Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, UADB C. V. I. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. V. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Iš techninės apžiūros stoties Ieškovas išvažiavo labai mažu greičiu iki pagrindinio kelio. Nuo pat važiavimo pradžios variklis dirbo netolygiai, o išvažiavus į pagrindinį kelią po maždaug po 50-100 metrų pasigirdo skardus garsas iš variklio skyriaus. Variklis buvo nedelsiant išjungtas ir iškviestas automobilių gabenimo automobilis, kuris Automobilį pargabeno pas ieškovą, o kitą rytą t.y. 2023 m. sausio 25 dieną 8:30 val. Automobilis buvo nugabentas į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) oficialus atstovas (duomenys neskelbtini)) centrą diagnostikai. (duomenys neskelbtini) centre buvo konstatuotas variklio gedimas (skardus garsas, tepale metalo priemaišos). Ieškovas tvirtina, kad variklio gedimas atsirado dėl K. kaltės.

Teismo posėdžio metu ieškovas ieškinį palaikė, akcentavo, kad K. beprasmiškai atliko tiesioginį dūmingumo bandymą, nors iš OBD protokolo neigiamų parodymų žinojo, kad tai didelis trūkumas, ir transporto priemonė nebus pripažinta techniškai tvarkinga. Be to, atlikdamas tiesioginį dūmingumo testą neįsitikino, kad variklio alyva pasiekusi +80 C laipsnių. Keldamas sūkius viršijo Sąraše numatytą maksimalų sūkių skaičių, sūkius kėlė virš ribotuvo 2570 sūkiai ribos. K. galėjo neatlikti tiesioginio matavimo, tačiau pasirinko jį atlikti, todėl privalėjo laikytis reikalavimų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kyla klausimas, ar atsakovo darbuotojas atlikdamas ieškovo transporto priemonės techninę apžiūrą laikėsi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų (Žin., 2008, Nr. 88-3550) (2022-01-24 dieną galiojo aktuali redakcija nuo 2021-02-01, kuri 2023-02-01 keitėsi) (toliau – Techniniai reikalavimai), kurie nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus.

P. T. reikalavimų 16 punktą atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai skirstomi į šias kategorijas: nedidelis trūkumas (NT), didelis trūkumas (DT) ir pavojingas trūkumas (PT). Vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad dėl jo gali pablogėti transporto priemonės sauga, kuris gali daryti poveikį aplinkai arba dėl kurio gali kilti pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, ir (ar) kitas svarbesnis neatitikties faktas.

Iš techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad visi nurodyti transporto priemonės trūkumai įvertinti kaip didelis trūkumas (DT). Kaip žinoma iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų variklio būklė ir jo veikimas buvo pripažinti netinkamais dūmingumo matavimui atlikti, nes pasigirdo nebūdingas variklio darbui bildesys. Ieškovas tvirtina, kad variklis apžiūros metu buvo sugadintas, ir nurodo šiuos atsakovo darbuotojo neteisėtus veiksmus: 1) beprasmis tiesioginio dūmingumo bandymo atlikimas, nes iš OBD protokolo jau buvo aiškus didelis trūkumas (transporto priemonė nebus pripažinta techniškai tvarkinga); 2) atliekant tiesioginį dūmingumo testą neįsitikinta, kad variklio alyva pasiekusi +80 C laipsnių; 3) keliant variklio sūkius Kontrolierius viršijo Sąraše numatytą maksimalų sūkių skaičių, sūkius kėlė virš ribotuvo 2570 sūkiai ribos; 4) Kontrolierius galėjo neatlikti tiesioginio matavimo, tačiau pasirinko jį atlikti, todėl privalėjo laikytis reikalavimų.

Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 12 punkte nustatyta, kad privalomoji apžiūra užbaigiama nepatikrinus transporto priemonės pagal visas Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi ir (ar) numatomu panaudojimu, jeigu jos metu atsiranda aplinkybių, dėl kurių privalomosios apžiūros atlikimas įprastine tvarka tampa nebegalimas arba nesaugus (pvz., nustoja veikti variklis, <...> (vardijamos techninės ir kitos priežastys). Transporto priemonė turi būti pateikiama privalomajai apžiūrai iš naujo pašalinus šiame punkte nurodytas aplinkybes. <...> Tai gi, kliūčių užbaigti apžiūrą nebuvo, K. pagrįstai ją tęsė net ir nustatęs vieną didelį trūkumą.

Ieškovas į apžiūrą atvyko po 2015 metų pagamintu automobiliu su dyzeliniu varikliu (Euro 6 klasė), pagal Techninių reikalavimų 8.2.2.2 punktą jo išmetamųjų dujų dūmingumas matuojamas 1) pagal 1 punkte aprašytą matavimo tvarką arba 2) remiantis įmontuotosios diagnostikos sistemos (OBD) rodmenimis pagal gamintojo rekomendacijas ir kitus reikalavimus. Tai gi, ieškovo pateiktas naujesnės klasės, atitinkančios Eur 6 standartą, dūmingumo tikrinimas galėjo būti atliekamas naudojantis pasinaudojus gamintojo įmontuota, kompiuterizuota, specialią programinę įrangą palaikančia priemone, kuri yra paprastesnė: K. tereikia prijungti laidą prie automobilio jungties, ir turimoje atsakovo įrangoje (kompiuteryje) matosi reikiamas parametras.

Kaip matyti iš ieškovo ir trečiojo asmens parodymų, tikrinant šiuo supaprastintu būdu paaiškėjo didelis trūkumas, kuris ieškovui jau buvo žinomas, nes užfiksuotas anksčiau, 2023-01-19 apžiūros metu.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas detaliai aiškino, kad pirmosios apžiūros metu sužinojęs apie klaidą (didelį trūkumą), kreipėsi į automobilio servisą, kur dėl didelio užimtumo nebuvo aptarnautas tuoj pat, tačiau darbuotojas nurodė, kad esama klaida gali būti dėl nepatikimos laido jungties. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ieškovas savo rizika patikėjo šia versija, ir vedamas patarimo nešalino nustatyto trūkumo, vylėsi, kad jo nėra, klaidą įtakoja kiti veiksniai (bloga jungtis), todėl priėmė sprendimą paklausyti patarimo ne gaišti laiką laukiant, kol jo automobilis bus priimtas remontuoti, o jį pateikti pakartotinei apžiūrai viliantis, kad tokiu būdu jo versija dėl blogos jungties pasitvirtins, automobilis atitinka techniniu reikalavimus, ir apžiūra bus sėkminga. Pakartotinės, 2023-01-24 apžiūros metu ieškovas nutylėjo K., kad netaisė automobilio, o kai šis prijungęs jungtį nustatė tą pačią klaidą, ieškovas nusistebėjo ir nurodė, kad automobilį tvarkė mažiau nei prieš mėnesį autorizuotame servise (garso įrašo 15.03 min.), kur buvo keičiamos kaitinimo žvakės. Ieškovas pats nurodo, kad K. šią informaciją patikrino, ir pasakė, kad tikrins dūmingumą tiesioginio matavimo būdu. Tai gi, ieškovas buvo informuotas, kad anksčiau nustatytas trūkumas yra išlikęs, jo versija dėl blogos jungties nepasitvirtino. Tuo pačiu, K., supratęs, kad dėl esama klaida įtakos kompiuterinės programos rezultatų teisingumą, visiškai pagrįstai priėmė sprendimą tęsti apžiūrą ir taikyti kitą patikros metodą pagal 1 punkte aprašytą matavimo tvarką – atlikti tiesioginį dūmingumo matavimo testą.

Techninių reikalavimų 8.2.2.2 lentelės antroje skiltyje, ties „Matavimo tvarka“ papunktyje „Transporto priemonės parengimas“ 1.1 punkte nurodyta, kad transporto priemonė gali būti tikrinama be parengties, tačiau saugos sumetimais reikėtų patikrinti, ar variklis įšilęs ir yra tinkamos mechaninės būklės.

Kaip matyti, reikalavime numatyta, kad automobilio parengties procedūra nėra privaloma, tačiau rekomenduojama. Iš ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų bei matavimo liudijimo matyti, kad automobilio parengties procedūra ginčo atveju buvo atliekama.

Toliau detalizuojami transporto priemonės parengimo reikalavimai: 1.2.1 p. Variklis turi būti visiškai įšilęs, t. y. variklio alyvos temperatūra, zondu išmatuota alyvos lygio matuoklio vamzdelyje, turi būti ne žemesnė kaip 80 °C arba įprastos darbinės temperatūros, jeigu ji yra žemesnė už nurodytąją (įprastinė darbinė temperatūra – temperatūra, kuri pasiekiama varikliui veikiant didesniais (2000 ÷ 3000 min-1) tuščiosios eigos sūkiais per protingą laiką (nuo 3 iki 9 min.), ši temperatūra neturi būti mažesnė nei 60 °C, jei nenurodyta kitaip), arba variklio bloko temperatūra, išmatuota šiluminio spinduliavimo lygiu, turi būti bent lygiavertė. Jeigu dėl transporto priemonės konstrukcijos taip matuoti neįmanoma, įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą, automobilyje įrengtų kontrolinių prietaisų rodmenis ir kt.

Svarbu pastebėti, kad naudojamos dvi atskiros sąvokos: 1) variklio alyvos temperatūra, ir 2) įprasta darbinė temperatūra. Kaip matyti iš tvarkos, ieškovo minima minimali 80 °C temperatūra, pirmiausiai yra alyvos, o ne variklio temperatūra, ir ji turėtų būti matuojama zondu alyvos lygio matuoklio vamzdelyje. Nėra jokių duomenų, kad alyvos temperatūra būtų buvusi matuojama tokiu tiesioginiu būdu, tačiau, kaip matyti iš sakinio konstrukcijos, tai alternatyvus metodas, nes toliau kalbama ir antrame sakinyje patikslinama, kad kalbama apie variklio temperatūrą, tai, kad įprastą variklio darbinę temperatūrą galima nustatyti kitais būdais, pvz., pagal variklio aušinimo ventiliatoriaus veikimą, automobilyje įrengtų kontrolinių prietaisų rodmenis ir kt. Tai gi, kalbama apie įprastinę variklio (o ne alyvos) darbinę temperatūrą, kurios pasiekimas labai aiškiai buvo detalizuotas ankstesniame punkte, ir apibrėžtas šiais parametrais: 1) pasiekiama varikliui veikiant didesniais (2000 ÷ 3000 min-1) tuščiosios eigos sūkiais per protingą laiką (nuo 3 iki 9 min.), 2) ši temperatūra neturi būti mažesnė nei 60 °C, jei nenurodyta kitaip). Byloje pateiktame „Techninių specifikacijų“ lape nurodyta „Alyvos temperatūra – 80 °C“, o variklio įprasta darbinė temperatūra nenurodyta visai. Jos, kaip tokios, byloje nėra pateikta visiškai, tačiau iš to, kad ieškovo automobilio techninėje specifikacijoje nurodyta alyvos 80 °C temperatūra sutampa su norminiame dokumente – Techniniuose reikalavimuose nurodyta alyvos temperatūra, laikoma, kad Techniniuose reikalavimuose, sakinio gale nurodyta išimtis „jei nenurodyta kitaip“ nereiškia, kad ieškovo automobilio įprasta variklio darbinė temperatūra gali būti kitokia. Norminiame dokumente nurodyta ribinė, etaloninė, visiems šios klasės automobiliams įprasta variklio darbinė temperatūra, aiškiai ir kategoriškai nurodytas jos limitas – 60 °C, kuris negali būti mažesnis. Matavimo liudijime parengimo reikšmėje nurodyta variklio temperatūra yra 71 °C, reiškia, kad K. matė ir įsitikino, kad šis, automobilyje įrengto kontrolinio prietaiso rodmuo viršija minimalią, 60 °C variklio temperatūros reikšmę, todėl pagrįstai priėmė sprendimą, kad pasiekta įprasta variklio darbinė temperatūra, reikalinga bandymui.

Techninių reikalavimų 8.2.2.2 punkto 1.2.3.1 papunktyje nurodyta, kad variklio sūkių ribotuvas patikrinamas iš lėto spaudžiant akceleratorių ir stebint variklio alkūninio veleno sūkius. Ieškovo parodymais, ir Matavimo liudijimu įrodyta, kad ši reikšmė matuojamuoju atveju buvo 2750 aps/min-1.

To paties punkto 2 papunktyje detaliai reglamentuota matavimo procedūra. 2.2. papunktyje nurodyta, kad kiekvienas laisvojo greitėjimo ciklas turi būti pradedamas greitai ir nuosekliai (greičiau kaip per vieną sekundę, tačiau nuspaudimas neturi būti įnirtingas ir (ar) smūginio pobūdžio), nuspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, kad įpurškimo siurblys (degalų tiekimo į cilindrus sistema) veiktų didžiausiu pajėgumu (našumu), ir 2.3 papunktyje nurodyta, kad per kiekvieną laisvojo greitėjimo ciklą, prieš atleidžiant akceleratoriaus pedalą, variklis turi pasiekti ribinį sukimosi dažnį, t.y. transporto priemonės su automatine transmisija turi pasiekti atitinkamai transporto priemonei gamintojo nurodytą sukimosi dažnį arba, jei tokios informacijos nėra, bent du trečdalius įprastinių variklio alkūninio veleno ribinių sūkių.

Matavimo liudijimu įrodyta, kad K. matavimo metu maksimaliai pasiekė 3600 aps/min greitį, tačiau iš automobilio techninių specifikacijų lapo matyti, kad reguliuojamas greičio diapazonas – dūmų bandymui yra 5100-5300 aps/min. Tai gi, K. pasiekti maksimalūs variklio sūkiai buvo žymiai mažesni, nei leistina gamintojo. Ieškovo tvirtinimas, kad 2570 sūkiai jokiais būdais negalėjo būti viršijami, paneigti minėta technine specifikacija, kurioje, taip pat nurodyta, kad nominalus greitis be apkrovos yra 5100-5300 aps/min, ir tai reiškia, kad tokie sūkiai nominalūs, t.y. galimi, automobilio varikliui dirbant laisva eiga. Be to, techninę šio matavimo ir reikšmių pasiekimo būdą detaliai nurodė ir atsakovo atstovas V. V., kuris nurodė taip pat, kaip ir paminėta 2.2 papunktyje, t.y. greitai ir nuosekliai, greičiau kaip per vieną sekundę nuspaudžiant akceleratoriaus pedalą iki galo, suveikia variklio sūkių ribotuvas, o spaudžiant lėtai, ilgiau nei per vieną sekundę – ribotuvas nesuveikia ir variklio apsukas galima pakelti iki maksimalių, leistinų gamintojo reikšmių.

Techninių reikalavimų 2.3 papunkčio išnašoje (2) nurodyta, kad šiuo sukimosi dažniu variklis turi veikti ne trumpiau už nustatytą laiką – matavimo laiko trukmės (tx) ir papildomo laiko (1...2 s) sumą (tx + 1...2 s). Matavimo laiko trukmė nustatoma pagal gamintojo duomenis arba, jei tokių duomenų nėra, laikoma, kad tx = 2,0 s. Matavimo liudijime nurodyta Matavimo laiko (tx) reikšmė yra 1 sekundė, Techninėse specifikacijose, nurodytas maksimalus laikas važiuojant reguliuojamu greičiu – 1,8 sekundės, tai gi, prie šio laiko (tx) pridėjus papildomą 1-2 sekundžių laiką gaunasi nuo 2 iki 3 sekundžių (1+1 arba 1+2, pagal Matavimo liudijime esantį reikalavimą) arba nuo 2,8 iki 3,8 sekundžių (1,8+1 arba 1,8+2) pagal Technines specifikacijas. Kaip matyti, matavimo metu greitėjimo laikas buvo 2,53 sekundės, tai gi, jis buvo vos pasiektas, t.y. vos pasiekė minimalų 2 sekundžių laiką, ir bandymas buvo nutrauktas net nepasiekus 2,8 ar 3,8 gamintojo nustatyto reguliuojamojo greičio.

Iš nurodyto teismas sprendžia, kad atsakovo darbuotojas atlikdamas ieškovo transporto priemonės techninę apžiūrą laikėsi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, todėl konstatuotina, kad nenustatyta civilinės atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai (ar neveikimas).

Nors atsakovas tvirtina, kad aiškinantis variklio defektą nebuvo užtikrintas jo dalyvavimas, taip pat nurodo, kad pirmosios ir ginčo metu vykusios apžiūros metu nustatyti kaitinimo žvakių gedimai galėjo įtakoti variklio defekto atsiradimą, šie jo argumentai niekaip nepaneigia išvadų, kad K. veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, ir neįrodo priežastinio ryšio.

Posėdžio metu ieškovas pripažino, kad buvo kviečiamas į variklio apžiūrą, tačiau buvo kviečiamas telefonu, vos 2 valandos iki apžiūros pradžios, dėl to negalėjo per tokį trumpą laikotarpį atvykti 200 kilometrų. Ieškovas tuo pripažino, kad apie apžiūrą buvo informuotas, bet niekaip neįrodė, kuo jo dalyvavimas galėjo įtakoti apžiūros rezultatus. Teismas sutinka, kad detalaus variklio tyrimo tikslas būtų išsiaiškinti tikslią variklio defekto priežastį, ir detalesnio tyrimo metu, gal būt, būtų galima tai pasiekti, tačiau tikrintojas apsiribojo atsakymu į atsakovo (draudimo bendrovės) klausimo ribas – atsakė, kad techniškai tvarkingam automobiliui apsukų sukėlimas iki ribotuvo negali sukelti variklio sugadinimų (ieškinio priedas, 2023-03-14 6.16 val. UAB „F. A.“ elektroninis laiškas draudiko byloje (duomenys neskelbtini)). Toks atsakovo (draudiko) apsiribojimas jam pačiam buvo pakankamas sprendimo dėl įvykio nepripažinimo draudžiamuoju, ir ieškovas rėmėsi tik juo, o posėdžio metu kelis kartus klausiamas atsisakė ekspertizės ar bent specialisto apklausos. Teismas net gi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės vien dėl to, kad ieškovas turėtų galimybę užduoti klausimų draudiko atstovui, priėmusiam sprendimą dėl įvykio nepripažinimo draudžiamuoju, po jo apklausos vėl siūlė pateikti įrodymus dėl variklio gedimo priežasties, tačiau ieškovui nepasinaudojus šia pareiga (CPK 178 straipsnis), byla išnagrinėta remiantis įrodymais, kurie pateikti. Tai gi, ieškovas neįrodė ne tik trečiojo asmens kaltės, bet ir priežastinio ryšio tarp jo veiksmų bei variklio sugedimo.

Susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 46 punkte nurodyta, kad valdytojas, prieš pristatydamas transporto priemonę į privalomąją apžiūrą, turi ją tinkamai parengti, kad techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas ir efektyvumas atitiktų gamintojo ir teisės aktų nustatytus reikalavimus. Jeigu transporto priemonė nebuvo tinkamai parengta, už gedimus, atsiradusius privalomosios apžiūros ar kontrolinio tikrinimo metu, techninės apžiūros įmonė neatsako.

Ieškovas pripažino, kad po pirmosios nesėkmingos apžiūros vėl pateikė transporto priemonę pakartotinei apžiūrai nepašalinęs didelio trūkumo – klaidos pakaitinimo žvakių sistemoje, dėl to negali kelti atsakomybės klausimo apžiūrą atlikusiam Kontrolieriui, kad kaitinimo žvakių gedimai galėjo įtakoti variklio defekto atsiradimą.

Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala turtui (turtinė žala) gali pasireikšti turto netekimu arba sužalojimu, turėtomis išlaidomis negautomis pajamomis (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Nuostolių dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, tačiau kasacinio teismo yra pabrėžiama, kad šio principo esmė ta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis, nes kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita, tuo pažeidžiamas teisingumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012; 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013). Bet kuriuo atveju, pagal CPK 178 straipsnį šalis turi tiksliai įrodyti nuostolių dydį, bet jeigu negali to padaryti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi žala nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017; 45 punktas).

Ieškovas žalą grindžia išrašais iš interneto, kuriuose, galima spėti, yra nurodyta jo automobilio variklio kaina (12900-14999 zlotų), tačiau šie duomenys pateikti užsienio kalba, be to nėra aišku, kaip jo paties vertinama variklio keitimo kaina.

Posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šiuo metu yra pasiskolinęs variklį, kurį savo jėgomis įdėjo į automobilį, ir jį eksploatuoja. Iš to sprendžiama, kad ieškovo nurodyta žalos suma ne tik nėra pagrįsta jokiais įrodymais, bet ir neapskaičiuota, t.y. visiškai neįrodytas žalos realumas. Jis savo jėgomis yra atkūręs savo būseną į iki pažeidimo buvusią padėtį, tačiau šių veiksmų niekaip neapskaičiavęs, todėl reikalaujama 5000 Eur žala atmestina kaip neįrodyta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo priteisti iš ieškovo 1400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (650 Eur už atsiliepimo ir 350 Eur už tripliko parengimą bei 400 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), todėl priteistinos iš ieškovo atsakovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.