagal paties išrašytus medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščius, taip pat debetines ir kreditines sąskaitas dėl prekių grąžinimo iš pagrindinio UAB „M.“ sandėlio bei šios įmonės klientų perėmė 370 vnt. įvairaus modelio padangų, kurių bendra vertė 12 927,40 Eur. Šias padangas nuteistasis turėjo parduoti klientams arba grąžinti į įmonės sandėlį, tačiau A. K. to nepadarė bei nepateikė prekių pardavimą ir grąžinimą patvirtinančių dokumentų. Be to, tęsdamas savo neteisėtus veiksmus A. K. 2019 m. liepos 12 d. pagal UAB „M.“ vardu išrašytą pinigų priėmimo kvitą iš UAB „R.“ vadovų paėmė 1000 Eur ir šių pinigų neįnešdamas į UAB „M.“ kasą tokiu būdu juos pasisavino. Tokiais savo veiksmais A. K. pasisavino svetimą UAB „M.“ priklausantį turtą, kurio bendra vertė 13 927,40 Eur. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

43. Atsižvelgiant į tai, kad iš nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių buvo pašalintos aplinkybės, jog A. K. iš UAB „M.“ pasisavino 16 vnt. padangų, kurių bendra vertė 417,47 Eur, pagal UAB „R.“ 2018 m. kovo 12 d. išrašytą debetinę sąskaitą, pagal 2018 m. lapkričio 5 d. įmonei „D.“ išrašytą kreditinę sąskaitą ir 2019 m. kovo 27 d. individualiai įmonei „I.“ išrašytą kreditinę sąskaitą, keistina ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio priteisimo, priteistą civilinį ieškinį sumažinant iki 13 927,40 Eur.

44. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas A. K. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, įtvirtinto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrė jo asmenybę ir nusikaltimo pavojingumą atitinkančią bausmę. Už nesunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pirmosios instancijos teismo A. K. paskirta piniginio pobūdžio bausmė – 200 MGL dydžio bauda, kurios dydis yra gerokai mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis, pripažintina teisinga. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju aplinkybė, kad iš nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių buvo pašalintos kai kurios byloje neįrodytos faktinės aplinkybės, nesuteikia pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo A. K. paskirtą bausmę.

Dėl kardomosios priemonės – užstato

45. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai iki nuosprendžio įvykdymo paliko galioti nuteistajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą. Tokie apelianto argumentai pagrįsti.

46. Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

47. Pagal BPK 133 straipsnio 1 dalį, kardomoji priemonė – užstatas – tai piniginė įmoka, kurią į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą sumoka įtariamasis, jo šeimos nariai ar giminaičiai, taip pat kiti asmenys, įmonės ar organizacijos ir kuri skiriama šio Kodekso 119 straipsnyje nurodytiems tikslams pasiekti. BPK 133 straipsnio 7 dalis numato, jog kardomąją priemonę – užstatą, baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Vis dėlto, jeigu įtariamasis pažeidžia kardomąją priemonę – užstatą, jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė, o užstatas pereina valstybei (BPK 133 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad paskirta kardomoji priemonė – užstatas privalomai pereina valstybei, konstatavus, jog įtariamasis (kaltinamasis) pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę, tai yra: šaukiamas neatvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar teismą, kliudė proceso eigai ar padarė naują nusikalstamą veiką.

48. BPK 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Taip pat kardomosios priemonės baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

49. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame nustatyta, jog nuosavybė neliečiama, ne kartą yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. liepos 5 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai).

50. Nagrinėjamoje byloje kaltinamajam A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi buvo pakeista 15 000 Eur užstatu. Sprendžiant iš nutarties skirti užstatą turinio, kaltinamajam A. K. buvo išaiškinta pareiga: 1) dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą (šiuo atveju per Zoom sistemą) bei 2) nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis A. K. nutartimi buvo įspėtas, kad jam nevykdant nustatytų pareigų, užstatas pereis valstybei (t. 11, b. l. 196–197).

51. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad nuteistasis A. K. būtų pažeidęs jam taikomos kardomosios priemonės – užstato – sąlygas. Be to, A. K. nėra davęs ir sutikimo, kad jo sumokėta užstato suma galėtų būti panaudota paskirtai baudai sumokėti ar civiliniam ieškiniui patenkinti. Vadinasi, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ir pradėjus bausmės vykdymą, užstatas, vadovaujantis BPK 139 straipsnio 3 dalimi, turi būti grąžinamas jį įmokėjusiam asmeniui, šiuo konkrečiu atveju nuteistajam A. K.. Taigi, apygardos teismas nesilaikydamas įstatyme nustatytų procesinės prievartos priemonės taikymo pabaigos taisyklių (BPK 139 straipsnio 3 dalis) ir nuteistajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę (užstatą) palikdamas galioti iki nuosprendžio įvykdymo, nepagrįstai suvaržė nuteistojo teisę į nuosavybę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis).

52. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BPK 119, 133, 139 straipsnių nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas nustatant, jog A. K. paskirta kardomoji priemonė – užstatas – paliekama galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad A. K., eidamas UAB „M.“ vadybininko pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisę valdyti jam patikėtą UAB „M.“ priklausantį turtą pasisavino:

- 2018 m. kovo 21 d. pagal įmonės UAB „R.” išrašytą debetinę sąskaita dėl prekių grąžinimo Nr. RIV-0002402 4 vnt. padangų 225/45 R17 94V WinterSafe XL (prekės kodas M0112213), bendros 115,22 Eur vertės;

- 2018 m. lapkričio 5 d. pagal įmonei UAB „D.” išrašytą kreditinę sąskaitą dėl prekių grąžinimo Nr. AK20181105-01 4 vnt. padangų 245/45 R18 100V NS805+ XL (prekės kodas M0112037) po 33,475 Eur, bendros 133,90 Eur vertės;

- 2018 m. lapkričio 5 d. pagal įmonei UAB „D.” išrašytą kreditinę sąskaitą dėl prekių grąžinimo Nr. AK20181105-01 4 vnt. padangų 215/65 R16 98H WP1000 (prekės kodas M0112093) po 31,7567 Eur, bendros 125,46 Eur vertės;

- 2019 m. kovo 27 d. pagal įmonei IĮ „I.” išrašytą kreditinę sąskaitą dėl prekių grąžinimo Nr. AK20190327-03 2 vnt. padangų 185/65 R14 86T WP1000 (prekės kodas M0114880) po 21,4422 Eur, bendros 42,89 Eur vertės.

Civilinio ieškovo UAB „M.“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. K. civilinio ieškovo UAB „M.“ naudai priteistą turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 13 927,40 Eur (trylikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimt septynių eurų ir 40 centų).

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – 15 000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų) piniginį užstatą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Pradėjus vykdyti nuosprendį užstatą grąžinti A. K..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistąTeisėjos Jolanta ČepukėnienėVitalija NorkūnaitėJurga Vasiliauskienė