Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-06 · Civilinė byla Nr. 2A-876-653/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-06
Bylos Nr.
2A-876-653/2017
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00222-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dainius Rinkevičius, Ramunė Mikonienė, Jelena Šiškina
Ieškovas
UAB „Viranga“
Kategorijos
  • 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-876-653/2017Proceso Nr.2-45-3-00222-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. vasario 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Viranga“ (šiuo metu BUAB „Viranga“) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-02-22 d. sprendimo pagal UAB „Viranga“ ieškinį I. U., T. J., S. J., Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centrui, su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė:

1) panaikinti 2009-02-24 išduotą statybos leidimą T. J. ir S. J. ir tuo pagrindu įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti nuosavybės teises į statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)),

2) priteisti solidariai iš T. J., S. J. ir I. U. 1448,10 Eur (5000 Lt) dydžio neturtinės žalos, patirtos dėl pastatų nusavinimo, atlyginimą,

3) priteisti solidariai ši VĮ Registrų centro, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 5240,50 Eur (18094,40 Lt) dydžio turtinės ir 1448,10 Eur (5000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą,

4) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-10 sprendimą Nr. 2.9-86-11612 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. U.“,

5) išreikalauti statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iš neteisėto T. J. ir S. J. valdymo.

Ieškovas savo reikalavimus grindė tuo, kad atsakovai T. ir S. J. savo sodybą pasistatė bendrovei nuosavybės teise priklausančios sodybos vietoje. Nurodė, kad 1987-05-29 pirkimo-pardavimo sutartimi UAB “Viranga” iš A. M. kolūkio įsigijusi kolūkiui priklausiusią sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), 1994-03-23 viešame registre įregistravo joje išlikusius pastatus. 2009-08-28 UAB „Viranga“ darbuotojams atvykus į bendrovei nuosavybės teise priklausiusią sodybą, jie į ją patekti negalėjo, nes teritorija buvo naujai aptverta, o bendrovei priklausantys pastatai rekonstruojami. Ieškovas neteko galimybės rekonstruoti jam priklausančius pastatus ir vykdyti ūkinę veiklą, taip pat neteko galimybės sudaryti žemės sklypo, kuriame buvo jam priklausantys statiniai, nuomos sutartį, tuo ieškovui padaryta neturtinė žala. Statybos leidimas atsakovams išduotas neteisėtai, valstybės institucijos atliko netikslius registracijos veiksmus, dėl to, tikėtina, tame pačiame žemės sklype buvo užregistruoti statiniai, priklausantys dviem skirtingiems savininkams. UAB „Viranga" 2008-12-09 ir 2009-10-01 kreipėsi į Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių, prašydama teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoti žemės sklypą po bendrovei priklausančiais statiniais, tačiau gavo atsakymą tik į antrą prašymą, kuriame buvo nurodyta, kad pageidaujamas nuomoti žemės sklypas priklauso nuosavybės teise T. J., o pastatų, nurodytų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše, šiame žemės sklype nėra. VĮ Registrų centras netinkamai įregistravo UAB „Viranga" nuosavybės teises į jai priklausančius statinius. 1994-03-23 atliekant pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir suformuojant nekilnojamųjų daiktų kadastro ir registro dokumentų bylą Nr. 86/4588, pastatų centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nebuvo nustatytos ir esančių duomenų nepakanka tikslios pastatų dislokacijos vietos nustatymui. Pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 17 str., įregistruoti pastatai turėjo būti pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, tačiau tai nebuvo padaryta.

Šalies argumentai

Atsakovai su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas I. U. 2007 m. kreipėsi į Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Matuojant žemės sklypą, į kurį jam buvo akurtos nuosavybės teisės, bei nustatant jo ribas, nebuvo aptikta jokių pastatų. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad neteisingai buvo įregistruoti ieškovei priklausantys statiniai dėl to, kad keitėsi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų ribos, kadangi, kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, šių kaimų ribos nuo 1987 m. nesikeitė. Ieškovė prašo išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo jai priklausančius pastatus, pastatytus ne 1960 m., kaip nurodoma VĮ Registrų centro duomenyse apie ieškovei priklausančius pastatus, bet pastatytus 2009 m., nurodydama atsakovams, o ne ieškovei, priklausančių pastatų unikalius numerius. Ieškovas nuo 1987 m. iki 2008 m., t.y. daugiau kaip 20 m., nesirūpino savo nuosavybe, nežino vietos, kurioje stovėjo jai priklausantys pastatai, kai juos įsigijo. Ieškovas neįrodė, kad jos įsigyti pastatai buvo būtent toje vietoje, kurioje yra atsakovams priklausantys statiniai, todėl tenkinti ieškovės reikalavimus nėra pagrindo. Ieškovas savo turto laiku neįregistravo viešame registre, laiku nesikreipė dėl žemės sklypo, esančio po jos įgytais pastatais, nuomos, ir tik kreditoriams pareiškus pretenzijas bei antstolei I. Karalienei 2009-03-18 areštavus ieškovės vardu įregistruotus pastatus, ieškovė pradėjo ieškoti savo nuosavybės. Prašė reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį. T. J. ir S. J. žemės sklypą nupirko iš teisėto savininko, jį įregistravo viešame registre, gavo leidimą statybai ir pasistatė du pastatus, į kuriuos ieškovas pretenduoja neteisėtai.

Atsakovai T. ir S. J., pateikdami savivaldybei prašymą leisti atkurti sodybą (duomenys neskelbtini), pateikė Nekilnojamojo turto registro 2008-06-02 išrašą Nr. 147174, žemės sklypo planą, archyvinius dokumentus, 1952 m. teritorijos kartografinio plano ištrauką, 2006-04-28 (duomenys neskelbtini)seniūnijos pažymą Nr. M21-49. Atsakovams 2009-09-24 buvo išduotas statybos leidimas, tuo metu savivaldybės administracija duomenų apie žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą neturėjo. Leidime nurodoma, kad statybos objektas - atstatoma sodyba (gyvenamasis namas, pagalbinis pastatas, pirtis su vasaros virtuve, nuotekų surinkėjas), sodybos adresas - (duomenys neskelbtini). Švenčionių rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2009-02-13 protokole Nr. N-24-5-8 nurodė, kad patikrino statytojo (užsakovo) pateiktus dokumentus (žemės sklypo nuosavybės teisę patvirtinantį dokumentą, techninį projektą) ir nustatė, kad statinio projektas parengtas laikantis projektavimo sąlygų. Buvusi sodyba pažymėta 1952 m. kartografiniame plane, taip pat buvo pateikta archyvinė medžiaga - ištrauka iš 1984 m. ūkinės knygos. Atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą I. U., dokumentuose nebuvo pažymėta apie buvusios sodybos liekanas, kadangi anksčiau buvusios sodybos liekanos nebuvo inventorizuojamos ir nebuvo teisiškai registruotos, apie sodybos liekanas nebuvo jokios informacijos.

Pagal Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų ribose 1995-1999 m. darytą aeronuotrauką, teritorijoje, kurioje Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekte I. U. 2007 m. buvo suprojektuotas perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypas, galima įžvelgti vieną pastatą, tačiau tos pačios Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės 2005-2006 m. darytoje aeronuotraukoje toje pačioje teritorijoje neužfiksuoti jokie statiniai ar įrenginiai, todėl projekto autorius, 2007 m. rengęs Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, vadovaudamasis paskutine šios vietovės aeronuotrauka, neturėjo pagrindo šioje teritorijoje pažymėti valstybės išperkamos žemės plotą ir ribas. Ieškovės nurodytame 3 ha ploto žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės I. U., nebuvo ieškovei nuosavybės teise priklausančių ar jos nuomojamų statinių ar įrenginių, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str., nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės prašymą ir išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima identifikuoti vietą, kurioje galėtų būti Nekilnojamojo turto registre įregistruoti UAB „Viranga" priklausantys pastatai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2016-02-22 Švenčionių rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovei priklausantis turtas yra (duomenys neskelbtini), tuo tarpu atsakovams priklausantis žemės sklypas ir pastatai – (duomenys neskelbtini). Esant nenuginčytam Registro įrašui, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Viranga“ nuosavybės teisėmis 1994-05-11 įregistruoti 1987-05-29 sutartimi ir 1993-03-19 akcijų pasirašymo sutartimi įsigyti statiniai yra kitoje vietoje nei įregistruoti Registre. Ieškovės teiginys, kad jai priklausantys pastatai yra (duomenys neskelbtini) nepagrįstas jokiais įrodymais.

Ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių jos nuosavybės teises į ginčo žemės sklype buvusius ar esančius statinius. Ieškovė, įgijusi statinius, nustatytu terminu nesikreipė nei dėl jų įregistravimo, nei dėl po statiniais esančio žemės sklypo nuomos. 1994 m., įregistruodama turtą Nekilnojamojo turto registre, ieškovė taip pat nesikreipė dėl žemės sklypo nuomos, dėl to nei nuosavybės teisių į statinius įregistravimo metu, nei vėliau nebuvo suformuotas ieškovei nuosavybės teise priklausančiais statiniais užstatytas žemės sklypas ir nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Ieškovė, 2008-12-09 ir 2009-10-01 prašymais, kreipdamasi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl jai priklausančiais statiniais užstatyto žemės sklypo nuomos, taip pat nurodė, kad prašo išnuomoti (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą.

Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip nurodo ieškovė, buvo jai nuosavybės teise priklausantys statiniai, I. U. buvo suprojektuotas 2007 m., 2008-05-29 pirkimo-pardavimo sutartimi jį įsigijo atsakovai T. ir S. J.. Byloje nustatyta, kad atsakovui I. U. nuosavybės teisės buvo atkurtos į žemės sklypą, kuriame anksčiau buvo atsakovės T. J. tėvams priklausanti sodyba. Pagal Vilniaus apskrities archyvo pateiktus (duomenys neskelbtini) 1983-1990 m. ūkinių knygų duomenis (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. III, b.l. 203, 204-205), atsakovės tėvams R. M. ir A. M. priklausanti sodyba buvo (duomenys neskelbtini), o ne (duomenys neskelbtini). Be to, ūkio žinių lape esančios atžymos apie tai, kad A. M. asmeninė sąskaita kolūkyje uždaryta 1987-10-10 ir tą pačią dieną namas parduotas kolūkiui, paneigiami ieškovės teiginiai, kad ji 1987-05-29 pirkimo-pardavimo sutartimi iš kolūkio galėjo įsigyti A. M. anksčiau priklausiusius statinius. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) k. nebuvo sujungti, liudytojas V. Š. teismo posėdyje patvirtino, kad riba tarp šių kaimų nesikeitė. Ieškovė savo teiginį, kad atsakovams priklausančiame žemės sklype buvo ieškovės pastatai, remiasi buvusio UAB „Viranga“ direktoriaus A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, tačiau, nustatant aplinkybę, kurioje vietoje buvo ieškovei priklausantys pastatai vadovautis vien šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, kadangi liudytojo parodymais negali būti paneigiami nenuginčyti Nekilnojamojo turto registro įrašai. Be to, vertinant liudytojo A. G. parodymus, atsižvelgiama į tai, kad liudytojo parodymų patikrinimas vietoje buvo atliekamas 2009-12-01, t. y. jau tuo metu, kai bendrovė buvo pradėjusi ieškoti jai priklausančios sodybos ir, kaip nurodė atsakovė T. J., iki parodymų patikrinimo vietoje A. G. jau buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini) k. ieškodamas sodybos ir, jos neradęs, kaimo gyventojų, tame tarpe ir jos, klausinėjo, kurioje vietoje buvo įmonei priklausiusi sodyba.

Pastatai, kuriuos ieškovė prašo išreikalauti iš neteisėto atsakovų valdymo, 2009-12-01 įregistruoti T. J. ir S. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise Statybos inspekcijos tarnybos 2009-11-27 pažymos Nr. (100)-11.20-60 pagrindu. Statybos leidimas Nr. L-865 šių statinių statybai buvo išduotas 2009-02-24, todėl šie statiniai negalėjo būti ieškovės įsigyti 1987 m. pirkimo-pardavimo sutartimi. Byloje iš liudytojų T. M., V. Š. paaiškinimų, ikiteisminio tyrimo metu liudytojos L. M. paaiškinimų, nustatyta, kad nuosavybės teisių į žemę I. U. atkūrimo metu pastatų ieškovės nurodomame žemės sklype nebuvo, jų šiame žemės sklype nėra ir šiuo metu. Be to, ieškovė, ieškinyje grįsdama reikalavimą priteisti iš valstybės institucijų žalos atlyginimą, pati nurodo, jog jai priklausantis turtas prarastas. Dėl to teismas darė išvadą, kad ieškovės pažeistos teisės negali būti ginamos vindikacinio ieškinio pagrindu, todėl nelieka teisinio pagrindo spręsti dėl ieškovės pareikštų išvestinių reikalavimų - panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-10 sprendimą Nr. 2.9-86-11612 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui I. U.“ ir 2009-02-24 T. J. bei S. J. išduotą statybos leidimą bei atlyginti turtinę bei neturtinę žalą - pagrįstumo.

Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jei šie reikalavimai būtų vertinami kaip savarankiški, nebūtų pagrindo juos patenkinti. Ieškovė ginčija Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-10 priimtą sprendimą ir Švenčionių rajono savivaldybės 2009-02-24 išduotą statybos leidimą Nr. L-865, kurie yra viešojo administravimo institucijos aktai, jų apskundimui taikomas ABTĮ 33 str. 1d. nustatytas vieno mėnesio terminas skundui dėl administracinio akto paduoti. Šis terminas skaičiuojamas (jei atitinkamas aktas neturėjo būti įteiktas asmeniui) nuo to momento, kai asmuo turėjo ir galėjo sužinoti apie atitinkamą aktą ir jo turinį. Teismas nustatė, kad UAB „Viranga“ direktorius A. G. 2009-10-05 pareiškime, pagal kurį 2009-10-12 pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-10 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame buvo ieškovei priklausantys pastatai, taip pat T. J. ir S. J. išduotas statybos leidimas, todėl ieškovė apie ginčijamų administracinių aktų, jos manymu, pažeidžiančių jos teises, priėmimą sužinojo vėliausiai 2009-10-05. Paskutinė diena ieškiniui (skundui) dėl minėtų administracinių aktų panaikinimo pateikti buvo 2009-11-05. Ieškovė administracinių aktų apskundimo terminą praleido, jį atnaujinti neprašė ir nepateikė jokių įrodymų apie svarbias priežastis, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, nuo šių aktų priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas ir, netaikant administracinių aktų apskundimo termino, galimybė jokiais terminais neribotą laiko tarpą ginčyti minėtus aktus nebūtų leistina teisės požiūriu bei prieštarautų teisinių santykių stabilumo imperatyvui.

Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji prarado jai priklausantį turtą ir kad minėtų institucijų veiksmais ar neveikimu jai padaryta žala.

Nustatyta, kad Švenčionių rajone (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje laisvos valstybinės žemės plotai patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2007-06-12 įsakymu Nr. 2.3-5901-86 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 2.3-545-86 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų patvirtinimo Švenčionių rajone" patvirtinto Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto III papildymo". Ieškovė nenurodė, kokių norminių aktų reikalavimai buvo pažeisti žemės plotą, į kurį vėliau I. U. atkurtos nuosavybės teisės, priskiriant prie laisvos valstybinės žemės, be to, ieškovė minėto įsakymo neginčija. Taip pat, I. U. atkuriant nuosavybės teises į žemę, suformuotame žemės sklype jokių pastatų nebuvo, nuosavybės teisės į šiame sklype esantį turtą ar žemės nuomos sutartis nebuvo įregistruotos, todėl žemė negalėjo būti priskirta prie valstybės išperkamos žemės.

Šalies argumentai

Ieškovė, prašydama priteisti žalos atlyginimą iš VĮ Registrų centro, nurodė, kad VĮ Registrų centras, netinkamai įregistravęs UAB „Viranga“ nuosavybės teises į jai priklausančius statinius – nenustatęs pastatų centro taško koordinačių valstybinėje koordinačių sistemoje, daiktų nepažymėjęs nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, taip pat nevykdęs pareigos, pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, atnaujinti kadastrinius duomenis, netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to ieškovė neteko savo nuosavybės. Teisės aktai nesuteikia teisės nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui vertinti į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą įrašomų duomenų teisinių pagrindų teisėtumo. Byloje nustatyta, kad ieškovei priklausančių pastatų kadastriniai matavimai buvo atlikti 1994-03-23, vadovaujantis Lietuvos TSR komunalinio ūkio ministerijos 1980-08-12 įsakymu Nr. 264 patvirtintais Teritorijų apskaitos ir pastatų techninės inventorizacijos nurodymais, kurie nenustatė reikalavimo statinių kadastrinių matavimų metu nustatyti pastatų centro koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, todėl nekilnojamojo turto registravimo įstaiga neturėjo teisino pagrindo nustatinėti tokius duomenis. Reikalavimas kadastrinių matavimų metu nustatyti statinio centro koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje įsigaliojo tik nuo 2003-02-22 ir pati ieškovė nesinaudojo savo teise atnaujinti jai priklausančių pastatų kadastro duomenis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Nurodė, kad teismas nevertino ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatytų aplinkybių, patvirtinančių labiau tikėtiną išvadą, jog ieškovui priklausantys pastatai stovėjo toje vietoje, kur dabar yra pastatyti atsakovų pastatai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neatkreipė dėmesio, jog kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, dėl statybos leidimo panaikinimo, buvo padarytos išvados, jog nors atsakovai pastatė naujus statinius, tačiau yra neginčytinai nustatyta, kad šie statiniai pastatyti buvusios sodybos vietoje ir statybos objektas pagal statybos leidimą yra nurodytas „Atstatoma statyba“.

Teismas neteisingai nenustatė, jog atsakovų pastatų vietoje buvo ieškovo pastatai, kadangi 2008-06-12 Savivaldybės sudarytos komisijos akte nurodyta, kad egzistuoja buvusios sodybos liekanos; tai matyti ir iš 1995-1999 aeronuotraukos. 2005-2006 m. aeronuotraukoje sodyba galimai nebuvo matoma dėl nuotraukos prastos kokybės bei galimai sodyba buvo apaugusi augalais. Atsakovų pastatai buvo statomi toje vietoje, kur buvo 5 nekilnojamojo turto objektai, išsidėstę taip pat, kaip ir Pastatai, kurių išdėstymas matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nevertino ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymų minėtoms aplinkybėms pagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neįvertino, jog atsakovė T. J. nepateikė įrodymų dėl sodybos pardavimo teatro sąjungai.

Teismui padarius išvadą, kad ieškovo teisės negali būti ginamos vindikacinio ieškinio pagrindu, teismas turėjo išeiti už ieškinio ribų ir parinkti tinkamą ieškovo teisių gynimo būdą, nes byloje egzistuoja viešasis interesas. Ieškinyje ieškovas nurodė, jog teismui nusprendus, kad pastatų išreikalauti neįmanoma, atsakovai privalo ieškovui atlyginti padarytą žalą dėl pastatų sunaikinimo.

Teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio senaties terminą. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose taip pat prašė atnaujinti praleistą ieškinio senatį. Šiuo atveju egzistuoja objektyvios priežastys atnaujinti ieškinio senaties terminą, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisingumo principas ir Konstitucijoje įtvirtinta teisė į nuosavybė. Ieškovas tik sužinojęs apie jam priklausančių pastatų galimai neteisėtą sunaikinimą, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, t.y. ieškovas pasirinko baudžiamąją teiseną, kadangi nežinojo nei kas su jo nuosavybe atsitikimo, nei kokie asmenys ir kada tai galėjo padaryti. Dėl to tik ikiteisminio tyrimo metu galėjo paaiškėti visos ieškinio pareiškimui reikšmingos aplinkybės. Vos tik ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, ieškovas itin operatyviai kreipės į teismą su ieškiniu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visiškai nenagrinėjo statybos leidimo teisėtumo klausimo, nustačius, jog yra praleistas senaties terminas.

Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl žalos atlyginimo iš atsakovų, nes CK 6.249 str. 1 d. įpareigoja teismą nustatyti nuostolių dydį.

Atsakovų – valstybės institucijų - veiksmų neteisėtumas pasireiškė aplaidžiu jų darbų. Kadastrinės bylos buvo sudarytos netikrinant, nenuvykus į vietą.

Teismas nepagrįstai atsisakė skirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti bylai svarbias aplinkybes, kurioms išaiškinti reikia specialių žinių – ar iš tikrųjų ieškovo pastatai stovėjo toje vietoje, kurioje dabar stovi atsakovų pastatai, taip pat būtų nustatytas turtinės žalos dydis.

Atsakovai T. J. ir S. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovai sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei pažymėjo, kad ieškovas net nežinojo kur yra jo statiniai, kuriame kaime. Taip pat nurodė, kad CK 6.250 str. nenumato neturinės žalos atlyginimo nagrinėjamu atveju. Ekspertai negalėtų nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių, nes praėjo 9 metai po pastatų dingimo, taip pat negalės nustatyti, kad pastatai stovėjo būtent (duomenys neskelbtini) kaime. Apeliantas statinius pirko (duomenys neskelbtini) kaime, o jų ieško (duomenys neskelbtini) kaime, pirkimo-pardavimo sutartį įregistravo tik po 7 metų 1994 metais, pastatus pirko iki jiems tampant kolūkio nuosavybe ir net nežinojo kur yra jo turtas bei reikalauja jam grąžinti atsakovams priklausantį turtą. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas – po 500 Eur atsakovų naudai.

Atsakovas VĮ Registrų centras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliantas nepagrįstai suabsoliutina valstybės ir viešojo administravimo subjektų pareigą ginti ir saugoti jo nuosavybę, nevertindamas savo paties aplaidžių nerūpestingų veiksmų valdant jam nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris, jo paties tvirtinimu, kasmet vis nyko (buvo ardomas), kol visiškai dingo ir, kilus ginčui, net negalima nustatyti jo tikslios buvimo vietos. Vienintelis argumentas dėl pastatų nenustatymo koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, yra paneigtas atsakovo nurodytomis teisės normomis, pagal kurias nebuvo nustatytas reikalavimas statinių kadastrinių matavimo metu nustatyti statinio centro taško koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje ir šis reikalavimas įsigaliojo tik nuo 2003-02-22. Tačiau ieškovas ir nuo šios datos nesinaudojo teise atnaujinti jam priklausančių pastatų kadastro duomenis iki tol, kol jų visai neliko. Be to, apeliantas nutyli jam nepalankias prokuratūros nutarimo išvadas, dėl kurių, net ir esant civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškovui žala negali būti atlyginama.

Švenčionių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad projektavimo sąvade buvo nurodyta, kad atstatoma sodyba pagal buvusios sodybos išplanavimą. Komisijos akte buvo nurodyta, kad yra išlikę gyvenamojo namo akmeninių pamatų liekanos, sodo obelys; buvusi sodyba pažymėta 1952 m. kartografiniame plane, taip pat buvo pateikta archyvinė medžiaga, t.y. ištrauka iš 1984 m. ūkinės knygos. Buvusios sodybos liekanos nebuvo inventorizuojamos ir teisiškai registruotos.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šioje byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, nustatant faktines aplinkybes dėl ieškovui priklausančio turto tikrosios buvimo vietos, dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų (tame tarpe neteisėtų veiksmų buvimo) bei dėl ieškinio senaties taikymo ginčijant viešojo administravimo aktus.

Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nevertino ikiteisminio tyrimo medžiagos bei prokuratūros nutarime nurodytos tikėtinos išvados, jog ieškovui priklausantys pastatai stovėjo toje vietoje, kur dabar yra pastatyti atsakovų pastatai. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai ir motyvuotai pasisakė kaip dėl oficialių rašytinių įrodymų – nekilnojamojo turto registro duomenų – vertinimo, taip ir dėl kitų rašytinių įrodymų – 1983-1990 m. ūkinių knygų, archyvo duomenų, ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų bei liudytojų parodymų įrodomosios vertės. Teismas detaliai pasisakė dėl ko nesivadovauja liudytojo A. G. – buvusio ieškovo vadovo – parodymais. Apeliantas dėl teismo motyvų, vertinant minėtus įrodymus, nesutikimo argumentų nenurodė, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Kita vertus, 2013-01-02 Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarime buvo nurodyta tik tikėtina išvada dėl pastatų buvimo vietos; ikiteisminio tyrimo metu padarytos išvados neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, todėl teismas turėjo šį įrodymą vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Iš teismo sprendimo matyti, kad išvada, jog ieškovas neįrodė fakto, kad jam priklausantys pastatai buvo atsakovui priklausančiame žemės sklype, teismas padarė įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismo išvados yra nepagrįstos. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant dėl nekilnojamojo turto registro duomenų teisėtumo ir pagrįstumo, vien liudytojų parodymai, kuriuos apeliantas nurodė apeliaciniame skunde, nėra pakankami šių duomenų teisėtumui nuginčyti. Atkreiptinas dėmesys ir į apelianto pozicijos nenuoseklumą: apeliantas teigia, jog teismas turėjo vadovautis 2013-01-02 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatytomis aplinkybėmis ir tikėtinomis išvadomis, tačiau šiame nutarime taip pat buvo išdėstytos ir abejonės dėl nuosavybės teisės į statinius perėjimo UAB „Viranga“, kas būtų vertinama ieškovo nenaudai.

Byloje nustatyta, kad ginčijamas statybos leidimas buvo išduotas atsakovų tėvams priklausančios buvusios sodybos atstatymui, kurios adresas – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). Taigi, apelianto argumentas apie kitoje civilinėje byloje konstatuotą aplinkybę, jog statiniai pastatyti buvusios sodybos vietoje ir statybos objektas pagal statybos leidimą yra nurodytas „Atstatoma statyba“, neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių, nes šioje byloje ieškovas neįrodė fakto, jog atsakovų pastatų vietoje buvo būtent ieškovo pastatai.

Kadangi pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, kaip neįrodyta, t.y. nenustatė, jog ieškovo teisės buvo pažeistos, apelianto argumentai apie kitą jo teisių gynimo būdą, yra pertekliniai. Kita vertus, šioje byloje ieškovas siekė apginti savo privatų interesą, todėl byla nėra susijusi su viešu interesu ir teismas neturėjo pagrindo viršyti ieškinyje pareikštų reikalavimų.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino praleidimas ir jo neatnaujinimas yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Šiuo atveju svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžią bei ar termino praleidimo priežastys sudaro pagrindą šį terminą atnaujinti, nustačius, kad terminas buvo praleistas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „Viranga“ direktorius A. G. 2009-10-05 pareiškime, pagal kurį 2009-10-12 pradėtas ikiteisminis tyrimas, nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008-04-10 sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame buvo ieškovei priklausantys pastatai, taip pat T. J. ir S. J. išduotas statybos leidimas, todėl ieškovė apie ginčijamų administracinių aktų, jos manymu, pažeidžiančių jos teises, priėmimą sužinojo vėliausiai 2009-10-05. Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, jog jau 1995 m. kai kurie pastatai jau buvo apardyti, o 2008 m. pastebėjo, jog nėra nei vieno pastato. Taip pat iš UAB „Viranga“ pareiškimo matyti, kad jau 2009-10-05 pareiškimo pateikimo metu ieškovui buvo žinoma, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, kuriame stovėjo pastatai, buvo atkurtos I. U., taip pat buvo žinoma, kad I. U. 2008-06-02 pirkimo-pardavimo sutartimi perleido minėtą sklypą T. J. ir S. J.. Taigi, vėliausiai 2009-10-05 ieškovui buvo žinomos visos esminės aplinkybės administracinių aktų ginčijimui. Kitų konkrečių reikšmingų aplinkybių, kurios ieškovui nebuvo žinomos ir trukdė ginti savo teises įstatymų nustatyta tvarka ir terminais, ieškovas nenurodė. Dėl to, įvertinus termino praleidimo trukmę, ieškovo pasyvų elgesį stebint statinių ardymą nuo 1999 m. iki 2008 m., visišką nesidomėjimą turtu ir jo nepriežiūrą, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas veikė rūpestingai ir kad dėl svarbių priežasčių praleido ieškinio senatį. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie svarbias priežastis, dėl kurių šis terminas buvo praleistas. Vien tai, kad ieškinys yra susijęs su daiktinėmis teisėmis, kurias, kaip buvo minėta ankščiau, ieškovas ginė netinkamai, nesudaro pagrindo netaikyti ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių.

Ieškovui neįrodžius savo teisių pažeidimo fakto, neįrodžius, kad jam priklausantys statiniai buvo atsakovų priklausančiame žemės sklype, taip pat praleidus terminą ginčyti administracinius aktus, teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių teismo išvadą, kad reikalavimas kadastrinių matavimų metu nustatyti statinio centro koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje įsigaliojo tik nuo 2003-02-22 ir pats ieškovas nesinaudojo savo teise atnaujinti jam priklausančių pastatų kadastro duomenis.

Pagal CPK 212 str. teismas gali skirti ekspertizę išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių. Nagrinėjamu atveju klausimas dėl turto, įregistruoto nekilnojamojo turto registre, buvimo vietos galėjo būti įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, tame tarpe ieškovui pateikiant tikslius jam priklausančio turto kadastrinius matavimus. Tokių įrodymų ieškovas nepateikė, argumentų, patvirtinančių, kad šiam klausimui išsiaiškinti reikalingos specialios žinios, nenurodė. Kita vertus, kaip buvo minėta, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų nustatyti, individualizuoti tikrąją turto buvimo vietą, tol, kol, ieškovo teigimu, pastatai dar nebuvo sunaikinti. Ieškovas teigia, kad šiuo metu jam priklausantys pastatai yra visiškai sunaikinti. Taigi, šioje situacijoje, ieškovui visiškai nesirūpinant savo turtu, laiku neatlikus kadastrinių matavimų, yra pagrįstų abejonių manyti, kad ekspertai galėtų nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokios ekspertizės atlikimo galimybių. Dėl minėtų motyvų darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo prašymo dėl ekspertizės skyrimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

Spręsdamas atsakovų prašymą dėl išlaidų už atstovavimo paslaugas priteisimo, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, įvertindamas bylos sudėtingumą, tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės atkartoti atsikirtimų į ieškinį argumentai, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintus rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius, taip daro išvadą, kad šiuo atveju prašoma priteisti išlaidų suma yra aiškiai per didelė, todėl mažintina iki 300 Eur kiekvienam atsakovui.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016-02-22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto BUAB „Viranga“ atsakovų T. J., S. J. naudai po 300 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Jelena ŠiškinaRamunė MikonienėDainius Rinkevičius