Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-20 · Administracinė byla Nr. I-4620-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-12-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-20
Bylos Nr.
I-4620-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02520-2017-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
Pareiškėjas
K. V.
Atsakovas
Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Administracinė byla Nr. I-4620-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-02520-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 26. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Egidijos Puzinskaitės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, vėliau patikslintu skundu (tomas I, b.l. 1-7, 35-44) prašydamas: 1) panaikinti Valstybinė duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir atsakovas arba Inspekcija) 2017-06-29 sprendimą Nr. 3R-274(2.13-1) dalyje, kuria nustatyta, jog Nepriemokų departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vyriausioji specialistė A. P. 2017-12-06 teisėtai peržiūrėjo pareiškėjo duomenis Gyventojų registre (GR) ir Poskyrio vyresnioji specialistė N. B. 2017-01-13 teisėtai atliko pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą EDS ir MAIS; 2) įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo, kuriuos atliko: 2016-12-06 VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vyriausioji specialistė A. P. ir 2017-01-13 Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio vyresnioji specialistė N. B. surašant už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 214¹⁴ straipsnio l dalyje nustatytą pažeidimą administracinio nusižengimo protokolus ir paskiriant administracines nuobaudas priimant nutarimus; 3) įpareigoti Inspekciją priimti nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Kretingos poskyrio vyresniajai specialistei R. D. pagal ATPK 214¹⁴ straipsnio l dalyje nustatytą pažeidimą surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 2K-36(2.7) dėl pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo 2016-09-23 GR ir 2016-12-15 EDS bei 4) priteisti 3000 Eur neturtinę ir 3822,96 Eurų turtinę žalą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2017-01-16 pateikė skundą Inspekcijai. 2017-07-01 gavo Inspekcijos 2017-06-29 priimtą sprendimas Nr. 3R-274(2.13-1) (ginčijamas sprendimas). Su sprendimo dalimi, kuria nustatyta, jog VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vyriausioji specialistė A. P. 2016-12-06 teisėtai peržiūrėjo pareiškėjo duomenis GR ir Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio vyresnioji specialistė N. B. 2017-01-13 ir 2017-12-15 teisėtai atliko pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą VMI elektroninio deklaravimo informacinėje sistemoje (toliau-EDS) ir VMI mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje (toliau- MAIS), nesutinka.

Šioje dalyje ginčijamas sprendimas neteisėtas, nes nemotyvuotas ir neargumentuotas, t.y. pareiškėjui nesuprantama, kokiu teisiniu pagrindu A. P. 2017-12-06 peržiūrėjo jo duomenis GR, kai jokia administracinė procedūra jo atžvilgiu nevyksta ir apie tai jis nėra informuotas. Atkreipia dėmesį, kad administracinė procedūra ir negali būti vykdoma, nes Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. A-138-439/2017 nagrinėjamas pareiškėjo apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-05-11 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-2783-244/2016 panaikinimo. Minėtoje administracinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl VMI 2015-11-16 sprendimo Nr. (23.25-08)-328-14641 ir 2015-12-15 sprendimo Nr. (23.1-08)-RNA-47159 panaikinimo. Šį faktą nuo Inspekcijos VMI nuslėpė.

Nagrinėjamu atveju Inspekcija ir VMI nepateikė įrodymų, dėl ko pradėta administracinė procedūra, kokiu pagrindu ir kodėl toliau neteisėtai renkama ir neteisėtai disponuojama informacija apie pareiškėjo vardą, pavardę, asmens kodą, lytį, gimimo datą ir vietą, pilietybę, deklaruotos ar apskaitytos gyvenamosios vietos adresą, bei datą nuo kada šiuo adresu yra deklaruota (apskaityta) gyvenamoji vieta, šeimyninę padėtį, santuokos ir ištuokos datas, asmens dokumentų duomenis, sutuoktinio, vaiko (-ų), tėvo ir motinos vardus, pavardes, asmens kodus.

Šalies argumentai

2017-01-13 pareiškėjui atvykus į VMI Gargždų poskyrį gauti VMI priimtą sprendimą dėl jo pateikto prašymo dėl permokos grąžinimo, sprendimas įteiktas nebuvo. Buvo paaiškinta, kad pareiškėjas yra skolingas.

Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio vyresnioji specialistė N. B. neturėjo teisės atlikti EDS ir MAIS pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą, nes jis tokio sutikimo nei žodžiu, nei raštu nedavė. Apie tai, jog bus peržiūrėti pareiškėjo duomenys EDS ir MAIS, vyresnioji specialistė N. B. pareiškėjo neinformavo, sutikimo neprašė. Ši tarnautoja privalėjo pateikti VMI priimtą sprendimą dėl permokos pareiškėjui grąžinimo, tačiau tai atlikti vilkino, o neteisėtai atlikdama EDS ir MAIS pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą, viršijo savo įgaliojimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog nuo 2008 metų iki šiol dėl VMI neteisėtų veiksmų neteisėtai peržiūrint pareiškėjo ir jo artimųjų asmens duomenis ir galimai neteisėtai informaciją apie pareiškėjo vardą, pavardę, asmens kodą, lytį, gimimo datą ir vietą, pilietybę, deklaruotas ar apskaitytos gyvenamosios vietos adresą, bei datą nuo kada šiuo adresu yra deklaruota (apskaityta) gyvenamoji vieta, šeimyninę padėtį, santuokos ir ištuokos datas, asmens dokumentų duomenis, sutuoktinio, vaiko (-ų), tėvo ir motinos vardus, pavardes, asmens kodus, atskleidžiant, patyria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, visiškai pablogėjo sveikata, kankina nemiga, jaučia nežmonišką išsekimą, atsirado kraujavimas iš nosies, pradėjo varginti spaudžiantys skausmai krūtinėje, dusulys, blogėja bendra savijauta, priverstas gerti vaistus, paskirtas gydymas neefektyvus, todėl dėl išgyvenamo didelio streso ir dėl VMI neteisėtų veiksmų priverstas gydytis stacionariai. Be to, dėl VMI tarnautojų neteisėtais veiksmais atliekamų pareiškėjo asmens duomenų peržiūrų, jaučia reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pareiškėjas patiriamą neturtinę žalą vertina 3000 Eur, o turtinę - 3822,96 Eur.

VMI galimai neteisėtai naudojasi pareiškėjo asmens duomenimis iki šiol atlikdama galimai neteisėtą veiką. Pareiškėjas pažymi, jog VMI nenurodė, nei datos, nei sąskaitos numerio nei kas sumokėjo, t.y. nepateiktas kvitas ir kodėl būtent tokia suma buvo išskaityta, kai joks mokėjimas nebuvo atliktas. Tai yra tik VMI subjektyvi nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais rašytiniais įrodymais. Nagrinėjamu atveju jokie pinigai nebuvo įmokėti ir joks mokėjimas dalinai nebuvo įskaitytas skolai pagal užsienio šalies prašymą padengti ir tai patvirtina pareiškėjo sąskaitos išrašas "Swedbank" AB, už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2017-08-04, kuriame nedeklaruojami VMI nurodomi nuskaitymai ir pareiškėjo žmonos asmeninės sąskaitos Swedbank išrašai nuo 2010-01-01 iki 2017-08-08 kuriuose nurodyta, jog N. V. už pareiškėją sumokėjo atsakovui VMI 3822,96 Eurų.

Pareiškėjas pažymi, jog VMI tarnautojos galimai atliko pildymą, keitimą, pripažinimą Suvienodinto dokumento neturint 2004-07-20 Aukščiausiojo federalinio finansų teismo nuosprendžio Nr. VII R 38/01 ir 2005-06-22 Hamburg'o Finansų teismo sprendimo Nr. IV-I61/99 dėl išlaidu (kaštų) dydžio.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju jo asmens duomenys buvo tvarkyti (rinkti, įrašyti/ištaisyti) iki 2008-12-01, praėjus daugiau kaip vieneriems metams nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo (galimai neteisėto minėtų pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo) iki 2016-08-29 skundo padavimo Inspekcijai.

Atsiliepimas

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija atsiliepimu (tomas I, b.l. 68-72) prašo skundą atmesti. Inspekcija pažymi, kad pareiškėjas, teigdamas, jog nėra informuotas apie R. D. surašytą administracinio nusižengimo protokolą, pats nurodo R. D. surašyto administracinio nusižengimo protokolo numerį (Nr. 2K-36(2.7.)), kas paneigia pareiškėjo teiginį, jog jam nepateiktas joks dokumentas apie minėtos tarnautojos atžvilgiu priimtus sprendimus. Pareiškėjas apie faktą, jog R. D. už pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą 2016-09-23 GR ir 2016-12-15 EDS ir tuo padarytą ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą, 2017-06-07 surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 2K-36(2.7.), pareiškėjas buvo informuotas Inspekcijos 2017-06-29 sprendimu Nr. 3R-274(2.13-1.) (ginčijamas sprendimas). Be to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2017-08-24 raštu Nr. 4D-2017/1-740/3D-2503 taip pat informavo pareiškėją, kad R. D. yra surašytas protokolas bei 2017-06-13 Administracinių nusižengimų registre nustatytas R. D. baudos sumokėjimo faktas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas ne tik buvo pakankamai ir tinkamai informuotas apie protokolo surašymą R. D. , bet ir nėra jokio pagrindo priiminėti nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą R. D. , kaip teismo prašo pareiškėjas, nes R. D. yra sumokėjusi jai paskirtą baudą.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 608 straipsnio 3 dalį administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais; vienas protokolo egzempliorius nedelsiant įteikiamas, o šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Administracinio nusižengimo protokolo kopija (nuorašas), laikantis asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įteikiama arba siunčiama nukentėjusiajam. Tiriant R. D. administracinį teisės pažeidimą, už kurį jai 2017-06-07 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 2K-36(2.7.), pareiškėjas ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju ir neįgijo ANK 579 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisių, įskaitant teisę susipažinti su bylos medžiaga, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pateikti protokolą pareiškėjui.

Be to, Inspekcija nurodo, jog, atsižvelgdama į pareiškėjo 2017-01-16 skunde pateiktą prašymą, 2017-09-04 raštu Nr. 2R-5497(2.13.) pateikė pareiškėjui sprendimo ir jo nagrinėjimo medžiagos kopijas.

Inspekcija paaiškina, kad N. B. pareiškėjo asmens duomenis 2017-01-13 EDS ir MAIS peržiūrėjo, kadangi 2017-01-13 į Poskyrį atvykęs pareiškėjas teiravosi, kodėl jam negražinti 4500 Eur. Tai savo skunde iš esmės patvirtina ir pareiškėjas. N. B. norėdama pateikti pareiškėjui informaciją dėl minėtų 4500 Eur, šios informacijos neturėjo galimybės pateikti kitaip, kaip tik EDS peržiūrėdama pareiškėjo pateiktas deklaracijas bei MAIS mokėjimų ir balanso informaciją.

Pareiškėjui 2017-01-13 atvykus į poskyrį ir teiraujantis, kodėl jam negrąžinti 4500 Eur, N. B. neturėjo pareigos prašyti pareiškėjo, kad jis žodžiu arba juolab raštu konkrečiai suformuluotų sutikimą jo asmens duomenų peržiūrai EDS ir MAIS, siekiant aptarnauti pareiškėją ir atsakyti į jo pateiktą klausimą. Pareiškėjas, kreipęsis į N. B. aiškiai turėjo suprasti, kad ji tikrina jo duomenis VMI tvarkomose informacinėse sistemose ar registruose, siekdama jam pateikti atsakymą. Dar daugiau, pareiškėjas ne tik turėjo tai aiškiai suprasti, bet ir suprato, kadangi pats nurodo, jog N. B. jį informavo apie įsiskolinimą, kas akivaizdu, jog tokią informaciją yra įmanoma pateikti, tik patikrinus pareiškėjo duomenis VMI tvarkomuose registruose. Pareiškėjo 2017-01-16 skundo nagrinėjimo metu nenustatyta, kad N. B. EDS ir MAIS peržiūrėtus pareiškėjo asmens duomenis būtų panaudojusi kitais tikslais, nei tikslu pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją ar šiuos duomenis būtų atskleidusi tretiesiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, Inspekcija laikosi pozicijos, jog N. B. pareiškėjo asmens duomenis 2017-01-13 EDS ir MAIS peržiūrėjo teisėtai, siekdama pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją.

Inspekcija, nustačiusi ADTAĮ pažeidimą, turi diskrecijos teisę nuspręsti kokią poveikio priemonę už nustatytą pažeidimą taikyti: surašyti administracinio nusižengimo protokolą arba duoti nurodymą. Inspekcija įgyvendindama savo diskrecijos teisę dėl poveikio priemonės taikymo pažeidimą padariusiam asmeniui, vertina visas su pažeidimu susijusias objektyvias aplinkybes ir ne visais atvejais surašo administracinio nusižengimo protokolus. Todėl pareiškėjo prašymas teismui įpareigoti Inspekciją surašyti N. B. būtent administracinio nusižengimo protokolą, pažeidžia šią diskrecijos teisę, iš esmės yra neteisėtas ir dėl to atmestinas.

Inspekcija pažymi, kad 2008-10-09 prašymas su jame ranka ištaisytu pareiškėjo gimimo mėnesiu bei 2008-10-22 raštas su ranka įrašytu pareiškėjo asmens kodu, pareiškėjui pasirašytinai buvo įteikti dar 2008-12-01. Pareiškėjas tuo metu jokių pretenzijų dėl jo asmens duomenų taisymo ir asmens kodo įrašymo, neturėjo, savo įsipareigojimus, VMI vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą pagal minėtus Vokietijos tarnybos raštus, pareiškėjas vykdė nuo 2008 m. lapkričio mėnesio iki 2014-08-31, t. y. beveik 6 metus. Dar daugiau, dėl minėtuose Vokietijos tarnybos raštuose įrašyto pareiškėjo asmens kodo ir ištaisyto gimimo mėnesio pareiškėjas kreipėsi į Inspekcija tik dar po dviejų metų - 2016-08-25, t. y. praėjus net 8 metams nuo aptariamo išieškojimo pradžios ir pareiškėjo asmens duomenų minėto įrašymo bei ištaisymo. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija mano, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, įskaitant teise į teisminę gynybą.

Skundo nagrinėjimo metu, remiantis VMI pateiktais dokumentais, nustatyta, kad pareiškėjas nėra įvykdęs savo įsipareigojimų ir, atitinkamai, administracinė procedūra jo atžvilgiu nenutraukta. Būtent tikslu išspręsti tarp pareiškėjo ir VMI kilusi ginčą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš pareiškėjo, pagal aukščiau nurodytus Vokietijos tarnybos raštus, A. P. buvo pavesta parengti raštą VMI Tarptautinio bendradarbiavimo departamentui, kuris turėjo kreiptis į Vokietijos tarnybą dėl informacijos apie pareiškėją patikslinimo, t. y. A. P. pareiškėjo asmens duomenis GR peržiūrėjo vykdydama tarnybos užduotį. Pažymėtina, kad nustatyti asmenį, iš kurio turi būti vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas pagal minėtus Vokietijos tarnybos raštus yra būtina nepriklausomai nuo to ar su šiuo išieškojimu susijusi byla yra nagrinėjama teisme.

Pareiškėjas apie tai buvo informuotas ginčijamu sprendimu, kuriame Inspekcija motyvuotai, aiškiai ir detaliai išdėstė kokiais teisiniais pagrindais ir tikslais tiek A. P., tiek R. D. ir N. B. peržiūrėjo pareiškėjo asmens duomenis, pateikė visas su pareiškėjo asmens duomenų tvarkymu, jo 2017-01-16 skundo apimtyje, VMI susijusias aplinkybes bei nurodė, kokiais įrodymais remiantis ginčijamame sprendime daromos Inspekcijos išvados dėl pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo.

Lietuvos valstybės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu (tomas II, b.l. 55-63) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad 2016-09-12 buvo gautas K. V. 2016-09-10 skundas, kuriuo buvo prašoma nustatyti VMI valstybės tarnautojus ar darbuotojus, kurie galimai atliko prašymo, kurį pateikė Vokietijos kompetentinga institucija dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš K. V., taisymą ir įrašė ranka šiame dokumente K. V. asmens kodą.

2016-10-10 raštu Nr. (23.1-08) RNA-30565 pareiškėjui buvo pateiktas atsakymas, kuriame nurodyta, kad peržiūrėję archyvinius įrašus tuo metu (2008 m.) veikusioje VMI dokumentų tvarkymo sistemoje, nustatyta, kad prašymas, kurį pateikė Vokietijos kompetentinga institucija dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, buvo užregistruotas su atliktu asmens kodo įrašu. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad VMI neturi įgaliojimų ir kompetencijos pagal šiame prašyme padarytą įrašą ar rašyseną identifikuoti VMI valstybės tarnautojo ar darbuotojo, kuris atliko šį įrašą. Be to paaiškinta, kad mokesčių administratorius, vykdydamas MAĮ nustatytas funkcijas, turi teisę naudoti asmens kodą, siekiant, kad būtų atpažintas mokesčių mokėtojas.

2016-12-02 VMI buvo gautas pareiškėjo 2016-11-29 prašymas sudaryti darbo grupę, kuri ištirtų galimus neteisėto jo asmens duomenų tvarkymo atvejus VMI bei pateiktų informaciją apie jo asmens duomenų tvarkymą laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2016-11-29. Nagrinėjant šį prašymą, buvo nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu: Nekilnojamojo turto registre (NTR) K. V. duomenys nebuvo tvarkomi; K. V. asmens duomenis Lietuvos Respublikos gyventojų registre (GR) tvarkė 2016-09-23 Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Kretingos poskyrio vyresnioji specialistė R. D. (paieška GR atlikta pagal asmens kodą). Ji savo paaiškinime nurodė, kad nagrinėjant Inspekcijos 2016-09-16 raštą Nr. 2R-6024 (2.13) dėl K. V. asmens duomenų tvarkymo VMI ir siekiant tinkamai atsakyti į rašte nurodytą klausimą, „ar pareiškėjas kreipėsi į Jus dėl jo asmens duomenų tvarkymo?", buvo būtina pasitikrinti K. V. registruotos gyvenamosios vietos adresą, kad būtų galima identifikuoti, kur galėjo būti gauta daugiau K. V. prašymų dėl K. V. asmens duomenų tvarkymo VMI. 2016-12-20 raštu Nr. (14.5-20) R-8174 pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad VMI yra paskirtas už duomenų apsaugą atsakingas padalinys, kurio viena iš funkcijų yra kontroliuoti, ar VMI valstybės tarnautojai ir darbuotojai teisėtai tvarko asmens duomenis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymą nagrinėjo už duomenų saugą atsakingas padalinys. Taip pat buvo pateikta informacija apie jo asmens duomenų tvarkymą.

Nuo 2015-11-23 VMI nuolat yra gaunami įvairūs pareiškėjo skundai dėl skolininko nesutikimo su Vokietijos kompetentingos institucijos priskaičiuotais mokesčiais. 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo gautas K. V. skundas, kuriame nurodyta, kad Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktuose dokumentuose yra nurodytas ne K. V. asmens kodas, o VMI darbuotojai neteisėtai mokesčių mokėtojo asmens kodą ranka užrašė Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktuose dokumentuose. Taip pat 2016 m. rugsėjo mėnesį buvo gautas ir Inspekcijos paklausimas dėl galimo asmens kodo neteisėto naudojimo. Po pateiktų atsakymų pareiškėjui, 2016 m. lapkričio mėn. pabaigoje, buvo gautas dar vienas pareiškėjo prašymas, susijęs su galimai neteisėtu jo asmens kodo naudojimu. Dėl pasikartojančių susirašinėjimų su pareiškėju buvo nuspręsta kreiptis į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl fizinio asmens identifikavimo ir papildomos informacijos gavimo. Atsižvelgiant į tai, A. P. buvo pavesta parengti raštą VMI Tarptautinio bendradarbiavimo departamentui, kuris turėjo kreiptis į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl informacijos patikslinimo apie K. V.. Rengiant šį raštą, A. P. peržiūrėjo K. V. asmens duomenis GR. Parengtame 2016-12-07 rašte Nr. (23.15-08)-318-2605 buvo nurodyta, kad Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktame prašyme nurodyti tokie skolininko duomenys: K. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėta, kad „Gyventojų registro duomenimis Lietuvoje tokiu vardu ir pavarde yra registruotas vienas fizinis asmuo, tačiau asmens gimimo metai (duomenys neskelbtini). Ir paprašyta VMI Tarptautinio bendradarbiavimo departamento patikslinti, ar Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktuose dokumentuose nurodytas K. V. bei GR registruotas K. V. yra tas pats asmuo. Atitinkamai kartu su pastaruoju raštu buvo pateiktas išrašas iš GR.

VMI Tarptautinio bendradarbiavimo departamentas 2016-12-21 raštu Nr. (25.9-39-2)-R1-8439 kreipėsi į Vokietijos kompetentingą instituciją dėl informacijos apie K. V. patikslinimo ir gavo informaciją, kad tai tas pats asmuo.

VMI asmens duomenis tvarko remdamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. įstatymuose yra numatyta pareiga VMI tvarkyti mokesčių mokėtojų asmens duomenis. A. P., peržiūrėdama K. V. asmens duomenis GR, vykdė jai priskirtas tarnybines funkcijas.

VMI papildomai atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skunde minimoje administracinėje byloje Nr. A-1382-438/2017 (Nr. 1-2783-244/2016) pareiškėjas siekia, kad būtų panaikinti VMI 2015-11-16 sprendimas Nr. (23.1-08)-328-14641 ir 2015-12-15 sprendimas Nr. (23.1-08)-RNA-47159. Administracinė procedūra pareiškėjo atžvilgiu vykdoma nebuvo, nes skundą dėl minėtų sprendimo panaikinimo pareiškėjas buvo pateikęs teismui. Todėl skunde klaidingai teigiama, kad VMI nesilaikė VAĮ 27 straipsnio 5 dalies. VMI buvo atliekami veiksmai siekiant pateikti atsakymus į Inspekcijos bei paties pareiškėjo pateiktus raštus.

Prašymas, kurį pateikė Vokietijos kompetentinga institucija dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš K. V., VMI buvo gautas 2008-10-29. Šis prašymas pateiktas vadovaujantis 2008-05-26 Tarybos direktyva 2008/55/EB dėl tarpusavio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su tam tikromis rinkliavomis, muitais, mokesčiais ir kitomis priemonėmis, o ne K. V. skunde minimo Lietuvos Respublikos savitarpio pagalbos išieškant mokesčius įstatymo nuostatomis. VMI pažymi, kad minėtas įstatymas įsigaliojo nuo 2012-01-01 ir juo įgyvendinama 2010-03-16 Tarybos direktyva 2010/24/ES dėl savitarpio pagalbos vykdant reikalavimus, susijusius su mokesčiais, muitais ir kitomis priemonėmis. Peržiūrėjus archyvinius įrašus tuo metu (2008 m.) veikusioje VMI dokumentų tvarkymo sistemoje, nustatyta, kad prašymas buvo užregistruotas su atliktu asmens kodo įrašu, o VMI neturi įgaliojimų ir kompetencijos pagal rašte padarytą įrašą ar rašyseną identifikuoti VMI valstybės tarnautoją ar darbuotoją, kuris atliko šį įrašą.

VMI nuomone pareiškėjo skunde nurodyti patirti neigiami padariniai sveikatai, skunde minimi dvasinio pobūdžio išgyvenimai nėra atsiradę dėl VMI veiksmų ir jokiu būdu nėra susiję bei neprisidėjo prie jų kilimo.

VMI paaiškino, kad pagal Vokietijos kompetentingos institucijos pateiktą informaciją, pareiškėjas turėjo sumokėti 4 184,78 Eur. Nuo 2010-06-30 iki 2014-08-17 buvo sumokėta 3 127,90 Eur. Iš GPM permokos įskaityta 347,52 Eur. Iš viso sumokėta 3 475,39 Eur. VMI atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui pagal 2010-06-09 prašymą leista mokėti 14 449,21 Lt skolą pagal grafiką. Minėtą sumą turėjo padengti įmokomis po 240,00 Lt (paskutinė įmoka 49,21 Lt), per laikotarpį nuo 2010-06-03 iki 2015-06-30. Pareiškėjas įmokas atliko savanoriškai. VMI laikosi nuomonės, kad pareiškėjo atlikti veiksmai, t. y. siekis skolą mokėti dalimis ir savanoriškai atliktos įmokos, leidžia suprasti, jog jis pripažino, jog yra skolingas. VMI pabrėžė, jog prisiimtų įsipareigojimų laikymasis negali būti vertinamas kaip turtinė žala. Nesant VMI neteisėtų veiksmų ir jų bei galimai kilusių pareiškėjo minimų neturtinių padarinių priežastinio ryšio, bei apskritai nepatyrus jokios turtinės žalos vykdant prisiimtus įsipareigojimus, nėra ir teisinio pagrindo tenkinti reikalavimo dėl tariamos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Administracinė byla dalyje nutrauktina, likusioje dalyje skundas atmestinas.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad:

2008-10-09 Vokietijos mokesčių administratorius pateikė prašymą išieškoti/imtis atsargumo priemonių Nr. DE_LT_82352/2008_09.10.2008_RR04 (tomas I, b.l. 22-23), kurio grafoje Informacija apie fizinius asmenis nurodyti duomenys: „K. V.“, Gimimo data ir vieta: „(duomenys neskelbtini)“, adresas (žinomas): (duomenys neskelbtini). Gimimo datoje (duomenys neskelbtini) matyti ranka padarytas ištaisymas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Ištaisymas nepasirašytas.

2016-06-08 raštu Nr. (23.1-08)RNA-17823 (tomas I, b.l. 27) VMI informavo pareiškėją apie tai, jog 2008-12-01 jam pasirašytai buvo įteikti Vokietijos mokesčių administratoriaus pateikti dokumentai. Tuo pačiu pareiškėjui išaiškinta (priminta VMI 2015-11-19 raštas Nr. (23.1-08)-RNA-42571)) apie pratęstą mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties termino pratęsimą iki 2019-12-31. Tai pat pareiškėjui atsakyta dėl skolos likučio skirtumo nurodant, kad 2017-08-17 pareiškėjo sumokėtos įmokos 123,54 Eur įskaitytos į VMI pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 1001 ir sugretintos su mokestine nepriemoka pagal užsienio šalies prašymą bei tai, kad viso užsienio šalies kompetentingai institucijai pervesta 3822,93 Eur. Į bylą nepateikta jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėjas su minėtu sprendimu būtų nesutikęs ir jį apskundęs teismui.

2016-10-10 raštu Nr. (23.1-08)RNA-30565 (tomas I, b.l. 28) VMI, atsakydama į pareiškėjo skundą dėl jo asmens kodo neteisėto panaudojimo ir suvienodinto dokumento ištaisymo, nurodė, jog neturi įgaliojimų ir kompetencijos pagal padarytą įrašą ar rašyseną identifikuoti VMI valstybės tarnautoją ar darbuotoją, kuris atliko šį įrašą. Nesat galimybės identifikuoti konkretaus valstybės tarnautojo ar darbuotojo, negali būti pradėta tarnybinės ar drausminės atsakomybės taikymo procedūra. Dėl asmens kodo naudojimo, VMI nurodė, jog mokesčių administratorius, vykdydamas nustatytas funkcijas, turi teisę naudoti asmens kodą, siekiant, kad būtų atpažintas mokesčių mokėtojas.

2016-10-26 raštu Nr. (21.25)-D2-4353 (tomas I, b.l. 62) pareiškėjas Klaipėdos AVMI buvo informuotas apie tai, jog pagal Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės muitų išieškojimo tarnybos 2008-10-09 prašymą nuo 2010-06-30 iki 2014-08-17 jis sumokėjęs 12 000 Lt, iš gyventojų pajamų mokesčio permokos įskaityta 1199,92 Lt, iš viso sumokėta 13 199,92 Lt. Likusi skola – 1249,29 Lt.

2016-12-20 raštu Nr. (14.5-20)R-8174 (tomas I, b.l. 81-82) VMI pareiškėjui nurodė, jog Nekilnojamojo turto registre jo duomenys tvarkomi nebuvo, o Gyventojų registre duomenys su tikslu nustatyti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresą, kad galima būtų identifikuoti, kurioje apskrities VMI galėjo būti gauta daugiau informacijos, buvo tikrinami 2016-09-23.

2017-01-17 pareiškėjas pateikė skundą Inspekcijai su prašymu: nustatyti ar nuo 2016-01-13 iki 2017-01-13 (įskaitant 2016-09-23 atvejį) VMI tarnautojai teisėtai tvarkė jo asmens duomenis Nekilnojamojo turto registre; ar nuo 2016-01-13 iki 2017-01-13 (įskaitant 2016-0-23 atvejį) VMI tarnautojai teisėtai tvarkė jo asmens duomenis Gyventojų registre ir pateikti duomenis apie VMI tarnautojų įgaliojimus naudotis VMI informacinėmis sistemomis bei duomenis kiek kartų per laikotarpį nuo 2016-01-13 iki 2013-01-13 VMI tarnautojai tvarkė pareiškėjo duomenis ir kokiu tikslu (tomas I, b.l. 73-76).

2017-01-31 sprendimu Nr. 3R-48(2.13-1) (tomas I, b.l. 88-90) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dalyje dėl VMI gautuose raštuose galimai neteisėtai įrašyto pareiškėjo asmens kodo ir pataisytos gimimo datos, medžiagos, susijusios su Inspekcijos 201610-07 sprendimu Nr. 3r-328(2.13-1) prijungimo prie skundo bei įpareigojimo VMI pateikti pareiškėjui VMI viršininko įsakymų patvirtintas kopijas dėl prieigos prie VMI informacinių sistemų, taikomų programinių įrangų, GR ir NTR suteikimo VMI valstybės tarnautojams, kurie galimai neteisėtai disponavo pareiškėjo asmens duomenimis.

2017-06-29 sprendimu Nr. 3R-274(2.13-1.) (tomas I, b.l. 10-17) Inspekcija pripažino K. V. skundą pagrįstu dalyje dėl jo asmens duomenų tvarkymo 2016-09-23 GR ir 2016-12-15 EDS ir atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl jo asmens duomenų tvarkymo VMI laikotarpiu nuo 2016-01-17 iki 2017-01-13 NTR, dėl jo asmens duomenų tvarkymo 2016-12-06 GR, 2017-01-13 EDS ir MAIS bei kitų pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo VMI atvejų laikotarpiu nuo 2016-01-17 iki 2017-01-13.

Dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2017-06-29 sprendimo Nr. 3R-274(2.13-1) dalį ir dėl įpareigojimo Inspekcijai priimti naują sprendimą

Pareiškėjas, teikdamas teismui skundą, nesutinka su Inspekcijos 2017-06-29 sprendimo Nr. 3R-274(2.13-1) (ginčijamas sprendimas, tomas I, b.l. 10-17) dalimi, kuria nustatyta, jog Nepriemokų departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vyriausioji specialistė A. P. 2016-12-06 teisėtai peržiūrėjo pareiškėjo duomenis Gyventojų registre (GR) ir Poskyrio vyresnioji specialistė N. B. 2017-01-13 teisėtai atliko pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą EDS ir MAIS. Pareiškėjas siekia, jog VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vyriausioji specialistei A. P. ir Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio vyresnioji specialistei N. B. Inspekcija už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 214¹⁴ straipsnio l dalyje nustatytą pažeidimą surašytų protokolus ir paskirtų administracines nuobaudas.

Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą Inspekcija ginčijamu sprendimu nustatė ir į nagrinėjamą administracinę bylą pateikta rašytinė medžiaga patvirtina, kad VMI Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų išieškojimo organizavimo skyriaus IV poskyrio vyriausioji specialistė A. P. 2016-12-06 atliko paiešką GR pagal pareiškėjo asmens kodą ir peržiūrėjo šiuos jo asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, lytį, gimimo datą ir vietą, pilietybę, deklaruotos ar apskaitytos gyvenamosios vietos adresą bei datą nuo kada šiuo adresu yra deklaruota (apskaityta) gyvenamoji vieta, šeimyninę padėtį, santuokos ir ištuokos datas, asmens dokumentų duomenis, sutuoktinio, vaiko(-ų), tėvo ir motinos vardus, pavardes, asmens kodus. Šią pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą A. P. atliko, vykdant mokestinės nepriemokos išieškojimą iš pareiškėjo, siekdama patikslinti duomenis, ar Vokietijos Respublikos Federalinės muitų išieškojimo vykdymo tarnybos (Vokietijos tarnyba) pateiktuose dokumentuose nurodytas K. V. ir GR registruotas K. V. yra tas pats asmuo. Gauti pareiškėjo duomenys buvo panaudoti rengiant Nepriemokų departamento 2016-12-07 raštą Nr. (23.15-08)-318-2605 (tomas I, b.l. 125) VMI Tarptautinio bendradarbiavimo departamento Tarptautinių informacijos mainų skyriui su prašymu patikrinti ar Vokietijos tarnybos pateiktuose dokumentuose nurodytas K. V. ir GR registruotas K. V. - pareiškėjas, yra tas pats asmuo. Tai patvirtina VMI 2017-02-13 raštas Nr. (14.5-20)R-930 (tomas I, b.l. 117-120) ir su juo pateiktas A. P. 2017-02-06 paaiškinimas (tomas I, b.l. 124).

Be to, Inspekcijai nustatė, kad nuo 2008 m. lapkričio mėnesio buvo vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas iš pareiškėjo. 2010-03-18 Vokietijos tarnyba nacionalinį mokesčių administratorių informavo, kad pareiškėjo skundas dėl skolos panaikinimo nebuvo patenkintas, ir paprašė tęsti išieškojimą. Apie tai buvo informuotas pareiškėjas. 2010-04-12 pareiškėjas pateikė prašymą dėl skolos atidėjimo, mokant kas mėnesį suderintą sumą. 2010-08-04 Klaipėdos AVMI, gavusi iš pareiškėjo papildomus dokumentus, raštu leido pareiškėjui skolą sumokėti dalimis, mokant skolą pagal sudarytą mokėjimo grafiką iki 2015-06-30. 2010-12-27 Vokietijos tarnyba informavo apie senaties termino pratęsimą iki 2015-12-31. Pareiškėjas vykdė savo įsipareigojimus iki 2014-08-31, tačiau visos Vokietijos tarnybos reikalaujamos sumos nesumokėjo. 2015-11-03 Vokietijos tarnyba informavo apie skolos likutį ir apie senaties termino pratęsimą iki 2019-12-31. VMI 2015-11-16 priėmė sprendimą išieškoti skolos likutį iš pareiškėjo pagal Vokietijos tarnybos prašymą, išsiuntė jį pareiškėjui bei informavo apie senaties termino pratęsimą.

Inspekcija nustatė, kad atsižvelgiant į besikartojančius susirašinėjimus su pareiškėju dėl skolos išieškojimo ir galimai neteisėtų jo asmens duomenų rinkimo, VMI nusprendė kreiptis į Vokietijos tarnybą, todėl A. P. buvo pavesta parengti raštą VMI Tarptautinio bendradarbiavimo departamentui.

Inspekcija, įvertinusi nustatytas tyrimo metu faktines aplinkybes, kurios nagrinėjant administracinę bylą nebuvo paneigtos jokiais objektyviais duomenimis ir vadovaudamasi, be kita ko, Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 33 straipsnio 1 punkto, Sutarties 4 punkto (tomas I, b.l. 96-115) bei ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis padarė išvadą, kad A. P., 2016-12-06 peržiūrėdama pareiškėjo asmens duomenis GR, vykdė jai priskirtas tarnybines funkcijas.

ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis.

Atsižvelgiant į MAĮ 33 straipsnio 1 punkte įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė atliekant jam pavestas funkcijas, gauti iš asmenų, tarp jų iš kredito, mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų, funkcijoms atlikti reikiamus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą, naudotis savo ir kitų juridinių asmenų valdomų ar tvarkomų registrų, duomenų bazių informaciją.

Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų teikimo 2015-12-30 sutarties Nr. GR-414/(1.43-04-2)-270-65 (Sutartis, tomas I, b.l. 96-115) 4 punkte nurodyta, kad VĮ Registrų centras įsipareigoja teikti VMI duomenis mokesčių mokėtojų registro tvarkymui, gyventojų pajamų ir turto deklaravimo administravimui, mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės funkcijoms vykdyti, taip pat privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų administravimui bei kitoms mokesčių administravimo reikmėms, o VMI įsipareigoja naudoti duomenis tik šiems tikslams.

Iš į bylą pateiktos rašytinės medžiagos apie tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus vykstantį ginčą dėl skolos išieškojimo pagal Vokietijos tarnybos prašymą, tame tarpe ir dėl pareiškėjo identifikavimo (gimimo datos) K. V. duomenų tikrinimas GR laikytinas susijusius su mokesčių administratoriaus funkcijų tiesioginių vykdymu ir todėl, sutiktina su Inspekcijos išvada, jog pareiškėjos duomenų tikrinimas GR laikytinas teisėtu ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme.

Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog jo duomenis šiuo atveju VMI būtų panaudojusi ne mokesčių administravimo tikslams (Sutarties 4 p.).

Be to, pareiškėjo 2017-01-16 skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017-01-13 Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Gargždų poskyrio vyresnioji specialistė N. B. atliko pareiškėjo asmens duomenų peržiūrą EDS ir MAIS, kadangi 2017-01-13 į Poskyrį buvo atvykęs pareiškėjas (pareiškėjo tapatybė nustatyta pagal jo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą) teiravosi, kodėl jam negrąžinti 4500 Eur. N. B., siekdama pateikti informaciją, EDS peržiūrėjo pareiškėjo pateiktas deklaracijas bei MAIS mokėjimų ir balanso informaciją. N. B. EDS ir MAIS peržiūrėjusi pareiškėjo asmens duomenis, informavo pareiškėją, kad jis yra skolingas pagal užsienio vykdomuosius raštus. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir administracinės bylos medžiaga, tame tarpe ir VMI 2017-02-13 raštas Nr. (14.5-20)R-930 (tomas I, b.l. 117-120) bei N. B. 2017-02-03 paaiškinimas (tomas I, b.l. 128). Tai paneigiančių faktinių duomenų pareiškėjas į nagrinėjamą administracinę bylą nepateikė.

Inspekciją išvadą, jog N. B. pareiškėjo duomenis peržiūrėjo teisėtai, pagrindė ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu duomenų subjektas duoda sutikimą. Be to, ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis, be kita ko, ir MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad vietos mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją atlieka tokias pagrindines funkcijas - teikia mokesčių mokėtojams konsultacijas dėl mokesčių mokėjimo ir informaciją apie įstatymus bei kitus teisės aktus mokesčių klausimais, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagal kurį padėdamas mokesčių mokėtojui naudotis teisėmis ir vykdyti pareigas, mokesčių administratorius pagal savo kompetenciją šviečia bei konsultuoja mokesčių mokėtojus visos Lietuvos Respublikos mastu. MAĮ 36 straipsnio 1 punkte įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas turi teisę iš mokesčių administratoriaus gauti nemokamą informaciją apie mokesčius, jų lengvatas, informaciją apie galiojančius mokesčių teisės aktus bei kitą informaciją, reikalingą jo mokestinėms prievolėms vykdyti, o šio straipsnio 2 punktas numato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę iš mokesčių administratoriaus gauti konsultacijas mokesčių mokėjimo klausimais.

Asmenų aptarnavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje taisyklių, patvirtintų VMI 2007-12-17 įsakymu Nr. VA-77, 15 punktą asmenys prašymus/pranešimus/skundus VMI gali pateikti raštu (įteikiant asmeniškai, atsiuntus paštu), žodžiu (telefonu ar atvykus į VMI) ir elektroniniu būdu. Žodiniai prašymai turi būti priimami tik tais atvejais, kai juos galima išnagrinėti ir išspręsti nedelsiant, neįforminant atitinkamų dokumentų, jei dėl to nenukenčia nei asmens, nei valstybės, nei VMI interesai.

Poskyrio vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos AVMI viršininko 2016-11-23 įsakymu Nr. Pl-806 (tomas I, b.l. 154-155), 7.4 punkte nustatyta, kad Poskyrio vyresniojo specialisto pareigas einantis asmuo (nagrinėjamu atveju N. B.) teisės aktų nustatyta tvarka mokesčių mokėtojų prašymu pagal savo kompetenciją teikia jiems informaciją, rengia reikalingas pažymas ir dokumentus. Norminių aktų nustatyta tvarka nagrinėja mokesčių mokėtojų prašymus, skundus, pasiūlymus, rengia ir teikia jiems atsakymus, užtikrindamas kokybišką mokesčių mokėtojų aptarnavimą ir „vieno langelio" principą (Pareigybės aprašymo 7.8 p).

Ginčijamu sprendimu Inspekcija konstatuoja, kad N. B., siekdama pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, pastarajam atvykus į Poskyrį bei vykdydama savo pareigybės aprašymo 7.4, 7.8 punktuose nustatytas funkcijas, 2017-01-13 peržiūrėjo pareiškėjo asmens duomenis EDS ir MAIS teisėtai, vadovaujantis ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, MAĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1, 2 punktais bei Pareigybės aprašymo 7.4, 7.8 punktais.

Inspekcija nenustatė kitų pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo atvejų, kaip ir nenustatė, kad N. B. EDS ir MAIS peržiūrėtus pareiškėjo asmens duomenis būtų panaudojusi kitais tikslais, nei tikslu pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją ar šiuos duomenis būtų atskleidusi tretiesiems asmenims. Pareiškėjas į nagrinėjamą administracinę bylą nepateikė jokių šias Inspekcijos išvadas paneigiančių objektyvių duomenų.

Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju Inspekcija pagrįstai vadovavosi, be kita ko, ir iš esmės analogiškos situacijos teismo teisiniu įvertinimu taikant ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalies ir ADTAĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas (Klaipėdos apygardos teismo 2015-02-19 nutartis Nr. ATP-130-255/2015).

Nagrinėjant administracinę bylą pasitvirtinus Inspekcijos nustatytiems faktiniams duomenims apie tai, jog tiek N. B. 2017-01-13, tiek A. P. 2016-12-06 peržiūrėdamos pareiškėjo asmens duomenis GR, EDS ir MAIS vykdė tiesiogines savo pareigas, susijusias su mokesčių administratoriaus (VMI) funkcijomis ir nenustačius, jog pareiškėjo duomenys būtų buvę panaudoti ne pagal paskirtį ir/arba atskleisti tretiesiems asmenims, darytina pagrįsta išvada, kad Inspekcijos 2017-06-29 sprendimas Nr. 3R-274(2.13-1) yra teisėtas ir pagrįstas visa apimtimi, todėl tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti šią sprendimo dalį ir įpareigoti Inspekciją priimti naują sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 d. numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas tik dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės, t.y. administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ reikalavimus, o į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pareiškėjo teisę paduoti skundą dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo užtikrina Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) nuostatos. Asmeniui pateikus pranešimą (informaciją) apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, institucija turi pareigą tik informuoti apie galimą pažeidimą pranešusį asmenį, kaip reaguota į jo pranešimą. Institucijos pranešimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, t.y. jam nėra suteikiamos jokios naujos teisės ir(ar) sukuriamos pareigos. Remiantis šiais motyvais, darytina išvada, kad pareiškėjas neturi teisės skųsti administraciniam teismui institucijos veiksmų, kuriais nuspręsti netraukti asmenų administracinėn atsakomybėn.

Dėl įpareigojimo Inspekcijai priimti nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą R. D.

Skundu teismui pareiškėjas reiškia reikalavimą įpareigoti Inspekciją priimti nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Kretingos poskyrio vyresniajai specialistei R. D. pagal ATPK 214¹⁴straipsnio l dalyje nustatytą pažeidimą surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 2K-36(2.7) dėl pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo 2016-09-23 GR ir 2016-12-15 EDS.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad byloje surinkti duomenys, o konkrečiai 2017-06-07 Administracinio nusižengimo protokolas Nr. 2K-36(2.7) (tomas I, b.l. 188-195), patvirtina, kad Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 610 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka R. D. buvo surašytas administracinis nurodymas sumokėti 72 Eur baudą. ANK 610 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinis nurodymas yra neskundžiamas, o to paties straipsnio 5 dalyje – kad asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigia.

Pareiškėjo teisę paduoti skundą dėl galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo užtikrina Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) nuostatos. Institucija turi pareigą tik informuoti apie galimą pažeidimą pranešusį asmenį, kaip reaguota į jo pranešimą. Toks institucijos pranešimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, t.y. jam nėra suteikiamos jokios naujos teisės ir(ar) sukuriamos pareigos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes apie tai, jog R. D. pagal pareiškėjo skundą buvo surašytas administracinis nurodymas už ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą ir ši informacija pareiškėjui tapo žinoma bei remiantis anksčiau šiame teismo sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Inspekciją priimti nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą R. D. nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl šioje dalyje administracinė byla nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atitinkamai netenkintinas ir pareiškėjo prašymas išreikalauti visą R. D. administracinio nusižengimo tyrimo medžiagą bei duomenis apie R. D. sumokėtą/nesumokėtą baudą.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VMI

Pareiškėjas prašo priteisti jo naudai 3000 Eur neturtinę ir 3822,96 Eurų turtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2008 metų iki šiol dėl VMI neteisėtų veiksmų neteisėtai peržiūrint pareiškėjo ir jo artimųjų asmens duomenis ir galimai neteisėtai informaciją apie pareiškėjo vardą, pavardę, asmens kodą, lytį, gimimo datą ir vietą, pilietybę, deklaruotas ar apskaitytos gyvenamosios vietos adresą, bei datą nuo kada šiuo adresu yra deklaruota (apskaityta) gyvenamoji vieta, šeimyninę padėtį, santuokos ir ištuokos datas, asmens dokumentų duomenis, sutuoktinio, vaiko (-ų), tėvo ir motinos vardus, pavardes, asmens kodus, atskleidžiant, patyria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, visiškai pablogėjo sveikata, kankina nemiga, jaučia nežmonišką išsekimą, atsirado kraujavimas iš nosies, pradėjo varginti spaudžiantys skausmai krūtinėje, dusulys, blogėja bendra savijauta, priverstas gerti vaistus, paskirtas gydymas neefektyvus, todėl dėl išgyvenamo didelio streso ir dėl VMI neteisėtų veiksmų priverstas gydytis stacionariai.

Be to, dėl VMI tarnautojų neteisėtais veiksmais atliekamų pareiškėjo asmens duomenų peržiūrų, jaučia reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Taigi, žalą pareiškėjas kildina išskirtinai dėl mokesčių administratoriaus veiksmų tikrinant jo asmens duomenis. Savo išgyvenimus ir sveikatos būklės pablogėjimą (neturtinę žalą) pareiškėjas vertina 3000 Eur. Turtinę žalą pareiškėjas nurodo patyręs VMI iš jo išieškojus 3822,96 Eur.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir, nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti (LAT 2016-05-12 nutartis Nr. 3K-3-273-219/2016).

Dėl turtinės žalos pastebėtina, kad pareiškėjas ką kildina iš ginčo dėl mokestinės prievolės iš jo išieškojimo pagal Vokietijos tarnybos prašymą. Nesant duomenų, jog pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka būtų nuginčijęs Vokietijos tarnybos ir/arba nacionalinio mokesčių administratoriaus sprendimus dėl mokestinės prievolės iš jo išieškojimo, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvados, jog VMI veiksmai išieškant 3822,96 Eur yra neteisėti. O nesant neteisėtų veiksmų, kaip privalomos sąlygos, nėra pagrindo taikyti ir civilinę atsakomybę bei priteisti turtinę žalą.

Pareiškėjas į nagrinėjamą administracinę bylą pateikė Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017-05-30 sprendimą Nr. S-120(7p-22/20170 (tomas I, b.l. 18-21), iš kurio matyti, jog tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus (VMI) vyksta mokestinis ginčas dėl VMI 2016-12-09 sprendimo Nr. 331B-8347 negrąžinti pareiškėjui iš jo išieškotų 3822,96 Eur. LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-4930-331/2017, kurioje yra nagrinėjami pareiškėjo reikalavimai, be kita ko, ir reikalavimas panaikinti VMI 2016-12-19 sprendimą Nr. 331B-8347 bei įpareigoti VMI per vieno mėnesio laikotarpį iš naujo išnagrinėti ir priimti naują sprendimą pagal pareiškėjo 2016-11-11 prašymą Nr. (17.16-40)GES-478110 dėl išieškotų 3822,96 Eur grąžinimo. Taigi, VMI veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas vykdant Vokietijos tarnybos prašymą bus patikrintas minėtoje administracinėje byloje, todėl pareiškėjo 2017-11-08 prašymas (tomas II, b.l. 132-135) išreikalauti duomenis, susijusius su mokestinės prievolės vykdymu pagal Vokietijos tarnybos prašymą, atmestinas.

Kiek tai susiję su neturtine žala, kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga, pastebėtina, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (LVAT 2008-11-24 nutartis Nr. A146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

Teismų praktikoje (LVAT 2008-04-16 sprendimas Nr. A444 – 619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010-06-23 nutartis Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (LVAT 2007-11-15 nutartis Nr. A17-749/2007).

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš VMI tarnautojų (R. D., A. P. ir N. B.) veiksmų neteisėtai tikrinant jo asmens duomenis.

Ankščiau šiame teismo sprendime išdėstytų motyvų pagrindu A. P. ir N. B. veiksmus pripažinus teisėtais ADTAĮ ir MAĮ taikymo prasme, darytina išvada, kad šiuo atveju, t.y. nenustačius šių tarnautojų neteisėtų veiksmų, Lietuvos valstybės atžvilgiu nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.

Byloje, be kita ko, neginčijamai konstatuoti (Administracinio nusižengimo protokolas, tomas I, b.l. 188-195) VMI tarnautojos R. D. neteisėti veiksmai 2016-09-23 tikrinant pareiškėjo asmens duomenis GR ir 2016-12-15 peržiūrint pareiškėjo duomenis EDS. Tikėtina, jog dėl šių neteisėtų veiksmų (priežastinis ryšys) pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų neigiamų išgyvenimų, galėjo sumažėti jo pasitikėjimas valstybės institucija.

Tačiau, svarbu pažymėti ir tai, kad neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, jog VMI tarnautojos R. D. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, mažareikšmiai, nesukėlę pasekmių (pareiškėjo duomenys nebuvo atskleisti tretiesiems asmenims ir/arba kitaip netinkamai panaudoti). Todėl konstatuotina, kad dėl R. D. neteisėtų veiksmų pareiškėjo patirti neigiamo pobūdžio išgyvenimai, nepatogumai nebuvo tokio intensyvumo, jog būtų pagrindas juos įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, įvertinus pažeidimo pobūdį, trukmę, pasekmes, padarymo priežastis, žalą padariusio asmens kaltę, aplinkybę, kad turtinė žala nebuvo padaryta, kitas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismo vertinimu pakankama satisfakcija už nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą laikytinas paties pažeidimo fakto pripažinimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu

nusprendžia:

administracinę bylą pagal K. V. reikalavimą įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją priimti nutarimą paskiriant administracinę nuobaudą Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departamento III skyriaus Kretingos poskyrio vyresniajai specialistei R. D. pagal ATPK 214¹⁴ straipsnio l dalyje nustatytą pažeidimą surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. 2K-36(2.7) dėl pareiškėjo neteisėto asmens duomenų tvarkymo 2016-09-23 GR ir 2016-12-15 EDS nutraukti.

Pripažinti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tarnautojai 2016-09-23 tikrinant duomenis Gyventojų registre ir 2016-12-15 peržiūrint duomenis EDS buvo pažeista pareiškėjo K. V. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ginama žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisė tvarkant asmens duomenis.

Likusioje dalyje K. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-MarkovienėEgidija PuzinskaitėMargarita Stambrauskaitė