- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- eB2-812-638/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Kreditorius
- A. Ž., J. Č., S. V., A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorių A. Ž., J. Č., S. V., A. V. pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys G. S., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditoriai A. Ž., J. Č., S. V., A. V. pateikė pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) JANĮ 70 straipsnio 2 dalies nuostatas, UAB „Vanesos turtas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu pagal šiuos požymius, nurodytus 4 ir 5 punktuose; t. y. UAB „Vanesos turtas“ buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti finansinių ataskaitų rinkiniai nuo 2010 metų; t. y. už 15 metų laikotarpį, UAB „Vanesos turtas“ veiklą buvo bandytą perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. UAB „Vanesos turtas“ tam, kad išvengtų bylinėjimosi ir atsakomybės dėl nepagrįstai iškeltų ir pradėtų civilinių bylų, UAB „Vanesos turtas“ 2015 m. balandžio 17 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajam kreditoriui UAB „Rivarda“ teises reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius pagal jungtinės veiklos sutartį. UAB „Vanesos turtas“ atžvilgiu prieš tai iškėlė restruktūrizavimo bylą, kurią Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutraukė, tačiau bendrovės direktorius G. S. neperregistravo bendrovės statuso, paliko įmonei restruktūrizuojamos bendrovės statusą iki jos išregistravimo iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro. UAB „Vanesos turtas“ neteikia finansinės atskaitomybės Juridinių asmenų registrui nuo 2010 finansinių metų, todėl ši aplinkybė parodo, kad UAB „Vanesos turtas“ finansinė atskaitomybė yra neskaidri, neaiški, neatskaitinga, nepatikima ir nepatikrintina. UAB „Vanesos turtas“ pažeidžia Buhalterinės apskaitos įstatymo 17 straipsnio reikalavimą, kadangi jau ilgą laikotarpį nesudaro bendrovės finansinių ataskaitų pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nežiūrint to, kad tariamai UAB „Vanesos turtas“ finansinės apskaitos dokumentai buvo pavogti ir dėl to 2020 m. rugsėjo 5 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nemuno policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35576-20, kuris 2020 m. rugsėjo 2 d. buvo sustabdytas, niekur nedingo UAB „Vanesos turtas“ kaip finansinės apskaitos subjekto pagal Finansinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 1 punktą, pareiga organizuoti bendrovės finansinės apskaitos vidaus kontrolę ir ja numatytas priemones. Šioje bankroto byloje nei UAB „Vanesos turtas“, nei jos buvęs vadovas G. S. nepateikė jokių įrodymų, kad nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. ėmėsi kokių nors veiksmų atkurti UAB „Vanesos turtas“ finansinę apskaitą. Tuo tarpu vien tik esami įrodymai Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021 parodo, kad atkurti UAB „Vanesos turtas“ finansinę apskaitą galima ir būtina.
Atsiliepimas
Atsiliepimu suinteresuotas asmuo G. S. prašo pareiškėjų pareiškimą atmesti. Nurodė, kad UAB „Vanesos turtas“ buvo įkurta 2004 m. Iki 2010 m. įmonė buvo konkurencinga, paklausi, pasižymėjo aukšta darbų atlikimo kokybe, profesionaliu kolektyvu, lanksčiu bendravimu su partneriais. Pagrindinė veikla buvo prekyba nekilnojamojo turto objektais (daugiausiai žemės sklypais), tarpininkavimas nekilnojamojo turto srityje. 2014 metais bendrovė susidūrė su sunkumais. Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2014 m. gegužės 21 d. sudarė 507 911,48 Lt, dėl ko įmonė nebuvo pajėgi įvykdyti visų prisiimtų finansinių įsipareigojimų. 2014 metais įmonei buvo iškelta restruktūrizavimo byla Kauno apygardos teisme. Sprendimą kelti restruktūrizavimo bylą UAB „Vanesos turtas“ priėmė akcininkai. Restruktūrizavimo byla buvo keliama siekiant išsaugoti ir plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, atkurti ilgalaikį įmonės mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, sukurti naujas darbo vietas dirbantiesiems, išvengti bendrovės bankroto, įgyvendinti bendrovės pertvarkymą ir uždirbti pelną iš ūkinės komercinės veiklos, padidinti bendrovės vertę ir ateityje uždirbti pelną savininkams. Tačiau 2015 metais įmonės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ir nuo to laiko bendrovė jokios veiklos realiai nebevykdė. Taigi, bendrovės būklė nebuvo gera jau nuo 2014-2015 metų, kuomet nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo metmenų, tačiau bendrovė ketino išsaugoti ir plėtoti bendrovės pagrindinę veiklą, išvengti bendrovės bankroto, ir ateityje uždirbti pelną savininkams. Nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, kadangi tokia įmonės būsena jau buvo nuo 2015 metų nepavykus įgyvendinti restruktūrizavimo metmenų. Bendrovės UAB „Vanesos turtas“ veiklą galima įvertinti remiantis ir kitais duomenimis, todėl nėra pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis pareiškime išdėstytais argumentais. Bendrovės UAB „Vanesos turtas“ nemokumą nulėmė verslo nesėkmė bei bendrovės kreditorių elgesys. Teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, įpareigojimas įvardyti asmenis, kurių (ne)veikimas sukėlė tyčinį bankrotą, atsirado tik nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus N. T. sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto procesas buvo inicijuotas galiojant JANĮ, o pareiškėjai neva tyčinio bankroto požymius atitinkančius veiksmus nurodo buvus atliktus dar galiojant B. T. šioje byloje turi būti įrodinėjamas tinkamo įmonės valdymo pareigos pažeidimas, kuris buvo atliktas galiojant ĮBĮ, t. y. iki JANĮ įsigaliojimo.
A. V. mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad įrodžius prašyme nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, taip pat į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, VMI prie FM, neprieštaraus jog prašymas pripažinti Bendrovės bankrotą tyčiniu būtų patenkintas.
Atsiliepimas
Atsiliepime nemokumo administratorius V. G. prašo tenkinti pareiškėjų prašymą pripažinti BUAB „Vanesos turtas“ bankrotą tyčiniu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu netenkintinas.
2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis).
Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl ĮBĮ galiojimo laiko atžvilgiu ir teismo pareigos taikyti tinkamą įstatymo redakciją, nagrinėjant bylas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, išaiškino, kad sąlygų, kokia veikla pripažįstama tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis. ĮBĮ 20 straipsnyje įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimą (Lietuvos A. T. 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo teisinių santykių reguliavimas, įsigaliojus JANĮ, išliko iš esmės panašus, nagrinėjamoje byloje, spręsdamas klausimą dėl UAB „Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taiko JANĮ įtvirtintas nuostatas. Teismas taip pat pažymi, kad, įvertinus iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusią ĮBĮ 20 straipsnio normą ir nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusią JANĮ 70 straipsnio normą, reglamentuojančias tyčinį bankrotą, matyti, jog esminių normų skirtumų, lemiančių tyčinio bankroto apibrėžties ir (ar) jų požymių skirtingą taikymą, nėra, todėl teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, vadovaujasi ir aktualia Lietuvos A. T. praktika, suformuota galiojant ĮBĮ.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos A. T. 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
Nagrinėjamoje byloje pareiškimas dėl UAB „Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra grindžiamas buvusio bendrovės vadovo G. S. veiksmais, atliktais nuo 2010 m. iki bankroto bylos iškėlimo, t.y. bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimu ginčo laikotarpiu ir bandymu perkelti juridinio asmens veiklą į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. Tai atitinka JANĮ 70 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodytas 4 ir 5 punktuose.
Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi UAB „Vanesos turtas“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas V. G. (civilinė byla Nr. eB2-573-638/2025). Teismo 2025 m. sausio 10 d. nutartimi patvirtintas kreditorinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartimi UAB „Vanesos turtas“ nuspręsta taikyti supaprastintą bankroto procesą, kartu pradėta likvidavimo procedūra.
Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras duomenimis nustatyta, kad atsakovė UAB „Vanesos turtas“ Juridinių asmenų registre įregistruota nuo 2004 m. gruodžio 17 d., jos valdymo organas yra visuotinis akcininkų susirinkimas, o juridinio asmens vardu nuo 2012 m. lapkričio 9 d. iki 2024 m. gruodžio 18 d. veikė vadovas G. S..
Juridinių asmenų registro duomenimis, paskutinė UAB „Vanesos turtas“ finansinė atskaitomybė pateikta už 2009 metus. 2024 m. lapkričio 19 d. bankroto byloje atsakovės vadovas pateikė atsiliepimą ir dokumentus: VĮ Registrų centras juridinių faktų apie UAB „Vanesos turtas“ išrašą, Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį iš civilinės bylos. Nr. B2-2082-436/2014, kuria UAB „Vanesos turtas“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės kreditorių sąrašą. UAB „Vanesos turtas“ neoficialų balansą už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 18 d. (sutrumpinta forma), iš kurio matyti, kad 2024 m. lapkričio 18 d. atsakovė turto turėjo už 22 Eur, ilgalaikis turtas sudarė 22 Eur, trumpalaikis turtas sudarė 0 Eur, įsipareigojimai sudarė 227 856 Eur, UAB „Vanesos turtas“ atžvilgiu vykstančių vykdomųjų bylų sąrašą, pažymą apie UAB „Vanesos turtas“ banko sąskaitas, Kauno apskrities VPK Pranešimas 2024-10- Nr. 20-S dėl bendrovės dokumentų vagystės.
Tiek pagal JANĮ nuostatas, tiek pagal teismų praktiką, tam, kad būtų konstatuotas tyčinis įmonės bankrotas turi egzistuoti privalomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti nustatyta, jog juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kurių sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Taip pat gali būti nustatytos ir papildomos sąlygos, numatytos JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje, tačiau vien tik papildomų sąlygų nustatymas nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu.
Pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu. Nagrinėjamu atveju iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti nei įmonės turto ir įsipareigojimų struktūros, įmonės nemokumo momento, kadangi, kaip minėta, paskutinė UAB „Vanesos turtas“ finansinė atskaitomybė pateikta už 2009 metus, UAB „Vanesos turtas“ neoficialus balansas yra už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 18 d., todėl neatspindi tikrosios bendrovės finansinės padėties. Taip pat Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi BUAB „Vanesos turtas“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, kuri 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-941-436/2015 buvo nutraukta, per teismo nustatytą terminą nepateikus bendrovės restruktūrizavimo plano. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-187-196/2016 Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį paliko nepakeistą. Kaip pripažino buvęs vadovas atsiliepime, 2015 metais įmonės restruktūrizavimo byla buvo nutraukta ir nuo to laiko bendrovė jokios veiklos realiai nebevykdė, bendrovės būklė nebuvo gera jau nuo 2014-2015 metų, kuomet nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo metmenų. Todėl spręstina, kad įmonės nemokumo momentas galėtų būti 2015 m. gruodžio 31 d., kai buvo nutraukta restruktūrizavimo byla.
Bankroto bylos duomenimis nustatyta, kad buvęs įmonės vadovas į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Vanesos turtas“ iškėlimo 2024 m. spalio 2 d. kreipėsi jos kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Kreditorė nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2024 m. spalio 1 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 14 535,58 Eur. UAB „Vanesos turtas“ mokestinė nepriemoka susidarė pagal pateiktas deklaracijas: žemės mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2016 m. lapkričio 15 d., gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2005 m. rugsėjo 15 d., nekilnojamojo turto mokesčio nepriemoka susidarė 2016 m. kovo 15 d.
JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jei juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti arba pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.
Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, taikant tyčinio bankroto požymį – finansinių ataskaitų rinkinių Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimas, privalu nustatyti ne tik nurodytos aplinkybės egzistavimą (pareigos teikti finansines ataskaitas nevykdymą), bet ir tai, ar šie veiksmai ir (ar) neveikimas buvo sąmoningi, siekiant blogo juridinio asmens valdymo, kadangi tiek ĮBĮ straipsnio 2, 3 dalyse, tiek JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti tyčinio bankroto požymiai gali būti taikomi tik neatsiejamai nuo ĮBĮ 2 straipsnio 2 dalyje bei JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytos tyčinio bankroto apibrėžties.
Ginčo dėl to, kad buvęs UAB „Vanesos turtas“ vadovas turėjo pareigą jo vadovavimo bendrovei laikotarpiu teikti Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nėra.
Tačiau vien tik finansinių atskaitomybės dokumentų nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui nesudaro pagrindo spręsti, kad šios pareigos nevykdymas yra susijęs su sąmoningu įmonės privedimu prie tyčinio bankroto ar būtų lėmęs įmonės nemokumą.
Pažymėtina, kad pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjęs teismas turėjo pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leido jam visapusiškai įvertinti įmonės turtinę padėtį ir konstatuoti pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą buvimą. Be to, nemokumo administratorius turėjo galimybę pradėti ir vykdyti bankroto procedūras, be kita ko, nustatyti bei įvertinti įmonės turimą turtą, turimus kreditorius ir kreditorinių įsiskolinimų dydį, operatyviai kreiptis į teismą dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patvirtinimo. Visa tai rodo, kad iš esmės jokios įtakos finansinių dokumentų neteikimas Juridinių asmenų registrui neturėjo ir negalėjo turėti įtakos nei pačios įmonės mokumui ir finansinei padėčiai, nei bankroto proceso eigai ir galimybėms nustatyti įmonės realią turtinę padėtį, be kita ko, turimus kreditorinius įsiskolinimus ir jų dydį. Visi įmonės kreditoriai yra žinomi, jų reikalavimus pagrindžiantys dokumentai egzistuoja. Bankroto byloje teismo nutartimi nustatyta likviduojamos UAB „Vanesos turtas“ priklausančių žemės sklypo dalių pardavimo tvarka ir kaina.
Pareiškėjai nurodė, kad UAB „Vanesos turtas“ veiklą buvo bandyta perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje. UAB „Vanesos turtas“ 2015 m. balandžio 17 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią neatšaukiamai ir besąlygiškai perleido naujajam kreditoriui UAB „Rivarda“ teises reikalauti ir gauti iš skolininko su skolos grąžinimu susijusius mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius pagal jungtinės veiklos sutartį. T. L. duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2169-752/2021, be kita ko, pripažino, kad UAB „Vanesos turtas“ ir UAB „Rivarda“ 2015 m. balandžio 17 d. sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties dalis yra niekinis sandoris ir negalioja ab initio (nuo sudarymo pradžios). Vadinasi, panaikinus reikalavimo perleidimo sutartis, neliko pagrindo teiginiui, kad „Vanesos turtas“ bandė perkelti veiklą į kitą juridinį asmenį.
Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.
Pareiškėjai pridėjo prie pareiškimo UAB „Vanesos turtas“ išrašytas sąskaitas faktūras, kasos pajamų orderius, nurodo, kad sąskaitos faktūros surašytos neaiškiu metu, nenurodžius jų datų. Tačiau neaišku, kaip ir kokiu būdu netinkamai suformintos sąskaitos nulėmė įmonės bankrotą. Tyčinis bankrotas siejamas tik su sąmoningu blogu įmonės valdymu, dėl kurio atsirado įmonės bankrotas. Vien atskirų, pavienių veiksmų, rodančių formalius tyčinio bankroto požymius, nustatymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1517-407/2020; 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1069-934/2023).
Apibendrindamas tai, kad nustatyta, teismas neturi pagrindo spręsti, kad bendrovės bankrotą nulėmė tyčiniai, sąmoningi jos valdymo organų, o konkrečiai – buvusio bendrovės vadovo G. S. veiksmai, kuriais būtų sukeltas bendrovės nemokumas ar iš esmės pabloginta nemokios bendrovės finansinė padėtis. Tokiu būdu nėra pagrindo teismui konstatuoti pareiškėjų nurodomus tyčinio bankroto požymius, todėl pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu atmestinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsniu, 70-71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kreditorių A. Ž., J. Č., S. V., A. V. pareiškimą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.