- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-764-450/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02332-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Atsakovas
- L. M.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės advokatės L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės advokatės L. P. ieškinį atsakovei L. M. dėl teisinių paslaugų sutarties pripažinimo įvykdyta ir honoraro išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė advokatė L. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti, kad ieškovė sutarties nutraukimo dienai buvo visiškai įvykdžiusi 2016 m. gruodžio 15 d. šalių sudarytą Teisinių paslaugų sutartį; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės 16 500 Eur atlyginimą už suteiktas teisines paslaugas (advokato honorarą), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės advokatės L. P. ieškinį atsakovei L. M. dėl teisinių paslaugų sutarties pripažinimo įvykdyta ir honoraro išieškojimo bei grąžino ieškovei jos sumokėtą žyminį mokestį.Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės L. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė adresą korespondencijai, t. y. atsakovės atstovo advokato A. J. kontoros adresą (duomenys neskelbtini), tačiau prie ieškinio nepridėjo jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad šiuo metu atsakovė L. M. vis dar yra sudariusį teisinių paslaugų sutartį su advokatu A. J., todėl teismas neatmetė galimybės, jog atsakovės teisinių paslaugų sutartis su advokatu A. J. šiuo metu gali būti ir nutraukta, be to, atsakovė taip pat gali sudaryti teisinių paslaugų sutartį ir su kitu advokatu, kuris atstovautų ją pagal ieškovės pareikštą ieškinį, be to, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytas joks rašytinis susitarimas, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisinių paslaugų suteikimo bei atsiskaitymo už teisines paslaugas bus sprendžiamas Lietuvos Respublikos teismuose, be to, iš pateiktos 2015 m. gruodžio 15 d. Teisinių paslaugų sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovės, turinio matyti, kad atsakovės L. M. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra pagrindinis kriterijus, nustatant bylos su užsienio (tarptautiniu) elementu teismingumą ir tokių bylų teismingumo klausimus reglamentuoja tarptautinio civilinio proceso normos (LR CPK 780 str. - 792 str.). LR CPK 782 str. nuostatos įtvirtina, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės sutartys, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja inicijuojamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-05 nutartis Nr. 3K-3-474/2011).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 str. 1 d. nuostatomis, kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios Šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas. Vadovaujantis CPK 787 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. ir 2 d. nuostatomis, bylos, nagrinėtinos ginčo teisena, tačiau neišvardytos šio Kodekso VII dalies LIX skyriaus antrajame skirsnyje, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu: atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; atsakovas Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado arba turi būti įvykdyta Lietuvoje. Šalys gali raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prie ieškinio nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių LR CPK 787 str. nuostatose nurodytų aplinkybių.Teismas, vadovaudamasis CPK 29 str., 782 str. - 87 str., Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 21 str. nuostatomis, ieškovės ieškinį atsakovei dėl teisinių paslaugų sutarties pripažinimo įvykdyta ir honoraro išieškojimo atsisakė priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodant ieškovei, kad su šiuo ieškiniu ji turi teisę kreiptis į Rusijos Federacijos kompetentingą teismą (CPK 137 str. 2 d. 2 p., 3 d.).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė advokatė L. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Teismas skundžiamoje nutartyje nors ir teisingai nurodė proceso normas, tačiau jas netinkami susiejo su bylos aplinkybėmis. Ginčo dalykas yra atsakovės prievolė pagal Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste, sudarytą teisinių paslaugų sutartį, o jos vykdymo vieta ir visų įrodymų buvimo vieta yra Lietuvos Respublikoje. Atsakovė šiuo metu yra Lietuvos Respublikoje ir 2017 m. sausio 5 d. pranešimu apie teisinių paslaugų sutarties nutraukimą yra nurodžiusi savo adresą korespondencijai Lietuvos Respublikoje: (duomenys neskelbtini), bei Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) banke esančios sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini). Pagal L. M. ir advokato A. J. 2017 m. sausio 6 d. sudarytą Atstovavimo sutartį, advokatui yra pavesta atstovauti L. M. visuose bet kuriuose ir bet kokio pobūdžio ginčuose, kurie yra susiję su skolos išieškojimu iš UAB „Preilos uostas“. 2017 m. sausio 6 d. atstovavimo sutartimi L. M. taip pat pavedė advokatui atstovauti ją išankstiniame skundų (prašymų) nagrinėjime neteismine tvarka. Iš 2017 m. sausio 13 d. pranešimo matyti, adv. A. J., atstovaudamas atsakovę, informavo ieškovę apie buvusiam klientui nepagrįstai išrašytos sąskaitos grąžinimą. Atsakovė turi Lietuvos Respublikoje turtines teises į UAB „Preilos uostas“: 1) 2016 m. gegužės 12 d. Kauno apygardos teismo išduotas vykdomasis raštas c. b. Nr.B2-86-555/2016 į 469 389,25 Eur sumą (vykdomajame rašte nurodytas atsakovės adresas korespondencijai (duomenys neskelbtini), kuris yra ieškovės, kaip tuometinės atsakovės atstovės, adresas) 2) 2016 m. gegužės 26 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-4478-512/2016 į 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 469 389,26 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako juos priimti arba kai tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, taip pat ir tais atvejais, kai tai būtina siekiant teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas teisingo ir išsamaus bylos išnagrinėjimo, prijungia prie bylos apeliantės teikiamus naujus įrodymus apie atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, kuriuos vertins pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės advokatės L. P. ieškinį atsakovei L. M. dėl teisinių paslaugų sutarties pripažinimo įvykdyta ir honoraro išieškojimo atsisakyta priimti, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. CPK 782 straipsnyje nustatyta teismo pareiga ex officio patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams.Byloje nustatyta, kad ieškovė reiškia ieškinį dėl 2016 m. gruodžio 15 d. šalių sudarytos Teisinių paslaugų sutarties pripažinimo įvykdyta bei atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas (advokato honoraro) pagal minėtą sutartį priteisimo iš atsakovės L. M., kurios gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš ieškinio reikalavimo bei faktinio pagrindo matyti, kad pagal šį ieškinį keltina byla turi užsienio (tarptautinį) elementą.Pagal CPK 787 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus bylos, nagrinėtinos ginčo teisenos tvarka, yra priskirtinos Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, jeigu atsakovas ieškinio įteikimo metu yra Lietuvoje arba turi joje nuolatinę gyvenamąją vietą ar gyvena; Lietuvoje turi turto arba jam priklauso turtinės teisės; ginčo dalykas yra Lietuvoje esantis daiktas, Lietuvoje esantis palikimas arba prievolė, kuri atsirado ir turi būti įvykdyta Lietuvoje. Pagal šio straipsnio 2 dalį šalys gali raštu susitarti, kad turtiniai ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teismuose. Tuo tarpu CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šios nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 str.). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-474/2011; 2014 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2014; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016). Esant nustatytam teisiniam reguliavimui, darytina išvada, kad tarptautinių sutarčių nuostatoms yra suteikiamas prioritetas.Pagal Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sudarytos tarptautinės dvišalės sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse ir baudžiamosiose bylose“ 21 straipsnio 1 dalį kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Pagal šio straipsnio 2 dalį susitariančiųjų Šalių teismai nagrinėja bylas ir kitais atvejais, esant raštiškam šalių susitarimui. Šalys savo susitarimu negali pakeisti išimtinės teismų kompetencijos.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės L. M. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), nėra. Minėtos gyvenamosios vietos adresą ji pato nurodė 2015 m. gruodžio 15 d. Teisinių paslaugų sutartyje. Aplinkybės, kad atsakovė Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto ir yra sudariusi atstovavimo sutartį su advokatu A. J. kontora, kurios adresas yra (duomenys neskelbtini), nagrinėjamu atveju nėra reikšmingos, nes kaip jau minėta, būtent atsakovės gyvenamoji vieta yra pagrindinis kriterijus, nustatant bylos su užsienio elementu teismingumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, todėl pagal bendrą dvišalės sutarties teismingumo taisyklę, išdėstytą 21 straipsnio 1 dalyje, byla nagrinėtina Rusijos Federacijos teisme, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas.Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.