Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. B., UAB „Skolų išieškojimas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis D. B. 2021-01-06 patvarkymu Nr. S-21-35-249 atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad nustatyti ginklo vertę būtinos specialios žinios. Ginklų įkainojimą teisingiausiai galia atlikti įmonės, kurios prekiauja ginklais, todėl antstolis pareiškėjui nurodė ginklus pristatyti į UAB „Baltic Arms“, kuri užsiima ginklų prekyba. Tik pristačius areštuotus ginklus į UAB „Baltic Arms“, ginklai būtų įvertinti ir antstolis, atsižvelgdamas į ginklų prekybos ekspertų nurodytas ginklų vertes, surašytų patvarkymą dėl ginklų vertės. Vadinasi, pareiškėjui nebūtų užkirstas kelias pateikti prieštaravimus dėl ginklo vertės. Ginklo vertės nenustatymas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis jį areštuoti, o norint nustatyti ginklo vertę, jį būtina pristatyti į ginklais prekiaujančią įmonę. Pareiškėjui neperdavus saugoti ginklų prekybos įmonei, nebūtų tinkamai užtikrinta ginklų realizavimo procedūra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

3. Antstolis pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus: Turto valdymo ir ūkio departamento bei Lietuvos antstolių rūmų 2021-03-17 raštus. Nurodė, kad minėti įrodymai gauti po atskirojo skundo pateikimo, todėl reikalinga juos priimti.

4. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

5. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymai gauti po antstolio atskirojo skundo pateikimo, juose gali būti bylai reikšmingos informacijos, apeliacinės instancijos teismas priima šiuos įrodymus.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0035/18/00759 antstolis D. B. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-03 vykdomąjį raštą Nr. e2-6915-294/2018 dėl 25 000 Eur skolos, 2 700 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininko V. M. išieškotojo UAB „Skolų išieškojimas“ naudai.

9. Antstolis 2020-12-07 turto arešto aktu Nr. S-20-35-36436, be kita ko, areštavo skolininkui V. M. nuosavybės teise priklausantį lygiavamzdį šautuvą Germanika, ginklo Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-12-07 antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-20-35-36437 dėl informacijos suteikimo apie turimą turtą bei turto perdavimo realizavimui, kuriuo įpareigojo skolininką per 5 darbo dienas perduoti nuosavybės teise jam priklausančius ginklus UAB „Baltic Arms“ ginklų saugojimui ir realizavimui.

10. 2021-03-17 antstolio kontoroje gautas Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) raštas, kuriame nurodoma, kad Departamentui nėra pavesta ir Departamentas nevykdo B, C, D kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių prekybos. Taip pat šiuo metu Departamentas negali organizuoti areštuotų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių realizavimo, kadangi nėra tam reikalingos teisinės bazės, atitinkamai dėl to nėra galimybės atrinkti subjektą, kuris vykdys ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių realizavimo funkcijas; areštuotus ginklus siūlytina realizuoti per kitus Lietuvos Respublikoje veikiančius subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis ir sutinkančius priimti realizuoti areštuotus ginklus. Areštuoti ginklai tokiu atveju galės būti realizuojami komiso pagrindais, komiso sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

11. 2021-03-17 antstolio kontoroje gautas Lietuvos antstolių rūmų raštas, kuriame nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog nebėra vienos valstybinės centralizuotos institucijos, turinčios teisę realizuoti ginklus, antstolis, areštavęs skolininko ginklą, patvarkymu įpareigoja skolininką per tam tikrą terminą pristatyti ginklą į pasirinktą licencijuotą parduotuvę, kurioje ginklas, komiso sutarties pagrindais, būtų realizuojamas. Antstolis įkainoja ginklą ir organizuoja jo realizavimą savarankiškai. Šiuo atveju, ginklo vertinimo procedūrai galėtų būti taikytina analogiška procedūra, kuri yra taikoma nustatyti areštuoto nekilnojamo turto kainai (gali būti pasitelkiamas ir ekspertas). Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl ginklo pristatymo į nurodytą parduotuvę, inicijuojama baudos skyrimo skolininkui procedūra.

Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Antstolis nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad siekiant nustatyti areštuoto ginklo vertę ir ginklą realizuoti, skolininkas turėjo būti įpareigotas pristatyti ginklą ne UAB „Baltic Arms“, tačiau Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

13. Antstolio manymu, priimdamas patvarkymą Nr. S-20-35-36437, jis elgėsi tinkamai, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, kadangi įstatymuose nėra nurodyto draudimo antstoliui pasirinkti subjektą (ginklų prekybos įmonę), kuri realizuotų skolininkui priklausančius ginklus; UAB „Baltic Arms“ yra įmonė, besispecializuojanti ginklų prekyboje, taigi, tinkama įmonė, galinti įvertinti ginklą ir jį realizuoti.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civilinis procesas remiasi rungimosi principu, pagal kurį, šalis besiremianti konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti (CPK 12, 178 str.). Taigi šalis, kuri teigia konkrečių aplinkybių egzistavimą, turi pareigą įrodyti šias faktines aplinkybes. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas civiliniame procese grindžiamas tikėtinumo taisykle, pagal kurią teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-416/2007).

15. Nagrinėjamu atveju, siekdamas įrodyti, kad skundžiamas patvarkymas buvo teisėtas ir pagrįstas, antstolis turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog patvarkymo priėmimo metu egzistavo teisinis ir faktinis pagrindas įpareigoti pareiškėją ginklus perduoti antstolio nurodytam subjektui – UAB „Baltic Arms“.

Dėl įpareigojimo perduoti areštuotą ginklą realizavimui

16. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis patvarkymą Nr. S-20-35-36437 priėmė dėl ginklo, t. y. turto, kurio civilinė apyvarta yra ribota. Vadovaujantis CPK 699 straipsnio nuostatomis, turtas, kuris išimtas iš civilinės apyvartos ar kurio civilinė apyvarta yra apribota, realizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

17. Vadovaujantis Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-07-27 įsakymu Nr. 8V-118 patvirtinto Perduotų realizuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių vertės apskaičiavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punktu, ginklai ir (ar) šaudmenys perduodami realizuoti Departamentui ar subjektui Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme bei Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 5-V-551„Dėl Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo ir tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka.

18. Departamento 2021-03-17 rašte nurodyta, kad rašto parengimo metu Departamentas negali organizuoti areštuotų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų ir jų dalių realizavimo, kadangi nėra tam reikalingos teisinės bazės, dėl ko apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad esant tokiai faktinei situacijai įpareigojimas skolininkui perduoti ginklus realizavimui Departamentui yra netikslingas.

19. Iš Aprašo 3 punkto matyti, kad teisė realizuoti ginklus suteikta ne tik Departamentui, tačiau ir kitam subjektui, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyta tvarka.

20. Antstolis, siekdamas pagrįsti savo poziciją, remiasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi, teigdamas, kad ginklus realizuoti turi teisę bet kuris subjektas, turintis teisę prekiauti ginklais. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinta, kad tinkami naudoti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys asmens, iš kurio yra paimti ginklai, ginklų priedėliai, šaudmenys, jų dalys, prašymu realizuojami per jo pasiūlytus subjektus, turinčius teisę prekiauti ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis, jų dalimis. Taigi, pagal nurodytą teisės normą, teisė pasirinkti subjektą, per kurį bus realizuojami ginklai, suteikiama asmeniui, iš kurio tokie ginklai buvo paimti.

21. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad antstolis pasiūlė skolininkui pasirinkti ir skolininkas pasirinko būtent UAB „Baltic Arms“, kaip subjektą, realizuosiantį jo ginklą, dėl ko nėra pagrindo sutikti, kad antstolis pagrįstai skolininką įpareigojo perduoti ginklą UAB „Baltic Arms“ pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 4 dalį (CPK 178 str.).

22. Apibendrinant, antstolio pateikti nauji įrodymai patvirtina tai, kad šiuo metu Departamentas negali atlikti ginklų realizavimo funkcijos, tačiau nepatvirtina aplinkybių, kad antstolis turėjo teisę savo nuožiūra parinkti subjektą, kuris vertins ir realizuos skolininko perduotus ginklus. Antstolio pateiktuose įrodymuose nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 4 dalis, nustatanti, kad ginklus realizuojantį subjektą pasirenka asmuo, iš kurio ginklai buvo paimti, dėl kokių nors priežasčių (pvz. vėlavimo priimti įstatymą įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, reikalingos infrastruktūros nebuvimo ir pan.) šiuo metu negalėtų būti taikoma.

Dėl įpareigojimo perduoti areštuotą ginklą įvertinimui

23. Areštuoto turto įkainojimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

24. Šiuo atveju, atsižvelgiant į areštuoto turto specifiką, t. y. aplinkybę, kad arešto objektu yra ribotos apyvartos daiktai – ginklai, jų vertei nustatyti taikomis specialios procedūros. Vadovaujantis Aprašo, reglamentuojančio ginklų vertės nustatymo ir realizavimo tvarką, 4 punktu, perduotų subjektui realizuoti ginklų ir (ar) šaudmenų vertė nustatoma subjekto ir ginklų ir (ar) šaudmenų savininko rašytiniu susitarimu. Tais atvejais, kai subjektas ir ginklų ir (ar) šaudmenų savininkas nesutaria dėl ginklų ir (ar) šaudmenų vertės ar susitarti nėra galimybės, subjektas turi kreiptis į Departamentą dėl ginklų ir (ar) šaudmenų vertės nustatymo, pateikdamas Departamentui prašymą dėl ginklų ir (ar) šaudmenų vertinimo ir vertinamus ginklus ir (ar) šaudmenis.

25. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, ginklų vertė nustatoma subjekto, kuriam ginklai perduoti siekiant juos realizuoti, ir ginklų savininko sutarimu. Kaip minėta, pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 4 dalį, teisė pasirinkti subjektą, per kurį bus realizuojami ginklai, suteikiama asmeniui, iš kurio tokie ginklai buvo paimti. Taigi, ginklas, kurį areštavo antstolis, turėtų būti perduotas įvertinti skolininko pasirinktam ginklą realizuosiančiam subjektui.

26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis nesilaikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 41 straipsnio 4 dalies reikalavimų dėl subjekto, realizuosiančio skolininko ginklą, parinkimo. Antstoliui nesilaikius tvarkos, pagal kurią parenkamas subjektas, realizuosiantis skolininko ginklą, t. y. nesuteikus skolininkui galimybės pasirinkti tokį subjektą, atitinkamai nepagrįstu pripažintinas antstolio įpareigojimas perduoti ginklą įvertinimui antstolio parinktam subjektui.

27. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, pripažintina, kad antstolis neįrodė, jog skundžiamo patvarkymo metu egzistavo teisinis pagrindas įpareigoti skolininką perduoti ginklą UAB „Baltic Arms“. Darytina išvada, kad antstolis patvarkymu Nr. S-20-35-36437 nesant tam teisinio pagrindo įpareigojo skolininką nuosavybės teise jam priklausantį ginklą perduoti UAB „Baltic Arms“ ginklo įkainojimui ir realizavimui.

28. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus skolininko atžvilgiu. Nustačius, kad antstolis atliko neteisėtus veiksmus, skundžiama nutartimi antstolio patvarkymas Nr. S-20-35-36437 pagrįstai pripažintinas neteisėtu bei panaikintas.

29. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines ir materialiąsias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Antstolio atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.