Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. L., teismo posėdyje išnagrinėjo A. L. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl 2015 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 20N-27933824-15 administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 20N-27933824-15 A. L. paskirta 57 (penkiasdešimt septynių) eurų bauda už tai, kad 2015 m. kovo 5 d. 17.08 val., Kaune, Studentų g. 11, vairuodamas transporto priemonę BMW 740, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido joje ėjusio pėsčiojo, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 30 p. reikalavimus ir padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Skundą padavę asmuo A. L. prašė institucijos priimtą nutarimą jo atžvilgiu panaikinti, nes pėsčiųjų jo važiuojamojoje kelio dalyje nebuvo, todėl Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė. Be to nurodė, kad nutarimą priėmęs pareigūnas neapklausė liudytojos M. Z., todėl jo priimtas nutarimas negali būti laikomas objektyviu ir teisingu.

Teismo posėdžio metu A. L. parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku važiavo savo automobiliu BMW 740 kartu su M. Z. Studentų g. Priartėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtino greitį, tačiau prie jos nesustojo, nes pėsčiasis į važiuojamąją dalį priešpriešinėje eismo juostoje išėjęs nebuvo. Matė prie perėjos priepriešinėje eismo juostoje stojančius automobilius, tačiau teigė, kad jam važiuojant per perėją, pėsčiasis stovėjo ant šaligatvio. Netrukus jį prisivijo policijos pareigūnui, kurių tarnybinis automobilis stovėjo priešpriešinėje eismo juostoje apie 20 metrų iki pėsčiųjų perėjos.

L. M. Z. parodė, kad važiavo kartu su A. L., lijo lietus, eismas buvo intensyvus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo, nes, anot jos, jų eismo juostoje pėsčiojo nebuvo. Tačiau ji patvirtino, kad pėsčiasis priešpriešinėje eismo juostoje buvo įžengęs į važiuojamąją dalį ir buvo ties pirma ar antra pėsčiųjų perėją žyminčia juosta. Kur buvo pėsčiasis, ji parodė nuotraukoje (b. l. 9).

Liudytojas A. P. parodė, kad tarnybiniu automobiliu stovėjo likus maždaug 20 metrų iki pėsčiųjų perėjos ir stebėjo, kaip eismo dalyviai laikosi Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Tuo metu į važiuojamąją dalį dešinėje eismo juostoje įžengė pėsčiasis ir buvo ties trečiąja pėsčiųjų perėją žyminčia juosta, kai priešpriešine eismo juosta važiavęs automobilis kirto pėsčiųjų perėją nesustodamas. Teigė, kad BMW vairuotojas prieš perėją net nepristabdė, pravažiavo gan dideliu greičiu. Jo manymu, vairuotojas suprato padaręs pažeidimą, nes jį prisivijus, pastarasis be jokio tikslo pasuko į garažo masyvus.

Atsiliepimo į skundą institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

A. L. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 1 d. nurodoma, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių. Kaip matyti, įstatymų leidėjas šio straipsnio 1 dalyje yra numatęs atsakomybę už kelias alternatyvias veikas, t.y. važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, arba nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės. Akivaizdu, jog ši norma yra blanketinė, todėl norint asmens veiką kvalifikuoti kaip šiame straipsnyje numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokias taisykles, numatančias vairuotojų pareigą pėstiesiems, asmuo pažeidė.

Kelių eismo taisyklių 30 punkte, kurio pažeidimu kaltinamas A. L., nurodoma, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį.

Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pėsčiasis, tuo metu, kai A. L. kirto pėsčiųjų perėją, buvo įžengęs į važiuojamąją dalį, tačiau buvo priešpriešinėje eismo juostoje. Šią aplinkybę patvirtino liudytojas A. P., taip pat A. L. nurodyta liudytoja M. Z.. Kad pėsčiasis buvo įėjęs į priešpriešinę eismo juostą patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iš karto po to, kai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas jame užfiksuotame paaiškinime (adm. teisės pažeidimo b. l. 3). Todėl A. L. tvirtinimą, kad pėsčiasis jam kertant pėsčiųjų perėją buvo ant šaligatvio, paneigia teismo surinkti ir ištirti įrodymai.

Byloje esančios nuotraukos rodo, jog kelias ties Studentų g. 11 yra pakankamai platus ir eismo juostos jame nėra sužymėtos (b. l. 9-14). Tačiau iš Kauno miesto savivaldybės administracijos transporto ir eismo organizavimo skyriaus rašto Nr. 39-2-252 matyti, kad Kaune, Studentų g. ties pastatu pažymėtu 11-u numeriu yra dvi eismo juostos po vieną abejomis kryptimis.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. L., važiuodamas kelyje, kuriame eismas leidžiamas viena eismo juosta kiekviena kryptimi, privalėjo sustoti prieš pėsčiųjų perėją į kurią, nors ir kitoje eismo juostoje, buvo įėjęs pėsčiasis, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ str. 1 d. pažeidus Kelių eismo taisyklių 30 p. reikalavimus.

Konstatuotina ir tai, kad bylą nagrinėjantis pareigūnas tinkamai individualizavo A. L. atsakomybę, jam paskirta nuobauda – baudos minimumo ir maksimumo vidurkis, atsižvelgiant į tai, jog nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui.

Tokiu būdu Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 25 d. nutarimo Nr. 20N-27933824-15 naikinti nėra pagrindo, todėl A. L. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. 20N-27933824-15 nepakeistą ir A. L. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.