- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-916-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46323-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Andrutė Salvador
- Ieškovas
- Vilniaus apygardos prokuratūros
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, V. T., D. T.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andrutės Salvador, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Veniulytės - Jankūnienės, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Eidivaldai Meškienei ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Vilmai Kelnerytei, kitiems proceso dalyviams nesant, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, bei atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 19 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams V. T., D. T., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys - Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto 1-ojo notarų biuro notarė L. Š. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu dalyje bei restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-04-02 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-561 „Dėl žemės sklypo (S), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės klypo formavimo) servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-02 sprendimą Nr. 49SK-(14.49.109.)-1785 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (S)), esančio (duomenys neskelbiami) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-11-14 įsakymą Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1358 „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbiami)) (S) pardavimo V. T.“ dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami); 4) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) 2014-12-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SUI-(14.49.56.)-80, notarinio registro Nr. 1-15612, dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami); 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-03-24 sprendimą Nr. 49SK-528-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami) pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ dalyje dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami); 6) taikyti restituciją, įpareigojant V. T. ir D. T. grąžinti Lietuvos Respublikai 0,0258 ha ploto žemės sklypą (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), šiuo metu esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), o Lietuvos Respubliką įpareigojant grąžinti pirkėjui V. T. 8 456,90 Eur, sumokėtus už ginčo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami).
1.1. Ieškinyje nurodė, kad atlikus tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo buvo nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2012-03-05 raštu Nr. A51-12847(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (S) padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“ Vilniaus miesto skyrių informavo, kad apie V. T. prašyme dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbiami), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje nurodyta teritorija atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką. Šiuo raštu Miesto plėtros departamentas prašė išduoti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje. Vilniaus miesto skyrius 2012-04-26 raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-163 „Dėl plano rengimo“ Miesto plėtros departamentą informavo, kad neprieštarauja, kad būtų rengiamas žemės sklypo ((duomenys neskelbiami)) (duomenys neskelbiami), planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 200 kv. m iš pietvakarinės pusės žemės sklypo, laisvoje valstybinėje žemėje. Miesto plėtros departamentas 2012-05-21 raštu Nr. A51-31394(2.14.2.12-MP8) „Dėl esamo žemės sklypo (duomenys neskelbiami), padidinimo laisvoje valstybinėje žemėje“, nurodydamas, kad plano rengimo metu susiaurinta (duomenys neskelbiami)gatvės, atsirado galimybė padidinti žemės sklypą (duomenys neskelbiami), iš šiaurės rytų pusės 50 kv. m ir padidinti plotą iš pietvakarių iki 250 kv. m, prašė Vilniaus miesto skyrių pritarti papildomų plotų prijungimui prie sklypo (duomenys neskelbiami). Vilniaus miesto skyrius 2012-09-06 raštu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-396 „Dėl plano rengimo“ informavo, kad neprieštarauja, jog būtų rengiamas žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 50 kv. m iš šiaurės rytinės bei apie 250 kv. m ploto iš pietvakarinės žemės sklypo pusės, laisvoje valstybinėje žemėje.
1.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012-10-04 įsakymu Nr. A30-3064 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbiami), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ leido pradėti rengti apie 900 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, pagal Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyriaus parengtus žemės sklypo plano rengimo reikalavimus ir preliminarią žemės sklypo ribų schemą. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014-04-02 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-561 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbiami), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės klypo formavimo) servituto nustatymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisės į žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ suformavo 258 kv. m. žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis pagal 2014-01-27 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, bei nusprendė kreiptis į VĮ Registrų centrą, pateikiant prašymą įregistruoti suformuotą žemės sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos patikėjimo teisę į šį žemės sklypą. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014-10-02 sprendimu Nr. 49SK-(14.49.109.)-1785 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr(duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami) nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), kadastro duomenis pagal 2014-08-25 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
1.3. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014-11-14 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1358 „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbiami)) (S) pardavimo V. T.“ priėmė sprendimą parduoti V. T. 258 kv. m ir 54 kv. m ploto žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami). 2014-12-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 49SUJ-(14.49.56.)-80, patvirtinta Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarės D. S., notarinio reg. Nr. 1-15612, sudaryta tarp Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos J. R., ir V. T., pastarajam už 8 456,90 Eur buvo parduotas 258 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), ir už 3 620,25 Eur buvo parduotas 54 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro (duomenys neskelbiami), unikalus Nr. (duomenys neskelbiami), esantys Vilniaus m. Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2015-03-24 sprendimu Nr. 49SK-528-(l4.49.109.) „Dėl žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), esančio (duomenys neskelbiami), pertvarkymo sujungimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), Nr. (duomenys neskelbiami)ir Nr. (duomenys neskelbiami) sujungimo būdu į vieną 912 kv. m ploto žemės sklypą ir patvirtino šio žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal 2014-01-27 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą.
1.4. Ginčo žemės sklypas, pradedant ir vykdant jo formavimo bei pardavimo procedūras, iš vienos – šiaurinės – pusės ribojosi su suformuotu privačiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), iš pietinės – su (duomenys neskelbiami), tuo tarpu iš likusių – vakarinės ir rytinės – pusių jo gretimybes sudarė laisva valstybinė žemė, t.y. žemės sklypas iš dviejų pusių ribojosi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas ir faktiškai buvo didesnio vientiso, atskiru sklypu nesuformuoto, keturkampės konfigūracijos, laisvos valstybinės žemės ploto dalis. Ieškovo nuomone, 2014-12-12 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties dalis, kuria buvo parduotas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus, nustatančius, kad kaip įsiterpę valstybinės žemės plotai lengvatine tvarka, t. y. be aukciono, gali būti parduodami tik tais atvejais, kai tokie plotai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, t. y. atitinka įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvoką ir yra ne didesni kaip 0,04 ha gyvenviečių teritorijose. Šiuo gi atveju, suformuotas 0,0258 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), neatitiko įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sąvokos, nes greta jo iš dviejų pusių buvo papildomi laisvos valstybinės žemės plotai, žemės sklypas turėjo privažiavimą – ribojosi ir dabar ribojasi su (duomenys neskelbiami) gatve, todėl toks sandoris laikytinas prieštaraujančiu imperatyviems teisės aktų reikalavimams ir privalo būti panaikintas remiantis CK 1.80 str. 1 d. Pažymi, jog su ginčo žemės sklypu besiribojančioje laisvoje valstybinėje žemėje galėtų būti formuojamas žemės sklypas, žemę naudojant nuosavybės teisių atkūrimui. Kadangi iki pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo buvo atliktos administracinio pobūdžio procedūros ir priimti administraciniai sprendimai, leidę sudaryti sandorį, taip pat administracinis sprendimas po šio sandorio sudarymo, todėl administraciniai aktai: 1) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-04-02 sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-561, 2) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-10-02 sprendimas Nr. 49SK-(14.49.109.)-1785, 3) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-11-14 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1358, 4) Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-03-24 sprendimas Nr. 49SK-528-(14.49.109.), kaip prieštaraujantys tiems patiems aukščiau nurodytiems imperatyviems teisės aktų reikalavimams, privalo būti panaikinti, trečias ir ketvirtas administraciniai aktai – panaikinti dalyje dėl 0,0258 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami). Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 str. 2 d.), todėl pripažinus 2014-12-12 pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ab initio dalyje dėl 0,0258 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), taikytina restitucija: V. T. ir D. T. grąžina Lietuvos Respublikai 0,0258 ha ploto žemės sklypą, buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), šiuo metu esantį žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), o Lietuvos Respublika grąžina pirkėjui V. T. 8 456,90 Eur, sumokėtus už ginčo žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami).
2. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko, prašė ieškinį tenkinti.
2.1. Nurodė, kad ginčo žemės sklypas iš dviejų pusių ribojosi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas ir faktiškai buvo didesnio vientiso, atskiru sklypu nesuformuoto, keturkampės konfigūracijos, laisvos valstybinės žemės ploto dalis. Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas neatitiko įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvokos kriterijų, išdėstytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.15 papunktyje, todėl sudaryta įsiterpusio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis laikytina prieštaraujanti imperatyviems teisės aktų reikalavimams, todėl privalo būti panaikinta remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi. Be to, įsiterpęs žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusį (duomenys neskelbiami) rėžinį kaimą, todėl šioje teritorijoje galimas nuosavybės teisių atkūrimas natūra. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo preambulėje yra įtvirtintas nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra prioritetas prieš kitus šio turto kompensavimo būdus – Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama. LR Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra, todėl nagrinėjamu atveju valstybinės žemės ploto pripažinimas įsiterpusiu žemės sklypu galėjo pažeisti ir asmenų, pretenduojančių į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbiami) rėžiniame kaime, teises. Reikalavimas dėl pirkėjų sumokėtos sumos priteisimo turėtų būti nukreiptas ne tik atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atžvilgiu.
3. Atsakovai V. T. ir D. T. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3.1. Nurodė, kad 2014 metais teisėtai ir su valstybės įgaliotų atstovų bei savivaldybės atstovų – valstybės tarnautojų, oficialiu patvirtinimu nuosavybės teise įsigijo ginčo valstybės žemės dalį, veikė sąžiningai, todėl negali atsakyti už galimą valstybės tarnautojų netinkamų pareigų vykdymą. Tiek įsiterpusio valstybinio žemės sklypo formavimo procedūros, tiek 2014-12-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis turi būti vertinami pagal tuo metu galiojusias teisės normas. Atsakovai, matydami, kad už to valstybinio žemės sklypo ploto eina kelias, praėjimas, taip pat elektros tinklai, po žemės sklypu eina didžiulė miesto fekalinės kanalizacijos trasa, padarė prielaidą, kad jis gali būti prilyginamas įsiterpusiam valstybės žemės plotui, kurį įstatymo nustatyta tvarka būtų galima įsigyti be aukciono ir tokiu būdu pasididinti savo privataus žemės sklypo plotą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išnagrinėjusi atsakovo prašymą, įvertinusi situaciją, 2012-03-05 raštu Nr. A51-12847(2.142.12-MP8) informavo, kad nurodyta teritorija visiškai atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką, todėl buvo pradėtos valstybinės žemės sklypo formavimo procedūros. Tuo metu ir dabar ginčo valstybinės žemės plotas (250 kv. m. iš pietvakarių pusės) taip pat ribojasi su (duomenys neskelbiami) gatve ir jos apsaugos zona, taip pat šis plotas patenka į aukštos įtampos elektros linijos apsaugos zoną. Žemės sklypų formavimo procedūros truko beveik dvejus metus, po ko 2014 m. gruodžio 12 d. sutartimi atsakovai iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka įsigijo du laisvus valstybinės žemės sklypus: 54 kv. m. iš šiaurės rytų pusės ir 258 kv. m. iš pietvakarinės pusės (ginčo žemės sklypas). Įsigiję žemės sklypo dalį, atsakovai jį prisijungė prie turėto sklypo, ir naudojo jį augalininkystei, žemės ūkio produkcijai savo reikmėms auginti, apsitvėrė tvora visą teritoriją, toje vietoje įrengtas 14 kv. m. šiltnamis su vandentiekiu ir kanalizacija, įrengtas daržas, auga vaismedžiai, uogos, gėlės. Atsakovai prižiūrėjo ir (duomenys neskelbiami) gatvės dalį, kuri ribojasi su sklypu: šienavo teritoriją iki tvoros, šlavė gatvę, naikino gatvės pakraščiuose augančias piktžoles. Tiek ginčo sklypo įgijimo metu, tiek ir dabar ta 258 kv. m. ploto sklypo dalis, atsakovų nuomone, atitinka įsiterpusio sklypo, kuris gali būti įgyjamas be aukciono, sampratą.
3.2. Per suformuoto 0,0258 ha ploto sklypo vidurį nutiesti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai, kurių apsaugos zonos dydis 0,0222 ha, kanalizacijos kolektoriaus diametras yra 1800/2000, todėl mažai tikėtina, kad būtų įmanoma statyba ginčo sklype, sunku įsivaizduoti, kaip potencialus statytojas galėtų užtikrinti, kad vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus ir įrenginius eksploatuojanti įmonė galėtų netrukdomai prieiti prie minėtų tinklų ir įrenginių. Be to, šalia suformuoto sklypo yra 110 kV elektros oro linija, kurios apsaugos zona plotas – 0,0010 ha (oro linijų apsaugos zona apima ir patį suformuotą sklypą). Formuoti arba ketinti formuoti gyvenamosios paskirties sklypus aukštos įtampos apsaugos zonose nėra teisėta, teisinga ir protinga, tai neatitiktų visuomenės sveikatos reikalavimų. Nepateikta jokių įrodymų, kad toje teritorijoje realiai ir faktiškai galima atkurti turėtas piliečių nuosavybės teises, kad šiai dienai yra pretendentų.
3.3. Siekdami įsigyti bei įsigydami ginčo žemės sklypą, atsakovai atliko visus privalomus atlikti veiksmus, pateikė visus būtinus dokumentus, teisės aktuose reglamentuotos tvarkos nepažeidė, valstybė, veikdama per įgaliotas institucijas bei įgaliotus asmenis, patikrino pateiktus dokumentus, pripažino, jog žemės sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, išdavė leidimus bei sutikimus ir pasirašė pirkimo – pardavimo sutartis, kurias patvirtino notaras. Susiformavo teisėti lūkesčiai dėl teisėtai įsigyto ir naudojamo žemės sklypo. Jei teismas šioje byloje ir pritartų ieškovo pozicijai, kad ginčo sklypas jo įsigijimo metu ir šiuo metu neatitinka įsiterpusio valstybės žemės sklypo sampratos, tai aukščiau aprašytas valstybės institucijų elgesys gali būti vertinamas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti atsakovų nuosavybės teisės į ginčo sklypą, juo labiau, jog atsakovai, įsigiję sklypą, jį sujungė su turėtu sklypu, pasididino savo nuosavybę, susitvarkė ir jį apsitvėrė, investavo į jį pinigus (tręšė, pagerino dirvožemį, augino žemės ūkio produkciją savo reikmėms, mokėjo mokesčius valstybei ir kt.). Atsakovai laikytini sąžiningais įgijėjais, kuriems valstybė sukūrė teisėtus lūkesčius, dėl ko, manytina, jų nuosavybės teisės dėl valstybės klaidos ar nekompetencijos negali nukentėti.