Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2022-10-10 · Civilinė byla Nr. 2YT-11211-674/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-10
Bylos Nr.
2YT-11211-674/2022
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01164-2022-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pareiškėjas
O. B.
Suinteresuotas asmuo
V. B., Ž. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-11211-674/2022Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01164-2022-2)Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 10 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant pareiškėjai O. B., jos atstovei advokatei L. Užubalienei

suinteresuotam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Ž. B. ir V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B., po savo vyro S. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama šį turtą faktiškai valdyti.

2. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos vyras S. B.. Po jop mirties liko jam priklausiusi ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja jo palikimą priėmė, liko gyventi bute, kuris buvo jos ir jos sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėja šį butą prižiūrėjo, juo naudojosi, mokėjo mokesčius ir šiuo metu šiame bute tebegyvena. Į notarą dėl paveldėjimo iki šio laiko nesikreipė. Be pareiškėjos, S. B. priklausiusį turtą turėjo teisę paveldėti jo sūnūs V. B. ir Ž. B., kurie į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis. Šis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, nes ji turės teisę paveldėti savo vyro palikimą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo V. B. atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškimu sutinka, jis į tėvo palikimą nepretenduoja. Po tėvo mirties likusį jo turtą – butą – paveldėjo mama. Prašo pareiškėjos prašymą tenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo Ž. B. yra pripažintas neveiksniu, jo globėja paskirta O. B., kuri Ž. B. vardu pateikė atsiliepimą, nurodė, kad Ž. B. nemoka nei skaityti, nei rašyti. Ž. B. vardu pareiškė, jog su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. (pridedamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 d. liepos 3 d. sprendimas dėl Ž. B. pripažinimo neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, globėja paskirta O. B.) (b. l. 18, 19- 21).

5. Liudytojos J. S. ir G. G. paaiškino, kad po S. B. mirties visą likusį turtą tvarko ir valdo jo sutuoktinę O. B..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 7). Pareiškėja O. B. buvo palikėjo S. B. sutuoktinė - santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Raseinių rajono 1-asis notarų biuras pateikė pranešimą, kad po S. B. mirties į Raseinių rajono 1-ąjį notarų biurą dėl turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 9). Mirusiojo S. B. turtą palikimo metu sudarė ½ dalis buto, UN (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kita ½ dalis minėto buto priklauso O. B. (b. l. 10-11). Pareiškėjos O. B. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1983 m. lapkričio 11 d.: (duomenys neskelbtini) (b. l. 12).

7. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po S. B. mirties buvo jo vaikai ir sutuoktinė. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nurodė pareiškėja, po sutuoktinio mirties ji į notarų biurą dėl paveldėjimo nesikreipė, nėra duomenų, kad ir kiti paveldėtojai būtų kreipęsi į notarų biurą. Turtas įgytas 1992 m. birželio 17 d., pareiškėjai ir palikėjui gyvenant santuokoje, registruotas po ½ dalį abiems sutuoktiniams.

8. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

9. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

10. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad O. B., po savo sutuoktinio S. B. mirties ir toliau liko gyventi jiems abiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, O. B. visu juo rūpinosi ir prižiūrėjo neišskirdama mirusiojo dalies, naudojosi mirusiajam priklausiusiais kilnojamaisiais daiktais, ji ir toliau šiame bute gyvena, juo rūpinasi, jį prižiūri kaip savo. Iš aptarto laikytina, kad O. B. kaip palikėjo sutuoktinė perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui. (CK 5.50 str. 2 d.)

11. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes O. B. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po S. B. mirties. Pareiškėja O. B. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad O. B. po S. B. mirties perėmė jam priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė