- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- e2VP-36274-1098/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30688-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jelena Leščinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis Darius Bliznikas, R. D. ir T. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama: 1) padalyti lygiomis dalimis po 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų tarp T. D. ir R. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastąsias vardines akcijas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. paprastąsias vardines akcijas; 2) nustatyti T. D. nuosavybės teises į ½ kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalį, priklausantį T. D. ir R. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y.: pastatas-sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-šiltnamis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti T. D. nuosavybės teises į ½ dalį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas kelių transporto priemones kartu su R. D.; 4) nustatyti T. D. nuosavybės teises į ½ gaunamą R. D. darbo užmokestį (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Pareiškėja pareiškime nurodo, kad antstolis Darius Bliznikas (toliau – antstolis) vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo išduotą 2015 m. rugsėjo 14 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-248-927/2014 dėl 1 318,00 Eur skolos išieškojimo, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2017 m. kovo 6 d. vykdomąjį raštą Nr. 1-802-929/2016 dėl 151 098,24 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. D. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atliekant vykdymo veiksmus buvo nustatyta, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su R. D.. Skolininko sutuoktinė dirba, gauna pajamas. Antstolis pareiškėjai pateikė 2021 m. lapkričio 11 d. siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine, nustatymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys antstolis Darius Bliznikas, R. D. ir T. D. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Remiantis civilinės bylos bei vykdomųjų bylų Nr. 0035/18/05491 ir Nr. 0035/18/09184 duomenimis nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-248-927/2014 dėl 1 318,00 Eur skolos išieškojimo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-802-929/2016 dėl 151 098,24 Eur skolos išieškojimo iš skolininko T. D. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
5. Vykdymo procese antstolis nustatė, kad skolininkas T. D. sudaręs santuoką su R. D.. Sutuoktinių vedybų sutartis nėra sudaryta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, skolininko sutuoktinė R. D. dirba (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese atliekant vykdomuosius veiksmus 2021 m. rugsėjo 29 d. turto arešto aktu Nr. S-21-35-35069 buvo areštuotas skolininkui T. D. priklausantis turtas: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų; 2) kelių transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) kelių transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu 2021 m. rugsėjo 29 d. turto arešto aktu Nr. S-21-35-35069 buvo areštuotas skolininko T. D. sutuoktinei R. D. priklausantis turtas: 1) lėšos, esančios banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kelių transporto priemonė, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); 3) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Vykdymo procese antstolis areštavo nekilnojamąjį turtą priklausantį T. D. ir R. D. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, t. y.: pastatas-sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-šiltnamis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalimi, antstolis 2021 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto surašymo datos pateikti antstoliui sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimą, patvirtintą notarine tvarka. Skolininkas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikė antstoliui minėto sutikimo (susitarimo), todėl antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, 2021 m. lapkričio 11 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojai per 60 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nustatymo. Antstolis 2021 m. rugsėjo 29 d. turto arešto aktu areštavo skolininko ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą ir valdomas pajamas.
7. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).
8. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.
9. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis).
10. Bylos duomenys patvirtina, kad vykdymo proceso metu antstolis areštavo skolininko turtą (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. vardines paprastąsias akcijas, kelių transporto priemones valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), skolininko sutuoktinės gaunamas draudžiamąsias pajamas bei pinigines lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą), kurio dalys bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatytos. Taip pat antstolis įvykdė CPK 667 straipsnyje įtvirtintą įpareigojimą pasiūlyti skolininkui pateikti sutikimą (susitarimą) dėl turto dalies nustatymo. Skolininkui sutikimo nepateikus, antstolis išsiuntė išieškotojai siūlymą kreiptis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, kuriuo išieškotoja per antstolio nustatytą terminą pasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
11. Pažymėtina, kad įstatymas įtvirtina prezumpciją, pagal kurią turtas yra laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad santuoka tarp R. D. ir T. D. sudaryta (duomenys neskelbtini). Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas. Nesant sudarytos vedybų sutarties, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo.
12. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis, kilnojamas ir nekilnojamas turtas, automobiliai ir 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Duomenų, patvirtinančių, kad gaunamas darbo užmokestis, kilnojamas ir nekilnojamas turtas, automobiliai ir 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra R. D. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.
13. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).
14. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.
15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).
16. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009)
17. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, pastatas-sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-šiltnamis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose pareiškėja ir prašo nustatyti skolininko dalį, yra bendroji jungtinė sutuoktinių R. D. ir T. D. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurioje skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios.
18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui T. D. priklauso ½ dalis sutuoktinės R. D. piniginių lėšų – pajamų iš (duomenys neskelbtini) (CK 3.88 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalis), taip pat ½ dalis 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, bei ½ dalis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, t. y.: pastatas-sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-šiltnamis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
19. Pažymėtina, kad reikalavimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tiesiogiai yra siejamas su antstolio patvarkymu (turto arešto aktu). Nagrinėjamu atveju antstolis Darius Bliznikas 2021 m. rugsėjo 29 d. Turto arešto aktu areštavo, be kita ko, ir skolininkui bei jo sutuoktinei priklausančias transporto priemones: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (T. D. vardu registruota transporto priemonė, tačiau minėta transporto priemonė iš kelių transporto priemonių registro išregistruota), (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (T. D. vardu registruota transporto priemonė, tačiau minėta transporto priemonė iš kelių transporto priemonių registro išregistruota), ir (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (skolininko sutuoktinės R. D. vardu registruota transporto priemonė). Nagrinėjamu atveju įvertinus nutartyje nurodytus argumentus, konstatuotina, kad byloje surinkti duomenys liudija, jog skolininkui T. D. ir jo sutuoktinei R. D. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ir šis turtas – transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes buvo įsigytas santuokos metu. Pažymėtina, kad transporto priemonės yra nedalomas turtas, t. y. nors automobiliai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir priklauso T. D. bei R. D., tačiau net juos ir atidalinus, jų realizacija tiek teisiškai, tiek techniškai nebūtų įmanoma (arba beveik neįmanoma). Atsižvelgiant į tai, nustatytina, kad T. D. priklauso ½ dalis su sutuoktine R. D. bendrosios jungtinės nuosavybes teise valdomose nurodytose transporto priemonėse, o jas realizavus R. D. turi būti išmokėta ne mažesnė nei ½ dalis minėtų transporto priemonių rinkos vertės (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-779-580/2017).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 667 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui T. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)), akcijų.
Nustatyti, kad skolininkui T. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis kilnojamojo ir nekilnojamojo turto dalis, t. y.: pastatas-sodo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-šiltnamis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas-ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad skolininkui T. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis su sutuoktine R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybes teise valdomose transporto priemonėse.
Išaiškinti, kad realizavus nurodytas transporto priemones R. D. turi būti išmokėta ne mažiau kaip pusė šių transporto priemonių rinkos vertės kompensacija, o likusios gautos lėšos gali būti naudojamos skolininko T. D. įsiskolinimams dengti.
Nustatyti, kad skolininkui T. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jo sutuoktinės R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų – pajamų iš (duomenys neskelbtini).
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.