Vilniaus apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus ieškovo BUAB „LINAVOS“ servisas bankroto administratoriaus ieškinio pareiškimą atsakovui V. J. dėl 60 728 Eur žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Siekdamas ikiteisminiu keliu išspręsti susidariusią padėtį, bankroto administratorius 2012-09-27 bei 2015-01-21 kreipėsi į Atsakovą su pretenzijomis, tačiau jokio atsa­kymo iš Atsakovo nebuvo gauta. Prašo priteisti 46 889,48 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, pradedant skaičiuoti nuo kitos dienos, kai atsakovas gavo pinigus. Bendra palūkanų paskaičiavimo suma 13 838,52Eur.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Pripažįsta, kad UAB „LINAVOS“ Servisas per laikotarpį nuo 2009-02-06 iki 2009-12-28 iš viso išmokėjo 181 900Lt, kas sudaro 52 681,88Eur sumą. Mano, kad rašytinę paskolos sutartį atitinka ieškovo į bylą pateikti kasos išlaidų orderiai, ant kurių atsakovas pasirašė. Už paskolą nebuvo nustatytą jokių palūkanų. Nebuvo susitarta ir dėl paskolos grąžinimo termino, todėl paskola turėjo būti grąžinama pagal pareikalavimą. Nesutinka dėl skolos grąžinimo likučio. Nurodo, jog 2010-07-29 gavo pirmąjį ieškovo raginimą grąžinti skolą. Jame buvo pasiūlymas iki 2010-08-10 grąžinti paskolą arba pateikti skolos grąžinimo grafiką per vienerius metus. Mano, jog ieškovas pasiūlė nustatyti paskolos grąžinimo grafiką iki 2011-08-10. Atsakydamas į šį raginimą atsakovas 2010-08-13 sumokėjo ieškovui 10 000Lt ir nusiuntė paskolos grąžinimo grafiką, kurios galutinį terminą nurodė 2011-08-31, tačiau dėl pasaulinės ekonominės krizės ženkliai pablogėjus padėčiai krovinių pervežimo srityje ir dėl tos priežasties sumažėjus atsakovo pajamoms, atsakovas negalėjo vykdyti paskolos grąžinimo grafiko. 2011-09-21 pasiūlė ieškovui susitarti dėl naujo paskolos grąžinimo grafiko iki 2012-07-01d. Ieškovas sutiko su šiuo grafiku 2011-09-28 d. rašte Nr 33-11. Ieškovas nurodė, jog paskola turės būti grąžinta iki 2011-07-31 mokant per mėnesį po 5000Lt . Ieškovas savo rašte taip pat patvirtino, kad 2011-09-28d. atsakovas buvo skolingas 166 900Lt Vykdydamas 2011-09-28 d. rašte numatytą grafiką 2011-12-22 sumokėjo ieškovui dar 5 000Lt. Atsakovo finansinė padėtis nepagerėjo ir jis neturėjo galimybės laikytis grafiko. Viso yra gražinęs 20 000Lt ir skola likusi 161 900Lt (46 889,48Eur). Atsakovas nesutiko su tuo, jog ieškovas skaičiuoja palūkanas nuo praleisto skolos grąžinimo termino. Paskolos grąžinimo galutinis terminas (kreditoriaus pareikalavimas) buvo nustatytas iki 2012-07-01. Už laikotarpį iki tos dienos ieškovas nebuvo nustatęs jokių palūkanų ar delspinigių. Ieškovo ieškinyje prašomos priteisti CK 6.210 str. 1d. numatytos 5 procentų palūkanos taikomos terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusiam skolininkui, gali būti skaičiuojamos tik nuo 2012-07-02. Atsižvelgiant į tai atsakovas nesutinka su neteisingu palūkanų taikymu ir apskaičiavimu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 23 p. bankroto administratorius įpareigojamas imtis priemonių dėl skolų išieškojimo iš įmonės skolininkų. Ieškovas pirminiame ieškinio pareiškime pagal nurodytas aplinkybes prašė priteisti žalos atlyginimą. Pareiga atlyginti žalą yra susijusi su nesutartinėmis prievolėmis, kurios atsiranda pažeidus asmens absoliutines subjektyvias teises. Nuostoliais yra laikomos kreditoriaus turėtos išlaidos, taip pat kreditoriaus negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu skolininkas būtų įvykdęs prievolę. Kreditoriaus išlaidos, kurias privalo atlyginti skolininkas yra kreditoriaus panaudotos piniginės lėšos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pagal kasos išlaidų orderius atsakovui atsiskaitymams su tiekėjais buvo išmokomos piniginės sumos. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo atsakovui išmokėtos sumos ir likusios 46 889,48Eur negrąžintos sumos pagal išrašytus kasos išlaidų orderius. CK 6.870 str. nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kitą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2d.). Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-340/2011, 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2013; kt.).Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-701/2013, 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Byloje nustatyta, jog pagal paminėtus kasos išlaidų orderius atsakovui V. J. pagal avanso apyskaitas buvo išduodamos piniginės sumos atsiskaitymams su tiekėjais. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvada, jog V. J. pagal kasos išlaidų orderius gavęs piniginęs lėšas įsipareigojo tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Teismas, vertindamas prie atsakovo atsiliepimo pateiktą priedą Nr. 1 daro išvada, jog 2010-07-29d. pranešimu ieškovas paragino atsakovą iki 2010-08-10d. sumokėti 181 900Lt skolą arba mokėti ją dalimis, bet ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui. Prie atsakovo atsiliepimo pateiktas priedas Nr. 3 tvirtina faktą, jog atsakovas priėmė ieškovo pasiūlymą skolą grąžinti dalimis iki 2011-08-31d. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, jog nagrinėjamu atveju kreditorius ir skolininkas susitarė, jog prievolė bus grąžinama dalimis, bet ne vėliau kaip iki 2011-08-31d. Piniginės prievolės šalių tarpusavio santykių reguliavimu įstatymų leidėjas siekia išlaikyti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, pernelyg nesuvaržydamas skolininko teisių ir maksimaliai užtikrindamas kreditoriaus interesus. Tinkamas įstatymų nustatytų reikalavimų laikymasis, vykdant pinigines prievoles, padeda ne tik užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, bet ir patenkinti abiejų piniginės prievolės šalių teisėtus lūkesčius. CK 6.261 str. imperatyviai nustato, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Nagrinėjamu atveju šalių rašytiniu susitarimu palūkanos už termino praleidimą nebuvo nustatytos, todėl yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (CK 6.37 str.). Piniginės prievolės įvykdymo terminą praleidusiam skolininkui taikomų palūkanų dydį nustato CK 6.210 str., kuriame įtvirtinta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas 2011-09-28d. pranešimu Nr. 33-11 (atsakovo atsiliepimo priedas Nr. 6) sutiko, kad ieškovui likusi 166 900Lt skola būtų grąžinta iki 2012-07-01, todėl šioje byloje sutiktina su atsakovo pozicija, jog ieškovo ieškinyje prašomos priteisti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatytos 5 procentų dydžio palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo 2012-07-02d. , kas nuo negrąžintos 46 889,48Eur sumos nuo 201207-02 iki 2015-02-20 priskaičiuotina 5 986,45 EUR nesumokėtų palūkanų suma, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK 96 str. 1d. nustato, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, todėl iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškovo bankrutavusios UAB “Linavos” servisas ieškinį atsakovui V. J. tenkinti iš dalies. Iš V. J. priteisti 46 889,48Eur nuostolių atlyginimą, 5 986,45Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015-02-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo BUAB “Linavos” servisas naudai, 1227Eur žyminio mokesčio, 4 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.