Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-285-413/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-03-18
Bylos Nr.: e2A-285-413/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-39-3-01067-2024-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rasa Urbanavičiūtė
Ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas: J. L., S. L.

Civilinė byla Nr. e2A-285-413/2025Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01067-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.5; 2.5.9; 2.6.1.6.2; 3.3.1.19.2

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rasos Urbanavičiūtės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9714-1156/2024 pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams J. L. ir S. L. (S. L.), tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarė M. M. ir antstolė T. G. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir palikimo priėmimo fakto pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ieškovė, VMI) teismui pateiktu patikslintu ieškiniu atsakovams J. L. ir S. L. prašė:

1.1. pripažinti iš dalies negaliojančiu 2023 m. birželio 22 d. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ajame notaro biuro išduotą J. L. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. ŠMM-3288, į dalį mirusiojo turto:

1.1.1. 3/16 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio plotas 76,56 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalį pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

1.1.2. 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,6700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.1.3. 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,5123 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.1.4. 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,8900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

1.2. Teismui pripažinus iš dalies negaliojančiu 2023 m. birželio 22 d. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ajame notaro biuro išduotą mirusiojo sutuoktinei J. L., Paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. ŠMM-3288, toje dalyje jį panaikinti.

1.3. Nukreipti atsakovo S. L. (S. L.) skolų išieškojimą ieškovės naudai į atsakovui tenkantį turtą po tėvo L. L. (L. L.) mirties, kuris yra jo motinos J. L., valdyme, o būtent į:

1.3.1. 3/16 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio plotas 76,56 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

1.3.2. 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,6700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.3.3. 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,5123 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

1.3.4. 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,8900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

1.4. Teismui pripažinus negaliojančia paveldėjimo liudijimo dalį ir ją panaikinus, įpareigoti atsakovą S. L. atlikti visus būtinus veiksmus, t. y. kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad VĮ „Registrų centras“ būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į turtą.

1.5. Teismui pripažinus negaliojančia paveldėjimo teisės liudijimo dalį ir ją panaikinus, nustatyti, kad atsakovui S. L. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, išieškotojas įgytų teisę kreiptis į valstybės įmonę „Registrų centras“ su teise užregistruoti teismo sprendimą, kad Registrų centre atsirastų ta dalis turto mirusio asmens vardu, kad būtent atsakovui S. L. notarų biuras galėtų išduoti paveldėjimo liudijimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas S. L. yra VMI skolininkas, jo atžvilgiu pradėtos vykdyti 58-ios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo, todėl VMI, kaip atsakovo kreditorius, nori skolos išsisekiojimą nukreipti į jam tenkančią turto, paveldėto po tėvo mirties, dalį.

3. Atsakovas S. L. pripažino, kad yra skolingas VMI, tačiau šiuo metu jis dirba ir dalimis grąžina skolą. Atsakovo nuomone, dėl jo skolų šeima neturėtų nukentėti. Tuo metu, kai tėvas mirė, jis atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė, t. y. nesikreipė į notarą dėl aplikimo priėmimo ir nepradėjo valdyti jokių tėvo daiktų, nuo palikimo atsisakė.

4. Notarė M. M. nurodė, kad ji atliko veiksmus, susijusius su palikimo, atsiradusio po L. L. mirties, priėmimu, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimu. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas atsakovei J. L.. Atsakovas S. L. dėl palikimo priėmimo po savo tėvo mirties į notarus nesikreipė

5. Antstolė T. G. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad kol turtas nėra registruotas skolininko (S. L.) vardu, antstolė negali pradėti šio turto realizavimą vykdomojoje byloje Nr. 0045/20/00480 dėl 3 843 Eur baudos išieškojimo iš S. L. VMI naudai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

7. Teismas nustatė tokias faktines bylos aplinkybes:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. atsakovo S. L. tėvas L. L. mirė (duomenys neskelbtini).

7.2. 2023 m. gegužės 17 d. į Šalčininkų rajono 3-io notaro biuro notarę M. M. su pareiškimais dėl palikimo priėmimo po L. L. mirties kreipėsi atsakovo motina J. L. ir sesuo Z. M..

7.3. Z. M. perleido savo paveldėjimo teises motinai J. L..

7.4. S. S. ir J. L. atsisakė priimti palikimą, paduodami palikimo vietos notarui pareiškimą dėl atsisakymo.

7.5. Testamentų registro išrašo duomenimis, 2023 m. birželio 22 d. palikimą po L. L. mirties priėmė J. L., kuriai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą, notarinio registro Nr. ŠMM-3288. Minėto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu J. L. nuosavybės teise priklauso šis turtas:

7.5.1. ½ dalis gyvenamojo namo, kurio plotas 76,56 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

7.5.2. žemės sklypas, kurio plotas 0,6700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

7.5.3. žemės sklypas, kurio plotas 0,5123 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

7.5.4. žemės sklypas, kurio plotas 0,8900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

7.6. Ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką S. L., nes antstolės T. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0045/20/00480 dėl 3 843 Eur baudos išieškojimo iš atsakovo išieškotojos VMI naudai;

7.7. 2023 m. liepos 7 d. ieškovė gavo antstolės T. G. 2023 m. liepos 5 d. patvarkymą Nr. S-23-45-16051 dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl palikimo nepriėmimo pripažinimo negaliojančiu, nes antstolė, vykdydama skolos išieškojimą, nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirus skolininko tėvui L. L., atsakovas, kaip pirmos eilės įpėdinis, turi teisę į dalį tėvo palikimo, kurio jis nepriėmė.

7.8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9323-522/2023, tenkino VMI ieškinį ir pripažino negaliojančiu atsakovo S. L. atsisakymą nuo palikimo (nepriėmimą), atsiradusį po jo tėvo L. L. mirties; nukreipė S. L. skolų VMI išieškojimą į atsakovui priklausančią turto, paveldimo po tėvo L. L. mirties, dalį; įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į paveldėtą turtą po L. L. mirties; nustatė, kad S. L. (S. L.) per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus tam, kad būtų įregistruota S. L. nuosavybės teisė į paveldėtą turtą po L. L. mirties skolininko lėšomis.

Žemesnės instancijos teismas

7.9. Įsiteisėjus minėtam Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimui už akių, ieškovė kreipėsi į Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarę M. M. ir prašė informuoti VMI, ar S. L. kreipėsi į notaro biurą ir ar jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o tuo atveju, jeigu atsakovas į notaro biurą nesikreipė, prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą S. L. (S. L.) vardu ir sąskaita į jam tenkantį palikėjo L. L. (L. L.) vardu registruotą ir nepaveldėtą nekilnojamąjį turtą; perduoti valstybės įmonei „Registrų centras“ prašymą užregistruoti S. L. vardu nuosavybės teisę į turtą.

7.10. Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarė M. M., atsakydama į ieškovės 2024 m. birželio 12 d. raštą Nr. RNA-20763, nurodė, kad S. L. į notarų biurą dėl nuosavybės teisių įregistravimo pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-9323-522/2023 nesikreipė; Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-9323-522/2023 neišsprendė klausimo dėl paveldėto turto grąžinimo į pradinę padėtį; notarui įstatymas nesuteikia teisės naikinti savo išduotus paveldėjimo dokumentus, todėl nurodė, kad VMI gali kreiptis į teismą dėl S. L. paveldėto turto po jo tėvo L. L. mirties dalinio grąžinimo į pradinę padėtį, kadangi Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure 2023 m. birželio 22 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą mirusiojo sutuoktinei J. L., notarinio registro Nr. ŠMM-3288, į visą mirusiojo turtą.

8. Teismas pažymėjo, kad palikimas savaime nepereina įpėdiniams, pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti. Tai reiškia, kad turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis) (Lietuvos A. T. 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai reiškia, kad šio termino eigos pradžią lemia įstatyme nustatytas įvykis – palikėjo mirtis. Įpėdinio valia turi būti išreiškiama aiškiai ir nedviprasmiškai, atliekant tam tikrus konkrečius veiksmus, t. y. priimant palikimą arba jo atsisakant. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos A. T. 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (Lietuvos A. T. 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

9. Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, išreikštas aktyviu įpėdinio veiksmu, o palikimo nepriėmimas yra asmens, turinčio teisę į palikimą, neveikimas arba pasyvus elgesys, tačiau tiek palikimo nepriėmimas, tiek atsisakymas yra įpėdinio valios išraiška ir turi tas pačias pasekmes; toks asmuo netampa mirusio asmens turtinių teisių ir pareigų perėmėju (Lietuvos A. T. 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-378/2024).

10. Teismo vertinimu, nors bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovą, kad atsakovas, kaip pirmos eilės įpėdinis, turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties, tačiau atsakovas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip palikimo priėmimas, nes jis per 3 (tris) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat nepriėmė ir nepradėjo valdyti jokių tėvo daiktų, nes tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės atlikimas, atsakovo teigimu, nesutrukdė jam realizuoti savo teisės priimti palikimą, nes jis nenorėjo jo priimti, mano, kad pagrįstai palikimą priėmė jo motina, t. y. atsakovė J. L..

11. Nors įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-9323-522/2023 buvo panaikintas atsakovo atsisakymas priimti palikimą, teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atlikęs šį teisiškai reikšmingą veiksmą, t. y. atsisakęs priimti palikimą, todėl minėto teismo sprendimo už akių priėmimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą, notarinio registro Nr. ŠMM-3288. Netenkinus šio reikalavimo, teismas nepasisakė dėl kitų ieškinio reikalavimų, nes jų tenkinimas priklauso nuo pirmojo reikalavimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

12.1. Teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes ir neįsigilino į nagrinėjamos bylos esmę bylą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

12.2. Teismas neįvertino bylai reikšmingos aplinkybės, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9323-522/2023, nusprendė, jog VMI turi teisę atlikti visus veiksmus skolininko vardu ir lėšomis, kad būtų įregistruota atsakovo nuosavybės teisė į paveldėtą turtą po L. L. mirties. Apeliantė, veikdama skolininko vardu, kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tuo pačiu išreikšdama ir valią priimti palikimą.

Žemesnės instancijos teismas

12.3. Notarė, atsisakydama išduoti paveldėjimo teisės liudijimą skolininko vardu, kaip vienintelį tokio veiksmo pagrindą nurodė šioje byloje ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą atsakovei. Tai reiškia, kad paveldėjimo bylą tvarkanti notarė pripažino, jog skolininko valia priimti palikimą yra išreikšta tinkamai. Tokiu būdu, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad skolininkas nėra priėmęs palikimo, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą antstolė T. G. prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

13.1. Ieškovė savo veiksmais iš esmės siekė, kad palikėjo turto dalis būtų įregistruota kaip skolininko (atsakovo) S. L. nuosavybė. Be daiktinių teisių į ginčo turtą įregistravimo antstolė negali pradėti šio turto realizavimo, t. y. ieškovės reikalavimas lieka neįvykdytas. Todėl, visų pirma, turi būti sukurtos materialinės atsakovo teisės į ginčo turtą.

13.2. Teismui civilinėje byloje Nr. e2-9323-522/2023 pripažinus negaliojančiu nuo sudarymo momento atsakovo S. L. atsisakymą (nepriėmimą) palikimo, atsiradusį po jo tėvo mirties, šios teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, todėl nesutiktina su teismo pozicija, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atlikęs šį teisiškai reikšmingą veiksmą, t. y. atsisakęs priimti palikimą.

Atsiliepimas

13.3. Teismas turėjo teisinį pagrindą sugrąžinti proceso šalis į tą padėtį, kai atsakovas turėjo teisę paveldėti 3/8 dalį palikėjo turto, į kurią galėjo būti nukreiptas skolos išieškojimas, o VMI atsakovo vardu galėjo kreiptis į notarę dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės T. G. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0045/20/00480, užvesta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. eI-676-834/2020 pagrindu, kuriuo iš skolininko S. L. valstybės naudai yra išieškoma 3 843,00 Eur dydžio skola.

16. Antstolė 2023 m. liepos 5 d. patvarkymu Nr. S-23-45-16051 informavo išieškotoją VMI (ieškovę), kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininko tėvas L. L., o po jo mirties dėl palikimo priėmimo į Šalčininkų r. sav. 3-ojo notarų biuro notarę M. M. 2023 m. gegužės 17 d. kreipėsi palikėjo sutuoktinė J. L. ir skolininko sesuo Z. M., kuri savo paveldėjimo teises padovanojo motinai J. L. (atsakovei).

17. Kiti palikėjo vaikai, t. y. duktė S. S. ir sūnus J. L., 2023 m. gegužės 17 d. atsisakė priimti palikimą, paduodami palikimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo.

18. Atsakovei J. L. 2023 m. birželio 22 d. Notarų biure buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas, notarinio registro Nr. ŽMM-3288.

19. Minėto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu J. L. po L. L. paveldėjo šį turtą:

- ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, kurio plotas 0,6700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, kurio plotas 0,5123 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

- žemės sklypą, kurio plotas 0,8900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

20. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus su ieškiniu, kuriuo prašė actio Pauliana pagrindu pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo S. L. atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą), atsiradusį po jo tėvo L. L. mirties, nukreipti S. L. skolų išieškojimą VMI naudai į atsakovui tenkantį turtą po tėvo mirties, kuris yra jo motinos J. L. valdyme.

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

21. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9323-522/2023, VMI ieškinį tenkino. Teismas nusprendė:

21.1. pripažinti negaliojančiu atsakovo S. L. (S. L.) palikimo atsisakymą (nepriėmimą), atsiradusį po jo tėvo L. L. (L. L.) mirties ((duomenys neskelbtini)), ir nukreipti S. L. skolų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išieškojimą į atsakovui S. L. priklausančią turto, paveldimo po tėvo L. L. mirties, dalį;

21.2. įpareigoti S. L. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į paveldėtą turtą po L. L. mirties;

21.3. nustatyti, kad S. L. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus tam, kad būtų įregistruota S. L. nuosavybės teisė į paveldėtą turtą po L. L. mirties skolininko lėšomis;

22. Įsiteisėjus minėtam Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimui už akių, ieškovė kreipėsi į Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarę M. M. ir prašė informuoti VMI, ar S. L. (S. L.) kreipėsi į notaro biurą ir ar jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, o tuo atveju, jeigu S. L. į notaro biurą nesikreipė, prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą S. L. vardu ir sąskaita į jam tenkantį palikėjo L. L. (L. L.) vardu registruotą ir nepaveldėtą nekilnojamąjį turtą; perduoti valstybės įmonei „Registrų centras“ prašymą užregistruoti S. L. (S. L.) vardu nuosavybės teisę į turtą.

23. Šalčininkų rajono 3-ojo notaro biuro notarė M. M. 2024 m. birželio 12 d. atsakyme Nr. RNA-20763 nurodė, kad S. L. (S. L.) į notarų biurą dėl nuosavybės teisių įregistravimo pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-9323-522/2023 nesikreipė. Taip pat nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių neišsprendė klausimo dėl paveldėto turto grąžinimo į pradinę padėtį, o notarui įstatymas nesuteikia teisės naikinti savo išduotus paveldėjimo dokumentus, todėl nurodė, kad VMI gali kreiptis į teismą dėl S. L. (S. L.) paveldėto turto po jo tėvo L. L. (L. L.) mirties dalinio grąžinimo į pradinę padėtį, kadangi Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure 2023 m. birželio 22 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą mirusiojo sutuoktinei J. L., notarinio registro Nr. ŠMM-3288, į visą mirusiojo turtą.

24. Remdamasi minėtu notarės išaiškinimu (atsakymu), ieškovė dar kartą kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo.

25. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, sprendime, be kita ko, nurodydamas, kad nors įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9323-522/2023, buvo panaikintas atsakovo atsisakymas priimti palikimą, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs priimti palikimą, todėl minėto sprendimo už akių priėmimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės liudijimą.

26. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka dėl žemiau nurodytų aplinkybių.

27. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. V. v. R. Z. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2012). Įpėdinio nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas yra sandoris – palikimo priėmimas. Įstatyme nenustatyta, kad palikimo priėmimo pagrindu atsirandančios įpėdinio nuosavybės teisės perėjimo momentas priklausytų nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar jo teisinės registracijos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2007).

28. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, jog palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo buvo pradėtas valdyti trečiojo asmens ir perėjo jo nuosavybėn. Palikimo nepriėmimo būdas, t. y. ar palikimą priimti atsisakyta pareiškimu, paduotu palikimo atsiradimo vietos notarui, ar neveikimu – neatliekant CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiksmų palikimo priėmimo klausimu, nėra svarbus (Lietuvos A. T. 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 98/2007).

29. Kaip minėta šio sprendimo 21 punkte, palikimo nepriėmimo, kaip vienašalio sandorio, klausimas atsakovo atžvilgiu yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9323-522/2023, kuriuo šis sandoris yra pripažintas negaliojančiu. Tai reiškia, kad po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas turi teisę į jam tenkančią turto dalį po tėvo mirties, tačiau į šią turto dalį jau yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas jo motinai atsakovei J. L.. Taigi, iškovei teismine tvarka nuginčijus atsakovo atsisakymą nuo plikimo (palikimo nepriėmimą), yra pagrindas spręsti dėl atsakovo (tuo pačiu ir ieškovės, kaip išieškotojos) teises varžančio dokumento – paveldėjimo teisės liudijimo dalies teisėtumo. Dėl to sutiktina su ieškovės, notarės bei antstolės argumentais, kad kol turtas nėra registruotas atsakovo vardu, antstolė negali pradėti šio turto realizavimo.

30. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2023 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023 32 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2025 m. kovo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-378/2025).

31. Aptartų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimas už akių šiai bylai neturi teisinės reikšmės ir negali būti taikomas.

32. Kaip minėta, apeliantė prašo pripažinti negaliojančiu atsakovei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalis į 3/16 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio plotas 76,56 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir į 3/8 dalis kito turto – tris žemės sklypus.

33. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

34. Iš pateiktos į bylą paveldėjimo bylos matyti, kad palikėjo L. L. įpėdiniais buvo jo sutuoktinė J. L., sūnus, duktė Z. M., duktė S. S., sūnūs S. L. (atsakovas), L. L., J. L. ir A. L., t. y. iš viso 7 įpėdiniai. Tačiau, kaip rodo bylos duomenys, palikimą priėmė tik palikėjo sutuoktinė J. L., kita įpėdinė (duktė) Z. M. nors palikimą priėmė, tačiau savo dalį padovanojo motinai J. L., visi kiti įpėdiniai atsisakė priimti palikimą arba jo per įstatyme nustatytą terminą nepriėmė. Kaip minėta, įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimui už akių atsakovo S. L. atsisakymas priimti palikimo dalį pripažintas negaliojančiu.

35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikimo atsisakymas sudaro teisinį pagrindą paveldėti kitos eilės įpėdiniams tik tada, kai nėra kitų tos pačios eilės, kuriai priklauso atsisakiusysis, įpėdinių, nes kai yra tokių įpėdinių, atsisakymas sudaro pagrindą jiems paveldėti didesnę palikimo dalį (Lietuvos A. T. 2018 m. gegužės 15 d. APŽVALGA BYLOSE DĖL PAVELDĖJIMO Nr. AC-47-1. Teismų praktika. 2018, 47, p. 666-727).

36. Pagal minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, kad palikimas po L. L. mirties atitenka trims įpėdiniams, kuriems priklauso tokios paveldimo turto dalys: 5/8 dalys – palikėjo sutuoktinei J. L. (1/4 dalis turto, kurį paveldi pati atsakovė (CK 5.13 str.) ir 3/8 dalys, kurias ji gavo dovanų iš dukters Z. M.), likusios 3/8 dalys – atsakovui S. L. (1/4 + 3/8 + 3/8 = 1).

37. Palikėjui L. L. priklausė ½ dalis gyvenamojo namo ir statinių, esančių (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui S. L. priklauso 3/16 dalis šio turto (atsakovės J. L. paveldima 1/8 dalis ir 3/16 dalis, gauta dovanų iš dukters Z. M.; 3/16 + 1/8 + 3/16 = 8/16 = 1/2).

38. Aptartos faktinės bylos aplinkybės ir teisinis ginčijamo klausimo reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad iš dalies pripažinus negaliojančiu atsakovės J. L. paveldėjimo teisės į jos mirusio sutuoktinio turtą atsiradimo pagrindą, atitinkamai yra pagrindas pripažinti iš dalies negaliojančiu 2023 m. birželio 22 d. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ajame notaro biuro išduotą mirusiojo sutuoktinei J. L. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, notarinio registro Nr. ŠMM-3288, ir panaikinti palikimo priėmimą į tokias palikėjo turto dalis:

38.1. 3/16 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio plotas 76,56 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

38.2. 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,6700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

38.3. 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,5123 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

38.4. 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,8900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

39. Pripažinus minėtas paveldėjimo teisės liudijimo dalis negaliojančiomis yra pagrindas tenkinti išvestinį ieškovės reikalavimą ir nukreipti atsakovo skolų išieškojimą į konkretų jam tenkantį turtą, nurodytą šio sprendimo 38 punkte ir jo papunkčiuose.

40. Atkreiptinas dėmesys, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9323-522/2023, atsakovas jau yra įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tam, kad būtų įregistruota skolininko nuosavybės teisė į paveldėtą turtą po L. L. mirties. Taip pat minėtu teismo sprendimu nustatyta, kad S. L. per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, išieškotojas turi teisę atlikti visus būtinus veiksmus tam, kad būtų įregistruota S. L. nuosavybės teisė į paveldėtą turtą po L. L. mirties skolininko lėšomis.

41. Nurodytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad yra įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, priimtas dėl ginčo (reikalavimo) tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, taikomas CPK 293 straipsnio 3 punktas ir naujai iškelta byla nutraukiama. CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtinta taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią, yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą (CPK 18 straipsnis) (Lietuvos A. T. 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 16 punktas; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-381/2024).

42. Sprendžiant ieškinių tapatumo klausimą, pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Tuo atveju, jeigu konstatuojamas tas pats ieškinio faktinis pagrindas ir dalykas, šalių procesinės padėties naujoje byloje pasikeitimas (pvz., iš ieškovo į atsakovą ar iš atsakovo į ieškovą) ar atsakovų pusėje dalyvaujančių asmenų mažesnio rato, lyginant su ankstesne byla, įtraukimas nedaro įtakos bei nepanaikina ieškinio tapatumo situacijos.

43. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (žr. Lietuvos A. T. 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-128-823/2021 20 punktą; Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus 2024 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-381/2024).

44. Nagrinėjamu atveju šio sprendimo 1.4. ir 1.5. punktuose ieškovės nurodyti reikalavimai iš esmės yra tapatūs kitoje civilinėje byloje (sprendimo 40 punktas) ieškovės išnagrinėtiems reikalavimams, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Atsižvelgiant į CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintą taisyklę ir aptartą kasacinio teismo praktiką, yra pagrindas civilinę bylą paminėtų ieškovės reikalavimų dalyje nutraukti.

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusio teismo sprendimo galią bei ieškinių tapatumą kaip bylos nutraukimo pagrindą (CPK 293 straipsnio 3 punktas), dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir klausimas išspręstinas iš esmės, pripažįstant negaliojančiomis Šalčininkų r. savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarės M. M. 2023 m. birželio 22 d. išduoto paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo, reg. Nr. ŽMM-3288, dalis nurodytas šio sprendimo 42 punkte. Civilinės bylos dalį dėl patikslinto ieškinio reikalavimų, kurie nurodyti sprendimo 1.4, 1.5 punktuose nutraukti (CPK 293 str. 3 p.).

46. Ieškovė neprašo priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokių duomenų į bylą ji nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažintini negaliojančiomis Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro 2023 m. birželio 22 d. išduoto mirusiojo sutuoktinei J. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, notarinio registro Nr. ŠMM-3288, dalis į mirusiojo L. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) turtą ir tas dalis panaikinti:

1. į 3/16 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio plotas 76,56 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/16 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2. į 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,6700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3. į 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,5123 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

4. į 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,8900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Nukreipti S. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) skolų išieškojimą valstybės naudai į atsakovui S. L. tenkantį turtą po tėvo L. L. mirties, tai yra į:

1. į 3/16 dalis pastato – gyvenamojo namo, kurio plotas 76,56 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2. į 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,6700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3. į 3/8 dalį žemės sklypo, kurio plotas 0,5123 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

4. į 3/8 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,8900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Civilinę bylą dalyje dėl įpareigojimo atsakovą S. L. kreiptis į notarą su visais reikalingais dokumentais dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, dėl atsakovui per teismo nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo, šios teisės suteikimo ieškovei, nutraukti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRasa Urbanavičiūtė