- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-08-07
- Bylos Nr.
- 1-248-927/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00048-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Bagdonienė
- Nukentėjusysis
- J. G., I. G.
- Kaltinamasis
- T. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, registruotas darbo biržoje, neteistas, baustas administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis T. D., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:
jis, 2013 m. sausio 5 d., apie 16.14 val., kelyje (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį ,,(duomenys neskelbtini) ‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 141.3 punktų reikalavimus, numatančius, kad ,,<<..Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui..>>,, nurodančius kad ,,<<..Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms‘‘..>>,, Tai yra, vairuodamas transporto priemonę, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms bei susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu ,“(duomenys neskelbtini)‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nukentėjo ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ automobilio vairuotojas J. G., kuriam dėl dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžimo ir krūtinės ląstos sumušimo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir su juo važiavusi keleivė I. G., kuriai dėl poodinės kraujosruvos dešino kelio ir dešinės blauzdos srityse padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamasis T. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013-01-05 apie 16 val. vairavo automobilį ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ ir važiavo keliu (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini). Oro sąlygos buvo geros, matomumas geras. Automobilyje su juo dar važiavo bendradarbis A. J., kuris sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, abu buvo prisisegę saugos diržais. Važiuodamas matė priekyje, ta pačia kryptimi važiuojančius vilkikus. Kadangi jis važiavo apie 80 km/h greičiu, o vilkikai gerokai lėčiau, nusprendė juos lenkti. Kai pradėjo lenkimo manevrą, priešinga kryptimi važiuojančių automobilių nematė. Lenkdamas, kuomet jau buvo ties pirmojo lenkiamo vilkiko kabina, pamatė priešinga kryptimi važiuojantį tamsios spalvos lengvąjį automobilį. Matydamas, kad nebespėja pralenkti vilkiko ir vengdamas susidūrimo su juo, ėmė staigiai stabdyti ir tas lengvasis automobilis trenkėsi į jo automobilio priekinę dešinės pusės dalį. Buvo labai daug dūmų, jam buvo sumušta krūtinės ląsta ir lūžo raktikaulis. Išlipo ir priėjo prie kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio, paklausė vyriškio ar viskas tvarkoje. Jis linktelėjo. Po to grįžo prie savo mašinos, jo pažįstamas jau buvo išlipęs iš automobilio, jam buvo sumušta krūtinės ląsta nuo diržo. Kažkas iš privažiavusių vairuotojų iškvietė policiją ir medikus, kurie suteikti pagalbai išsivežė kartu su važiavusį A. J., ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ vairuotoją ir jo keleivę moterį. Dėl šio įvykio labai gailisi.
Dėl civilinio ieškinio parodė, kad nukentėjusiesiems draudimo kompanija kompensavo žalą. Sutinka, kad savo veiksmais padarė moralinę žalą. Tačiau nesutinka su tuo, kad turi nukentėjusiajam J. G. sumokėti 3000 Lt, o I. G. 5000 Lt. Jo manymu draudimo kompanija kompensavo dalį ieškinio ir nukentėjusieji nepagrindė savo reikalavimų (b.l. 117-118).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. G. teisme parodė, kad 2013-01-05 apie 16.10 val. vairavo jam priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini) ir važiavo keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Su juo automobilyje važiavo jo žmona I. G., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, abu buvo prisisegę saugos diržais. Važiavo apie 85 km/h greičiu. Važiuodamas matė priešinga kryptimi važiuojantį vilkiką, o su juo prasilenkdamas staiga pamatė tiesiai prieš jo automobilį, iš priešingos krypties eismo juostos, iš už vilkiko į savo eismo juostą, įvažiuojant lengvąjį automobilį. Jokių priemonių išvengti susidūrimą imtis nespėjo, pajuto stiprų smūgį į automobilio priekinę dalį. Prarado sąmonę, tik išgirdo žmonos balsą ,,J. kelkis“. Išlipo iš automobilio, nubėgo gelbėti žmoną, kuriai buvo sumuštos kojos. Žmoną su pakeleiviu perkėlė į galinę sėdynę, iškvietė policiją ir medikus, kurie atvykę jį apžiūrėjo ir įtarę rankos lūžį išsivežė kartu su žmona į ligoninę. Kaltinamasis buvo priėjęs, paklausė ,,iš kur jūs?“ ir viskas. AAS ,, (duomenys neskelbtini)“ draudimas atlygino turtinę žalą už automobilį 5 500 Lt, 28,97 Lt negautų pajamų ir 1760 Lt neturtinės žalos. Dėl turtinės žalos pretenzijų neturi. Neturtinę žalą įvertina 3000 Lt. Prašo priteisti 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo. Tokios sumos reikalauja todėl, kad dėl avarijos patyrė dvasinius išgyvenimus, išgąstį, dvasines kančias ir skausmą, po streso bijo važiuoti automobiliu (b.l. 118).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. parodė, kad 2013-01-05 važiavo kartu su vyru iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) keliu (duomenys neskelbtini), ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, šalia vyro ir buvo prisisegusi saugos diržu. Ji pamatė jų eismo juosta, priešinga kryptimi važiuojantį ir artėjantį lengvąjį automobilį, kuris lenkė krovininį vilkiką ir trenkėsi į jų automobilį. Kai prabudo, pamatė dūmus. Vyrui sakė ,,kelkis, nes sudegsim“. Išspjovė dantį ir išmetė. Vyras atsibudo, išlipo iš mašinos, nupjovė jos saugos diržą, ištraukė ją su kažkokiu vyru. Jai skaudėjo kojas, perkėlė ant galinės mašinos. Atvažiavo greitoji, ją apžiūrėjo, suleido vaistus, nuvežė į Lazdynų ligoninę. Lūžio nebuvo, išsiuntė gydytis namo. Jai iki šiol viskas skauda. Lazdynų ligoninėje dėl veido, dantų nieko nepasakė, nes buvo šokas. Greitoji dėl danties rašė, bet to lapo ji neturi. Po savaitės paguldė į ligoninę, nes buvo smegenų sutrenkimas. Ligoninėje gulėjo 6 dienas. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu parodymuose nenurodė, kad išmuštas dantis. 5000 Lt grindžia tuo, jai reikia psichologo pagalbos. Vairuoja faktiškai nuo 1997 m. Po įvykio nei karto nevairavo, nes baisu. Daktarė sakė, kad jai reikia psichologinės pagalbos, taip pat reikia ir dantį protezuoti. Prašo priteisti neturtinę žalą 5000 Lt (b.l. 118-119).
Liudytojas A. J. parodė, kad 2013-01-05 važiavo automobilyje ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, kurį vairavo jo bendradarbis T. D. keliu (duomenys neskelbtini). Jie važiavo paskui autovežį, apie 70-80 km/h greičiu. Lenkdamas du vilkikus, T. D. neaplenkė ir susidūrė su priešpriešiais važiuojančia mašina. Jis sėdėjo priekyje, keleivio pusėje, kelio nestebėjo. Pamatė vos ne prieš pat susidūrimą. Kaip pamatė, pasakė ,,gal nespėsim“. Kaltinamasis stabdė, bet kadangi autovežis buvo lygiagrečiai, nebuvo kaip grįžti, manevras buvo į kairę, nuvažiavo į kelkraštį, susidūrė su automobiliu. Po susidūrimo pats išlipo iš sudaužyto automobilio ir jautė, kad stipriai skauda visą kūną, todėl liko vietoje, o T. nuėjo pasižiūrėti, kas nutiko važiavusiems žmonėms. Kažkas iš priėjusių žmonių iškvietė policiją ir medikus, kurie jį išsivežė į ligoninę apžiūrai. Dėl įvykio T. D. pretenzijų jis neturi, kadangi nebuvo sužalotas, civilinio ieškinio nereikš (b.l. 119-120).
2013-12-04 specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilių „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrimas įvyko automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pirminės judėjimo krypties (dešinėje) eismo juostoje arčiau jos dešinio krašto, tikėtina, ties užfiksuotomis šukėmis. Transporto priemonių susidūrimo eigos elementai buvo tokie. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas T. D. kelyje (duomenys neskelbtini), lenkdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur ties (duomenys neskelbtini) g. namu Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė su priešpriešiais važiavusiu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės plokštumos dešine puse susidūrė su automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės plokštumos dešine puse, kai šių transporto priemonių išilginės ašys, tikėtina, buvo lygiagrečios viena kitos atžvilgiu arba artimos šioms padėtims. Kontakto metu abu automobiliai pasisuko pagal laikrodžio rodyklę, taip pat automobilis „(duomenys neskelbtini)“ pajudėjo į priekį ir sustojo užfiksuotoje padėtyje, o automobilis „(duomenys neskelbtini)“ buvo atblokštas atgal už važiuojamosios dalies ribų. Negalima nustatyti kokias greičiais prieš pat susidūrimą judėjo automobiliai „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo T. D. veiksmai, - kelyje (duomenys neskelbtini), lenkdamas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su priešinga kryptimi judėjusiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ – techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti ( b.l. 54-57).
2013-01-05 alkoholio matuokliu Drager Alcotest (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad T. D. gim. (duomenys neskelbtini) m. iškvepiamame ore etilo alkoholio nerasta (b.l. 50);
VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 44).
2013-01-09 J. G. medicininių dokumentų apžiūros protokolo Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. M. P. specialisto išvadoje (apžiūrėta J. G. paciento, patyrusio traumą apžiūros lapas iš Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, asmens sveikatos istorija) nurodyta, kad J. G. RVUL nustatyta: dešinės plaštakos V-o delnakaulio lūžis. Sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata buvo sutrikdyta ilgam. Jo padarymo galimybė minėto eismo įvykio metu neatmetama (b.l.47).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. G. nustatyta poodinės kraujosruvos dešinio kelio ir dešinės blauzdos srityse. Sužalojimai padaryti nuo trauminio poveikio (poveikių) kietu buku daiktu (daiktais), tiek suduodant smūgį (smūgius) į dešinio kelio bei dešinės blauzdos sritis, tiek ir atsitrenkus minėtomis kūno sritimis į kietą buką paviršių (paviršius) prieš patenkant į gydymo įstaigą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l.39-40).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais. Kaltinamasis T. D. pripažino savo kaltę visiškai. Dėl eismo įvykio J. G. nesunkiai sutrikdyta sveikata, I. G. - nežymiai sutrikdyta sveikata. T. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 141.3 p. reikalavimus ir padarė neatsargų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1d. Šios normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Teismas nustatė, kad pagrindine autoįvykio priežastimi buvo vairuotojo T. D. veiksmai, kurie prieštaravo Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimams. Remiantis teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais (nukentėjusiųjų, liudytojo parodymais, autoavarijos vietos planu, specialisto išvadomis) nustatyta, kad T. D., vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms bei susidūrė su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu. Tai pripažįsta ir pats kaltinamasis T. D., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 1 d.
K. J. kaimas yra ne (duomenys neskelbtini) rajone, o (duomenys neskelbtini) rajone, ši aplinkybė kaltinime tikslintina.
Kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinančia atsakomybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl to. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą – padarytas neatsargus nusikaltimas, ir rūšį – nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kai asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, kaltininko asmenybę – kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl teismo nuomone kaltinamajam už padarytą neatsargų nusikaltimą gali būti skiriama viena iš švelnesnių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių – bauda. Parenkant bausmės dydį, atsižvelgiama į bausmių skyrimo bendruosius pagrindus, į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, į kaltinamojo turtinę padėtį, kuris dirba, tačiau po šio neatsargaus nusikaltimo kaltinamasis padarė dar du KET pažeidimus, todėl jam skirtina didesnė nei vidutinė bauda (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 str. 3 d. 5 p.), bei nustatytinas 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. 2 d.).
Baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę – yra neteistas, į materialinę padėtį–turi nuolatines pajamas, be to nusikalstamą veiką T. D. padarė neapsvaigęs nuo alkoholio.
Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti J. G. 3000 Lt neturtinės žalos, I. G. - 5000 Lt neturtinės žalos bei visas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 109-111). Nurodė, jog dėl autoįvykio metu patirtų kūno sužalojimų jie abu iškentę didelį skausmą- visa tai neigiamai atsiliepė jų sveikatai. Po patirtų kūno sužalojimų tapo labai nervingi, negali ramiai miegoti ir todėl buvo priversti vartoti raminančius vaistus. Iki šiol yra sutrikusi jų dvasinė pusiausvyra. I. G. po patirto streso iki šios bijo vairuoti automobilį ir kiekvieną kartą prisiminus autoįvykį iš naujo išgyvena dvasinį sukrėtimą, nurodė, kad jai reikia psichologo pagalbos. Jokių įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybės, nepateikė.
Iš civilinio atsakovo AAS ,, (duomenys neskelbtini)“ 2014-06-09 prašymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų matyti, kad T. D. priklausantis automobilis ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu buvo apdraustas AAS ,, (duomenys neskelbtini)“ privalomuoju draudimu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusieji J. G. ir I. G. kreipėsi į draudimo bendrovę ir pateikė prašymus bei visus patirtą žalą (nuostolius) pagrindžiančius dokumentus. AAS ,, (duomenys neskelbtini)“ paaiškinime nurodė, kad J. G. yra atlyginta: 6 247 Lt už eismo įvykio metu sugadintą transporto priemonę ,, (duomenys neskelbtini)“ valstybinis NR. (duomenys neskelbtini) 28,97 Lt negautų pajamų, 1760 Lt neturtinės žalos. I. G. atlyginta 260,30 Lt už vaistus, 780 Lt neturtinės žalos; 242,22 Lt negautų pajamų. Dėl neturtinės žalos AAS ,, (duomenys neskelbtini)“ rašte nurodė, jog žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarka nustatyta LR Vyriausybės patvirtintose Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse (toliau Taisyklės) (TPVCAPDĮ 19 str. 16 d.). Taisyklių 12. 1 p. numato, kad laikinojo nedarbingumo atveju neturtinės žalos dydžio nustatymas atliekamas, remiantis faktiniais duomenimis, pagrindžiančiais laikino nedarbingumo trukmę – t. y. neturtinė žala apskaičiuojama už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokant po 20 Lt, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal TPVCARDĮ maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos, o pagal Taisyklių 12.2 p. nukentėjusiojo trečiojo asmens darbingumo sumažėjimo procentui ar neįgalumo lygiui padarytos neturtinės žalos. Nukentėjusiajam J. G. apskaičiuota ir išmokėta 1760 Lt dydžio draudimo išmoka už neturtinę žalą vadovaujantis minėtomis teisės normomis bei atsižvelgiant į padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą (nesunkus sveikatos sutrikdymas) bei nedarbingumo trukmę (88 d. X 20 LT/d). I. G. apskaičiuota ir išmokėta 780 Lt dydžio draudimo išmoka už neturtinę žalą vadovaujantis minėtomis teisės normomis bei atsižvelgiant į padaryto sveikatos įsitrikdymo sunkumą (nežymus sveikatos sutrikdymas) bei nedarbingumo trukmę (39 d. x 20 LT/d). (b. l. 126-129).
Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nustatant jos dydį atsižvelgta į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, į pasekmes- nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų sunkumą, sukeltą fizinį skausmą, sužalojimų likusias pasekmes (kad J. G. buvo lūžusi ranka, kurios iki šiol visiškai sulenkti negali, o I. G. buvo nustatytos tik kraujosruvos, tačiau ji turi psichologinių problemų po įvykio - iki šiol bijo vairuoti automobilį), į kaltinamojo turtinę padėtį bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas J. G. padarytą neturtinę žalą įvertina 2000 litų, o I. G. patirtą neturtinę žalą įvertina 1000 Lt. Kadangi AAS ,, (duomenys neskelbtini)“ atlygino J. G. 1760 Lt, o I. G. 780 Lt neturtinės žalos, iš T. D. priteistina neatlyginta neturtinės žalos dalis – J. G. 240 Lt, I. G. 220 Lt.
Nukentėjusiųjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, nes jie nepateikė duomenų, kad turėjo tokių išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297– 307 str., teismas
nusprendė:
T. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. ir paskirti 50 MGL (6500 Lt) baudą, kurią įpareigoti sumokėti per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistajam per šį terminą nesumokėjus baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir nepateikus patvirtinančio banko kvito, bauda bus išieškoma priverstinai.
Nukentėjusiųjų J. G. ir I. G. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo T. D. neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam J. G. 240 (du šimtus keturiasdešimt) litų, nukentėjusiajai I. G. 220 (du šimtus dvidešimt) litų. Kitą nukentėjusiųjų civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.